BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. gruodžio 14 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Galimybė trečiosios valstybės instituciją laikyti kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP – Sprendimų įšaldyti lėšas faktinis pagrindas – Pareiga motyvuoti – Vertinimo klaida – Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą – Teisė į gynybą – Teisė į nuosavybę“

Byloje T‑400/10 RENV

Hamas, įsteigtas Dohoje (Kataras), atstovaujamas advokato L. Glock,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą B. Driessen, M. Bishop ir A. Sikora-Kalėda,

atsakovę,

palaikomą

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos D. Colas ir F. Fize,

ir

Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos F. Castillo de la Torre, M. Konstantinidis ir R. Tricot, vėliau F. Castillo de la Torre, L. Baumgart ir C. Zadra,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti, pirma, Tarybos pranešimą asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (OL C 188, 2010, p. 13), 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2010/386/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (OL L 178, 2010, p. 28), ir 2010 m. liepos 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 610/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1285/2009 (OL L 178, 2010, p. 1), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu, antra, 2011 m. sausio 31 d. Tarybos sprendimą 2011/70/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (OL L 28, 2011, p. 57), ir 2011 m. sausio 31 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 83/2011, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 610/2010 (OL L 28, 2011, p. 14), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu, trečia, 2011 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimą 2011/430/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (OL L 188, 2011, p. 47), ir 2011 m. liepos 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 687/2011, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinami [į]gyvendinimo reglamentai Nr. 610/2010 ir Nr. 83/2011 (OL L 188, 2011, p. 2), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu, ketvirta, 2011 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2011/872/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2011/430 (OL L 343, 2011, p. 54), ir 2011 m. gruodžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1375/2011, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 687/2011 (OL L 343, 2011, p. 10), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu, penkta, 2012 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 2012/333/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2011/872 (OL L 165, 2012, p. 72), ir 2012 m. birželio 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 542/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1375/2011 (OL L 165, 2012, p. 12), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu, šešta, 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą 2012/765/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2012/333 (OL L 337, 2012, p. 50), ir 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1169/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 542/2012 (OL L 337, 2012, p. 2), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu, septinta, 2013 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimą 2013/395/BUSP, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2012/765 (OL L 201, 2013, p. 57), ir 2013 m. liepos 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 714/2013, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1169/2012 (OL L 201, 2013, p. 10), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu, aštunta, 2014 m. vasario 10 d. Tarybos sprendimą 2014/72/BUSP, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2013/395 (OL L 40, 2014, p. 56), ir 2014 m. vasario 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 125/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 714/2013 (OL L 40, 2014, p. 9), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu, devinta, 2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimą 2014/483/BUSP, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2014/72 (OL L 217, 2014, p. 35), ir 2014 m. liepos 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 790/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 125/2014 (OL L 217, 2014, p. 1), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu, dešimta, 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/1426, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2017/154 (OL L 204, 2017, p. 95), ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1420, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/150 (OL L 204, 2017, p. 3), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai V. Valančius, P. Nihoul (pranešėjas), J. Svenningsen ir U. Öberg,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. liepos 11 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Bylos aplinkybės ir faktinės aplinkybės po šio ieškinio pareiškimo

A.      Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1373 (2001)

1        2001 m. rugsėjo 28 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1373 (2001), joje nustatytos plataus diapazono kovos su terorizmu, ypač kovos su terorizmo finansavimu, strategijos. Šios rezoliucijos 1 dalies c punkte, be kita ko, numatyta, kad visos valstybės nedelsdamos įšaldo asmenų, kurie padaro ar kėsinasi padaryti teroro aktus, padeda juos įvykdyti arba juose dalyvauja, šiems asmenims priklausančių arba jų valdomų subjektų ir asmenų bei subjektų, kurie veikia tokių asmenų ar subjektų vardu arba jų pavedimu, lėšas ir kitą finansinį turtą ar ekonominius išteklius.

2        Minėtoje rezoliucijoje nenumatytas asmenų, subjektų ar grupių, kuriems reikia taikyti šias priemones, sąrašas.

B.      Europos Sąjungos teisė

3        Manydama, kad siekiant įgyvendinti Rezoliuciją 1373 (2001) Europos Sąjungai buvo būtina imtis veiksmų, 2001 m. gruodžio 27 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (OL L 344, 2001, p. 93; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 217). Konkrečiai Bendrosios pozicijos 2001/931 2 straipsnyje numatyta įšaldyti su teroro aktais susijusių asmenų, grupių ir organizacijų, išvardytų šios bendrosios pozicijos priede pateiktame sąraše, lėšas ir kitą finansinį turtą ar ekonominius išteklius.

4        Tą pačią dieną, siekdama Sąjungos lygiu įgyvendinti Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nustatytas priemones, Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (OL L 344, 2001, p. 70; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 207), ir Sprendimą 2001/927/EB, kuriuo patvirtinamas Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytas sąrašas (OL L 344, 2001, p. 83).

5        „Hamas-Izz al-Din al-Qassem (Hamas ginkluotasis sparnas)“ pavadinimas buvo įtrauktas į sąrašus, pateiktus Bendrosios pozicijos 2001/931 ir Sprendimo 2001/927 prieduose. Abu šie teisės aktai buvo reguliariai atnaujinami taikant Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį ir Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį, o „Hamas-Izz al-Din al-Qassem (Hamas ginkluotasis sparnas)“ pavadinimas liko įrašytas į minėtus sąrašus.

6        2003 m. rugsėjo 12 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/651/BUSP, kuria atnaujinama Bendroji pozicija 2001/931 (OL L 229, 2003, p. 42) ir Sprendimą 2003/646/EB, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2003/480/EB (OL L 229, 2003, p. 22). Į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų, įrašytas toks organizacijos pavadinimas: „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“.

7        Šios organizacijos pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie vėlesnių teisės aktų.

C.      Ginčijami teisės aktai

1.      2010 m. liepos mėn. teisės aktai

8        2010 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/386/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (OL L 178, 2010, p. 28), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 610/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1285/2009 (OL L 178, 2010, p. 1) (toliau kartu – 2010 m. liepos mėn. teisės aktai).

9        „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų (toliau – ginčijami 2010 m. liepos mėn. sąrašai).

10      2010 m. liepos 13 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (OL C 188, 2010, p. 13, toliau – 2010 m. liepos mėn. pranešimas).

11      Šiuo pranešimu Taryba atitinkamiems asmenims ir subjektams, be kita ko, pranešė, pirma, kad ji mano, jog motyvai, dėl kurių jie buvo įtraukti į sąrašus, parengtus pagal Reglamentą Nr. 2580/2001, tebėra pagrįsti, todėl Taryba nusprendė palikti šiuos asmenis ir subjektus ginčijamuose 2010 m. liepos mėn. sąrašuose, antra, kad šie asmenys ir subjektai gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms, trečia, kad šie asmenys ir subjektai gali pateikti prašymą gauti Tarybos motyvų, dėl kurių jie buvo įtraukti į minėtus sąrašus, pareiškimą, ketvirta, kad šie asmenys ir subjektai bet kuriuo metu gali pateikti Tarybai prašymą persvarstyti sprendimą įtraukti juos į atitinkamus sąrašus, penkta, jog tam, kad prašymai būtų svarstomi per kitą peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, jie turėtų būti pateikti per du mėnesius nuo minėto pranešimo paskelbimo datos, ir, šešta, kad šie asmenys ir subjektai turi galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme.

12      Ieškovas į šį pranešimą nesureagavo.

2.      2011 m. sausio mėn. teisės aktai

13      2010 m. lapkričio 20 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu Taryba asmenims, grupėms ir subjektams, nurodytiems Įgyvendinimo reglamente Nr. 610/2010, pranešė, kad gavo naujos svarbios informacijos dėl šių įtraukimų į sąrašus, todėl iš dalies pakeitė šio reglamento motyvų pareiškimą. Minėtame pranešime buvo nurodyta, kad prašymas gauti motyvų pareiškimą galėjo būti pateiktas Tarybai per dvi savaites nuo pranešimo paskelbimo datos.

