2023 m. kovo 21 d. Tribunalul Specializat Mureş (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UG / SC Raiffeisen Bank SA

(Byla C-176/23, Raiffeisen Bank)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Specializat Mureş

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė (apeliantė): UG

Atsakovė (kita apeliacinio proceso šalis): SC Raiffeisen Bank SA

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar taikant Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais¹ 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, į nacionalinę teisę perkeltas Legea nr. 193/2000, republicată, privind clauzele abuzive în contractele încheiate între profesioniști și consumatori (pakartotinai paskelbtas Įstatymas Nr. 193/2000 dėl nesąžiningų sąlygų pardavėjų ar tiekėjų ir vartotojų sudaromose sutartyse) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis,

visų pirma atsižvelgiant į šios direktyvos 12 ir 13 konstatuojamąsias dalis,

bet taip pat turint omenyje Ordonanța de urgență a Guvernului (OUG) Nr. 50/2010 privind contractele de credit pentru consumatori (Dekretas-įstatymas Nr. 50/2010 dėl vartojimo kredito sutarčių; toliau – OUG Nr. 50/2010) 80 ir 81 straipsnių nuostatas,

jos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nacionaliniams teismams taip pat nedraudžiama nagrinėti įtarimų, susijusių su sutarties sąlygų, numatytų prieduose prie kredito sutarčių, kurias pardavėjai ar tiekėjai su vartotojais sudarė iki pastarojo įstatymo galią turinčio akto įsigaliojimo, t. y. pagal OUG Nr. 50/2010 95 punkto nuostatas, nesąžiningumu, jeigu vartotojas su jomis aiškiai sutiko taip, kaip tai numatyta OUG Nr. 50/2010 40 straipsnio 1 dalies nuostatose dėl vartojimo kredito sutarčių, o gal jos turėtų būti laikomos numanomai priimtomis ope legis (įstatymu), kaip numatyta OUG Nr. 50/2010 40 straipsnio 3 dalies nuostatose?

2.    Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat siekia išsiaiškinti, ar, remiantis pirma išdėstytomis prielaidomis ir nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, [pirmajame klausime nurodytai galimybei] neprieštarautų nacionalinių teismų jurisprudencija, pagal kurią aiškus pritarimas priedui, parengtam taip, kaip numatyta OUG Nr. 50/2010 40 straipsnio 1 dalies nuostatose, ir pagal OUG Nr. 50/2010 95 straipsnio nuostatas dėl vartojimo kredito sutarčių, automatiškai lemia išvadą, kad [šis priedas] buvo parengtas derybų būdu, todėl kilus įtarimų dėl sąlygų nesąžiningumo, šio dokumento nuostatos negali būti nagrinėjamos?

____________

¹ 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).