PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2009 m. liepos 1 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Panaikinimo procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas OKATECH – Panaikinimas iš dalies – Apskundimo terminas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 57 ir 77 a straipsniai (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 58 ir 80 straipsniai) – Teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principai – Teisė būti išklausytam“
Byloje T‑419/07
Okalux GmbH, įsteigta Marktheidenfelde (Vokietija), atstovaujama advokato M. Beckensträter,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą S. Schäffner,
atsakovę,
dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai, įstojusiai į bylą Pirmosios instancijos teisme,
Messe Düsseldorf GmbH, įsteigtai Diuseldorfe (Vokietija), iš pradžių atstovaujamai advokatų I. Friedhoff, vėliau S. von Petersdorff‑Campen,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2007 m. rugsėjo 3 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 766/2007‑2), susijusio su registracijos panaikinimo procedūra tarp Messe Düsseldorf GmbH ir Okalux GmbH,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė V. Tiili, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir I. Wiszniewska‑Białecka,
posėdžio sekretorė T. Weiler, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje 2007 m. lapkričio 19 dieną,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje 2008 m. vasario 26 dieną,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje 2008 m. sausio 30 dieną,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies ir ieškovės atitinkamai 2008 m. kovo 17 d. ir 25 d. laiškais, kuriuose nurodoma, kad jos nedalyvaus posėdyje,
susipažinęs su 2008 m. balandžio 11 d. Sprendimu, kuriuo atsisakoma leisti pateikti dubliką,
susipažinęs su 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovės laišku, kuriame nurodoma, kad ji dalyvaus posėdyje,
įvykus 2009 m. sausio 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1998 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė Okalux GmbH pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris buvo pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą. Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo OKATECH. Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 6, 19 ir 42 klasėms. Prekių ženklas buvo įregistruotas 2000 m. gruodžio 15 dieną.
2 2005 m. gruodžio 16 d. įstojusi į bylą šalis Messe Düsseldorf GmbH pagal Reglamento Nr. 40/94 50 straipsnio 1 dalies a punktą (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktas) pateikė prašymą iš dalies panaikinti prekių ženklo OKATECH registraciją, teigdama, kad penkerius metus iš eilės prekių ženklas iš tikrųjų nebuvo naudojamas. Šis prašymas pateiktas tik dėl nurodytų paslaugų, t. y. dėl paslaugų, priklausančių 42 klasei pagal Nicos klasifikaciją ir atitinkančių aprašymą „architektūra, projektavimas“.
3 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimu, apie kurį buvo pranešta tą pačią dieną, Panaikinimo skyrius patenkino įstojusios į bylą šalies prašymą iš dalies panaikinti registraciją ir nurodė kiekvienai šaliai padengti savo procesines išlaidas.
4 Įstojusios į bylą šalies prašymu Panaikinimo skyrius 2007 m. vasario 6 d. laišku informavo šalis apie ketinimą panaikinti savo sprendimą pagal Reglamento Nr. 40/94 77 a straipsnį (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 80 straipsnis) nurodydamas:
„Šiuo laišku Jums pranešama, kad Panaikinimo skyrius ketina panaikinti savo 2006 m. gruodžio (21) d. Sprendimą anksčiau nurodytoje procedūroje <...>
Šio panaikinimo pagrindas yra sprendime esanti akivaizdi procedūrinė klaida, priskirtina (VRDT). Savo sprendime ji klaidingai nusprendė, kad kiekviena šalis padengia savo išlaidas, nors (įstojusios į bylą šalies) prašymas buvo visiškai patenkintas, t. y. ginčijamo Bendrijos prekių ženklo registracija iš dalies panaikintos pirma nurodytoms paslaugoms.
Todėl Panaikinimo skyrius panaikins savo sprendimą pagal Reglamento (Nr. 40/94) 77 a straipsnį ir galbūt jį pataisys nurodydamas, kad Bendrijos prekių ženklo savininkas turi padengti (įstojusios į bylą šalies) per procedūrą patirtas išlaidas.
Jūs galite pateikti pastabas per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos; šio termino pratęsti negalima.
(VRDT), gavusi Jūsų galimas pastabas, panaikins savo sprendimą, susijusį su išlaidų nustatymu, ir priims naują sprendimą.“
5 2007 m. vasario 7 d. ieškovė telefonu kreipėsi į VRDT norėdama sužinoti tolesnę procedūros eigą ir apskundimo terminus.
6 2007 m. kovo 5 d. ieškovė, gavusi 2007 m. vasario 6 d. Panaikinimo skyriaus laišką, pateikė rašytines pastabas.
