BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. lapkričio 29 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas „Fagumit“ ir vaizdinis Bendrijos prekių ženklas FAGUMIT – Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas FAGUMIT – Santykinio negaliojimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalis ir 165 straipsnio 4 dalies b punktas“
Bylose T-537/10 ir T-538/10
Ursula Adamowski, gyvenanti Hamburge (Vokietija), atstovaujama advokato D. von Schultz,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Schneider,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Fabryka Węży Gumowych i Tworzyw Sztucznych Fagumit sp z o.o., įsteigta Volbrome (Lenkija), atstovaujama advokatų M. Krekora, T. Targosz ir P. Podrecki,
dėl dviejų ieškinių, pateiktų atitinkamai dėl dviejų 2010 m. rugsėjo 3 d. VDRT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimų (bylos R 1002/2009-1 ir R 1003/2009-1), susijusių su dviem registracijos pripažinimo negaliojančia procedūromis tarp Fabryka Węży Gumowych i Tworzyw Sztucznych Fagumit sp z o.o. ir Ursula Adamowski,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. J. Forwood (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse ir J. Schwarcz,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su 2010 m. lapkričio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais ieškiniais,
susipažinęs su 2011 m. balandžio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais VRDT atsakymais į ieškinius,
susipažinęs su 2011 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais įstojusios į bylą šalies atsakymais į ieškinius,
susipažinęs su 2011 m. liepos 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais dublikais,
susipažinęs su 2011 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais įstojusios į bylą šalies triplikais,
susipažinęs su šalių pastabomis dėl šių bylų sujungimo, kad būtų priimtas vienas sprendimas,
atsižvelgęs į tai, kad nė viena šalis per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 a straipsnį, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
1 2003 m. vasario 18 d. ir kovo 12 d. ieškovė Ursula Adamowski, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) dvi paraiškas įregistruoti Bendrijos prekių ženklus.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti 2003 m. vasario 18 d., yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti 2003 m. kovo 12 d., yra žodinis žymuo „Fagumit“.
4 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklus, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 12 ir 17 klasėms ir atitinka tokį aprašymą:
– 12 klasė: Kaučiukas ir guma kaip baigti gaminiai, skirti automobilių pramonei, t. y. naujos pneumatinės padangos, įskaitant pilnavidures padangas ir sandarinimo juostas;
– 17 klasė: Vamzdžiai, kaučiukas ir guma kaip tarpiniai gaminiai plėvelių, lakštų, profilių, blokų, strypų, juostų, vamzdžių ir vamzdelių formos, kaučiukas ir guma kaip baigti gaminiai, skirti pramoniniams vamzdžiams, t. y. PVC vamzdžiai, laistomosios žarnos, oro vamzdžiai, kabelių izoliatoriai, trinčiai atsparūs vamzdžiai, vamzdžiai alyvai ir benzinui, vamzdžiai cheminėms medžiagoms, autogeniniai vamzdžiai, vamzdžiai acetilenui, vamzdžiai propanui ir dvilypiai vamzdžiai; kaučiukas ir guma kaip baigti gaminiai, skirti automobilių pramonei, t. y. restauruotos padangos, įskaitant pilnavidures padangas ir sandarinimo juostas; vamzdžiai, tarpiniai žiedai ir tarpikliai.
5 Šio sprendimo 2 ir 3 punktuose minėti prekių ženklai buvo įregistruoti 2004 m. birželio 28 d.
6 2008 m. balandžio 7 ir 8 d. įstojusi į bylą šalis Fabryka Węży Gumowych i Tworzyw Sztucznych Fagumit sp z o.o. pateikė du prašymus pripažinti ginčijamų prekių ženklų registraciją negaliojančia pagal:
– Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies b punktą (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktas), motyvuodama tuo, kad ieškovė, teikdama prekių ženklo paraiškas, buvo nesąžininga;
– Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies b punktą (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies b punktas), motyvuodama tuo, kad ieškovė, teikdama paraiškas įregistruoti ginčijamus prekių ženklus, veikė savo vardu ir neturėjo įstojusios į bylą šalies sutikimo; šiai šaliai priklauso toliau nurodytas lenkiškas prekių ženklas, 1997 m. sausio 15 d. įregistruotas Nicos sutarties 17 klasei priklausantiems „kaučiukiniams vamzdžiams, PVC vamzdžiams“:
– Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies c punktą (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies c punktas); ji rėmėsi motyvu, susijusiu su įstojusios į bylą šalies įmonės pavadinimu, kuris 1993 m. įregistruotas Lenkijoje ir jau nuo tų metų naudojamas prekyboje eksportuojant prekes į kelias valstybes nares, daugiausia į Vokietiją.