14      2010 m. gruodžio 10 d. raštu Taryba, kuriai 2010 m. rugsėjo 12 d. pareiškus šį ieškinį buvo žinomas ieškovo advokato adresas, pateikė šiam advokatui motyvų, dėl kurių numatė palikti ieškovo pavadinimą lėšų įšaldymo sąrašuose, pareiškimą ir nurodė, kad per vieną mėnesį nuo šio rašto datos jis gali pateikti jai pastabas dėl minėto palikimo sąrašuose, taip pat bet kokius patvirtinamuosius dokumentus.

15      Ieškovas į šį pranešimą ir į šį raštą nesureagavo.

16      2011 m. sausio 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/70/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (OL L 28, 2011, p. 57), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 83/2011, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 610/2010 (OL L 28, 2011, p. 14) (toliau kartu – 2011 m. sausio mėn. teisės aktai). „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų (toliau – ginčijami 2011 m. sausio mėn. sąrašai).

17      2011 m. vasario 2 d. raštu Taryba ieškovo advokatui pateikė motyvų, kuriais grindžiamas „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ palikimas ginčijamuose 2011 m. sausio mėn. sąrašuose, pareiškimą.

18      Šis motyvų pareiškimas buvo parengtas taip, kaip nurodyta toliau.

19      Pirma, Taryba apibendrino ankstesnę „Hamas, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem“ veiklą. Be kita ko, ši organizacija buvo įvykdžiusi daug išpuolių prieš taikinius Izraelyje 1988–2010 m., kurie kvalifikuojami kaip teroro aktai pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalį.

20      Antra, Taryba pažymėjo, kad 2001 m. dėl „Hamas-Izz al-Din al-Qassem“ buvo priimti du Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės institucijų sprendimai ir du Jungtinių Amerikos Valstijų institucijų sprendimai.

21      Pirmąjį Jungtinės Karalystės institucijų sprendimą priėmė Secretary of State for the Home Department (vidaus reikalų ministras, toliau – Home Secretary). Šis 2001 m. kovo 29 d. sprendimas buvo priimtas remiantis UK Terrorism Act 2000 (2000 m. Jungtinės Karalystės įstatymas dėl terorizmo) ir juo buvo uždrausta Hamas-Izz al-Din al-Qassem kaip teroro aktuose dalyvaujanti organizacija (toliau – Home Secretary sprendimas). Antrąjį Jungtinės Karalystės institucijų sprendimą priėmė UK Treasury (finansų ministras). Šiuo 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimu UK Treasury įšaldė Hamas-Izz al-Din al-Qassem turtą ir davė atitinkamus nurodymus, naudodamasis savo įgaliojimais pagal Terrorism (United nations Measures) Order 2001 (2001 m. Dekretas dėl terorizmo (Jungtinių Tautų priemonės)) 4 straipsnį. Taryba pažymėjo, kad Home Secretary sprendimą reguliariai peržiūri nacionalinė vyriausybinė komisija ir kad dekrete, kuriuo grindžiamas UK Treasury sprendimas, yra nuostatos dėl minėto sprendimo teisminės kontrolės ir galimybės jį apskųsti pareiškus ieškinį.

22      Jungtinių Valstijų sprendimus sudarė, pirma, vyriausybės sprendimas, kuriuo Hamas pripažintas „užsienio teroristine organizacija“ pagal iš dalies pakeisto US Immigration and Nationality Act (Jungtinių Valstijų imigracijos ir pilietybės įstatymas) 219 straipsnį, ir, antra, sprendimas, kuriuo Hamas pripažintas „subjektu, aiškiai identifikuojamu kaip tarptautinis teroristinis subjektas“ pagal Executive Order n^o 13224 (Vykdomasis įsakas Nr. 13224) (toliau kartu – Jungtinių Valstijų sprendimai). Taryba pažymėjo, kad kvalifikavimui pagal pirmąjį sprendimą taikoma teisminė kontrolė, o kvalifikavimui pagal antrąjį sprendimą – administracinė ir teisminė kontrolė taikant Jungtinių Valstijų teisės aktus.

23      Taryba pripažino šiuos sprendimus „kompetentingų institucijų sprendimais“, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį.

24      Trečia, Taryba konstatavo, kad šie sprendimai tebegalioja, ir nusprendė, kad motyvai, kuriais grindžiamas „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ įtraukimas į lėšų įšaldymo sąrašus, tebeturi galią.

25      Savo 2011 m. vasario 2 d. rašte Taryba nurodė, pirma, kad ieškovas bet kuriuo momentu gali pateikti jai prašymą peržiūrėti ginčijamus 2011 m. sausio mėn. sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, antra, jog tam, kad prašymai būtų svarstomi per kitą peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, jie turėtų būti pateikti per du mėnesius nuo minėto rašto datos, trečia, kad ieškovas turi galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, ketvirta, kad jis gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms.

3.      2011 m. liepos mėn. teisės aktai

26      2011 m. gegužės 30 d. Taryba ieškovo advokatui išsiuntė raštą, jame pranešė, kad gavo naujos informacijos, turinčios reikšmę rengiant asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos Reglamente Nr. 2580/2001 numatytos ribojamosios priemonės, sąrašus, todėl pakeitė motyvų pareiškimą. Ji nustatė trijų savaičių terminą ieškovo pastaboms pateikti.

27      Ieškovas į šį raštą nesureagavo.

28      2011 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/430/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (OL L 188, 2011, p. 47), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 687/2011, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinami įgyvendinimo reglamentai Nr. 610/2010 ir Nr. 83/2011 (OL L 188, 2011, p. 2) (toliau kartu – 2011 m. liepos mėn. teisės aktai). „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų (toliau – ginčijami 2011 m. liepos mėn. sąrašai).

29      2011 m. liepos 19 d. raštu Taryba ieškovo advokatui pateikė motyvų, kuriais grindžiamas „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimo palikimas ginčijamuose 2011 m. liepos mėn. sąrašuose, pareiškimą ir nurodė, pirma, kad ieškovas bet kuriuo momentu gali pateikti jai prašymą peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, antra, jog tam, kad prašymai būtų svarstomi per kitą peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, jie turėtų būti pateikti per du mėnesius nuo minėto rašto datos, trečia, kad ieškovas turi galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, ketvirta, kad jis gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms.

30      Minėtas motyvų pareiškimas buvo toks pat kaip ir 2011 m. sausio mėn. teisės aktų motyvų pareiškimas, išskyrus tai, kad buvo panaikinta nuoroda į UK Treasury sprendimą.

31      Ieškovas į šį raštą nesureagavo.

4.      2011 m. gruodžio mėn. teisės aktai

32      2011 m. lapkričio 15 d. Taryba ieškovo advokatui išsiuntė raštą, jame pranešė, kad gavo naujos informacijos, turinčios reikšmę rengiant asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos Reglamente Nr. 2580/2001 numatytos ribojamosios priemonės, sąrašus, todėl pakeitė motyvų pareiškimą. Ji nustatė dviejų savaičių terminą ieškovo pastaboms pateikti.

33      Ieškovas į šį raštą nesureagavo.

34      2011 m. gruodžio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/872/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2011/430 (OL L 343, 2011, p. 54), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1375/2011, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 687/2011 (OL L 343, 2011, p. 10) (toliau kartu – 2011 m. gruodžio mėn. teisės aktai). „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų (toliau – ginčijami 2011 m. gruodžio mėn. sąrašai).

35      2012 m. sausio 3 d. raštu Taryba ieškovo advokatui pateikė motyvų, kuriais grindžiamas „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimo palikimas ginčijamuose 2011 m. gruodžio mėn. sąrašuose, pareiškimą ir nurodė, pirma, kad ieškovas bet kuriuo momentu gali pateikti jai prašymą peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, antra, jog tam, kad prašymai būtų svarstomi per kitą peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, jie turėtų būti pateikti iki 2012 m. vasario 29 d., trečia, kad ieškovas turi galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, ketvirta, kad jis gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms.

36      Šiame motyvų pareiškime Taryba papildė faktines aplinkybes, kurių pagrindu ieškovas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem) buvo pripažintas teroristine organizacija, ir nurodė tris naujus 2011 m. įvykius.