7 2007 m. kovo 21 d. Sprendimu Panaikinimo skyrius, taikydamas Reglamento Nr. 40/94 77 a straipsnį ir 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 53 a taisyklę, panaikino savo 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimą tiek, kiek jis susijęs su procedūros išlaidų nustatymu. Jis nustatė, kad ieškovė turi padengti išlaidas, kurias įstojusi į bylą šalis patyrė per procedūrą, kurioje priimtas 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimas. Iš tiesų Panaikinimo skyrius pripažino, kad jo 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendime yra jam priskirtina akivaizdi procedūrinė klaida, nes skyrius klaidingai nusprendė, kad kiekviena šalis padengia savo procedūros išlaidas, nors įstojusios į bylą šalies visi reikalavimai buvo patenkinti. 2007 m. kovo 21 d. Sprendime jis taip pat pažymėjo, kad 2007 m. vasario 6 d. laišku šalys buvo informuotos apie šį panaikinimą ir joms pasiūlyta pateikti savo pastabas, kad ieškovės 2007 m. kovo 5 d. pastabos nėra susijusios su procedūros išlaidų klausimu ir kad įstojusi į bylą šalis nepateikė pastabų.
8 2007 m. gegužės 16 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58‑64 straipsniai) padavė apeliaciją VRDT dėl 2007 m. kovo 21 d. Sprendimo, kurioje teigia, kad įrodė, jog jos prekių ženklas OKATECH iš tikrųjų buvo naudojamas nagrinėjamoms paslaugoms ir todėl reikalauja panaikinti 2006 m. gruodžio 21 d. Panaikinimo skyriaus sprendimą.
9 2007 m. gegužės 30 d. VRDT patvirtino, kad buvo gauta ieškovės apeliacija, ir tos pačios dienos laišku informavo įstojusią į bylą šalį apie tai, kad paduota ši apeliacija. Pastaroji 2007 m. birželio 26 d. pateikė savo pastabas.
10 Antruoju 2007 m. gegužės 30 d. laišku, išsiųstu telefaksu 2007 m. gegužės 31 d., VRDT informavo ieškovę apie prekių ženklo OKATECH registracijos panaikinimo iš dalies įregistravimą. 2007 m. birželio 11 d. ieškovės atstovas nusiuntė VRDT laišką, kuriame apibendrino 2007 m. vasario 7 d. įvykusį pokalbį telefonu dėl apskundimo terminų (žr. šio sprendimo 5 punktą) ir pabrėžė, kad 2007 m. gegužės 16 d. jis padavė apeliaciją, kurioje reikalaujama atšaukti registracijos panaikinimo iš dalies įregistravimą, kol įsigalios sprendimas dėl 2005 m. gruodžio 16 d. prašymo iš dalies panaikinti registraciją.
11 2007 m. birželio 19 d. laišku VRDT, be kita ko, informavo ieškovę, kad jos 2007 m. gegužės 16 d. apeliacija paskirta nagrinėti Antrajai apeliacinei tarybai, kuri priims sprendimą dėl priimtinumo. 2007 m. liepos 3 ir 10 d. laiškais ieškovė pateikė pastabas VRDT. 2007 m. liepos 3 d. laiške ji, be kita ko, nurodė, kad pažeistas Reglamento Nr. 40/94 60 a straipsnis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 62 straipsnis), kad 2007 m. gegužės 30 d. laiškas buvo nusiųstas ne jos atstovui, o jai tiesiogiai, kad prekių ženklo registracijos dalinis panaikinimas prieštarauja Reglamento Nr. 40/94 77 a straipsniui ir kad 2007 m. vasario 6 d. laiške, kuriame pranešama apie sprendimo panaikinimą, nurodyta, jog bus priimtas naujas sprendimas. 2007 m. liepos 10 d. laiške ieškovė atkreipia dėmesį į 2007 m. vasario 6 d. laiške pavartotą formuluotę „ir priims naują sprendimą“ ir tvirtina, kad sprendimas dėl procedūros išlaidų negalėjo būti atskiros apeliacijos dalykas.
12 2007 m. rugsėjo 3 d. Sprendimu, apie kurį ieškovei buvo pranešta 2007 m. rugsėjo 18 d. (toliau – ginčijamas sprendimas), VRDT antroji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją kaip nepriimtiną. Pirmiausia ji nurodė, kad ši apeliacija, kuria buvo siekiama panaikinti 2006 m. gruodžio 21 d. Spendimą iš dalies panaikinti prekių ženklo registraciją, buvo paduota vėliau nei per dviejų mėnesių terminą, kuris numatytas Reglamento Nr. 40/94 59 straipsnyje (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 60 straipsnis), ir kad pareiškimas, kuriame nurodomi apeliacijos pagrindai, paduotas pasibaigus keturių mėnesių terminui, numatytam Reglamento Nr. 2868/95 49 taisyklės 1 dalyje. Be to, Apeliacinė taryba pripažino, kad 2007 m. gegužės 21 d. Panaikinimo skyriaus sprendimu panaikinta tik 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimo dalis, susijusi su procedūros išlaidomis, ir kad dėl sprendimo dalies, susijusios su bylos esme, apeliacija nebegalėjo būti paduota po 2007 m. vasario 21 dienos.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– atmesti prašymą iš dalies panaikinti Bendrijos prekių ženklo OKATECH registraciją,
– subsidiariai perduoti bylą iš naujo nagrinėti VRDT Panaikinimo skyriui, kad šis nuspręstų dėl 2007 m. gegužės 16 d. apeliacijos,
– priteisti iš VRDT ar iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant pagrindinėje byloje patirtas išlaidas.
