Sujungtos bylos T‑49/02–T‑51/02
Brasserie nationale SA (buv. Brasseries Funck-Bricher ir Bofferding) ir kt.
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Karteliai – Liuksemburgo alaus rinka – Baudos“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Susitarimų sudarymas siekiant sumažinti per daug nepalankiomis laikomų teisės normų poveikį – Neleistinumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
2. Konkurencija – Karteliai – Draudimas – EB 81 straipsnio 1 dalimi draudžiamo susitarimo pateisinimas remiantis protingumo taisykle – Neleistinumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
3. Konkurencija – Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Sąvoka – Valios elgtis rinkoje tam tikru būdu suderinimas – Valios išreiškimo forma – Reikšmės nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimą konstatuojantis sprendimas – Pareiga apibrėžti nagrinėjamą rinką – Apimtis
(EB 81 straipsnis)
6. Konkurencija – Bendrijos normos – Pažeidimai – Padarymas tyčia – Sąvoka
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis)
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė
(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 17 straipsnis)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Ypač sunkūs pažeidimai – Rinkos padalijimas – Rinkos atskyrimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimų trukmė – Susitarimas, už kurį taikomos sankcijos dėl jo antikonkurencinio tikslo, neatsižvelgiant į jo poveikį – Atsižvelgimas į susitarimo galiojimo trukmę, neatsižvelgiant į tai, kad jis nebuvo taikomas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Susitarimo veiksmingo taikymo nebuvimas – Kiekvienos įmonės individualių veiksmų vertinimas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos komunikato 98/C 9/03 3 punktas)
1. Neleistina, kad įmonės bandytų sumažinti teisės normų, kurias jos mano esant per daug nepalankias, poveikį sudarydamos susitarimus, kurių tikslas – pakeisti šias nepalankias normas motyvuojant tuo, kad jos iškreipia pusiausvyrą jų nenaudai.
(žr. 81 punktą)
2. Kadangi nustatyta, kad dėl savo pobūdžio susitarimo tikslas – konkurencijos ribojimas, t. y. klientų pasidalijimas, remiantis protingumo taisykle (rule of reason) šiam susitarimui negalima netaikyti EB 81 straipsnio 1 dalies nuostatų vien dėl to, kad jis taip pat siekė teisėtų tikslų.
(žr. 85 punktą)
3. Kadangi įmonių susitarimo tikslas – riboti konkurenciją, nebūtina nagrinėti, ar jo poveikis taip pat buvo ją ribojantis.
(žr. 97, 140 punktus)
4. Susitarimo sąvoka EB 81 straipsnio 1 dalies prasme orientuota į mažiausia dviejų šalių valios suderinimą, kurio išraiškos forma, jeigu ji tiksliai perteikia šalių valią, nėra svarbi.
(žr. 119 punktą)
5. Sprendime, priimtame remiantis EB 81 straipsniu, Komisija yra įpareigota apibrėžti nagrinėjamą rinką tik tuo atveju, kai to nepadarius neįmanoma nustatyti, ar nagrinėjami susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir jų tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje.
(žr. 144 punktą)
6. Tam, kad Sutartyje nustatytos konkurencijos taisyklės būtų laikomos pažeistomis tyčia, nebūtina, jog įmonė suprastų ribojanti konkurenciją, pakanka to, kad ji negalėjo nežinoti, jog veiksmais, dėl kurių ji kaltinama, buvo siekiama riboti konkurenciją, ir nesvarbu, ar įmonė suprato pažeidžianti EB 81 straipsnį.
(žr. 155 punktą)
7. Konkurencijos teisėje pažeidimų sunkumas turi būti nustatytas remiantis daugeliu veiksnių, pavyzdžiui, konkrečiomis bylos aplinkybėmis, kontekstu ir baudų atgrasinamuoju poveikiu, tačiau privalomo ar baigtinio kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, sąrašo nėra. Be to, matyti, jog Komisija pagal Reglamentą Nr. 17 turi diskreciją nustatyti baudų dydį tam, kad reguliuotų įmonių veiksmus taip, jog būtų laikomasi konkurencijos taisyklių.
Vis dėlto Pirmosios instancijos teismas turi kontroliuoti, ar paskirtos baudos dydis yra proporcingas pažeidimo sunkumui ir trukmei, bei palyginti pažeidimo sunkumą ir ieškovo nurodytas aplinkybes. Šiuo atžvilgiu Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairės neįpareigoja Bendrijos teismų vertinant baudas, nes pastarieji šiuo atžvilgiu turi neribotą jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 17 17 straipsnį.
(žr. 169–170 punktus)
8. Rinkų padalijimas ir atskyrimas yra vienas sunkiausių EB 81 straipsnio pažeidimų.
Kalbant apie rinkos padalijimą, šio pobūdžio karteliai yra vienas iš aiškiai nesuderinamų su bendrąja rinka kartelių pavyzdžių, nurodytų EB 81 straipsnio 1 dalies c punkte. Iš tiesų jie vertinami kaip akivaizdūs konkurencijos ribojimai.
Kalbant apie bendrosios rinkos atskyrimą toks akivaizdus konkurencijos teisės pažeidimas pagal savo pobūdį yra ypač sunkus. Jis prieštarauja svarbiausiems Bendrijos tikslams ir ypač bendrosios rinkos sukūrimui.
(žr. 173–175 punktus)
9. Kadangi Komisija neįrodė susitarimo poveikio ir neprivalėjo to daryti, nes nagrinėjamo susitarimo tikslas – riboti konkurenciją, apskaičiuojant pažeidimo trukmę, nėra svarbu, ar nagrinėjamas susitarimas buvo įgyvendintas. Norint apskaičiuoti pažeidimo, kurio tikslas – riboti konkurenciją, trukmę, iš tiesų pakanka nustatyti šio susitarimo galiojimo trukmę, t. y. laikotarpį nuo jo sudarymo dienos iki jo galiojimo pasibaigimo dienos.
(žr. 185 punktą)
10. Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto antra įtrauka, susijusi su „neteisėtų susitarimų arba veiksmų neįgyvendinimu praktikoje“, neturi būti aiškinama kaip numatanti atvejį, kai kartelis visiškai nėra įgyvendintas, neatsižvelgiant į kiekvienos įmonės konkrečius veiksmus, bet turi būti suprantama kaip aplinkybė, pagrįsta kiekvienos įmonės individualiais veiksmais.
(žr. 195 punktą)