BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. birželio 13 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo HELLIM paraiška– Ankstesnis žodinis kolektyvinis Bendrijos prekių ženklas HALLOUMI – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Teisė būti išklausytam – Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalis“
Byloje T‑534/10
Organismos Kypriakis Galaktokomikis Viomichanias, įsteigta Nikosijoje (Kipras), iš pradžių atstovaujama advokatų C. Milbradt ir H. Van Volxem, vėliau – advokatų C. Milbradt ir A. Schwarz,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Schneider,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis:
Garmo AG, įsteigta Štutgarte (Vokietija),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2010 m. rugsėjo 20 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 794/2010‑4), susijusio su protesto procedūra tarp Organismos Kypriakis Galaktokomikis Viomichanias ir Garmo AG,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas L. Truchot, teisėjai M. E. Martins Ribeiro (pranešėja) ir H. Kanninen,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2010 m. lapkričio 22 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. kovo 21 d.,
atsižvelgęs į 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta leisti pateikti dupliką,
įvykus 2011 m. lapkričio 16 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2005 m. spalio 24 d. Garmo AG, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris buvo pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo HELLIM.
3 Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 29 klasei ir atitinka, be kita ko, tokį aprašymą: „Pienas ir pieno produktai“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2006 m. balandžio 3 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 14/2006.
5 2006 m. birželio 26 d. ieškovė Organismos Kypriakis Galaktokomikis Viomichanias pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.
6 Protestas buvo grindžiamas ankstesniu žodiniu kolektyviniu Bendrijos prekių ženklu HALLOUMI, kurio paraiška pateikta 1999 m. vasario 22 d. ir kuris įregistruotas 2000 m. liepos 14 d. (registracijos Nr. 1082965), žyminčiu prekes, priklausančias 29 klasei ir atitinkančias tokį aprašymą: „Sūris“.
7 Protestui pagrįsti nurodytas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) numatytas pagrindas.
8 2010 m. kovo 10 d. sprendimu Protestų skyrius protestą atmetė, remdamasis tuo, kad, nepaisant nagrinėjamų prekių tapatumo ar panašumo, nėra galimybės supainioti žymenis HELLIM ir HALLOUMI. Protestų skyrius nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nėra vizualiai ir fonetiškai panašūs. Vartotojų požiūriu, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai yra šiek tiek panašūs, nes abu žodžiai vartojami žymėti tam tikrą sūrį. Be to, Kipre ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra nežymus, nes žodis „halloumi“ reiškia originalų kiprietišką sūrį. Dėl tokio ankstesnio prekių ženklo apibūdinamojo požymio, konceptualus panašumas nekompensuoja žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualių ir fonetinių skirtumų, todėl nėra galimybės juos supainioti.
9 2010 m. gegužės 7 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58‑64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
10 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Ketvirtoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Pirma, ginčijamo sprendimo 18 punkte ji pakartojo Protestų skyriaus išvadas, kurių šalys neginčijo, jog nagrinėjamos prekės yra tapačios arba panašios. Antra, ginčijamo sprendimo 21 ir 22 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad vizualiai ir fonetiškai žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumas yra nežymus. Dėl konceptualaus panašumo ginčijamo sprendimo 23 punkte ji konstatavo, kad turkų kalba nėra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų, todėl galima žodžio „hellim“ reikšmė turkų kalboje neturi lemiamos įtakos vertinant galimybę supainioti. Be to, net darant prielaidą, kad visuomenė gali atpažinti nuorodą į originalų kiprietišką sūrį, tai neturėtų įtakos, nes tai būtų tik apibūdinamoji reikšmė, kuri negalėtų būti žymenų palyginimo pagrindas. Taigi, konceptualus palyginimas yra neutralus. Trečia, dėl galimybės supainioti ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, jog tai, kad ankstesnis prekių ženklas yra kolektyvinis, nereiškia, kad šio prekių ženklo skiriamasis požymis yra vidutinis. Apeliacinė taryba pažymėjo, kad kolektyvinis prekių ženklas nuo individualaus skiriasi tuo, jog jam netaikomas apibūdinamosios geografinės nuorodos atmetimo pagrindas, nes kolektyvinis prekių ženklas atskiria juo žymimas prekes pagal jų kilmę – regiono gamintojų kolektyvo. Atsižvelgiant į ankstesnio prekių ženklo nežymų skiriamąjį požymį ir į nežymų vizualinį ir fonetinį žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 30 punkte nusprendė, kad nėra galimybės supainioti, net jei prekės yra tapačios arba panašios.
Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas apeliacinėje taryboje.
12 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus, susijusius, pirma, su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nes yra galimybė supainioti prekių ženklus, ir, antra, su Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalies pažeidimu, nes nepaisyta jos teisės būti išklausytai.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
14 Ieškovė iš esmės kaltina Apeliacinę tarybą, kad nusprendė, jog, pirma, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualus ir fonetinis panašumas yra nežymus ir, antra, konceptualus palyginimas yra neutralus.
15 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu „dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu“.
16 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybė suklaidinti egzistuoja, jeigu visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamas prekes ar paslaugas pagamino ta pati įmonė arba tam tikru atveju ekonomiškai susijusios įmonės (žr. 2008 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Boston Scientific prieš VRDT – Terumo (CAPIO), T‑325/06, neskelbiamo Rinkinyje, 70 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; taip pat pagal analogiją žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C‑39/97, Rink. p. I‑5507, 29 punktą ir 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 17 punktą).
17 Be to, nustatyta, kad galimybė suklaidinti visuomenę turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į visus konkrečiam atvejui svarbius veiksnius (žr. 16 punkte minėto Sprendimo CAPIO 71 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; taip pat, pagal analogiją, žr. Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink. p. I‑6191, 22 punktą; 16 punkte minėto Sprendimo Canon 16 punktą ir 16 punkte minėto Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 18 punktą).
18 Toks visapusis vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, visų pirma tarp prekių ženklų panašumo ir žymimų prekių ar paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Il Ponte Finanziaria prieš VRDT, C‑234/06 P, Rink. p. I‑7333, 48 punktas; 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T‑6/01, Rink. p. II‑4335, 25 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 16 punkte minėto Sprendimo Canon 17 punktą). Šių veiksnių tarpusavio priklausomybė nurodyta Reglamento Nr. 207/2009 8 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią panašumo sąvoka turi būti aiškinama ją siejant su galimybe supainioti, kurios vertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo prekių ženklo žinomumo rinkoje, galimo susiejimo su naudojamu ar registruotu žymeniu, prekių ženklo ir žymens bei žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnio (žr. 16 punkte minėto Sprendimo CAPIO 72 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
19 Be to, kadangi galimybė supainioti juo didesnė, kuo ryškesnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis, prekių ženklai, patys savaime arba dėl žinomumo rinkoje turintys ryškų skiriamąjį požymį, saugomi labiau nei tie, kurių skiriamieji požymiai yra mažiau ryškūs (žr. 16 punkte minėto Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 20 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
20 Todėl, tikimybė supainioti pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą gali atsirasti, nepaisant nedidelio prekių ženklų panašumo, kai prekių ženklais pažymėtos prekės ar paslaugos yra labai panašios, o ankstesnis prekių ženklas turi stiprų skiriamąjį požymį (žr. 16 punkte nurodyto Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 21 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
21 Galiausiai primintina, kad visapusio galimybės supainioti vertinimo tikslais vidutinis atitinkamų prekių vartotojas laikomas pakankamai informuotu ir protingai pastabiu bei nuovokiu. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad vidutinis vartotojas tik retai turi galimybę tiesiogiai palyginti įvairius prekių ženklus ir jam tenka pasikliauti netobulai prisimenamu jų vaizdu. Reikia atsižvelgti ir į aplinkybę, kad vidutinio vartotojo pastabumo lygis gali kisti pagal nagrinėjamą prekių ar paslaugų kategoriją (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo Sprendimo Oberhauser prieš VRDT – Petit Liberto (Fifties), T‑104/01, Rink. p. II‑4359, 28 punktas ir 2004 m. birželio 30 d. Sprendimo BMI Bertoldo prieš VRDT – Diesel (DIESELIT), T‑186/02, Rink. p. II‑1887, 38 punktas; taip pat, pagal analogiją, žr. 16 punkte minėto Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 26 punktą).
22 Šioje byloje Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 17 punkte teisingai nusprendė – o ieškovė to neginčijo, – kad atitinkamą visuomenę sudaro plačioji visuomenė Sąjungoje, nes pirma, nagrinėjamos prekės yra kasdienio vartojimo maisto produktai, ir, antra, ankstesnis prekių ženklas yra Bendrijos prekių ženklas.