14 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl kai kurių reikalavimų priimtinumo
Šalių argumentai
15 VRDT teigia, kad antrasis ieškovės reikalavimas, kuriuo prašoma atmesti prašymą iš dalies panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją, yra nepriimtinas.
16 Be to, VRDT teigia, kad subsidiarūs ieškovės reikalavimai pažeidžia Reglamento Nr. 40/94 130 straipsnio 1 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 135 straipsnio 1 dalis), pagal kurią Apeliacinės tarybos turi kompetenciją priimti sprendimus dėl apeliacijų.
17 Galiausiai VRDT teigia, kad ieškovės prašymas, susijęs su per pirmosios instancijos procedūrą VRDT patirtomis procedūros išlaidomis, nepriimtinas.
18 Ieškovė nepateikė pastabų šiuo klausimu.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
19 Antrasis ieškovės reikalavimas, kuriuo prašoma, kad Pirmosios instancijos teismas atmestų jos prašymą iš dalies panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją, ir jos subsidiarus prašymas, kad byla dėl apeliacinio skundo būtų perduota iš naujo nagrinėti Panaikinimo skyriui, turi būti aiškinami kaip prašymai, kuriais iš esmės siekiama, kad VRDT būtų nurodyta atmesti prašymą panaikinti registraciją. Tačiau pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalis) VRDT turi imtis būtinų priemonių Bendrijos teismo sprendimui vykdyti. Todėl Pirmosios instancijos teismas neturi įpareigoti VRDT to daryti. (2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT (Giroform), T‑331/99, Rink. p. II‑433, 33 punktas; 2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eurocool Logistik prieš VRDT (EUROCOOL), T‑34/00, Rink. p. II‑683, 11 punktas; 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Institut fur Lernsysteme prieš VRDT – Educational Services (ELS), T‑388/00, Rink. p. II‑4301, 19 punktas).
20 Be kita ko, jei šie prašymai turi būti aiškinimai kaip prašymai, kad Pirmosios instancijos teismas pakeistų ginčijamą sprendimą, pažymėtina, kad nors Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 3 dalis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 3 dalis) suteikia Pirmosios instancijos teismui teisę pakeisti Apeliacinių tarybų sprendimus, šia galimybe iš principo galima pasinaudoti tik tada, kai byla pasiekė galutinio sprendimo priėmimo stadiją. Tačiau nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba nenagrinėjo nei aptariamų faktinių aplinkybių ir įrodymų, susijusių su prekių ženklo OKATECH registracijos daliniu panaikinimu, nei su jais susijusių ieškovės pateiktų argumentų. Skundžiamo sprendimo pakeitimas reikštų, kad Pirmosios instancijos teismas pirmą kartą vertina reikalavimų, kurių Apeliacinė taryba nenagrinėjo, esmę. Tačiau toks vertinimas nepriklauso Pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apibrėžtai Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 2 ir 3 dalyse (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 ir 3 dalys) (2008 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gabel Industria Tessile prieš VRDT - Creaciones Garel (GABEL), T‑85/07, Rink. p. II‑0000, 28 punktas).
21 Iš to matyti, kad ieškovės antrasis reikalavimas ir subsidiarus prašymas yra nepriimtini.
22 Galiausiai ieškovė prašo, kad iš VRDT būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant pagrindinėje byloje patirtas išlaidas. VRDT remiasi šio prašymo dėl išlaidų, patirtų per procedūrą pirmojoje instancijoje VRDT, nepriimtinumu.
23 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 136 straipsnio 2 dalį „šalių patirtos būtinos išlaidos, susijusios su procedūra Apeliacinėje taryboje, <...> laikomos atlygintinomis“. Iš to matyti, kad išlaidos, susijusios su procedūra Panaikinimo skyriuje, negali būti laikomos atlygintinomis (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ampafrance prieš VRDT ‑ Johnson & Johnson (monBeBé), T‑164/03, Rink. p. II‑1401, 27 punktą).
