Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. liepos 11 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Kova su organizuotu nusikalstamumu – Pamatinis sprendimas 2008/841/TVR – Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 52 straipsniai – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Pernelyg ilgai trunkanti baudžiamojo proceso ikiteisminio tyrimo stadija – Esminiai proceso normų, pažeidimai, turintys įtakos kaltinamajam aktui, kuriuos galima ištaisyti – Kaltinamojo teisė į tai, kad būtų nutrauktas dėl jo vykdomas baudžiamasis procesas“
Byloje C‑265/23 [Volieva](i)
dėl Okrazhen sad – Sliven (Sliveno apygardos teismas, Bulgarija) 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. balandžio 25 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje dėl
DM,
AV,
WO,
AQ,
dalyvaujant
Okrazhna prokuratura – Sliven,
TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, šeštosios kolegijos teisėjo pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen (pranešėjas) ir teisėjas P. G. Xuereb,
generalinis advokatas P. Pikamäe,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– DM, atstovaujamo KS ir ZY,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wasmeier ir I. Zaloguin,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008, p. 42) 4 straipsnio, siejamo su ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 ir 52 straipsniais, išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant DM ir kitiems fiziniams asmenims iškeltą baudžiamąją bylą dėl dalyvavimo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir korupcijos.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsnyje „Ypatingos aplinkybės“ nustatyta:
„Kiekviena valstybė narė gali imtis reikalingų priemonių užtikrinti, kad 3 straipsnyje nurodytos bausmės būtų sumažintos arba kad nusikaltusiam asmeniui nebūtų taikomos bausmės, jeigu jis, pavyzdžiui:
a) atsisako savo nusikalstamos veikos; ir
b) administracinėms arba teisminėms institucijoms suteikia informaciją, kurios jos kitaip nebūtų galėjusios gauti, padėdamas joms:
i) užkirsti kelią nusikaltimui arba sušvelninti ar nutraukti jo padarinius;
ii) nustatyti ar nuteisti kitus nusikaltusius asmenis;
iii) surasti įrodymų;
iv) atimti iš nusikalstamos organizacijos neteisėtai įgytus išteklius ar pajamas, gautas iš nusikalstamos veiklos; arba
v) užkirsti kelią kitoms 2 straipsnyje nurodytoms nusikalstamoms veikoms.“
Bulgarijos teisė
4 Nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. galiojusios redakcijos Nakazatelno protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas, toliau – NPK) 334 straipsnio „Apeliacinio teismo įgaliojimai“ 4 dalyje buvo numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nutarimą ir nutraukti baudžiamąją bylą, be kita ko, jei pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo NPK 369 straipsnio 4 dalyje jam suteiktais įgaliojimais.
5 Nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. galiojusios redakcijos NPK 368 straipsnis „Kaltinamojo kreipimasis į teismą“ buvo suformuluotas taip:
„(1) Jeigu nuo kaltinimų pareiškimo asmeniui dėl sunkaus nusikaltimo vykstant ikiteisminiam tyrimui praėjo daugiau nei dveji metai, o kitais atvejais – daugiau nei vieni metai, kaltinamasis gali prašyti, kad bylą išnagrinėtų teismas.
(2) 1 dalyje nurodytais atvejais kaltinamasis pateikia prašymą kompetentingam pirmosios instancijos teismui, kuris nedelsdamas nagrinėja bylą.“
6 Nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. galiojusios redakcijos NPK 369 straipsnyje „Bylos nagrinėjimas“ buvo nustatyta:
„(1) Vieno teisėjo sudėties teismas sprendimą dėl prašymo priima per septynias dienas ir, nustatęs, kad yra įvykdytos 368 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, grąžina bylą prokurorui, suteikdamas jam galimybę per du mėnesius pateikti ją teismui nagrinėti, pateikiant kaltinamąjį aktą ar siūlymą atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jam administracinę sankciją, susitarimą dėl bausmės arba nutraukti baudžiamąją bylą ir apie tai informuoti teismą.
(2) Jei pasibaigus dviejų mėnesių terminui prokuroras nepasinaudojo 1 dalyje jam suteiktais įgaliojimais arba teismas nepatvirtino susitarimo dėl bausmės, teismas imasi nagrinėti bylą ir nutraukia baudžiamąjį procesą vieno teisėjo uždarame posėdyje priimta nutartimi. Priėmus nutartį, baudžiamasis procesas tęsiamas prieš bendravykdžius ir dėl kitų nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai.