Dėl žymenų palyginimo
23 Pirma, kalbant apie vizualų panašumą, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 21 punkto, žymenims, dėl kurių kilo ginčas, bendra tai, kad sutampa pirmoji iš juos sudarančių raidžių, t. y. raidė „h“, ir raidžių seka „ll“, ir kad žodžiai baigiasi raidėmis „i“ ir „m“, tik skirtinga tvarka, t. y. „mi“ ir „im“. Tačiau vizualiai dėl atitinkamų žodžių struktūros, skirtingų balsių vartojimo, raidžių išdėstymo ir žodžių ilgumo atsirandantys skirtumai lemia, kad, vertinant bendrai, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, kaip tai jau konstatavo Protestų skyrius, vizualiai nėra panašūs (šiuo klausimu žr. 2003 m. balandžio 9 d. Pirmosios instancijos teismo Durferrit prieš VRDT – Kolene (NU-TRIDE), T‑224/01, Rink. p. II‑1589, 46 punktą).
24 Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentams, jog vizualus panašumas yra vidutiniškas, nes penkios (šešios) prašomo įregistruoti prekių ženklo raidės, būtent raidės „h“, „i“, „m“ ir dvi „ll“, yra ankstesniame prekių ženkle, negali būti pritarta, atsižvelgiant į tai, jog būtina visapusiškai įvertinti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, įvairius elementus, be kita ko, jų sandarą, ilgumą ir šiuos žymenis sudarančių raidžių išdėstymą.
25 Antra, kalbant apie fonetinį panašumą, reikia pasakyti, kaip ginčijamo sprendimo 22 punkte pažymėjo Apeliacinė taryba, jog prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro du skiemenys, o ankstesnį prekių ženklą – trys. Be to, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, atitinkamų skiemenų tarimas skiriasi. Išskyrus pirmuosius žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skiemenis – „he“ ir „ha“, kurie gali turėti tam tikrų panašumų, toliau šie žymenys, atsižvelgiant į skirtingas vartojamas balses, į juos sudarančių raidžių išdėstymą ir skaičių, labai skiriasi, todėl, vertinant bendrai, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, fonetiškai yra nepanašūs, kaip konstatavo Protestų skyrius (šiuo klausimu žr. 23 punkte minėto Sprendimo NU‑TRIDE 47 punktą).
26 Šiuo klausimu ieškovė per teismo posėdį pridūrė, jog Apeliacinė taryba nagrinėjo klaidingai, nes, pasak jos, žodį „hellim“ dalis atitinkamos visuomenės taria „hellimi“. Kipriečiai yra linkę pridėti balsę žodžių, kurie jos neturi, pabaigoje. Vadinasi, esama vidutiniško fonetinio panašumo.
27 VRDT pažymi, kad ši faktinė aplinkybė nebuvo nurodyta per administracinę procedūrą ir tai yra naujas elementas.
28 Pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį procedūroje dėl atsisakymo registruoti prekių ženklus santykiniais pagrindais nagrinėjami tiktai šalių nurodyti pagrindai ir reikalavimai. Iš to išplaukia, kad, atsisakius įregistruoti prekių ženklą santykiniu pagrindu, tie teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės, kuriais remiamasi Bendrajame Teisme, tačiau kurie prieš tai nebuvo pateikti Apeliacinėje taryboje, negali daryti įtakos šios tarybos sprendimo teisėtumui (2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Kaul, C‑29/05 P, Rink. p. I‑2213, 54 punktas; 2005 m. vasario 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cervecería Modelo prieš VRDT – Modelo Continente Hipermercados (NEGRA MODELO), T‑169/02, Rink. p. II‑505, 22 punktas ir 2010 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Mäurer + Wirtz prieš VRDT – Exportaciones Aceiteras Fedeoliva (tosca de FEDEOLIVA), T‑63/07, Rink. p. II‑957, 22 punktas).
29 Reikia priminti, kad Bendrajam Teismui tikrinant Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnį, tie teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės, kuriais remiamasi Bendrajame Teisme, tačiau kurie prieš tai nebuvo pateikti VRDT instancijose, negali būti nagrinėjami vertinant Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumą ir todėl turi būti atmesti kaip nepriimtini (28 punkte minėtų sprendimų NEGRA MODELO 22 ir 23 punktai bei tosca de FEDEOLIVA 23 punktas).
