Byla T‑423/07

Ryanair Ltd

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Aviacijos sektorius – Išimtinė teisė naudotis Miuncheno oro uosto 2 terminalu – Ieškinys dėl neveikimo – Komisijos pozicijos apibrėžimas – Nereikalingumas priimti sprendimą – Pareiga imtis veiksmų – Nebuvimas“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl neveikimo – Neveikimo pašalinimas po ieškinio pareiškimo – Ieškinio dalyko išnykimas – Nereikalingumas priimti sprendimą

(EB 232 ir 233 straipsniai)

2.      Ieškinys dėl neveikimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Skundas dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo – Komisijos paraginimas – Sąlygos

(EB 81, 82 ir 232 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 6 ir 7 konstatuojamosios dalys bei 5 straipsnio 1 dalis)

1.      EB 232 straipsnyje numatytos rūšies ieškinys, kuriuo siekiama kitų tikslų nei EB 226 straipsnyje numatytos rūšies ieškiniu, pagrįstas idėja, jog neteisėto atitinkamos institucijos, paragintos imtis veiksmų, neveikimo atveju galima kreiptis į Teisingumo Teismą, kad jis pripažintų, jog neveikimas prieštarauja Sutarčiai, jei atitinkama institucija nepašalino šio neveikimo. Remiantis EB 233 straipsniu, šis pripažinimas reiškia, kad institucija atsakovė privalo imtis priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti; ši pareiga nepažeidžia teisės pareikšti ieškinio dėl deliktinės atsakomybės, kuri gali kilti dėl to paties pripažinimo.

Tuo atveju, jei aktas, kurio nepriėmimas yra bylos dalykas, buvo priimtas po ieškinio pareiškimo, tačiau prieš paskelbiant sprendimą, Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo pripažintas pradinio neveikimo neteisėtumas, nebegali turėti EB 233 straipsnyje numatytų pasekmių. Todėl tokiu atveju, kaip ir institucijai atsakovei sureagavus į raginimą veikti per dviejų mėnesių terminą, ieškinys netenka savo dalyko ir nebėra reikalo priimti sprendimo. Aplinkybė, kad ieškovo netenkina institucijos pozicija, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, nes EB 232 straipsnyje neveikimas suprantamas kaip sprendimo nepriėmimas arba pozicijos neapibrėžimas, o ne kito akto, nei ši šalis norėjo ar manė reikalinga, priėmimas.

(žr. 26 punktą)

2.      Siekiant įvertinti, ar Komisija iš tiesų neteisėtai nesiėmė veiksmų dėl tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, reikia išsiaiškinti, ar paraginimo pagal EB 232 straipsnį gavimo momentu ši institucija turėjo pareigą imtis veiksmų.

Komisija, gavusi skundą pagal Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų EB 81 ir EB 82 straipsniuose, įgyvendinimo ir Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB 81 ir EB 82 straipsnius tvarkos nuostatas dėl šių straipsnių pažeidimo, privalo atidžiai išnagrinėti faktines ir teisines aplinkybes, apie kurias jai pranešė skundą pateikęs asmuo, kad per pagrįstą terminą nuspręstų, ar pradėti procedūrą dėl pažeidimo konstatavimo, ar atmesti skundą nepradėjus procedūros, ar palikti skundą nenagrinėtą. Jei Komisija nusprendžia, kad skundą nagrinėti pagal EB 82 straipsnį yra nepagrįsta ar nebūtina, ji privalo pranešti skundo pateikėjui apie savo sprendimą, pateikdama savo motyvus, kad būtų galima patikrinti jo teisėtumą.

Tačiau tam, kad skundas pagal Reglamento Nr. 773/2004 6 ir 7 konstatuojamąsias dalis būtų pripažintas pateiktas dėl EB 81 ir EB 82 straipsniuose numatytų konkurencijos taisyklių pažeidimo, jis turi atitikti Reglamento Nr. 773/2004 5 straipsnį dėl skundo priimtinumo, kuriame aiškiai numatyta, jog tam, kad fiziniams ar juridiniams asmenims būtų leista pateikti skundą Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio tikslais, jie turi įrodyti teisėtą suinteresuotumą, ir kad skunde turi būti Reglamento Nr. 773/2004 priede pateikiamoje C formoje reikalaujama informacija.

(žr. 52, 53 ir 55 punktus)