(3) Jeigu prokuroras pasinaudojo įgaliojimais pagal 1 dalį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių proceso taisyklių pažeidimų, vieno teisėjo sudėties teismas, nagrinėjantis bylą uždarame posėdyje, nutraukia bylos nagrinėjimą ir grąžina bylą prokurorui, kad šis ištaisytų pažeidimus ir per vieną mėnesį perduotų bylą teismui.
(4) Jei prokuroras nesikreipia į teismą per 3 dalyje nurodytą terminą, neištaiso esminių proceso taisyklių pažeidimų arba padaro naujų pažeidimų, vieno teisėjo sudėties teismas, nagrinėjantis bylą uždarame posėdyje, nutartimi nutraukia baudžiamąjį procesą.
(5) 2 ir 4 dalyse nurodyti teismo aktai yra galutiniai.“
7 Nuo 2010 m. gegužės 28 d. Bulgarijos teisės aktų leidėjas panaikino NPK 334 straipsnio 4 dalyje apeliacinio teismo teisę panaikinti teismo sprendimą ir nutraukti baudžiamąjį procesą, jeigu pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo jam pagal šio kodekso 369 straipsnio 4 dalį suteiktų įgaliojimų. Nacionalinis teisės aktų leidėjas taip pat panaikino minėto kodekso 26 skyriaus nuostatas, t. y. 368 ir 369 straipsnius, kartu nurodęs, kad jau vykstantys procesai bus užbaigti pagal anksčiau galiojusią tvarką.
8 Nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. galiojusios redakcijos NPK 334 straipsnio 4 dalyje, kaip ir redakcijos, galiojusios nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2010 m. gegužės 28 d., dar kartą buvo numatyta, kad apeliacinis teismas gali panaikinti nutarimą ir nutraukti baudžiamąjį procesą, be kita ko, kai pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo NPK 369 straipsnio 4 dalyje jam suteiktais įgaliojimais.
9 Nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. galiojusios redakcijos NPK taip pat buvo 26 skyrius, kuriame buvo 368 ir 369 straipsniai. Pirmasis straipsnis buvo suformuluotas taip pat, kaip ir minėtoje kodekso redakcijoje, galiojusioje nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. Tas pats pasakytina apie ir to paties kodekso 369 straipsnį, tik pastarojo straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pratęstas iki trijų mėnesių, vietoj buvusių dviejų mėnesių.
10 Nuo 2017 m. lapkričio 5 d. galiojusios redakcijos NPK 334 straipsnio 4 dalyje nebenumatyta, kad apeliacinis teismas gali panaikinti nuosprendį ir nutraukti baudžiamąjį procesą, jeigu pirmosios instancijos teisme neištaisomi esminiai proceso taisyklių pažeidimai arba padaromi nauji.
11 Nuo 2017 m. lapkričio 5 d. galiojusios redakcijos NPK 368 straipsnis „Greitesnis ikiteisminis tyrimas“ suformuluotas taip:
„(1) Jeigu nuo kaltinimų sunkiu nusikaltimu pareiškimo asmeniui per ikiteisminį tyrimą praėjo daugiau kaip dveji metai, o kitais atvejais – daugiau kaip šeši mėnesiai, kaltinamasis, nukentėjęs fizinis ar juridinis asmuo gali prašyti, kad bylos nagrinėjimas būtų paspartintas. Šie terminai neapima laikotarpio, per kurį byla buvo nagrinėjama teisme arba buvo sustabdyta pagal 25 straipsnį.
(2) 1 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas per prokurorą, kuris nedelsdamas perduoda bylą teismui.
(3) Vieno teisėjo sudėties teismas priima sprendimą uždarame teismo posėdyje per 15 dienų.“
12 Nuo 2017 m. lapkričio 5 d. galiojančios redakcijos NPK 369 straipsnyje, pavadintame „Teismo sprendimas. Priemonės baudžiamajam procesui pagreitinti“ numatyta:
„(1) Teismas priima sprendimą vertindamas bylos faktinį ir teisinį sudėtingumą, galimą vėlavimą surinkti, patikrinti ir įvertinti įrodymus ir įrodymų šaltinius, taip pat tokio vėlavimo priežastis.