37      Ieškovas į šį raštą nesureagavo.

5.      2012 m. birželio mėn. teisės aktai

38      2012 m. birželio 25 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/333/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2011/872 (OL L 165, 2012, p. 72), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 542/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1375/2011 (OL L 165, 2012, p. 12) (toliau kartu – 2012 m. birželio mėn. teisės aktai). „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų (toliau – ginčijami 2012 m. birželio mėn. sąrašai).

39      2012 m. birželio 26 d. raštu Taryba ieškovo advokatui pateikė motyvų, kuriais grindžiamas „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimo palikimas ginčijamuose 2012 m. birželio mėn. sąrašuose, pareiškimą ir nurodė, pirma, kad ieškovas bet kuriuo momentu gali pateikti jai prašymą peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, antra, jog tam, kad prašymai būtų svarstomi per kitą peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, jie turėtų būti pateikti iki 2012 m. rugpjūčio 27 d., trečia, kad ieškovas turi galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, ketvirta, kad jis gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms.

40      Šis motyvų pareiškimas buvo toks pat kaip ir 2011 m. gruodžio mėn. teisės aktų motyvų pareiškimas.

41      Ieškovas į šį raštą nesureagavo.

6.      2012 m. gruodžio mėn. teisės aktai

42      2012 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/765/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2012/333 (OL L 337, 2012, p. 50), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1169/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 542/2012 (OL L 337, 2012, p. 2) (toliau – 2012 m. gruodžio mėn. teisės aktai). „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų (toliau – ginčijami 2012 m. gruodžio mėn. sąrašai).

43      2012 m. gruodžio 11 d. raštu Taryba ieškovo advokatui pateikė motyvų, kuriais grindžiamas „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimo palikimas ginčijamuose 2012 m. gruodžio mėn. sąrašuose, pareiškimą ir nurodė, pirma, kad ieškovas bet kuriuo momentu gali pateikti jai prašymą peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, antra, jog tam, kad prašymai būtų svarstomi per kitą peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, jie turėtų būti pateikti iki 2013 m. vasario 11 d., trečia, kad ieškovas turi galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, ketvirta, kad jis gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms.

44      Šis motyvų pareiškimas buvo toks pat kaip ir 2012 m. birželio mėn. teisės aktų motyvų pareiškimas.

45      Ieškovas į šį raštą nesureagavo.

7.      2013 m. liepos mėn. teisės aktai

46      2013 m. liepos 25 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/395/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2012/765 (OL L 201, 2013, p. 57), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 714/2013, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1169/2012 (OL L 201, 2013, p. 10) (toliau – 2013 m. liepos mėn. teisės aktai). „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų (toliau – ginčijami 2013 m. liepos mėn. sąrašai).

47      2013 m. liepos 26 d. raštu Taryba ieškovo advokatui pateikė motyvų, kuriais grindžiamas „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimo palikimas ginčijamuose 2013 m. liepos mėn. sąrašuose, pareiškimą ir nurodė, pirma, kad ieškovas bet kuriuo momentu gali pateikti jai prašymą peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, antra, jog tam, kad prašymai būtų svarstomi per kitą peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, jie turėtų būti pateikti iki 2013 m. rugsėjo 10 d., trečia, kad ieškovas turi galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, ketvirta, kad jis gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms.

48      Šis motyvų pareiškimas buvo toks pat kaip ir 2012 m. gruodžio mėn. teisės aktų motyvų pareiškimas.

49      Ieškovas į šį raštą nesureagavo.

8.      2014 m. vasario mėn. teisės aktai

50      2014 m. vasario 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/72/BUSP, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2013/395 (OL L 40, 2014, p. 56), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 125/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 714/2013 (OL L 40, 2014, p. 9) (toliau kartu – 2014 m. vasario mėn. teisės aktai). „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų (toliau – ginčijami 2014 m. vasario mėn. sąrašai).

51      2014 m. vasario 11 d. raštu Taryba ieškovo advokatui pateikė motyvų, kuriais grindžiamas „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimo palikimas ginčijamuose 2014 m. vasario mėn. sąrašuose, pareiškimą ir nurodė, pirma, kad ieškovas bet kuriuo momentu gali pateikti jai prašymą peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, antra, jog tam, kad prašymai būtų svarstomi per kitą peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, jie turėtų būti pateikti iki 2014 m. vasario 28 d., trečia, kad ieškovas turi galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, ketvirta, kad jis gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms.

52      Šis motyvų pareiškimas buvo toks pat kaip ir 2013 m. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimas.

53      Ieškovas į šį raštą nesureagavo.

9.      2014 m. liepos mėn. teisės aktai

54      2014 m. liepos 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/483/BUSP, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2014/72 (OL L 217, 2014, p. 35), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 790/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 125/2014 (OL L 217, 2014, p. 1) (toliau kartu – 2014 m. liepos mėn. teisės aktai). „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų (toliau – ginčijami 2014 m. liepos mėn. sąrašai).

55      2014 m. liepos 23 d. raštu Taryba ieškovo advokatui pateikė motyvų, kuriais grindžiamas „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimo palikimas ginčijamuose 2014 m. liepos mėn. sąrašuose, pareiškimą ir nurodė, pirma, kad ieškovas bet kuriuo momentu gali pateikti jai prašymą peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, antra, jog tam, kad prašymai būtų svarstomi per kitą peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, jie turėtų būti pateikti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., trečia, kad ieškovas turi galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, ketvirta, kad jis gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms.

56      Motyvų pareiškime Taryba papildomai nurodė, kad priėmus 2012 m. liepos 18 d. sprendimą buvo paliktas galioti ieškovo kvalifikavimas kaip užsienio teroristinės organizacijos pagal Jungtinių Valstijų sprendimą, grindžiamą Jungtinių Valstijų imigracijos ir pilietybės įstatymo 219 straipsniu.

57      Ieškovas į šį raštą nesureagavo.

10.    2017 m. rugpjūčio mėn. teisės aktai

58      2017 m. rugpjūčio 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/1426, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2017/154 (OL L 204, 2017, p. 95), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1420, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/150 (OL L 204, 2017, p. 3) (toliau kartu – 2017 m. rugpjūčio mėn. teisės aktai). „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimas liko įrašytas į sąrašus, pridėtus prie šių teisės aktų (toliau – ginčijami 2017 m. rugpjūčio mėn. sąrašai).

59      2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Taryba ieškovo advokatui pateikė motyvų, kuriais grindžiamas „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ pavadinimo palikimas ginčijamuose 2017 m. rugpjūčio mėn. sąrašuose, pareiškimą ir nurodė, pirma, kad ieškovas bet kuriuo momentu gali pateikti jai prašymą peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, antra, jog tam, kad prašymai būtų svarstomi per kitą peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, jie turėtų būti pateikti iki 2017 m. rugsėjo 4 d., trečia, kad ieškovas turi galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, ketvirta, kad jis gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms.

60      Šiame motyvų pareiškime buvo padaryta svarbių pakeitimų, palyginti su ankstesnių aktų motyvų pareiškimais.

61      Ieškovas į šį raštą nesureagavo.

II.    Procesas ir šalių reikalavimai iki bylos grąžinimo

62      2010 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

63      Ieškinyje ieškovas Bendrojo Teismo prašė:

–        panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą,

–        panaikinti 2010 m. liepos mėn. teisės aktus,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

64      2010 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Europos Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. 2011 m. vasario 7 d. nutartimi Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas leido Komisijai įstoti į bylą.

65      2011 m. vasario 17 d. rašte, kuris Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktas tą pačią dieną, ieškovas nurodė 2011 m. sausio mėn. teisės aktus ir 2011 m. vasario 2 d. raštą. Jis pažymėjo, kad dėl šių „aktų“ laikosi tų pačių ieškinio pagrindų ir kad dublike išdėstys savo argumentus dėl jo pavadinimo palikimo ginčijamuose 2011 m. sausio mėn. sąrašuose motyvų, apie kuriuos pranešta 2011 m. vasario 2 d. raštu.