24 Todėl šis reikalavimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas, kiek jis susijęs su išlaidomis, patirtomis per procedūrą Panaikinimo skyriuje.
Dėl esmės
25 Grįsdama savo ieškinį ieškovė iš esmės remiasi penkiais pagrindais, susijusiais, pirma, su Reglamento Nr. 40/94 57 ir 77 a straipsnių pažeidimu, antra, su teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimu, trečia, su teisės būti išklausytam pažeidimu, ketvirta, su padarytais procedūros pažeidimas ir, penkta, su dalinio registracijos panaikinimo nepagrįstumu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 57 ir 77 a straipsnių pažeidimu
– Šalių argumentai
26 Ieškovė teigia, kad registracijos panaikinimo procedūra buvo baigta tik 2007 m. kovo 21 d. Sprendimu, nes 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimas pagal Reglamento Nr. 40/94 57 straipsnio 2 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58 straipsnio 2 dalis) negali būti ginčijamas atskirai. Be to, Reglamento Nr. 40/94 77 a straipsnis nenumato galimybės panaikinti vieną sprendimą iš dalies.
27 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
28 Reglamento Nr. 40/94 57 straipsnio 1 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58 straipsnio 1 dalis) numatyta, kad dėl Panaikinimo skyriaus sprendimų gali būti paduodama apeliacija, kuri turi stabdomąjį poveikį.
29 Reglamento Nr. 40/94 59 straipsnyje numatyta, kad apeliacija dėl VRDT sprendimo turi būti paduota per du mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą.
30 Nagrinėjamu atveju 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimu Panaikinimo skyrius patenkino įstojusios į bylą šalies prašymą iš dalies panaikinti ieškovės prekių ženklo registraciją ir nurodė kiekvienai šaliai padengti savo procedūros išlaidas. Taip šiuo sprendimu buvo užbaigta procedūra Panaikinimo skyriuje. Taigi tai sprendimas, dėl kurio gali būti pateikta apeliacija, laikantis anksčiau nurodytuose straipsniuose numatytų sąlygų, kaip tai aiškiai nurodyta šiame sprendime.
31 2007 m. vasario 6 d. laiškas, kuriuo Panaikinimo skyrius informavo šalis apie ketinimą panaikinti šį sprendimą, kiek jis susijęs su procedūros išlaidų paskirstymu, visiškai nekeičia apeliacijos termino, kuris buvo aiškiai nurodytas 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendime, pradžios.
32 Iš tiesų šiame laiške nurodyta (žr. šio sprendimo 4 punktą):
„Ji klaidingai nusprendė, kad kiekviena šalis turi padengti savo išlaidas, nors (įstojusios į bylą šalies) prašymas buvo patenkintas visiškai, t. y. ginčijamo Bendrijos prekių ženklo registracija iš dalies panaikinta pirma nurodytoms paslaugoms. Todėl Panaikinimo skyrius panaikins savo sprendimą pagal Reglamento (Nr. 40/94) 77 a straipsnį ir galbūt jį pataisys nurodydamas, kad Bendrijos prekių ženklo savininkas turi padengti (įstojusios į bylą šalies) per procedūrą patirtas išlaidas <...>. VRDT, gavusi galimas Jūsų pastabas, panaikins savo sprendimą, susijusį su išlaidų nustatymu, ir priims naują sprendimą.“
33 Iš šio laiško nuostatų aišku, kad panaikinimas susijęs tik su procedūros išlaidų paskirstymu ir kad sprendimo iš dalies panaikinti prekių ženklo registraciją nepaneigia panaikinimas, apie kurį pranešama, neatsižvelgiant į tai, kad laiško pabaigoje pavartota frazė „naujas sprendimas“. Be to, tik Apeliacinė taryba gali iš naujo nagrinėti prekių ženklo registracijos panaikinimo iš dalies esmės klausimą ar netgi pakeisti šiuo klausimu priimtą sprendimą, tačiau to negalima daryti remiantis Reglamento Nr. 40/94 77 a straipsniu.
34 Taigi 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimas yra ieškovės nenaudai priimtas aktas. Kadangi ji norėjo ginčyti šį sprendimą, susijusį su jos prekių ženklo registracijos daliniu panaikinimu, ji turėjo per du mėnesius paduoti apeliaciją, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 40/94 59 straipsnyje ir aiškiai priminta aptariamame sprendime. Kitoks aiškinimas reikštų Reglamento Nr. 40/94 numatytų imperatyvių terminų nesilaikymą.
35 Todėl 2007 m. gegužės 16 d. Apeliacinei tarybai paduota apeliacija, kuria ginčijamas 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimas iš dalies panaikinti registraciją, turi būti laikoma pavėluota.
36 Ieškovės argumentas, susijęs su tuo, kad negalima 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimo panaikinti iš dalies, negali paneigti šios išvados.