(2) Konstatavęs dėl nepagrįsto vėlavimo, teismas nustato tinkamą veiksmų atlikimo terminą. Nutartis yra galutinė.
(3) Naujus prašymus pagreitinti baudžiamąjį procesą galima pateikti pasibaigus 2 dalyje nurodytam laikotarpiui.“
13 Šioje NPK redakcijoje tie du straipsniai vis dar patenka į šio kodekso 26 skyrių.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
14 2013 m. liepos 5 d. penkiems asmenims, įskaitant DM, buvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamos grupės veikloje pagal Nakazatelen Kodeks (Baudžiamasis kodeksas) 321 straipsnio 3 dalį ir dėl korupcijos pagal to paties kodekso 301 straipsnio 1 dalį.
15 2015 m. rugpjūčio 31 d. DM dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės pateikė Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija) prašymą, kad šis teismas nagrinėtų bylą pagal nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. galiojusios redakcijos NPK 368 straipsnio 1 dalį.
16 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi minėtas teismas, remdamasis nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. galiojusios redakcijos NPK 369 straipsnio 1 dalimi, perdavė baudžiamąją bylą Spetsializirana prokuratura (Specializuota prokuratūra, Bulgarija) ir nustatė trijų mėnesių terminą pateikti kaltinamąjį aktą, pasiūlymą atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jam administracinę sankciją, susitarti dėl bausmės arba nutraukti baudžiamąją bylą ir apie tai informuoti teismą.
17 2016 m. sausio 8 d. specializuota prokuratūra perdavė bylą Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas) kartu su kaltinamuoju aktu dėl keturių kaltinamųjų, įskaitant DM, už šio sprendimo 14 punkte nurodytas nusikalstamas veikas.
18 2016 m. vasario 3 d. nutartimi teisėjas pranešėjas nutraukė procesą dėl esminių, bet ištaisomų proceso taisyklių pažeidimų ir grąžino bylą specializuotai prokuratūrai, kad ši ištaisytų šiuos pažeidimus.
19 Minėta prokuratūra per vieną mėnesį parengė naują kaltinamąjį aktą ir 2016 m. kovo 22 d. pateikė jį Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas).
20 Vykstant procesui tame teisme DM paprašė, kad dėl vykdant ikiteisminį tyrimą padarytų naujų proceso taisyklių pažeidimų vadovaujantis nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. galiojusios redakcijos NPK 369 straipsnio 4 dalies trečia hipoteze dėl jos vykdomas baudžiamasis procesas būtų nutrauktas. Iš tiesų kaltinamasis aktas nebuvo surašytas aiškiai ir tiksliai, kad kaltinamasis galėtų jį suprasti, veiksmingai organizuoti savo gynybą ir pateikti reikšmingų įrodymų.
21 Vis dėlto 2016 m. birželio 27 d. Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas) atmetė šį prašymą ir nusprendė, kad kaltinamasis aktas atitinka NPK 246 straipsnyje numatytus teisinius tikslumo ir aiškumo reikalavimus.
22 2019 m. lapkričio 19 d. Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas) nuosprendžiu pripažino DM kalta dėl nusikalstamų veikų, kuriomis ji buvo kaltinama, ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, baudą, taip pat atėmė su jos pareigomis susijusias teises.
23 Gavęs apeliacinį skundą Apelativen spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas apeliacinis baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija) 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu panaikino visą šį sprendimą dėl esminių, tačiau ištaisytų proceso taisyklių pažeidimų, susijusių su tuo, kad 2016 m. kovo 22 d. kaltinamasis aktas neatitiko NPK 246 straipsnyje numatytų aiškumo ir tikslumo teisinių reikalavimų, ir grąžino bylą Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas).
24 2021 m. vasario 3 d. tas teismas savo ruožtu grąžino bylą prokuratūrai, kad ši ištaisytų ikiteisminio tyrimo metu rengiant kaltinamąjį aktą padarytus esminius proceso taisyklių pažeidimus.
25 2022 m. liepos 7 d. specializuota prokuratūra pateikė naują kaltinamąjį aktą dėl DM ir kitų trijų kaltinamųjų.