66      Išklausęs kitas šalis, Bendrasis Teismas 2011 m. birželio 15 d. ieškovui skirtu kanceliarijos raštu leido šiai šaliai dublike patikslinti ieškinio pagrindus ir reikalavimus dėl 2011 m. sausio mėn. teisės aktų, prireikus – atsižvelgiant į 2011 m. vasario 2 d. rašte išdėstytus motyvus. Tačiau Bendrasis Teismas neleido ieškovui patikslinti jo reikalavimų dėl 2011 m. vasario 2 d. rašto. Buvo nustatytas terminas dublikui pateikti – 2011 m. liepos 27 d.

67      2011 m. liepos 27 d. rašte ieškovas pasirėmė 2011 m. liepos mėn. teisės aktais ir 2011 m. liepos 19 d. raštu, kaip pakeičiančiais pirminius ginčijamus aktus. Jis pažymėjo, kad, paskelbus šiuos teisės aktus arba apie juos pranešus, prasidėjo naujas dviejų mėnesių ieškinio pareiškimo terminas, ir nurodė motyvus, dėl kurių nebuvo pateiktas dublikas.

68      2011 m. liepos 27 d. raštas buvo pridėtas prie bylos kaip prašymas pratęsti dubliko pateikimo terminą.

69      2011 m. rugsėjo 16 d. kanceliarijos raštais Bendrasis Teismas pranešė šalims apie savo sprendimą netenkinti šio prašymo pratęsti terminą ir nustatė terminą Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimams pateikti – 2011 m. lapkričio 2 d.

70      2011 m. rugsėjo 28 d. ieškovas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė papildomą pareiškimą. Šiame pareiškime ieškovas nurodė, kad „išplečia savo reikalavimus dėl panaikinimo ir juos taiko [2011 m. liepos mėn. teisės aktams]“, kiek šie aktai susiję su ieškovu, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem. Jis taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į pradinį ieškinį, 2011 m. vasario 17 d. raštą ir papildomą pareiškimą, šis ieškinys nuo šiol turėtų būti laikomas pareikštu dėl 2010 m. liepos mėn. bei 2011 m. sausio ir liepos mėn. teisės aktų. Ieškovas papildomai nurodė, kad tebesilaiko ir dėl 2010 m. liepos mėn. pranešimo pateiktų reikalavimų, taip pat patikslino, kad prašymai panaikinti nagrinėjamus teisės aktus taikomi tik tiek, kiek šie aktai susiję su ieškovu.

71      2011 m. spalio 28 d. Komisija pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus.

72      2011 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimu papildomas pareiškimas pridėtas prie bylos.

73      2011 m. gruodžio 20 d. raštu Bendrasis Teismas pranešė šalims, kad atsižvelgiant į tai, jog terminas ieškiniui dėl 2011 m. sausio mėn. teisės aktų panaikinimo pareikšti pasibaigė prieš papildomo pareiškimo pateikimą, patikslinti ieškinio reikalavimai dėl šių teisės aktų, nors yra per se priimtini, nes jau buvo pateikti ir teisiniu požiūriu pakankamai išdėstyti 2011 m. vasario 17 d. ieškovo rašte, bus nagrinėjami vadovaujantis tik tais pagrindais ir argumentais, kuriuos ši šalis pateikė iki pasibaigiant ieškinio dėl šių teisės aktų panaikinimo pareiškimo terminui, t. y. išdėstytais pradiniame ieškinyje.

74      Tarybos ir Komisijos pastaboms dėl patikslintų reikalavimų dėl 2011 m. sausio mėn. teisės aktų pateikti Bendrasis Teismas nustatė terminą iki 2012 m. vasario 17 d., o tų pačių šalių pastaboms dėl papildomo pareiškimo – iki 2012 m. kovo 5 d.; šis terminas buvo pratęstas iki 2012 m. balandžio 3 d.

75      2012 m. vasario 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu ieškovas patikslino savo reikalavimus, kad jais būtų atsižvelgta į 2011 m. gruodžio mėn. teisės aktus, kiek šie aktai susiję su ieškovu, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

76      2012 m. vasario 13 ir 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2011 m. sausio mėn. teisės aktų, kiek šie aktai susiję su ieškovu, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

77      2012 m. balandžio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Taryba ir Komisija, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl papildomo pareiškimo.

78      2012 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovas, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė atsakomąsias pastabas dėl 2012 m. balandžio 3 d. Komisijos ir Tarybos pastabų.

79      2012 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovas patikslino savo reikalavimus, kad jais būtų atsižvelgta į 2012 m. birželio mėn. teisės aktus, kiek šie aktai susiję su Hamas, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

80      2012 m. liepos 20 ir 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2012 m. birželio mėn. teisės aktų.

81      2012 m. rugsėjo 5 ir 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė atsakymą į 2012 m. birželio 28 d. ieškovo pastabas.

82      2013 m. vasario 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu ieškovas patikslino savo reikalavimus, kad jais būtų atsižvelgta į 2012 m. gruodžio mėn. teisės aktus, kiek šie aktai susiję su ieškovu, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

83      2013 m. kovo 11 ir 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2012 m. gruodžio mėn. teisės aktų.

84      2013 m. rugsėjo 24 d. raštu ieškovas patikslino šį ieškinį dėl 2013 m. liepos mėn. teisės aktų, kiek šie aktai susiję su Hamas, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

85      2013 m. spalio 4 d. raštu Bendrasis Teismas paprašė Tarybos pateikti tam tikrus dokumentus ir, rengdamasis posėdžiui, uždavė šalims klausimų; Taryba į šį prašymą atsakė 2013 m. spalio 28 d. raštu.

86      2013 m. spalio 28 ir 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2013 m. liepos mėn. teisės aktų.

87      2014 m. vasario 28 d. ieškovas patikslino šio ieškinio reikalavimus, kad jais būtų atsižvelgta į 2014 m. vasario mėn. teisės aktus, kiek šie aktai susiję su Hamas, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

88      2014 m. kovo 4 ir 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2014 m. vasario mėn. teisės aktų.

89      2014 m. rugsėjo 21 d. ieškovas patikslino savo reikalavimus, kad jais būtų atsižvelgta į 2014 m. liepos mėn. teisės aktus, kiek šie aktai susiję su ieškovu, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

90      2014 m. spalio 23 d. ir lapkričio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2014 m. liepos mėn. teisės aktų.

91      Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo ieškiniu ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą ir 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus, kiek šie aktai susiję su ieškovu, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

92      Taryba, palaikoma Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

93      2014 m. gruodžio 17 d. Sprendime Hamas / Taryba (T‑400/10, toliau – pirminis teismo sprendimas, EU:T:2014:1095) Bendrasis Teismas:

–        pripažino prašymą panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą nepriimtinu,

–        panaikino 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus, kiek šie aktai susiję su ieškovu (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem),

–        2014 m. liepos mėn. teisės aktų padarinius paliko galioti tris mėnesius nuo minėto sprendimo paskelbimo datos arba, jeigu per Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytą terminą bus pateiktas apeliacinis skundas, – iki Teisingumo Teismo sprendimo dėl šio skundo,

–        nurodė, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, Taryba turi padengti ieškovo išlaidas, o Komisija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

94      Priimdamas šį sprendimą Bendrasis Teismas tenkino ketvirtąjį ir šeštąjį pagrindus, nurodytus ginčijant 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus ir susijusius atitinkamai su nepakankamu atsižvelgimu į bėgant laikui pasikeitusią padėtį ir su pareigos motyvuoti pažeidimu. Pirminio teismo sprendimo 101 ir 125 punktuose Bendrasis Teismas nutarė, kad 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimuose pateiktas teroro aktų, kuriuos ieškovas įvykdė nuo 2005 m., sąrašas turėjo lemiamą reikšmę Tarybos sprendimui palikti galioti ieškovo lėšų įšaldymą. Pirminio teismo sprendimo 110 ir 127 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad nuoroda į kiekvieną naują teroro aktą, kurį Taryba įtraukė į savo motyvus atlikdama peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 punktą, turėjo būti patikrinta ir ji turėjo būti pagrįsta nacionaliniu kompetentingos institucijos sprendimu. Be kita ko, skundžiamo sprendimo 109 ir 131 punktuose konstatavęs, kad kaltinimus dėl teroro aktų, kuriuos ieškovas įvykdė nuo 2005 m., Taryba grindė ne tokiais sprendimais, o jos pačios spaudoje ir internete rasta informacija, Bendrasis Teismas panaikino 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus.

