Byla T‑76/14
Morningstar, Inc.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Pasaulinė konsoliduotų tikralaikių duomenų santraukų rinka – Sprendimas, kuriuo dominuojančią padėtį užimančios įmonės pasiūlyti įsipareigojimai pripažįstami privalomais – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnis“
Santrauka – 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Vertinimo kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo įmonės, kuriai taikoma piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vertinimo procedūra, pasiūlyti įsipareigojimai pripažįstami privalomais – Potencialia konkurente esanti įmonė, kuriai kyla pavojus dėl šių įsipareigojimų patirti nemenką neigiamą poveikį ir kuri aktyviai dalyvavo administracinėje procedūroje – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalis)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimų nutraukimas – Komisijos įgaliojimai – Įsipareigojimai – Diskrecija – Proporcingumo principo paisymas – Teisminė kontrolė – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnis)
3. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Esamo pagrindo išplėtimas – Ribos
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas ir 48 straipsnio 2 dalis)
4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimų nutraukimas – Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį prisiimti įsipareigojimai pripažįstami privalomais – Akivaizdi vertinimo klaida – Nebuvimas
(SESV 102 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimų nutraukimas – Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį prisiimti įsipareigojimai pripažįstami privalomais – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Pažeidimo nebuvimas
(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnis)
1. Nors vien paprasto įmonės dalyvavimo administracinėje procedūroje, kuri baigiasi sprendimo, kuriuo pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį kitos įmonės, kuriai taikoma procedūra pagal SESV 102 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 54 straipsnį, pasiūlyti įsipareigojimai pripažįstami privalomais, priėmimu, iš tikrųjų nepakanka siekiant įrodyti, kad sprendimas, kuriuo šie reikalavimai pripažįstami privalomais, konkrečiai susijęs su ieškovu, jo aktyvus dalyvavimas per administracinę procedūrą vis dėlto yra aplinkybė, į kurią atsižvelgiama konkurencijos srityje, įskaitant konkretesnę įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį sritį, kai, pasitelkiant kitas konkrečias aplinkybes, siekiama įrodyti jo ieškinio priimtinumą, Tokia konkreti aplinkybė gali būti tai, kad daroma įtaka ieškovo padėčiai aptariamoje rinkoje. Taip yra būtent tuo atveju, kai ieškovas veikia rinkoje, pasižyminčioje ribotu konkurentų skaičiumi ir kurioje aptariamus įsipareigojimus prisiėmusi įmonė užima dominuojančią padėtį. Tokiu atveju dominuojančią padėtį užimančios įmonės taikomos ribojamosios priemonės, kurios nurodytos Komisijos išankstiniame vertinime, gali daryti nemenką neigiamą poveikį ieškovo veiklai.
(žr. 30, 31, 34, 35 punktus)
2. Taikydama Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnyje nustatytą mechanizmą Komisija turi didelę diskreciją, kiek tai susiję su pritarimu įsipareigojimams, kuriuos ji siūlo siekdama pašalinti preliminariame vertinime suformuluotas problemas dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, arba su jų atmetimu. Dėl to, jog Komisija turi atlikti analizę atsižvelgdama į įvairius ekonominius veiksnius, kaip antai perspektyvinę analizę, kad įvertintų aptariamos įmonės siūlomų įsipareigojimų tinkamumą, ji naudojasi diskrecija, į kurią Bendrasis Teismas privalo atsižvelgti vykdydamas kontrolę. Tuo remiantis darytina išvada, kad vykdydamas ribotą kontrolę, kurią atlieka tokių sudėtingų ekonominių aplinkybių atveju, Sąjungos teismas negali Komisijos vertinimo pakeisti savuoju.
Kiek tai susiję su įsipareigojimų proporcingumu, testas, kurį Komisija turi atlikti vykdydama procedūrą pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį, susijęs su tuo, ar įsipareigojimai yra pakankami ir gali tinkamai išspręsti kilusias problemas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į problemų sunkumą, apimtį ir trečiųjų asmenų interesus. Sąjungos teismas, vykdydamas kontrolę ir taikydamas nurodytus principus, tik tikrina, ar Komisijos atliktas vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas.
Beje, aplinkybė, kad taip pat galėjo būti pritarta kitiems įsipareigojimams, kurie galėjo būti dar palankesni konkurencijai, negali lemti Komisijos sprendimo, kuriuo šie įsipareigojimai pripažįstami privalomais, panaikinimo, jeigu Komisija galėjo padaryti pagrįstą išvadą, kad šiame sprendime išdėstyti įsipareigojimai leidžia išspręsti preliminariame vertinime nustatytas problemas.
(žr. 40, 41, 45, 46, 56, 58, 59, 78, 84–88 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 53, 54 punktus)
4. Komisija nedaro teisės klaidos nuspręsdama, kad kilusios problemos dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti išspręstos reikalaujant, kad pasaulinėje tikralaikių duomenų santraukų rinkoje dominuojančią padėtį užimanti įmonė pakeistų savo elgesį ne su konkurentais, o su savo klientais ir trečiaisiais asmenimis, nes šios įmonės klientams suteiktos kelios galimybės keisti tiekėją tiek savomis pajėgomis, tiek pasitelkiant išorės pagalbą. Pritardama tokiems įsipareigojimams Komisija teigia, kad sprendžiant jos nustatytas problemas nereikia šios įmonės konkurentų įtraukti į klientams ir tretiesiems vykdytojams jos siūlomų licencijų sąlygas.
Dėl mokesčių ir sąnaudų, kurias klientai patiria dėl dominuojančią padėtį užimančiai įmonei nustatytų įpareigojimų, pažymėtina, kad Komisija taip pat nedaro teisės klaidos, jei šie įsipareigojimai, dominuojančiai įmonei savo klientams pateikus geresnį pasiūlymą, yra didelė paspirtis pastariesiems tuo, kad jie nebeturi patirti pernelyg didelių sąnaudų keisdami tiekėją. Tą patį galima pasakyti ir apie Komisijos teiginį, kad konsoliduotų tikralaikių duomenų santraukų tiekėjų ir trečiųjų vykdytojų bendradarbiavimu galima pasiekti masto ekonomijos, dėl kurios sumažėtų tiekėjo keitimo sąnaudos, o tai galėtų būti papildoma paskata net ir mažesniems klientams keisti tiekėją.
(žr. 62, 63, 67, 69 punktus)
5. Kiek tai susiję su sprendimais, pagal kuriuos pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį prisiimti įsipareigojimai, kuriais siekiama pašalinti Komisijos iškeltas problemas dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, tampa privalomi, Komisija įvykdo pareigą motyvuoti išdėstydama faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių padarė išvadą, jog pasiūlyti įsipareigojimai tinkamai išsprendžia jos nurodytas konkurencijos problemas taip, kad jai nebereikia imtis jokių veiksmų. Galiausiai, nors Komisija privalo motyvuoti priimamą sprendimą, ji neprivalo aiškinti, kodėl nepriėmė kitokio sprendimo.
(žr. 97, 101 punktus)