26 Po baudžiamųjų įstatymų pakeitimų ir išsprendus atskirus procesinius klausimus byla galiausiai buvo paskirta Okrazhen sad Sliven (Sliveno apygardos teismas, Bulgarija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
27 Šis teismas pažymi, kad nuo 2017 m. lapkričio 5 d. buvo panaikinta teisė nutraukti baudžiamąją bylą dėl pernelyg ilgos baudžiamojo tyrimo trukmės ir pakartotinių esminių proceso taisyklių pažeidimų, kuriuos galima ištaisyti. Taigi Apelativen spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas apeliacinis baudžiamųjų bylų teismas), kuris 2020 m. lapkričio 9 d. panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą būtent dėl pažeidimų, padarytų rengiant 2016 m. kovo 22 d. kaltinamąjį aktą, ir dėl šio akto neatitikties teisiniams tikslumo ir aiškumo reikalavimams, numatytiems NPK 246 straipsnyje, negalėjo nutraukti dėl DM vykdomo baudžiamojo proceso.
28 Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų teisingai taikęs nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. galiojusios redakcijos NPK 369 straipsnio 4 dalies trečią hipotezę, 2016 m. baudžiamasis procesas prieš DM turėjo būti nutrauktas.
29 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, atsižvelgiant į Konstitusionen sad (Konstitucinis Teismas, Bulgarija) jurisprudenciją, draudimo taikyti įstatymus atgaline data nesilaikoma tuomet, kai naujas teisinis (nors ir pagal kitą teisinį reguliavimą) atsiradusios teisės poveikio vertinimas nulemia teisių panaikinimą arba kai iš to kyla neigiamų pasekmių ankstesniems atvejams. Atsižvelgiant į teisinės valstybės principą, konstitucinės teisės požiūriu neleidžiama, kad dėl teisės aktų leidėjo sprendimo asmuo, kuris tam tikras teises įgijo ir elgėsi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vėliau patirtų neigiamų pasekmių.
30 Ši jurisprudencija taikytina nagrinėjamu atveju būtent dėl esminių reikšmingų NPK nuostatų skirtumų iki ir po 2017 m. lapkričio 5 d. Nuo 2016 m. kovo 22 d. DM pagal NPK redakciją, galiojusią nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d., pagal šio kodekso 369 straipsnio 4 dalies trečią hipotezę įgijo teisę į tai, kad dėl jos vykdomas baudžiamasis procesas būtų nutrauktas. Šios teisės užtikrinimui nesvarbu, kad dėl teisminės klaidos šios teisės atsiradimas konstatuotas beveik po penkerių metų pagal kitą įstatymą, kuris nereglamentavo nagrinėjamų bylų ir dėl kurio šia prasme joms buvo daromas nepalankus poveikis. Kaip matyti iš pirma pateiktų argumentų, tai prieštarautų Bulgarijoje galiojantiems konstituciniams principams.
31 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. galiojusios redakcijos NPK 368 ir 369 straipsniais įgyvendinama Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsnyje valstybėms narėms suteikta teisė tam tikromis aplinkybėmis, šiuo atveju – dėl tyrimo institucijų neveikimo arba esminių procesinių taisyklių pažeidimų, padarytų atliekant baudžiamąjį tyrimą, atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės, kai kalbama apie nusikalstamas veikas, susijusias su organizuotu nusikalstamumu.
32 Šio teismo nuomone, 2017 m. lapkričio 5 d. įsigaliojusios redakcijos NPK 368 ir 369 straipsnių formuluotė iš esmės skiriasi nuo tos, kuri buvo numatyta ankstesnėje šio kodekso redakcijoje, tačiau, nenustačius pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl pagal šią ankstesnę redakciją vykdytų procesų, panaikinta galimybė kaltinamajam pasinaudoti teise, kad dėl jo pradėtas baudžiamasis procesas būtų nutrauktas, o tai prieštarauja Sąjungos teisei.