95      Pirminio teismo sprendimo 141 punkte Bendrasis Teismas taip pat panaikino 2010 m. liepos mėn. ir 2011 m. sausio mėn. teisės aktus tuo pagrindu, kad ir šiuose teisės aktuose nebuvo nuorodos į kompetentingų institucijų sprendimus, susijusius su ieškovui inkriminuojamosiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl minėtuose aktuose taip pat buvo pažeista pareiga motyvuoti.

96      2015 m. vasario 20 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo Tarybos apeliacinį skundą dėl pirminio teismo sprendimo, šis skundas buvo įregistruotas numeriu C‑79/15 P.

97      2015 m. gegužės 11 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Prancūzijos Respublika paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. Teisingumo Teismas leido jai įstoti į bylą.

98      2017 m. liepos 26 d. Sprendimu Taryba / Hamas (C‑79/15 P, toliau – sprendimas dėl apeliacinio skundo, EU:C:2017:584) Teisingumo Teismas panaikino pirminį teismo sprendimą.

99      Sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas nutarė, kad:

–        Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, manydamas, kad Jungtinių Valstijų sprendimai ir (arba) Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministro sprendimas patys savaime nebuvo pakankamas pagrindas, kuriuo buvo galima grįsti 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus (33 punktas),

–        Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad Taryba pažeidė Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnį, nes 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimuose ji rėmėsi ne iš kompetentingų institucijų nacionalinių sprendimų, o iš kitų šaltinių gautais duomenimis (50 punktas),

–        Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, konstatavęs, kad Taryba pažeidė pareigą motyvuoti (53 punktas).

100    Kadangi Bendrasis Teismas pareiškė nuomonę tik dėl ketvirtojo ir šeštojo pagrindų, kuriuos ieškovas nurodė prašydamas panaikinti 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus, o kitais Bendrajame Teisme pateiktais pagrindais iš dalies keliami faktų vertinimo klausimai, Teisingumo Teismas savo sprendimu dėl apeliacinio skundo gražino bylą Bendrajam Teismui ir atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą (56 punktas).

III. Procesas ir šalių reikalavimai po bylos grąžinimo

101    Bendrajam Teismui grąžinta byla buvo įregistruota šio teismo kanceliarijoje numeriu T‑400/10 RENV ir 2017 m. rugsėjo 27 d. paskirta pirmajai kolegijai.

102    Ieškovas, Taryba ir Komisija atitinkamai 2017 m. rugsėjo 3 d., spalio 4 ir 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais pateikė savo pastabas dėl tolesnio proceso, kaip numatyta Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalyje.

103    Savo pastabose ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus, kiek šie aktai susiję su ieškovu, „įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem“,

–        priteisti iš Tarybos visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas per procesą Teisingumo Teisme.

104    Savo pastabose Komisija ir Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

105    2017 m. spalio 3 d. kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu ieškovas, remdamasis Procedūros reglamento 86 straipsniu, pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kad būtų atsižvelgta į 2017 m. rugpjūčio mėn. teisės aktus.

106    2017 m. spalio 27 d. ir lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Taryba ir Komisija, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė savo pastabas dėl 2017 m. spalio 3 d. pareiškimo dėl patikslinimo.

107    Taryba, palaikoma Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti pareiškimą dėl patikslinimo kaip akivaizdžiai nepriimtiną,

–        netenkinus šio prašymo – atmesti šį pareiškimą kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovo Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje, apeliacinėje instancijoje ir šiame procese dėl grąžintos bylos.

108    2018 m. kovo 27 d. Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija), remdamasis Procedūros reglamento 89 straipsniu, pateikė klausimus raštu pagrindinėms bylos šalims ir paprašė jų pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys šiuos prašymus įvykdė per nustatytą terminą.

109    2018 m. gegužės 15 d. Bendrasis Teismas leido ieškovui pateikti pastabas dėl Tarybos atsakymų. Ieškovai atsakė per nustatytą terminą.

110    Pirmosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 28 straipsnį nusprendė perduoti bylą nagrinėti pirmajai išplėstinei kolegijai.

111    Per 2018 m. liepos 11 d. teismo posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

IV.    Dėl teisės

A.      Pirminės pastabos dėl ieškinio dalyko, taip pat dėl 2012 m. birželio 28 d. ieškovo pastabų aprėpties ir priimtinumo

1.      Dėl prašymų patikslinti ieškinio reikalavimus, susijusius su 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktais

112    Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, 2010 m. liepos mėn. teisės aktai buvo panaikinti ir paeiliui pakeisti 2011 m. sausio, liepos ir gruodžio mėn., 2012 m. birželio ir gruodžio mėn., 2013 m. liepos mėn. ir 2014 m. vasario bei liepos mėn. teisės aktais.

113    Ieškovas paeiliui tikslino savo pradinius reikalavimus taip, kad ieškiniu būtų siekiama panaikinti šiuos įvairius teisės aktus.

114    Be to, ieškovas aiškiai tebesilaikė reikalavimų panaikinti institucijos anksčiau panaikintus teisės aktus.

115    Pagal Procedūros reglamento 86 straipsnio 1 dalį, kai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę. Remiantis tos pačios nuostatos 2 dalimi, šis prašymas turi būti pateiktas per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą terminą.

116    Šioje byloje prašymai dėl ieškinio patikslinimo, nurodyti šio sprendimo 112 punkte, yra susiję su teisės aktais, kuriais panaikinami ir pakeičiami teisės aktai, kurių panaikinimo prieš tai buvo prašoma pareiškus ieškinį. Be to, šie prašymai buvo pateikti iki 2014 m. lapkričio 20 d., kai pasibaigė žodinė proceso dalis vykstant procesui iki bylos grąžinimo, ir per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą terminą. Todėl prašymai dėl ieškinio patikslinimo yra priimtini.

117    Remiantis suformuota jurisprudencija dėl ieškinių, pareikštų dėl paeiliui priimtų lėšų įšaldymo priemonių, ir, priešingai, nei teigia Komisija savo įstojimo į bylą paaiškinime dėl 2010 m. liepos mėn. teisės aktų, ieškovas tebėra suinteresuotas, kad būtų panaikintas ribojamąsias priemones nustatantis sprendimas, kuris buvo institucijos panaikintas ir pakeistas vėlesniu sprendimu, nes institucijos atliktas akto panaikinimas nereiškia jo pripažinimo neteisėtu ir turi ex nunc galią, skirtingai nei teismo sprendimas dėl panaikinimo, pagal kurį panaikintas aktas atgaline data pašalinamas iš teisinės sistemos ir laikomas niekada neegzistavusiu (2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, EU:T:2006:384, 35 punktas; taip pat žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 45–48 punktus ir nurodytą jurisprudenciją ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, EU:T:2009:372, 47 ir 48 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

118    Vadinasi, ieškovas tebėra suinteresuotas ginčyti 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus, net jei vykstant procesui jie buvo panaikinti ir pakeisti.

119    Taigi, šis ieškinys yra priimtinas, kiek jis susijęs su 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktais.

2.      Dėl prašymo panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą priimtinumo

120    Taryba, palaikoma Komisijos, teigia, kad prašymas panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą nepriimtinas, nes šiuo pranešimu asmenys ir subjektai tik paraginami pasinaudoti teisėmis ir jis nepaveikia jų teisinės padėties. Todėl tai nėra aktas, kurį galima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį, kaip jis išaiškintas jurisprudencijoje.

121    Remiantis SESV 263 straipsnio 1 dalimi, ieškinys gali būti pareiškiamas dėl teisės aktų, „galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims“.

122    Pagal suformuotą jurisprudenciją teisės aktai ir sprendimai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, yra tik tos priemonės, kurios sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti ieškovo interesus ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį (žr. 2012 m. gegužės 14 d. Nutarties Sepracor Pharmaceuticals (Ireland) / Komisija, C‑477/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:292, 50 ir 51 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

123    Nagrinėjamu atveju ieškovo pavadinimas ginčijamuose 2010 m. liepos mėn. sąrašuose buvo paliktas pagal 2010 m. liepos mėn. teisės aktus.