37 Iš tiesų pirmiausia reikia pažymėti, kad nors Reglamento Nr. 40/94 77a straipsnyje tiesiogiai nenumatytas dalinis panaikinimas, šios nuostatos tekste tokia galimybė neatmetama. Be to, Reglamento Nr. 2868/95 53a taisyklėje numatyta, kad prieš panaikindama VRDT apie „ketinimą panaikinti <...> praneša susijusiai šaliai“. Susijusi šalis gali pateikti pastabas dėl „ketinimo panaikinti sprendimą arba įrašą“ ir, jeigu ji nesutinka su panaikinimu, VRDT priima sprendimą „dėl panaikinimo“. Taigi taikoma procedūra leidžia prireikus panaikinti sprendimo dalį su sąlyga, kad laikomasi rungimosi principo. Taip buvo ir nagrinėjamu atveju, nes ieškovė, kuri 2007 m. vasario 6 d. laišku buvo informuota apie ketinimą panaikinti sprendimą, apie jo motyvus ir dalyką, galėjo pateikti savo pastabas. Tai ji padarė 2007 m. kovo 5 dieną (žr. šio sprendimo 6 punktą). Šiuo atveju nesvarbu, kad pastabos nebuvo susijusios su procedūros išlaidų klausimu (žr. šio sprendimo 7 punktą).
38 Nagrinėjamu atveju paaiškėjo, kad procedūros išlaidų, kurios yra dalomos, paskirstymas 2006 m. gruodžio 21 d. Panaikinimo skyriaus sprendime yra akivaizdžiai klaidingas ir to ieškovė neginčijo. Iš tiesų, kadangi įstojusios į bylą šalies prašymas iš dalies panaikinti prekių ženklo registraciją buvo visiškai patenkintas, procedūros išlaidas turėjo atlyginti ieškovė pagal Reglamento Nr. 40/94 81 straipsnio 1 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 85 straipsnio 1 dalis), o Panaikinimo skyrius šiuo klausimu neturi diskrecijos.
39 Galiausiai aiškinimas, pagal kurį leidžiama iš dalies panaikinti sprendimus, atitinka Reglamento Nr. 40/94 ir Reglamento Nr. 2868/95 esmę, kuriuose numatyta galimybė ištaisyti VRDT sprendimus, ši tarnyba dar neišnagrinėjo bylos apeliacine tvarka, būtent Reglamento Nr. 40/94 60a straipsnyje dėl peržiūrėjimo, Reglamento Nr. 2868/95 53 taisyklėje dėl klaidų ištaisymo ir Reglamento Nr. 2868/95 53a taisyklėje dėl panaikinimo.
40 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia pripažinti, kad 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimą buvo galima panaikinti tik iš dalies su sąlyga, kad buvo laikytasi procedūros taisyklių ir bendrųjų teisės principų. Todėl sprendimo dėl procedūros išlaidų panaikinimas negalėjo atnaujinti apeliacijos dėl 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimo pateikimo termino, kuris pasibaigė 2007 m. vasario 21 dieną.
41 Taigi Apeliacinė taryba, nepažeisdama Reglamento Nr. 40/94 57 ir 77a straipsnių, atmetė apeliaciją kaip pavėluotą.
42 Be to, net darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovė, negalima iš dalies panaikinti sprendimo ir kad antrasis 2007 m. kovo 21 d. Sprendimas yra neteisėtas, pirmojo 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimo teisėtumas buvo ginčytas ne per apeliacijos pateikimo terminą.
43 Todėl pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimu
– Šalių argumentai
44 Ieškovė teigia, kad jos analizę dėl apeliacijos pateikimo terminų patvirtino VRDT darbuotojas, kuris 2007 m. vasario 7 d. jai nurodė, kad apeliacijos pateikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo sprendimo priėmimo. Todėl ji remiasi teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų, numatytų Reglamento Nr. 40/94 79 straipsnyje (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 83 straipsnis), pažeidimu.
45 VRDT ginčija ieškovės argumentus.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
46 Teisė reikalauti teisėtų lūkesčių apsaugos, kuri yra bendrasis Bendrijos teisės principas, suteikiama kiekvienam asmeniui, esančiam tokioje situacijoje, kurioje Bendrijos administracija, suteikdama konkrečių garantijų, sukėlė jam pagrįstų lūkesčių. Tokias garantijas, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, sudaro tiksli, nesąlyginė ir tikrovę atitinkanti informacija iš kompetentingų ir patikimų šaltinių. Tačiau šio principo pažeidimu negalima remtis tuo atveju, kai administracija tikslių garantijų nesuteikė (2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija ir Forum 187 prieš Komisiją, C‑182/03 ir C‑217/03, Rink. p. I‑5479, 147 punktas; 2006 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kachakil Amar prieš VRDT (Išilginė, trikampiu pasibaigianti linija), T‑388/04, Rink. p. II‑0000, 26 punktas ir 2007 m. gegužės 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Citymo prieš Komisiją, T‑271/04, Rink. p. II‑1375, 108 ir 138 punktai).