7 2009 m. birželio 25 d. dviem sprendimais Anuliavimo skyrius atmetė prašymus pripažinti registraciją negaliojančia.
8 2009 m. rugpjūčio 27 d. įstojusi į bylą šalis, vadovaudamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, dėl Anuliavimo skyriaus sprendimų VRDT pateikė dvi apeliacijas.
9 Dviem sprendimais, priimtais 2010 m. rugsėjo 3 d. (toliau – ginčijami sprendimai), Pirmoji apeliacinė taryba patenkino apeliacijas, panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimus ir pripažino ginčijamų prekių ženklų registraciją negaliojančia po to, kai nusprendė, jog trys įstojusios į bylą šalies pateikti negaliojimo pagrindai yra pagrįsti.
10 Konkrečiai kalbant, reikia nurodyti, kad dėl pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies c punktu (žr. šio sprendimo 6 punkto trečią įtrauką), Apeliacinė taryba nusprendė, jog įstojusi į bylą šalis įrodė, kad žodį „Fagumit“ nuo 1997 m. birželio 1 d. vartojo tarptautinėje prekyboje, kai vykdė eksportą visų pirma į Vokietiją pagal su ieškovės valdoma bendrove Adamex Handels- u. Transportgesellschaft mbH sudarytą distribucijos sutartį. Šis žymuo Vokietijoje saugomas pagal Markengesetz (Vokietijos prekių ženklų įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį. Dėl pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu (žr. šio sprendimo 6 punkto antrą įtrauką), Apeliacinė taryba visų pirma nusprendė, kad šio sprendimo 3 punkte nurodytas ginčijamas prekių ženklas yra dominuojantis lenkiško prekių ženklo, kuriuo grindžiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, elementas, o šio sprendimo 2 punkte nurodytame ginčijamame prekių ženkle jis iš esmės pakartojamas. Be to, kadangi Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalyje vartojami žodžiai „atstovas ar patikėtinis“ taip pat apima atstovo, patikėtinio ar distributoriaus valdytoją ir kadangi 1998 m. balandžio 10 d. dokumento negalima aiškinti kaip suteikiančio ieškovei teisę įregistruoti ginčijamus prekių ženklus, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad šis pagrindas taip pat pagrįstas. Dėl pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktu, Apeliacinė taryba pabrėžė, kad pagal minėtą distribucijos sutartį ieškovė turėjo užtikrinti įstojusios į bylą šalies komercinių interesų apsaugą ir kad šiam tikslui buvo pakenkta pateikus Bendrijos prekių ženklų paraiškas, o remiantis minėtu 1998 m. balandžio 10 d. dokumentu negali būti nustatyta, kad teikdama nagrinėjamas paraiškas ieškovė buvo sąžininga. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nėra jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad įstojusi į bylą šalis atsisakė žymeniu „Fagumit“ jai suteikiamų teisių, arba kad įstojusi į bylą šalis buvo sąžininga, šis pagrindas buvo taip pat pripažintas pagrįstas.
Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus sprendimus,
– atmesti prašymus dėl panaikinimo,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procedūrą Anuliavimo skyriuje, Apeliacinėje taryboje ir per procesą Bendrajame Teisme.
12 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Išklausęs šiuo klausimu šalis Teismas mano, kad reikia sujungti šias bylas, kad būtų bendrai priimtas sprendimas, remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 50 straipsniu.