30 Iš VRDT bylos medžiagos nematyti, kad ieškovė per administracinę procedūrą būtų nurodžiusi, jog Kipro visuomenė žodį „hellim“ taria pridurdama „i“ šio žodžio gale. Maža to, kadangi Protestų skyrius, skirtingai nei Apeliacinė taryba, konstatavo, kad nėra jokio fonetinio panašumo tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, ieškovė privalėjo pateikdama apeliaciją Apeliacinėje taryboje nurodyti, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti tariamas „hellimi“, tačiau to nepadarė.
31 Vadinasi, remiantis 28 ir 29 punktuose nurodyta praktika, ieškovės per žodinę proceso dalį pateiktas argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
32 Galiausiai reikia konstatuoti, jog ieškovė savo teiginio, kad žodį „hellim“ Kipro visuomenė taria kaip „hellimi“, nepagrindė konkrečiais įrodymais.
33 Bet kuriuo atveju, net ir darant prielaidą, kad ieškovei būtų leista pateikti šį argumentą ieškinio stadijoje, kaip ši tvirtina, reikia pažymėti, jog ieškinyje šiuo klausimu rašoma: „Be to, kyla klausimas, kokia kalba vadovavosi Apeliacinė taryba darydama išvadą, jog balsės žodyje „Hellim“ skamba aiškiau nei žodyje „Halloumi“. Anglų kalboje raidės „a“ tarimas panašus į raidės „e“, o tai labai sustiprina garsinį panašumą.“
34 Kitaip nei tvirtino ieškovė per teismo posėdį, iš šios ieškinio formuluotės visai nematyti, kad ji būtų rėmusis Kipro visuomenei esą būdingu žodžio „hellimi“ tarimu.
35 Be to, reikia konstatuoti, kad jeigu ieškovė būtų ketinusi remtis Bendrajame Teisme šiuo numanomu Kipro visuomenės tarimu, ji tikrai būtų užginčijusi ginčijamo sprendimo 22 punkte, kuriame nagrinėtas fonetinis panašumas, pateiktą Apeliacinės tarybos išvadą, jog ankstesnį prekių ženklą sudaro trys skiemenys, o prašomą įregistruoti prekių ženklą – du, nes, kitaip nei žodis „hellim“, žodį „hellimi“ sudarytų trys skiemenys – „hel“, „li“ ir „mi“. Tačiau ieškovė ieškinyje neginčijo šios konstatuotos aplinkybės.
36 Trečia, dėl konceptualaus panašumo Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 23 punkte nusprendė, kad konceptualus palyginimas yra neutralus. Šiuo klausimu ji pirmiausia konstatavo, kad turkų kalba nėra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų, todėl galima turkų kalbos žodžio „hellim“ reikšmė neturi lemiamos įtakos vertinant galimybę supainioti. Toliau Apeliacinė taryba nutarė, kad net jeigu visuomenė ir atpažintų nuorodą į originalų kiprietišką sūrį, tai neturėtų įtakos vertinant žymenų panašumą, nes tai būtų tik apibūdinamoji reikšmė, kuri negali būti žymenų palyginimo pagrindas.
37 Šiai analizei negalima pritarti.
38 Kaip, beje, atsakyme į ieškinį tai pripažįsta VRDT, nors turkų kalba nėra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų, vis dėlto neginčijama, kad ji yra viena iš oficialiųjų Kipro Respublikos kalbų. Todėl darytina išvada, kad turkų kalbą supranta ir ja kalba dalis Kipro gyventojų.
39 Vertinant konceptualų panašumą, remtis reikia būtent tam tikros Sąjungos teritorijos dalies vartotojo, kuriam abu žodžiai turi tam tikrą reikšmę, požiūriu.
40 Kalbant apie konkrečios žymenis, dėl kurių kilo ginčas, sudarančių žodžių reikšmės analizę, reikia konstatuoti, kad konceptualus palyginimas nėra neutralus, nes atitinkamos visuomenės kalboje žymenys turi konkrečią reikšmę (žr., a contrario, 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Institut für Lernsysteme prieš VRDT – Educational Services (ELS), T‑388/00, Rink. p. II‑4301, 74 punktas).