47 Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad VRDT tarnautojas ją telefonu patikino, kad bus priimtas naujas sprendimas dėl procedūros išlaidų ir kad bus pradedamas skaičiuoti naujas apeliacijos pateikimo terminas. Ji šiuo klausimu pateikia, pirma, 2007 m. vasario 7 d. ranka rašytą raštą, kuriame apibendrinamas tos pačios dienos jos pokalbis, antra, 2007 m. birželio 11 d. nusiųstą laišką VRDT (žr. šio sprendimo 10 punktą), kuriame remiamasi šiuo 2007 m. vasario 7 d. pokalbiu telefonu. VRDT neginčija, kad 2007 m. vasario 7 d. buvo kalbėtasi telefonu, ir per teismo posėdį patvirtino, kad tai buvo atsakymas dėl 2007 m. vasario 6 d. laiško, kuris susijęs tik su dėl išlaidų priimtu nauju sprendimu.
48 Vis dėlto kaltinimas, susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, nagrinėjamu atveju turi būti atmestas.
49 Pirma, iš tiesų 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimas yra nepalankus aktas, kurį neabejotinai galima ginčyti ir kuriame, be kita ko, aiškiai nurodyta, kad galima pateikti apeliaciją, taip pat nurodytas taikomas terminas, kuris yra imperatyvus.
50 Antra, 2007 m. vasario 6 d. laiškas, kuriame buvo pranešta apie 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimo panaikinimą, yra tiksli informacija iš kompetentingo ir patikimo šaltinio, iš kurios aišku, kad panaikinimo apimtis apsiribos tik procedūros išlaidų paskirstymu (žr. šio sprendimo 4 punktą). Panaikinimo, apie kurį buvo pranešta, ribota apimtis buvo aiški iš paties šio laiško teksto ir, atsižvelgiant į visą laišką, šios išvados nepaneigia ir paskutinis jo sakinys, pagal kurį Panaikinimo skyrius „panaikins savo sprendimą dėl išlaidų nustatymo ir priims naują sprendimą“.
51 Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, neatrodo, kad 2007 m. vasario 7 d. pokalbis telefonu, kaip jį apibūdino ieškovė, yra tiksli, nesąlyginė ir tikrovę atitinkanti informacija šio sprendimo 46 punkte nurodytos teismo praktikos prasme, kuria galėtų būti pagrįsti teisėti lūkesčiai, kad naujas terminas pateikti apeliaciją dėl sprendimo iš dalies panaikinti registraciją bus pradėtas skaičiuoti nuo priimtino sprendimo dėl sprendimo panaikinimo iš dalies.
52 Trečia, kalbant apie galimybę pasiremti teisėtų lūkesčių apsaugos principu siekiant neprarasti teisės dėl to, kad buvo praleistas terminas apeliacijai paduoti, iš teismo praktikos aišku, kad ieškovas turi turėti galimybę pasiremti lūkesčiais, pagrįstais tiksliomis garantijomis, kurias pateikė Bendrijos administracija, arba šios administracijos veiksmais, galėjusiais lemti teisės subjekto, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto ūkio subjekto, pateisinamą klaidą (šiuo klausimu žr. 2000 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo nutarties Sodima prieš Komisiją, C‑44/00 P, Rink. p. I‑11231, 50 punktą).
53 Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į apeliacijos pateikimo terminų imperatyvų pobūdį ir motyvus, nurodytus 2007 m. vasario 6 d. laiške, pokalbis telefonu, net ir darant prielaidą, kad jis galėjo lemti ieškovės klaidą, neleidžia jai neprarasti teisės dėl to, kad buvo praleistas nustatytas terminas 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimui ginčyti. Iš tiesų ieškovė, kuri nepareikalavo, kad VRDT raštu patvirtintų šio pokalbio telefonu turinį, būtų parodžiusi tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto ūkio subjekto, jei būtų pateikusi apeliaciją, bent jau kaip apsaugos priemonę, per 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendime nustatytą terminą, kuris yra imperatyvus, todėl šalys negali jo nustatyti savo nuožiūra (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 52 punkte minėtos nutarties Sodima prieš Komisiją 51 punktą).