14 Kiekvienoje šių bylų ieškovė remiasi trimis pagrindais, susijusiais, pirma, su Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies c punkto, skaitomo kartu su jo 8 straipsnio 4 dalimi, pažeidimu, antra, su Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies b punkto, skaitomo kartu su jo 8 straipsnio 3 dalimi, pažeidimu ir, trečia, minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
15 Kaip teigia VRDT, bet kurio negaliojimo pagrindo, kuriems pritarė Apeliacinė taryba, pakanka norint pripažinti ginčijamų prekių ženklų registraciją negaliojančia. Tokiomis aplinkybėmis visų pirma reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu negaliojimo pagrindu.
16 Pateikdama šį pagrindą ieškovė pirmiausia teigia, kad Reglamento Nr. 207/2009 165 straipsnio 4 dalies b punktu kliudoma įstojusiai į bylą šaliai pasinaudoti to paties reglamento 53 straipsnio 1 dalies b punktu.
17 Šiam argumentui negali būti pritarta. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 207/2009 165 straipsnio 4 dalies b punktą Bendrijos prekių ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia pagal to paties reglamento 53 straipsnio 1 ir 2 dalis, jei ankstesnė teisė buvo registruota, buvo prašyta ją įregistruoti arba ji buvo įgyta iki 2004 m. gegužės 1 d. tą dieną į Europos Sąjungą įstojusioje valstybėje.
18 Šia nuostata siekiama pašalinti galimybę, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. įregistruotą prekių ženklą ar pateiktą jo paraišką būtų galima ginčyti vien dėl to, kad kai kurios valstybės įstojo į Sąjungą, nors tokios galimybės iki minėto stojimo nebuvo. Taigi nagrinėjama nuostata nesiekiama sudaryti kliūčių prekių ženklo savininkui po 2004 m. gegužės 1 d. pateikti prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, kurį jis galėjo pateikti dar iki šios datos.
19 Šiuo atžvilgiu Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu negaliojimo pagrindu šio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje minėto prekių ženklo savininkas gali remtis, net jei šis prekių ženklas buvo įregistruotas tik valstybėje, kuri nėra Sąjungos narė. Iš tiesų, kitaip nei Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, jo 3 dalis nesusijusi su valstybėje narėje įregistruotais ar toje valstybėje pasekmių sukeliančiais prekių ženklais. Be to, jei prekių ženklo registracija valstybėje narėje būtų Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga, ši nuostata dubliuotųsi su to paties straipsnio 1 ir 5 dalimis. Taigi, kaip teigia VRDT, reikia pripažinti, jog įstojusi į bylą šalis galėjo pateikti šio sprendimo 6 punkte nurodytus prašymus pripažinti registraciją negaliojančia iki Lenkijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, o Reglamento Nr. 207/2009 165 straipsnio 4 dalies b punktas nedaro poveikio šių prašymų pagrįstumui ir ginčijamų sprendimų teisėtumui.
20 Šioje byloje ieškovė savo argumentus grindžia šio sprendimo 6 punkto antroje įtraukoje nurodyto prekių ženklo savininko sutikimo buvimu ir neginčija jo, kaip įstojusios į bylą šalies atstovo ar patikėtinio, statuso. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė teigia, kad prieš pateikdama šio sprendimo 1–3 punktuose nurodytas paraiškas ji buvo gavusi įstojusios į bylą šalies sutikimą.
21 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija šį vertinimą.
22 Norint taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalį reikia, kad prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo būtų arba būtų buvęs prekių ženklo savininko atstovas ar patikėtinis, kad prašymas būtų pateiktas atstovo ar patikėtinio vardu be savininko sutikimo ir nesant teisėtų priežasčių, pateisinančių atstovo ar patikėtinio veiksmus. Šia nuostata siekiama užkirsti kelią prekių ženklo savininko atstovo piktnaudžiavimui prekių ženklu, nes atstovas gali pasinaudoti plėtojant savo ir savininko komercinius santykius įgytomis žiniomis ir patirtimi, todėl neteisėtai pasinaudoti paties prekių ženklo savininko pastangomis ir investicijomis (2006 m. rugsėjo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DEF‑TEC Defense Technology prieš VRDT – Defense Technology (FIRST DEFENSE AEROSOL PEPPER PROJECTOR), T-6/05, Rink. p II-671, 38 punktas).