124    Kaip matyti iš šio sprendimo 11 punkto, 2010 m. liepos mėn. pranešimu, kuris Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas kitą dieną po 2010 m. liepos mėn. teisės aktų priėmimo, buvo siekiama tik pranešti asmenims ir subjektams, kurių lėšos lieka įšaldytos vykdant šiuos aktus, apie šių asmenų ir subjektų turimas galimybes prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leisti naudoti įšaldytas lėšas tam tikroms reikmėms, prašyti Tarybos pateikti motyvų, dėl kurių šie asmenys ir subjektai palikti ginčijamuose 2010 m. liepos mėn. sąrašuose, pareiškimą, taip pat prašyti šios institucijos persvarstyti sprendimą dėl palikimo sąrašuose ir galiausiai – pareikšti ieškinį Sąjungos teisme.

125    Šiomis aplinkybėmis 2010 m. pranešimas nesukėlė privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti ieškovo interesus ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį.

126    Taigi, ieškinys turi būti pripažintas nepriimtinu, kiek jis susijęs su 2010 m. pranešimu.

3.      Dėl 2012 m. birželio 28 d. ieškovo pastabų aprėpties ir priimtinumo

127    2012 m. birželio 28 d. ieškovas, atsakydamas į Bendrojo Teismo prašymą, pateikė pastabas dėl 2012 m. balandžio 3 d. Komisijos ir Tarybos pastabų dėl papildomo pareiškimo.

128    Kadangi ieškovas savo pastabas įvardijo kaip „dubliką“, Taryba 2012 m. rugsėjo 6 d. pastabose pareiškė prieštaravimą, grindžiamą tuo, kad ieškovui negali būti leista pateikti dubliko dėl visos bylos, kokia ji buvo iškelta iš pradžių pareiškus ieškinį ir kurioje ieškovas nebuvo pateikęs dubliko per nustatytą terminą.

129    Tarybos nuomone, pasikeitimas pareiškimais dėl bylos esmės turėjo baigtis, kai ieškovas pateikė papildomą pareiškimą, o Taryba – pastabas dėl šio pareiškimo.

130    Pažymėtina, kad iš tikrųjų 2012 m. birželio 28 d. ieškovo pastabos, pateiktos Bendrajam Teismui paprašius, šioje byloje negali būti laikomos dubliku, kaip tai suprantama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnio 1 dalį.

131    Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 67–70 punktų, ieškovas šioje byloje per nustatytą laiką dubliko nepateikė, o prašymas pratęsti dubliko pateikimo terminą, apie kurį Bendrasis Teismas sužinojo iš 2011 m. liepos 27 d. ieškovo rašto, buvo atmestas.

132    Vis dėlto, nors į 2012 m. birželio 28 d. pastabas negali būti atsižvelgta nagrinėjant šį ieškinį, kiek juo prašoma panaikinti 2010 m. liepos mėn.–2011 m. sausio mėn. teisės aktus (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 73 punktą), nagrinėjant prašymą panaikinti 2011 m. liepos mėn. teisės aktus (pateiktą papildomu pareiškimu) šios pastabos yra priimtinos tiek, kiek jomis atsakoma į Tarybos pastabas dėl naujų papildomo pareiškimo pagrindų, pateiktų dėl 2011 m. liepos mėn. teisės aktų, taip pat jos priimtinos nagrinėjant prašymus panaikinti vėlesnius Tarybos teisės aktus.

133    Bendrasis Teismas paragino ieškovą pateikti pastabas būtent dėl to, kad, kaip jis manė, šiomis aplinkybėmis buvo būtina leisti ieškovui atsakyti į 2012 m. balandžio 3 d. Tarybos pastabas dėl papildomo pareiškimo.

134    Galiausiai iš paties 2012 m. birželio 28 d. pastabų 1 punkto teksto matyti, kad jomis siekiama tik atsakyti į 2012 m. balandžio 3 d. Tarybos pastabas dėl papildomo pareiškimo.

135    Atsižvelgiant į šiuos patikslinimus dėl 2012 m. birželio 28 d. pastabų aprėpties, reikia atmesti Tarybos prieštaravimus dėl minėtų pastabų priimtinumo.

4.      Dėl prašymo patikslinti ieškinio reikalavimus, susijusius su 2017 m. rugpjūčio mėn. teisės aktais

136    2017 m. spalio 3 d. pareiškime dėl patikslinimo ieškovas paprašė išplėsti ieškinį 2017 m. rugpjūčio mėn. teisės aktams.

137    Savo pastabose dėl šio pareiškimo Taryba nurodė, jog šis prašymas nepriimtinas, nes, pirma, priešingai, nei numatyta Procedūros reglamento 86 straipsnio 1 dalyje, į kurią daroma nuoroda to paties reglamento 218 straipsnyje, prašymas dėl ieškinio patikslinimo buvo pateiktas po to, kai 2014 m. lapkričio 21 d. pasibaigė žodinė proceso dalis, ir, antra, 2017 m. rugpjūčio mėn. teisės aktais nebuvo pakeisti teisės aktai, ginčijami šioje byloje.

138    Per teismo posėdį Taryba pareiškė, kad pasikliauja Bendrojo Teismo vertinimu dėl šio nepriimtinumu grindžiamo pagrindo.

139    Kad ir kaip būtų, ieškinio priimtinumo klausimas, kaip viešosios tvarkos pagrindas, gali būti keliamas Bendrojo Teismo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 2006 m. vasario 22 d. Sprendimo Standertskjöld-Nordenstam ir Heyraud / Komisija, T‑437/04 ir T‑441/04, EU:T:2006:62, 28 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

140    Pagal Procedūros reglamento 218 straipsnį, kai Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžina bylą jam nagrinėti, Bendrajam Teismui gavus sprendimą dėl bylos grąžinimo procesas šiame teisme vyksta nepažeidžiant to paties reglamento 217 straipsnio nuostatų ir, atsižvelgiant į konkretų atvejį, laikantis minėto reglamento III arba IV antraštinės dalies nuostatų.

141    Kadangi Procedūros reglamento IV antraštinė dalis skirta su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusioms byloms, šioje byloje turi būti remiamasi Procedūros reglamento III antraštine dalimi. Šios III antraštinės dalies 86 straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi sąlygos, kurios turi būti tenkintos tam, kad prašymas dėl ieškinio patikslinimo būtų priimtinas. Pirma, prašymas dėl patikslinimo turi būti pateiktas prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai. Antra, prašyme dėl patikslinimo nurodytais aktais turi būti visiškai arba iš dalies pakeičiamas (‑i) aktas (‑ai), kurio (‑ų) panaikinimo prieš tai buvo prašoma.

142    Reikia pažymėti, kad šioje byloje netenkinta antroji sąlyga, todėl nėra būtina nagrinėti pirmosios sąlygos. Iš esmės teisės aktai, kurie buvo panaikinti 2017 m. rugpjūčio mėn. teisės aktais, nebuvo nurodyti nei ieškinyje, nei anksčiau pateiktuose pareiškimuose dėl patikslinimo.

143    Ieškovas teigia, kad, remiantis 2016 m. sausio 28 d. Sprendimu Klyuyev / Taryba (T‑341/14, EU:T:2016:47, 33 punktas), kuriame Bendrasis Teismas tenkino prašymą dėl patikslinimo esant tokiai pat situacijai, turėtų būti padaryta kitokia išvada.

144    Šiuo aspektu reikia pabrėžti, kad ieškovo nurodytas sprendimas neturi reikšmės šiuo klausimu, nes toje byloje, skirtingai nei šioje byloje, buvo tenkinta antroji sąlyga, nustatyta Procedūros reglamento 86 straipsnyje, ir pareiškime dėl patikslinimo nurodytais teisės aktais buvo iš dalies pakeisti teisės aktai, kurie iš tikrųjų buvo ginčijami pradiniame ieškinyje.

145    Iš šių aplinkybių matyti, kad prašymas dėl ieškinio patikslinimo, kurį ieškovas pateikė 2017 m. spalio 3 d., turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

B.      Dėl prašymo panaikinti 2010 m. liepos mėn. teisės aktus

146    Grįsdamas prašymą panaikinti 2010 m. liepos mėn. teisės aktus ieškovas ieškinyje nurodo keturis pagrindus, susijusius, pirma, su akivaizdžia vertinimo klaida, antra, su teisės į gynybą pažeidimu, trečia, su teisės į nuosavybę pažeidimu, ir, ketvirta, su pareigos motyvuoti pažeidimu.

