Bylos T-537/10 ir T-538/10

Ursula Adamowski

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas „Fagumit“ ir vaizdinis Bendrijos prekių ženklas FAGUMIT – Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas FAGUMIT – Santykinio negaliojimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalis ir 165 straipsnio 4 dalies b punktas“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Nuostatos, susijusios su Bendrijos plėtra — Bendrijos prekių ženklas, kurio paraiška buvo pateikta arba kuris buvo įregistruotas iki 2004 m. gegužės 1 d. – Galimybės pripažinti registraciją negaliojančia remiantis ankstesniu nacionaliniu prekių ženklu, kuris buvo įregistruotas, kurio paraiška buvo pateikta arba kuris buvo įgytas naujoje valstybėje narėje iki įstojimo, nebuvimas – Tikslas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 165 straipsnio 4 dalies b punktas)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Prekių ženklo savininko sutikimo, kad jo ženklą savo vardu registruotų to prašantis jo atstovas ar patikėtinis, nebuvimas – Sąvoka – Prekių ženklas, įregistruotas valstybėje, kuri nėra Sąjungos narė – Įtraukimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Prekių ženklo savininko sutikimo, kad jo ženklą savo vardu registruotų to prašantis jo atstovas ar patikėtinis, nebuvimas – Tikslas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalis)

1.      Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 165 straipsnio 4 dalies b punktu siekiama pašalinti galimybę, kad Bendrijos prekių ženklą, kuris buvo įregistruotas arba kurio paraiška buvo pateikta iki 2004 m. gegužės 1 d., būtų galima ginčyti vien dėl to, kad kai kurios valstybės įstojo į Sąjungą, nors tokios galimybės iki minėto stojimo nebuvo. Taigi nagrinėjama nuostata nesiekiama sudaryti kliūčių prekių ženklo savininkui po 2004 m. gegužės 1 d. pateikti prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, kurį jis galėjo pateikti dar iki šios datos, kaip prašymą, grindžiamą minėto reglamento 53 straipsnio 1 dalies b punktu.

(žr. 18 punktą)

2.      Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 53 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu negaliojimo pagrindu šio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje minėto prekių ženklo savininkas gali remtis, net jei šis prekių ženklas buvo įregistruotas tik valstybėje, kuri nėra Sąjungos narė. Iš tiesų, kitaip nei Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, jo 3 dalis nesusijusi su valstybėje narėje įregistruotais ar toje valstybėje pasekmių sukeliančiais prekių ženklais. Be to, jei prekių ženklo registracija valstybėje narėje būtų Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga, ši nuostata dubliuotųsi su to paties straipsnio 1 ir 5 dalimis.

(žr. 19 punktą)

3.      Norint taikyti Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 3 dalį reikia, kad prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo būtų arba būtų buvęs prekių ženklo savininko atstovas ar patikėtinis, kad prašymas būtų pateiktas atstovo ar patikėtinio vardu be savininko sutikimo ir nesant teisėtų priežasčių, pateisinančių atstovo ar patikėtinio veiksmus. Šia nuostata siekiama užkirsti kelią prekių ženklo savininko atstovo piktnaudžiavimui prekių ženklu, nes atstovas gali pasinaudoti plėtojant savo ir tokio savininko komercinius santykius įgytomis žiniomis ir patirtimi, todėl neteisėtai pasinaudoti paties prekių ženklo savininko pastangomis ir investicijomis. Kalbant apie galimą sutikimą registruoti prekių ženklą atstovo ar patikėtinio vardu, reikia nurodyti, kad jis turi būti aiškus, tikslus ir besąlyginis.

(žr. 22, 23 punktus)