54 Taigi kaltinimas, susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, turi būti atmestas.
55 Kadangi nebuvo pateikta atskirų argumentų, kuriais būtų grindžiamas kaltinimas, susijęs su teisinio saugumo principo pažeidimu, visas antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės būti išklausytam pažeidimu
– Šalių argumentai
56 Ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą, kad ji neatsižvelgė į ieškovės 2007 m. birželio 11 d., liepos 3 ir 10 d. laiškus, susijusius su tuo, jog nagrinėjamu atveju neįmanoma laikytis apeliacijos pateikimo termino, ir kad nepriėmė sprendimo dėl ieškovės ginamo teisinio požiūrio.
57 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
58 Pagal Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antrą sakinį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio antras sakinys) VRDT sprendimai grindžiami tiktai tokiais motyvais ar įrodymais, apie kuriuos šalys galėjo pateikti atsiliepimus.
59 Iš teismo praktikos aišku, kad nors šioje nuostatoje numatyta teisė būti išklausytam taikoma visoms faktinėms ar teisinėms aplinkybėms bei įrodymams, kurie yra sprendimo pagrindas, vis dėlto ji netaikoma galutiniam sprendimui, kurį administracinė institucija ketina priimti (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lidl Stiftung prie VRDT – REWE‑Zentral (Salvita), T‑303/03, Rink. p. II‑1917, 62 punktą).
60 Nagrinėjamu atveju, kalbant apie ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad neįmanoma laikytis apeliacijos pateikimo termino ir negalima iš dalies panaikinti sprendimo, kurie iš esmės nurodomi jos 2007 m. birželio 11 d. (žr. šio sprendimo 10 punktą) ir liepos 3 ir 10 d. (žr. šio sprendimo 11 punktą) VRDT nusiųstuose laiškuose, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo faktinių aplinkybių santraukoje nurodyti ne tik 2007 m. gegužės 16 d. ieškovės pareiškimas, susijęs su jos prekių ženklo registracijos daliniu panaikinimu, bet taip pat ir vėliau pateiktos pastabos (ginčijamo sprendimo 6 punktas).
61 Taigi Apeliacinė taryba pateikia nuorodą į 2007 m. birželio 11, liepos 3 ir 10 d. pastabas, kurios buvo vienintelės, po 2007 m. gegužės 16 d. pareiškimo ieškovės nusiųstos VRDT, ir į kurias Apeliacinė taryba atsižvelgė.
62 Be to, ginčijamame sprendime patikslinta, kad 2007 m. kovo 21 d. Panaikinimo skyriaus sprendimas susijęs tik su „sprendimo dalimi dėl išlaidų“. Taigi jis netiesiogiai, bet neginčijamai patvirtina galimybę iš dalies panaikinti 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimą, kurią pritaikė Panaikinimo skyrius, ir taip atsako į ieškovės argumentą šiuo klausimu.
63 Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, kad jos teisė būti išklausytai, susijusi konkrečiai su apeliacijos pateikimo terminais ir dalinio panaikinimo galimybe, buvo pažeista.
64 Todėl trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, grindžiamo padarytais procedūros pažeidimais
– Šalių argumentai
65 Ieškovė remiasi Reglamento Nr. 40/94 60a straipsnio 4 dalies (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 62 straipsnio 4 dalis) pažeidimu ir iš esmės pabrėžia, kad VRDT vidaus funkcionavimui trūksta skaidrumo. Ji taip pat teigia, kad VRDT įregistravo prekių ženklo OKATECH registracijos panaikinimą iš dalies neatsižvelgusi į jos pateiktą apeliaciją, kuri dar nebuvo išspręsta, taip pažeisdama Reglamento Nr. 40/94 77a straipsnį, ir kad apie šį panaikinimą buvo pranešta jai tiesiogiai, o ne jos atstovui. Be to, ieškovės nuomone, jei Apeliacinė taryba manė, kad gali ieškovės 2007 m. gegužės 16 d. apeliaciją pripažinti nepriimtina dėl to, kad praleistas terminas, ji turėjo pagal Reglamento Nr. 2868/95 49 ir 51 taisykles nurodyti grąžinti apeliacijos mokestį, kuris taip pat buvo sumokėtas praleidus terminą.
66 VRDT ginčija ieškovės argumentus.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
67 Pirma, kalbant apie ieškovės kaltinimus dėl įvairių pažeidimų, kurie buvo padaryti per procedūrą VRDT, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 1 dalį Bendrijos teismui galima skųsti tik apeliacinių tarybų sprendimus. Todėl reikia daryti išvadą, kad priimtini tik tie tokio skundo pagrindai, kuriais ginčijamas pats Apeliacinės tarybos sprendimas (sprendimo Salvita (šio sprendimo 59 punktas).
68 Tačiau net darant prielaidą, kad procedūros pažeidimai, kuriais remiamasi, t. y. skaidrumo stoka priimant sprendimus ir prekių ženklo registracijos panaikinimo iš dalies įregistravimas, yra įrodyti, ieškovės kaltinimai nėra susiję su ginčijamu Apeliacinės tarybos sprendimu.