1.      Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida dėl galimybės taikyti lėšų įšaldymo priemones ieškovui

147    Nurodydamas pirmąjį pagrindą ieškovas teigia, kad iš principo jis, kaip ir valstybės bei legitimios vyriausybės, negali būti įtrauktas į lėšų įšaldymo sąrašus.

148    Šiuo klausimu ieškovas pabrėžia, kad jo legitimumas kyla iš balsavimo rezultatų, kad jis yra politinė partija, šiuo metu esanti valdžioje, ir kad 2007 m. jis dalyvavo nacionalinės vienybės vyriausybėje – šios trys aplinkybės reiškia, jog ir ieškovui turi būti taikoma išimtis, pripažįstama valstybėms ir legitimioms vyriausybėms.

149    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šio pagrindo pagrįstumą.

150    Pažymėtina, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 1 dalį priemonės dėl lėšų įšaldymo taikomos su teroro aktais susijusiems asmenims, grupėms ir subjektams.

151    Pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalį „teroro aktas“ suprantamas kaip viena iš tyčinių veikų, kurios, atsižvelgiant į jų pobūdį ir kontekstą, gali padaryti didelę žalą valstybei ar tarptautinei organizacijai ir kurios apibrėžiamos kaip nusikaltimas pagal nacionalinę teisę, kai padaromos siekiant rimtai įbauginti gyventojus arba neteisėtai priversti vyriausybę ar tarptautinę organizaciją atlikti tam tikrą veiksmą ar jo neatlikti, arba rimtai destabilizuoti ar sunaikinti pagrindines valstybės ar tarptautinės organizacijos politines, konstitucines, ekonomines ar socialines struktūras.

152    Tarp veikų, kurios laikomos padarytomis siekiant rimtai destabilizuoti ar sunaikinti pagrindines valstybės ar tarptautinės organizacijos politines, konstitucines, ekonomines ar socialines struktūras, Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalyje paminėti, be kita ko, pasikėsinimai į asmens gyvybę, galintys sukelti mirtį, rimti pasikėsinimai į asmens fizinę neliečiamybę, žmonių pagrobimas ar įkaitų ėmimas, taip pat šaunamųjų ginklų gamyba, laikymas, įsigijimas, vežimas, teikimas ar naudojimas.

153    Iš šių nuostatų išplaukia, kad, remiantis Bendrąja pozicija 2001/931, esminis kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar asmeniui arba subjektui turi būti taikomos šioje bendrojoje pozicijoje įtvirtintos taisyklės, yra susijęs ne su šio asmens arba šio subjekto pobūdžiu, o su jų veiksmais.

154    Šiuo atveju ieškovo nurodytos aplinkybės, t. y. buvimas valdžioje po rinkimų, politinis organizacijos pobūdis arba dalyvavimas vyriausybėje negali būti laikomos aplinkybėmis, leidžiančiomis išvengti Bendrojoje pozicijoje 2001/931 įtvirtintų taisyklių taikymo.

155    Kad ir kaip būtų, net jei būtų pagrįstas ieškovo argumentas, jog Bendrojoje pozicijoje 2001/931 numatytos lėšų įšaldymo priemonės negali būti taikomos valstybėms arba legitimioms vyriausybėms, ieškovo situacija nėra tokia, kad jis galėtų reikalauti taikyti šią tariamą išimtį.

156    Iš esmės ieškovas nėra valstybė, kaip tai suprantama pagal tarptautinę teisę, nes šioje teisės šakoje ši sąvoka vartojama kalbant apie teritorinius subjektus, o ne apie tokios rūšies organizacijas, kaip antai suformuotą ieškovo.

157    Dėl legitimios vyriausybės statuso pažymėtina, kad atitinkamais atvejais šis statusas suteikia vyriausybėms tam tikrą apsaugą, tačiau ši apsauga negali apimti grupių arba organizacijų, kurios deleguoja į šias vyriausybes tam tikrus savo narius, kaip teigia tai padaręs ieškovas (pagal analogiją žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 69 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

158    Šiomis aplinkybėmis pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

2.      Dėl antrojo pagrindo, susijusio su teisės į gynybą pažeidimu

159    Nurodydamas antrąjį pagrindą ieškovas teigia, kad Taryba pažeidė teisės į gynybą paisymo principą, nes prieš priimdama 2010 m. liepos mėn. teisės aktus nepateikė ieškovui jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir neleido pasinaudoti teise būti išklausytam pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 3 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

160    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šio pagrindo pagrįstumą.

161    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal jurisprudenciją siekiant apibrėžti pareigas, kurių reikalaujama dėl teisės į gynybą principo paisymo, yra skirtingai vertinami, pirma, asmens ar subjekto įtraukimas į lėšų įšaldymo sąrašą ir, antra, jų palikimas tokiame sąraše.

162    Kai asmuo ar subjektas pirmą kartą įtraukiami į sąrašą, nurodytą Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje, Taryba neprivalo šiam asmeniui arba šiam subjektui iš anksto pranešti apie motyvus, kuriais ketina pasiremti (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 61 punktą).

163    Ši taisyklė paaiškinama tuo, kad, siekiant tokio sprendimo veiksmingumo, jis turi būti netikėtas (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 61 punktą).

164    Taigi, pirmą kartą įtraukiant į sąrašą iš esmės pakanka, kad atitinkamam asmeniui ar subjektui apie sprendimo motyvus būtų pranešta priimant sprendimą arba iškart po to, kai šis sprendimas buvo priimtas, ir kad šiuo momentu jiems būtų leista pasinaudoti teise būti išklausytiems (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 61 punktą).

165    Kitaip yra kalbant apie sprendimus palikti asmenį ar subjektą tokiame sąraše, nes šiuo atveju netikėtumo poveikis nebėra būtinas.

166    Iš jurisprudencijos matyti, kad priimant tokius sprendimus kyla skirtingos pareigos, atsižvelgiant į tai, ar motyvų pareiškimas apima naujus įrodymus.

167    Jeigu yra naujų įrodymų, prieš priimant priemonę atitinkamam asmeniui ar subjektui turi būti pateikti jo kaltę patvirtinantys įrodymai ir leista pateikti pastabas dėl šių įrodymų (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 63 punktą ir 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Tomana ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑330/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:601, 67 punktą).

168    Atvirkščiai, ši pareiga nekyla, kai nėra tokių įrodymų (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, EU:T:2013:431, 43 ir 44 punktus ir 2017 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Uganda Commercial Impex / Taryba, T‑107/15 ir T‑347/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:628, 97 punktą), nes daroma prielaida, kad atitinkamas asmuo ar subjektas yra susipažinęs su ankstesniais motyvais ir turėjo galimybę pateikti savo pastabas.

169    Šioje byloje matyti, kad 2010 m. liepos mėn. teisės aktai priskirtini prie pastarosios kategorijos, nes šiuos teisės aktus pagrindžiantys motyvai nesiskiria nuo 2009 m. gruodžio 22 d. priimtų teisės aktų, t. y. 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimo 2009/1004/BUSP, atnaujinančio asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašą (OL L 346, 2009, p. 58), ir 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1285/2009, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 501/2009 (OL L 346, 2009, p. 39), motyvų pareiškimo, kuris buvo pateiktas ieškovui Pranešimu dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 1285/2009, paskelbtu 2009 m. gruodžio 23 d. Oficialiajame leidinyje (OL C 315, 2009, p. 11, toliau – 2009 m. gruodžio mėn. pranešimas).

170    Dėl 2009 m. gruodžio mėn. pranešimo svarbu priminti, jog buvo nuspręsta, kad lėšų įšaldymo priemonių rezoliucinės dalies ir bendrų motyvų paskelbimas Oficialiajame leidinyje yra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad išsamus kaltinimų atitinkamiems asmenims ir subjektams paskelbimas galėtų ne tik prieštarauti privalomiems bendrojo intereso pagrindams, bet ir pažeisti teisėtus šių asmenų ir subjektų interesus, nes apie specialius ir konkrečius šio sprendimo motyvus suinteresuotiesiems asmenims turi būti oficialiai pranešta bet kokiu kitu tinkamu būdu (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, EU:T:2006:384, 147 punktą).