33 Šios NPK nuostatos prieštarauja Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsniui, nes pagal jas Bulgarijoje draudžiama taikyti priemones, kuriomis užtikrinama, kad tam tikromis aplinkybėmis su organizuotu nusikalstamumu susijusią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galėtų būti netaikoma bausmė po to, kai tokios priemonės buvo priimtos ir kaltinamieji įgijo teisę jomis pasinaudoti. Jos taip pat prieštarauja ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai, nes iš asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai dėl Pamatiniame sprendime 2008/841 nurodytų nusikalstamų veikų, atimama galimybė pasinaudoti jiems suteikta teisių gynimo priemone, kad sprendimas dėl jų būtų priimtas per protingą terminą. Galiausiai jos prieštarauja Chartijos 52 straipsniui, siejamam su jos 47 straipsniu, nes jomis ribojamas nacionalinėje teisėje numatytos veiksmingos teisinės gynybos priemonės taikymas įgyvendinant Sąjungos pamatinį sprendimą ir taip kvestionuojamas viso baudžiamojo proceso teisingumas.
34 Šiomis aplinkybėmis Okrazhen sad Sliven (Sliveno apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Chartijos] 52 straipsnis, siejamas su jos 47 straipsniu, [Pamatinio sprendimo 2008/841] 4 straipsnis ir [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, kalbant apie baudžiamąsias bylas dėl veikų, patenkančių į Sąjungos teisės taikymo sritį, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai [nagrinėjamos pagrindinėje byloje], kuriomis panaikinama kaltinamojo teisė į tai, kad baudžiamoji byla jam būtų nutraukta, jeigu ši teisė atsirado galiojant įstatymui, kuriame tokia galimybė buvo numatyta, bet dėl teismo klaidos ji buvo konstatuota tik panaikinus tą įstatymą?
2. Kokios konkrečiai [Chartijos] 47 straipsnyje numatytos veiksmingos teisinės gynybos priemonės turėtų būti užtikrintos tokiam kaltinamajam, visų pirma ar nacionalinis teismas turi apskritai nutraukti tokiam kaltinamajam baudžiamąją bylą, jeigu anksčiau bylą nagrinėjusio teismo kolegija to nepadarė, nors bylos nutraukimo sąlygos pagal tuo metu galiojusį nacionalinį įstatymą buvo tenkinamos?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
35 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pamatinis sprendimas 2008/841, visų pirma jo 4 straipsnis, siejamas su Chartijos 47 ir 52 straipsniais ir ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias kaltinamajam iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu panaikinama šio asmens teisė į tai, kad šis procesas būtų nutrauktas, jeigu nebuvo ištaisyti esminiai proceso normų pažeidimai, turintys įtakos kaltinamajam aktui, kuriuos galima ištaisyti.
36 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Chartijos taikymo sritis apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tik tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo TSN ir AKT, C‑609/17 ir C‑610/17, EU:C:2019:981, 42 punktas).
37 Taigi reikia patikrinti, ar tokios nacionalinės nuostatos turi būti laikomos įgyvendinančiomis šį Pamatinį sprendimą 2008/841, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, todėl Chartijos 47 straipsnis taikytinas tokioms situacijoms, kokios nagrinėjamos pagrindinėse bylose (pagal analogiją žr. 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo TSN ir AKT, C‑609/17 ir C‑610/17, EU:C:2019:981, 45 punktą).
38 Kaip matyti iš Pamatinio sprendimo 2008/841 1 ir 3 konstatuojamųjų dalių, jis grindžiamas bendru požiūriu į tokias tarpvalstybines problemas, kaip organizuotas nusikalstamumas, ir turėtų, pirma, apimti nusikalstamas veikas, kurios paprastai padaromos dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, ir, antra, fiziniams ir juridiniams asmenims, įvykdžiusiems tokias nusikalstamas veikas arba už jas atsakingiems, numatyti tų veikų sunkumą atitinkančias bausmes.
39 Pagal šio pamatinio sprendimo 2 ir 3 straipsnius kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad, be kita ko, nusikalstama veika būtų laikomi su nusikalstama organizacija susiję veiksmai, kai asmuo tyčia ir žinodamas apie nusikalstamos organizacijos tikslą ir bendrą veiklą arba ketinimą vykdyti atitinkamas nusikalstamas veikas, aktyviai dalyvauja tokios organizacijos veikloje, įskaitant informacijos teikimą ar materialių išteklių tiekimą, naujų narių verbavimą ir bet kokią jos veiklos finansavimo formą, žinodamas, kad dalyvaudamas prisidės prie organizacijos nusikalstamos veiklos. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už tokią nusikalstamą veiką būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios maksimali trukmė yra bent nuo dvejų iki penkerių metų.
