Byla T‑285/08

Securvita – Gesellschaft zur Entwicklung alternativer Versicherungskonzepte mbH

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo „Natur‑Aktien‑Index“ paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas) – Prašymas pakeisti sprendimą – Akivaizdus nepriimtinumas“

Nutarties santrauka

Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme – Pirmosios instancijos teismo kompetencija – Tarnybos sprendimo pakeitimas – Vertinimas, atsižvelgiant į Apeliacinei tarybai suteiktus įgaliojimus

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 45 straipsnis, 62 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 3 dalis, 126 straipsnis ir 127 straipsnio 1 dalis)

Reikalavimas, kuriuo siekiama, kad Pirmosios instancijos teismas pakeistų jam pateiktu ieškiniu ginčijamą Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos sprendimą, nurodydamas Tarnybai įregistruoti prašomą prekių ženklą kaip Bendrijos prekių ženklą arba įregistruodamas minėtą prekių ženklą, yra akivaizdžiai nepriimtinas.

Toks reikalavimas yra prašymas pakeisti sprendimą Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 63 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismo teisė pakeisti sprendimą skirta tam, kad jis priimtų sprendimą, kurį būtų turėjusi priimti Apeliacinė taryba pagal Reglamento Nr. 40/94 nuostatas. Todėl reikalavimo, kad Pirmosios instancijos teismas pakeistų Apeliacinės tarybos sprendimą, priimtinumas turi būti vertinamas pagal tai, kokie įgaliojimai Apeliacinei tarybai suteikiami Reglamentu Nr. 40/94.

Tačiau, pirma, iš Reglamento Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalies matyti, kad Apeliacinė taryba negali įpareigoti skyriaus, kurio sprendimą ji nagrinėjo. Iš tikrųjų pagal šią nuostatą išsamiai išnagrinėjusi apeliaciją, pateiktą dėl vieno iš to paties reglamento 57 straipsnio 1 dalyje nurodytų skyrių sprendimų, Apeliacinė taryba gali arba pasinaudoti kokiais nors už skundžiamo sprendimą atsakingo skyriaus kompetencijai priklausančiais įgaliojimais, arba perduoti bylą tam skyriui nagrinėti toliau.

Antra, nagrinėdama apeliacijas dėl eksperto ar Protestų skyriaus sprendimų pagal Reglamento Nr. 40/94 57 straipsnio 1 dalį, Apeliacinė taryba nėra kompetentinga nagrinėti prašymą, kuriuo siekiama, kad ji įregistruotų Bendrijos prekių ženklą. Bendrijos prekių ženklą galima įregistruoti tik nustačius, jog įvykdytos Reglamento Nr. 40/94 45 straipsnyje numatytos sąlygos, turint omenyje, kad už Bendrijos prekių ženklų registravimą atsakingi Tarnybos skyriai šiuo klausimu nepriima formalių sprendimų, dėl kurių būtų galima paduoti apeliaciją. Iš Reglamento Nr. 40/94 45, 126 straipsnių ir 127 straipsnio 1 dalies matyti, kad ekspertui ir Protestų skyriui suteiktais įgaliojimais nesiekiama konstatuoti, jog įvykdytos visos Reglamento Nr. 40/94 45 straipsnyje numatytos Bendrijos prekių ženklo registravimo sąlygos. Tokiomis sąlygomis, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, Apeliacinė taryba nėra kompetentinga spręsti dėl prekių ženklo įregistravimo. Vadinasi, Pirmosios instancijos teismui nepriklauso nagrinėti šiuo klausimu pateikto prašymo.

(žr. 10–17, 20–24 punktus)