69 Taigi šie kaltinimai turi būti atmesti kaip nepriimtini.
70 Antra, kalbant apie kaltinimą dėl Reglamento Nr. 40/94 60a straipsnio 4 dalies, numatančios sprendimų peržiūrėjimą inter partes bylose, pažeidimo, reikia pažymėti, kad Pirmosios instancijos teisme pateiktu ieškiniu pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 2 dalį siekiama patikrinti Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą. Ši priežiūra turi būti atliekama atsižvelgiant į Apeliacinei tarybai nurodytas faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2007 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Portela & Companhia prieš VRDT – Torrens Cuadrado et Sanz (Bial), T‑10/06, 61 punktą ir ten nurodytą teismo praktiką). Be to, pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalį šalių pareiškimais negalima pakeisti Apeliacinės tarybos išnagrinėtos bylos ginčo dalyko (minėto sprendimo Bial 62 punktas).
71 Tačiau nagrinėjamu atveju, be to, kad Reglamento Nr. 40/94 60 a straipsnio numatyta peržiūrėjimo procedūra nėra nagrinėjamo dalykas, reikia pripažinti, kad Apeliacinei tarybai toks argumentas nebuvo pateiktas.
72 Todėl kaltinimas, susijęs su Reglamento Nr. 40/94 60 a straipsnio 4 dalies pažeidimu, taip pat yra nepriimtinas.
73 Trečia, kalbant apie kaltinimą, susijusį su Reglamento Nr. 2868/95 49 ir 51 taisyklių pažeidimu ir tuo, kad ginčijamame sprendime turėjo būti nurodyta grąžinti apeliacijos mokestį, kuris taip pat buvo sumokėtas praleidus terminą, reikia priiminti, kad Reglamento Nr. 2868/95 49 taisyklės 3 dalyje numatyta, kad „jei mokestis už apeliaciją sumokamas pasibaigus apeliacijos padavimo terminui pagal Reglamento (Nr. 40/94) 59 straipsnį, apeliacija laikoma nepaduota, o mokestis už apeliaciją grąžinamas apeliantui“.
74 Nagrinėjamu atveju 2007 m. gegužės 16 d. ieškovės apeliacija formaliai buvo paduota dėl 2007 m. kovo 21 d. Sprendimo iš dalies panaikinti sprendimą (žr. šio sprendimo 8 punktą) ir ji buvo paduota per du mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo. Todėl ieškovė apeliacijos mokestį sumokėjo nepasibaigus dviejų mėnesių terminui, numatytam Reglamento Nr. 40/94 59 straipsnyje.
75 Be to, Reglamento Nr. 2868/95 51 taisyklės b punkte numatyta, kad apeliacijos mokesčiai grąžinami, kai Apeliacinė taryba patenkina apeliaciją, jeigu toks atlyginimas pateisinamas dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Tačiau taip nėra nagrinėjamu atveju, nes Apeliacinė taryba, atvirkščiai, atmetė ieškovės apeliaciją.
76 Todėl kaltinimą, susijusį Reglamento Nr. 2868/95 49 ir 51 taisyklių pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
77 Taigi ketvirtasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, grindžiamo registracijos dalinio panaikinimo nepagrįstumu
– Šalių argumentai
78 Ieškovė teigia, kad įrodė, jog naudoja prekių ženklą OKATECH nagrinėjamoms paslaugoms, ir kad Apeliacinė taryba turėjo patenkinti jos apeliaciją ir panaikinti 2006 m. gruodžio 21 d. ir 2007 m. kovo 21 d. Panaikinimo skyriaus sprendimus.
79 VRDT remiasi šio pagrindo nepriimtinumu, nes priimtini tik pagrindai dėl Apeliacinės tarybos sprendimo.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
80 Primintina, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba pripažino ieškovės apeliaciją nepriimtina ir todėl nepriėmė sprendimo dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo iš dalies klausimo.
81 Tačiau Pirmosios instancijos teismas negali šiuo klausimu pakeisti VRDT ir todėl nuspręsti dėl ieškovės pateiktų argumentų (2007 m. spalio 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Advance Magazine Publishers prieš VRDT – Capela & Irmãos (VOGUE), T‑481/04, 22 punktas).
82 Tai reiškia, kad penktasis ieškinio pagrindas, atsižvelgiant į tai, kad jis grindžiamas nepriimtinu ieškinio reikalavimu (žr. šio sprendimo 19‑21 punktus), turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
83 Iš visų pateiktų svarstymų aišku, kad ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
84 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti išOkalux GmbH bylinėjimosi išlaidas.
Tiili | Dehousse | Wiszniewska-Białecka |
Paskelbta 2009 m. liepos 1 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.