23 Kalbant apie galimą sutikimą registruoti prekių ženklą atstovo ar patikėtinio vardu, reikia nurodyti, kad jis turi būti aiškus, tikslus ir vienareikšmis (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo FIRST DEFENSE AEROSOL PEPPER PROJECTOR 40 punktą). Tačiau šioje byloje reikia pabrėžti, jog, kaip nustatė Apeliacinė taryba, ieškovės nurodytas 1998 m. balandžio 10 d. dokumentas šių sąlygų neatitinka.
24 Konkrečiai kalbant, remiantis šiuo Adamex Industrie GmbH adresuotu dokumentu, įstojusios į bylą šalies atstovas sutiko, kad bendrovės Fagumit „originalus simbolis“ ir „pavadinimas“ („Original-Symbol“ ir „Bezeichnung“) būtų „naudojami“ ir „skirti naudoti tik“ („Benutzung“ ir „Vorbehalt“) Europoje, ir nurodė, kad, jo nuomone, ši galimybė susijusi su bendrovėmis Fagumit GmbH Deutschland, Fagumit SARL Frankreich ir Fagumit Schweiz.
25 Tokiomis aplinkybėmis, pirma, reikia nurodyti, kad nagrinėjamame dokumente neužsimenama apie galimybę ieškovei prašyti įregistruoti šio sprendimo 2 punkte nurodytą žymenį kaip Bendrijos prekių ženklą. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad ieškovė šiame dokumente neminima ir kad jame nenurodyta galimybė įregistruoti minėtą žymenį kaip Bendrijos prekių ženklą.
26 Antra, jeigu, kaip ieškovė teigė Anuliavimo skyriuje ir Apeliacinėje taryboje, bendrovės Fagumit Deutschland, Fagumit Frankreich ir Fagumit Schweiz dar neegzistavo tuo momentu, kai buvo išsiųstas nagrinėjamas dokumentas, jį visiškai galima aiškinti taip, kad įstojusi į bylą šalis neprieštaravo, kad nagrinėjamos bendrovės naudotųsi įmonės pavadinimu Fagumit ir savo veikloje išimtinėmis teisėmis naudotų su juo susijusį prekių ženklą.
27 Ieškovė negali remtis tuo, kad įstojusi į bylą šalis neprieštaravo, kad ginčijamą žymenį naudotų kitos nei 1998 m. balandžio 10 d. dokumente nurodytos bendrovės. Šiuo klausimu, kaip savo ieškinių 33 punkte nurodė ieškovė ir kaip matyti iš jos VRDT pateiktų dokumentų, nagrinėjamas prekių ženklas buvo naudojamas parduodant įstojusios į bylą šalies pagamintas prekes. Reikia pažymėti, kad toks naudojimas atitinka bendradarbiavimą tarp įstojusios į bylą šalies ir jos gaminių distributorių, ir ji neturi kaip nors parodyti, jog atsisako šio sprendimo 6 punkto antroje pastraipoje nurodyto žymens, ir dėl to leisti visiems asmenims jį arba jo dominuojantį elementą registruoti kaip Bendrijos prekių ženklą.
28 Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba nepadarė jokios klaidos, kai manė, kad 1998 m. balandžio 10 d. dokumentas negali būti suprantamas kaip suteikiantis ieškovei kokį nors sutikimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalį, registruoti ginčijamus prekių ženklus.
29 Šiomis aplinkybėmis ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jos ir įstojusios į bylą šalies santykiams nebuvo taikomi formalūs reikalavimai, todėl įmonių, kurioms skirtas 1998 m. balandžio 10 d. dokumentas, sąrašas negali būti laikomas baigtiniu, neturi reikšmės. Iš tiesų, kadangi nagrinėjamas dokumentas nėra sutikimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalį, net darant prielaidą, kad ši aplinkybė įrodyta, nepaneigiama Apeliacinės tarybos padaryta išvada.
30 Todėl reikia atmesti antrą pagrindą ir dėl šio sprendimo 15 punkte nurodytų priežasčių visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Sujungti bylas T-537/10 ir T-538/10, kad būtų bendrai priimtas sprendimas.
2. Atmesti ieškinius.
3. Ursula Adamowski padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bei Fabryka Węży Gumowych i Tworzyw Sztucznych Fagumit sp z o.o. vykstant procesui Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2012 m. lapkričio 29 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.