41 Nagrinėjamu atveju vertinant konceptualiai, neginčijama, kad graikų kalbos žodis „halloumi“ į turkų kalbą verčiamas žodžiu „hellim“. Žvelgiant iš šios perspektyvos negalima ginčyti, kad vidutinis Kipro, kuriame graikų ir turkų kalbos yra oficialiosios, vartotojas supras, jog žodžiai „halloumi“ ir „hellim“ abu nurodo tą patį originalų kiprietišką sūrį (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Osotspa prieš VRDT – Distribution & Marketing (Hai), T‑33/03, Rink. p. II‑763, 51 punktą, ir, kiek tai susiję su kolektyviniu prekių ženklu „Rioja“ ir prašomu įregistruoti prekių ženklu „Riojavina“, 2010 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Muñoz Arraiza prieš VRDT – Consejo Regulador de la Denominación de Origen Califícada Rioja (RIOJAVINA), T‑138/09, Rink. p. II‑2317, 52 punktas).
42 Vadinasi, tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, yra tam tikras konceptualus panašumas, reikalaujantis pirma atlikti vertimą (šiuo klausimu žr. 41 punkte minėto Sprendimo Hai 53 punktą).
43 Taigi reikia patikrinti, ar, kaip ginčijamame sprendime nusprendė Apeliacinė taryba, nėra galimybės supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas.
Dėl galimybės supainioti
44 Pirma, iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad galimybė supainioti juo didesnė, kuo ryškesnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis. Todėl negalima atmesti tikimybės, jog konceptualus panašumas, atsirandantis dėl to, kad dviejuose prekių ženkluose naudojami žymenys, kurių semantinis turinys sutampa, gali lemti galimybę supainioti tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas, savaime ar dėl jo žinomumo rinkoje, turi itin ryškų skiriamąjį požymį (žr. 41 punkte minėto Sprendimo Hai 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; taip pat žr. 17 punkte minėto Sprendimo SABEL 24 punktą ir 2004 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismo Sprendimo Koubi prieš VRDT – Flabesa (CONFORFLEX), T‑10/03, Rink. p. II‑719, 50 punktą).
45 Antra, toliau remiantis šia praktika, vien konceptualaus prekių ženklų panašumo nepakanka, kad atsirastų galimybė supainioti tokiomis aplinkybėmis, kai ankstesnis prekių ženklas nėra itin plačiai žinomas ir yra sudarytas iš žymens, kuriame nedaug išgalvotų elementų (17 punkte minėto Sprendimo SABEL 25 punktas ir 41 punkte minėto Sprendimo Hai 55 punktas).
46 Ginčijamo sprendimo 25–27 punktuose Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad skiriamąjį ankstesnio prekių ženklo požymį susilpnina žodžio „halloumi“ apibūdinamoji reikšmė, nes ankstesnis prekių ženklas apibūdina atitinkamą prekę, t. y. sūrį. Ginčijamo sprendimo 27 punkte teigiama, kad šis žymuo apibūdina „taip vadinamo sūrio savybes ir rūšį, o ne jo geografinę kilmę ar kitas su regiono ypatumais susijusias savybes“.
47 Ieškovė tvirtina priešingai, jog nebuvo deramai atsižvelgta į ypatumus, susijusius su tuo, kad ankstesnis prekių ženklas yra kolektyvinis, kuris reiškia ne tik tai, kad sūrį pagamino tam tikros įmonės, t. y. jos narės, bet ir neišvengiamai tai, kad šis sūris turi tam tikrą geografinę kilmę (konkreti pagaminimo vieta, specialus receptas naudojant Kipro pieną). Todėl specifinis kolektyvinio prekių ženklo, kurio paraiškų pateikimas privilegijuojamas Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalyje, pobūdis negali pakenkti ieškovei arba lemti šio prekių ženklo skiriamojo požymio susilpnėjimo, bet veikiau turėtų leisti preziumuoti, jog egzistuoja bent jau vidutiniškas skiriamasis požymis.
48 Šiems argumentas negalima pritarti.
49 Pirmiausia reikia pastebėti: kadangi Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto atmetimo pagrindo išimtis, ji turi būti aiškinama griežtai (2011 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Álava ir kt. prieš VRDT (TXAKOLI), T‑341/09, Rink. p. I‑2373, 35 punktas).
50 Kaip teisingai pažymėjo VRDT, nors pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį leidžiama registruoti kolektyvinius prekių ženklus, nepaisant to, kad jie gali patekti į šio reglamento nuo 7 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį, iš šio reglamento 66 straipsnio 2 dalies antro sakinio aiškiai matyti, jog kolektyvinis ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo prekyboje naudoti tokius ženklus arba nuorodas, jeigu jie naudojami laikantis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos; ypač tokiu ženklu negalima pasinaudoti prieš trečiąją šalį, turinčią teisę vartoti geografinį pavadinimą.