40 Minėto pamatinio sprendimo 4 straipsnyje numatyta, kad kiekviena valstybė narė gali imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad šio pamatinio sprendimo 3 straipsnyje nurodytos bausmės būtų sumažintos arba nusikalstamą veiką padaręs asmuo galėtų būti atleistas nuo bausmės, jei, pavyzdžiui, atsisakytų savo nusikalstamos veiklos ir administracinėms ar teisminėms institucijoms suteiktų informacijos, kurios jos kitaip nebūtų galėjusios gauti, taip padėdamas joms užkirsti kelią nusikaltimui arba sušvelninti ar nutraukti jo padarinius, nustatyti ar nuteisti kitus nusikaltusius asmenis, surasti įrodymų, atimti iš nusikalstamos organizacijos neteisėtai įgytus išteklius ar pajamas, gautas iš nusikalstamos veiklos, arba užkirsti kelią kitoms to paties pamatinio sprendimo 2 straipsnyje nurodytoms nusikalstamoms veikoms.
41 Nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta kaltinamojo teisė į tai, kad jo atžvilgiu būtų nutrauktas baudžiamasis procesas, jeigu nebuvo ištaisyti esminiai procesinių normų pažeidimai, turintys įtakos kaltinamajam aktui, kuriuos galima ištaisyti, nepatenka nei į Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsnio, nei į kitų jo nuostatų taikymo sritį. Iš tiesų tokiose nacionalinės teisės nuostatose numatyta, kad tam tikromis sąlygomis kaltinamojo baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas, o šio pamatinio sprendimo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės gali numatyti, jog tam tikromis sąlygomis nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti sutrumpintas bausmės laikas arba jis gali būti atleistas nuo bausmės.
42 Taigi Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsnyje daroma prielaida, kad atitinkamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios gali būti sutrumpintas bausmės laikas arba atleista nuo bausmės, o minėtos nacionalinės nuostatos susijusios tik su kaltinamuoju ar teisiamuoju, kuris, esant tam tikroms sąlygoms, gali pasinaudoti teise į tai, kad dėl jo pradėtas baudžiamasis procesas būtų nutrauktas.
43 Todėl nacionalinės nuostatos, kuriomis panaikinama ši teisė, negali patekti nei į Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsnio, nei į kitų jo nuostatų taikymo sritį.
44 Iš to, kas išdėstyta, matyti: kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos negali būti laikomos įgyvendinančiomis Pamatinį sprendimą 2008/841, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, Chartijos 47 straipsnis, kaip ir kitos Chartijos nuostatos, netaikytini tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje.
45 Dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos reikia priminti, kad šioje nuostatoje numatyta, jog valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei apsaugai Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti.
46 Prejudicinio sprendimo procedūroje turi egzistuoti toks tarp prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjamo ginčo ir Sąjungos teisės nuostatų, kurias prašoma išaiškinti, ryšys, kad šis išaiškinimas atitiktų objektyvų sprendimo, kurį turi priimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, priėmimo poreikį (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 47 ir 48 punktus).
47 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 43 ir 44 punktų, ginčas pagrindinėje byloje neturi jokio ryšio su Sąjungos teisės nuostatomis, kurias prašoma išaiškinti. Konkrečiai kalbant, šis ginčas nesusijęs su ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, dėl kurios pateiktas pirmasis klausimas. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi taikyti šios nuostatos, kad priimtų sprendimą dėl minėto ginčo esmės (pagal analogiją žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 49 punktą).
48 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Pamatinis sprendimas 2008/841, visų pirma jo 4 straipsnis, siejamas su Chartijos 47 ir 52 straipsniais ir ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias kaltinamajam iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu panaikinama šio asmens teisė į tai, kad šis procesas būtų nutrauktas, jeigu nebuvo ištaisyti esminiai procesinių normų pažeidimai, turintys įtakos kaltinamajam aktui, kuriuos galima ištaisyti.
Dėl antrojo klausimo
49 Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:
2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, visų pirma jo 4 straipsnis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 52 straipsniais ir ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa,
turi būti aiškinamas taip:
pagal jį nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias kaltinamajam iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu panaikinama šio asmens teisė į tai, kad šis procesas būtų nutrauktas, jeigu nebuvo ištaisyti esminiai procesinių normų pažeidimai, turintys įtakos kaltinamajam aktui, kuriuos galima ištaisyti.
Parašai.