2011 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje Deutsche Post prieš Komisiją

(Byla T-388/11)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Deutsche Post AG (Bona, Vokietija), atstovaujama advokatų J. Sedemund, T. Lübbig ir M. Klasse

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2011 m. gegužės 10 d. Komisijos nutarimą byloje "Valstybės pagalba C 36/2007 - Vokietija, valstybės pagalba Deutsche Post AG" (K (2011) 3081 galutinis);

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2011 m. gegužės 10 d. Komisijos nutarimą K (2011) 3081 galutinis byloje "Valstybės pagalba C 36/2007 - Vokietija, valstybės pagalba Deutsche Post AG", kuriuo Komisija nutarė išplėsti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimo procedūrą minėtoje byloje. Išplėtimas susijęs su pareigūnų, kurie iki ieškovės įsteigimo dirbo Deutsche Bundespost, pensijų valstybės finansavimu, kuris jau buvo nagrinėjamas 2007 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendime pradėti procedūrą šioje byloje.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu - akivaizdžiai klaidingas pripažinimas valstybės pagalba

Komisijos padaryta akivaizdi vertinimo klaida yra ta, jog šioje byloje ji netaikė teismų praktikos, suformuluotos byloje Combus (2004 m. kovo 16 d. sprendimas Busvognmænd prieš Komisiją, T-157/01, Rink. p. II-917). Pagal šią teismų praktiką valstybės pagalba nėra priemonės, kurios buvusias valstybės įmones atleidžia nuo pensijų įmokų mokėjimo, kurios viršija paprastai privačioms įmonėms nustatytą dydį. Šią teismų praktiką taikant nagrinėjamos bylos aplinkybėms, būtina konstatuoti, jog valstybinis pensijų įsipareigojimų finansavimas nėra valstybės pagalba.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 659/1999¹ 1 straipsnio b punkto, SESV 107 straipsnio, SESV 108 straipsnio pažeidimais − akivaizdi vertinimo klaida pagalbą kvalifikuojant "nauja" pagalba

Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, neatsižvelgdama į tai, jog valstybės atsakomybės už pensijų įsipareigojimus atveju - jei apskritai įvykdytos pagalbos sąlygos - gali būti tik esama pagalba. Federalinės valdžios institucijų tęstinė atsakomybė už pensijų įsipareigojimus kyla iš Vokietijos Grundgesetz (Pagrindinis įstatymas), todėl, įsigaliojus Sutartims, ji jau egzistavo ir nuo tada nebuvo padaryta jokių esminių pakeitimų. Be to, Komisija privalo laikytis Sprendime Deutsche Post prieš Komisiją (T-266/02) pateikto paaiškinimo, jog atsižvelgiant į pensijų reguliavimą jau 2002 m. birželio 19 d. sprendime ji neigė valstybės pagalbos teisėje nustatytą "naudos" sąlygą, o tai prilyginama valstybės pagalbos teisės pažeidimo nebuvimui.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu - akivaizdžiai klaidingas metodas apskaičiuoti tariamą pagalbą

Šiuo atžvilgiu ieškovė tvirtina, kad Komisija neapskaičiavo, ką, remiantis jos argumentais, padaryti buvo būtina, socialinių išmokų, kurias ieškovė faktiškai sumokėjo už pareigūnus, atėmus tariamus "pridėtinius mokesčius" už konkurenciniu požiūriu neįprastas socialinio draudimo įmokas, turinčias patvirtintus tarifus už reglamentuojamus produktus, ir socialinio draudimo įmokų, kurias normaliomis rinkos sąlygomis patiria privatūs konkurentai. Taikant Komisijos apskaičiavimo metodą, neleistinai visiškai užmirštamas socialinių išmokų, kurias ieškovė faktiškai sumokėjo už pareigūnus, dydis, o tai reiškia, kad Komisijos apskaičiuotos tariamos pagalbos dydžiui nesvarbu, ar ir kokio dydžio socialines išmokas pervedė ieškovė. Be to, ieškovė teigia, kad tariami "pridėtiniai mokesčiai" nėra tikrinami ir kad bet kuriuo atveju konkurenciniu požiūriu neįprastos socialinės išlaidos faktiškai negali būti padengtos taikant rezultatus.

4.    Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu - akivaizdžiai klaidingas tariamo nereguliuojamos srities "kryžminio subsidijavimo", taikant reguliuojamą sritį kvalifikavimas valstybės pagalba

Šiuo atžvilgiu ieškovė pirmiausia tvirtina, kad Komisija neatliko reikiamo permokų apskaičiavimo ir nepatikrino, ar valstybės kompensacija apskritai viršijo išlaidas, už kurias gali būti mokama kompensacija.

5.    Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu - akivaizdi klaida nustatant konkurenciniu požiūriu įprastų socialinio draudimo įmokų etaloną

Šiuo atžvilgiu ieškovė pirmiausia tvirtina, kad, apskaičiuodama privačių darbdavių konkurenciniu požiūriu įprastas socialinio draudimo įmokas, Komisija įtraukė darbuotojų mokamas įmokas, nors jos priskirtinos darbuotojų pajamoms, o ne socialinio draudimo įmokoms, kurias padengia darbdavys; be to, Komisija, siekdama nustatyti etaloną, orientavosi į (pernelyg aukštą) pareigūnų atlyginimų lygį, o ne į privačios įmonės mokamo konkurenciniu požiūriu įprasto darbo užmokesčio lygį. Ištaisius šias dvi klaidas taip, kaip reikalaujama, visiškai išnyksta tariama pagalba.

6.    Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 296 straipsnio 2 dalies pažeidimu - motyvavimo stoka

Galiausiai, ieškovė teigia, kad ginčijama nutartis nėra pakankamai motyvuota.

____________

¹ - 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).