51 Vadinasi, atsižvelgiant į būtinybę Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį aiškinti griežtai, prekių ženklo suteikimo sąlygos sušvelnintos tik registracijos etape, nes, nukrypstant nuo reglamento nuo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintų sąlygų, apibūdinamieji prekių ženklai gali būti įregistruoti.
52 Taigi, priešingai, nei tvirtina ieškovė, prekių ženklo įregistravimas kaip kolektyvinio negali pats savaime reikšti prezumpcijos, jog egzistuoja vidutiniškas skiriamasis požymis, todėl Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti laikomas nežymiu.
53 Šiuo klausimu reikia priminti, kad net jeigu ankstesnis prekių ženklas turi nežymų skiriamąjį požymį, gali egzistuoti galimybė supainioti, visų pirma kai nagrinėjamos prekės yra tapačios, o žymenys, dėl kurių kilo ginčas, – panašūs (žr. 2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Sociedad Agricola Requingua prieš VRDT – Consejo Regulador de la Denominación de Origen Toro (TORO DE PIEDRA), T‑358/09, neskelbiamo Rinkinyje, 45 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
54 Tačiau konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, nėra fonetinio ir vizualaus panašumų, ir nepaisant atitinkamų prekių tapatumo arba panašumo, negali egzistuoti tikimybė, jog atitinkama visuomenė juos supainios, nes tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas yra apibūdinamasis, konceptualaus žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, kad tokia tikimybė egzistuoja.
55 Pažymėtina, kad šioje byloje, nepaisant nagrinėjamų prekių tapatumo arba panašumo, dėl ankstesnio prekių ženklo ypatingo skiriamojo požymio nebuvimo ir jo apibūdinamojo pobūdžio paprasto konceptualaus panašumo nepakanka, kad atsirastų galimybė supainioti.
56 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog nėra galimybės supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą su ankstesniu prekių ženklu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalies pažeidimu
57 Ieškovė nurodo, kad neatsižvelgusi į jos 2010 m. rugsėjo 20 d. atsikirtimą, kurį ji pateikė tą pačią dieną, kurią buvo priimtas ginčijamas sprendimas, Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalį, nes nepaisė jos teisės būti išklausytai.
58 Reikia pažymėti, kad ieškovė ieškinyje nenurodė argumentų, kuriuos ji tvirtina nurodžiusi Apeliacinei tarybai pateiktame atsikirtime į Garmo argumentus, susijusius su konceptualiu panašumu, ir į kuriuos Apeliacinė taryba neatsakė, nors ir privalėjo.
59 Tik atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą ieškovė pabrėžė, kad jos pozicija dėl konceptualaus panašumo nebuvo išklausyta, kartu paminėdama šio panašumo neutralumo klausimą. Kaip užfiksuota teismo posėdžio protokole, ieškovė pažymėjo, kad Apeliacinė taryba neatsakė į jai pateikto atsikirtimo 3 punktą „Dėl konceptualaus panašumo“, kuriame išdėstyti argumentai dėl jo egzistavimo.
60 Reikia pažymėti, kad Apeliacinei tarybai pateikto atsikirtimo 3 punkte ieškovė nurodė, jog ginčija Garmo pateiktą politinės padėties Kipre apibūdinimą. Ji priminė, kad, nors šiaurinė Kipro dalis okupuota Turkijos, visa ši teritorija priklauso Sąjungai, ir kad graikiškai ir turkiškai kalbančios bendruomenės dar mažiau viena nuo kitos izoliuotos dėl to, kad demarkacinę zoną kerta milijonai kipriečių – tiek turkų, tiek graikų kilmės. Remdamasi tuo, ji daro išvadą, kad šie kipriečiai žino, jog „halloumi“ ir „hellim“ žymi vieną ir tą patį gaminį – nacionalinį kiprietišką sūrį.
61 Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas šio sprendimo 36–42 punktuose jau nusprendė, jog Apeliacinė taryba padarė klaidą, nutarusi, jog konceptualus žymenų panašumas yra neutralus.
62 Be to, bet kuriuo atveju iš šio sprendimo 60 punkto matyti, kad šio atsikirtimo 3 punkte nepateikta jokių argumentų dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, konceptualaus palyginimo neutralumo.
63 Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad reikia atmesti antrąjį pagrindą ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Organismos Kypriakis Galaktokomikis Viomichanias padengia bylinėjimosi išlaidas.
Truchot | Martins Ribeiro | Kanninen |
Paskelbta 2012 m. birželio 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.