171    Tuo atveju, kai patvirtinamos ribojamosios priemonės, šis kitas būdas iš principo turi būti individualus pranešimas, nes tokios priemonės gali iš esmės paveikti atitinkamus asmenis ar subjektus ir apriboti galimybę pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑390/08, EU:T:2009:401, 86 punktą).

172    Šiuo atveju Taryba nurodo, kad negalėjo pateikti individualaus pranešimo, nes neturėjo galimybės nustatyti adreso, kuriuo raštas turėjo būti išsiųstas ieškovui. Be to, šis niekuomet nebuvo nurodęs kontaktinio adreso ir niekuomet į ją nesikreipė, siekdamas gauti paaiškinimų dėl jo pavadinimo įtraukimo į lėšų įšaldymo sąrašus.

173    Šiuo aspektu, atsakydamas į Bendrojo Teismo klausimus, ieškovo advokatas nurodė, kad negalėjo pateikti tokio adreso Tarybai, nes saugumo sumetimais pats jo neturėjo.

174    Savo ruožtu Komisija pažymėjo, kad net vykstant procesui Bendrajame Teisme ieškovas nebuvo nurodęs jokio tikrojo adreso.

175    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pareiga individualiai pranešti apie konkrečius ir tikslius motyvus asmenims ir subjektams, kurių atžvilgiu buvo patvirtintos ribojamosios priemonės, iš esmės reiškia, jog šiuo individualiu pranešimu papildomas Oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimas, kuriuo atitinkamiems asmenims ar subjektams pranešama, kad jų atžvilgiu buvo patvirtintos ribojamosios priemonės, jie raginami pateikti prašymą gauti šių priemonių motyvų pareiškimą ir nurodomas tikslus adresas, kuriuo šis prašymas gali būti išsiųstas. Taigi, individualus pranešimas atitinkamiems asmenims ir subjektams nėra vienintelis mechanizmas, naudojamas siekiant pranešti šiems asmenims ir subjektams apie jų atžvilgiu patvirtintas priemones.

176    Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad pareiga individualiai pateikti ribojamųjų priemonių motyvų pareiškimą kyla ne visais atvejais, o tik tuomet, kai tai įmanoma (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 16 d. Sprendimo Hassan / Taryba, T‑572/11, EU:T:2014:682, 37 punktą).

177    Šioje byloje matyti, kad net vykstant šiam procesui ieškovo adresas lieka nežinomas, nes vienintelė informacija, kurią ieškovas pateikė Bendrajam Teismui, apribota miesto ir šalies pavadinimo, be to, šie duomenys pasikeitė du kartus nuo ieškinio pareiškimo (Beirutas Libane, paskui Damaskas Sirijoje ir galiausiai Doha Katare).

178    Per teismo posėdį ieškovas taip pat teigė, kad Sąjunga turi atstovų užsienyje tinklą, todėl Taryba turėjo galimybes nustatyti adresą, kuriuo galėjo būti pateiktas individualus pranešimas, ir būtent ši institucija, o ne pats ieškovas, turėjo imtis iniciatyvos šiuo klausimu, nes 2010 m. liepos mėn. teisės aktuose nustatytos priemonės galėjo turėti neigiamų padarinių ieškovui.

179    Šiuo klausimu pažymėtina, kad institucijoms kylanti pareiga pateikti individualų pranešimą, laikantis šios sprendimo 176 punkte primintų ribų, nereiškia, kad ieškovas neturi imtis jokių veiksmų, leidžiančių jam gauti informacijos dėl jo teisinės padėties, visų pirma – sužinoti apie jam pareikštus kaltinimus. Kaip matyti iš šio sprendimo 4 ir 5 punktų, ieškovo pavadinimas buvo įtrauktas į lėšų įšaldymo sąrašus nuo 2001 m. gruodžio mėn. Žinodamas, kad Taryboje vyko diskusijos dėl jo pavadinimo palikimo šiuose sąrašuose, ieškovas galėjo imtis būtinų veiksmų ir kreiptis į šią instituciją, kad gautų tikslią ir konkrečią informaciją dėl priežasčių, pagrindžiančių jam taikomas priemones, ir prireikus galėjo nurodyti patarėją, kuris užtikrintų ieškovo atstovavimą, kaip galiausiai tai buvo padaryta vykstant procesams Bendrajame Teisme ir užtikrinant ieškovo gynybą per apeliacinį procesą Teisingumo Teisme. Nepasinaudojęs šia galimybe, ieškovas negali priekaištauti Tarybai dėl savo paties neveikimo pasekmių.

180    Taigi, nepažeisdama teisės į gynybą paisymo principo Taryba, paskelbdama 2009 m. gruodžio mėn. teisės aktus Oficialiajame leidinyje, galėjo kartu paskelbti pranešimą, kuriuo ieškovas buvo raginamas pateikti jai prašymą gauti šių aktų motyvų pareiškimą, ir galėjo nepateikti individualaus pranešimo, nes šios bylos aplinkybėmis nematyti, kad toks patekimas buvo įmanomas.

181    Šiomis aplinkybėmis antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

3.      Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su teisės į nuosavybę pažeidimu

182    Nurodydamas trečiąjį pagrindą ieškovas teigia, kad lėšų įšaldymas pagal 2010 m. liepos mėn. teisės aktus pažeidžia teisė į nuosavybę, užtikrintą pagal Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį ir EŽTK protokolo Nr. 1 1 straipsnį. Šiuo klausimu ieškovas remiasi 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimu Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija (C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461) ir 2009 m. birželio 11 d. Sprendimu Othman / Taryba ir Komisija (T‑318/01, EU:T:2009:187).

183    Taryba ginčija šio pagrindo pagrįstumą ir šiuo klausimu ją palaiko Komisija.

184    Šiuo aspektu primintina, kad apsauga, suteikiama pagal Sąjungos teisę pagrindinėms teisėms, be kita ko, teisei į nuosavybę, nėra absoliuti. Gali būti nustatyti naudojimosi šiomis teisėmis apribojimai, pirma, jeigu jie tinkamai pagrįsti Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais ir, antra, jeigu siekiamų tikslų atžvilgiu šie apribojimai nėra neproporcingas arba neleistinas kišimasis, pažeidžiantis šių teisių esmę (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al‑Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al‑Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 121 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

185    Dėl pirmosios sąlygos primintina, kad asmenų ir subjektų, kurie pagal Reglamente Nr. 2580/2001 ir Bendrojoje pozicijoje 2001/931 numatytas taisykles buvo identifikuoti kaip dalyvaujantys terorizmo finansavimo veikloje, lėšų, finansinio turto ir kitų ekonominių išteklių įšaldymu siekiama bendrojo intereso tikslo, nes šia priemone kovojama su grėsme tarptautinei taikai ir saugumui, kurią kelia teroro aktai (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al‑Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al‑Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 123 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

186    Dėl antrosios sąlygos svarbu pažymėti, jog neatrodo, kad lėšų įšaldymo priemonės, konkrečiai kalbant, ieškovo pavadinimo palikimas ginčijamuose 2010 m. liepos mėn. sąrašuose būtų neproporcingi, neleistini arba pažeidžiantys pagrindinių teisių ar tam tikrų iš šių teisių esmę.

187    Iš tiesų šios rūšies priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant kovoti su terorizmu (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 129 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

188    Be to, lėšų įšaldymo priemonės nėra absoliučios, nes numatyta galimybė, pirma, leisti naudotis įšaldytomis lėšomis, reikalingomis užtikrinti esminiams poreikiams ar įvykdyti tam tikriems įsipareigojimams, ir, antra, – suteikti specialius leidimus panaikinti lėšų, kito finansinio turto ir kitų ekonominių išteklių įšaldymą ypatingomis aplinkybėmis (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al‑Aqsa / Taryba ir Nyderlandai /Al‑Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 127 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

189    Be to, asmenų ir subjektų palikimas lėšų įšaldymo sąrašuose reguliariai peržiūrimas siekiant užtikrinti, kad šių sąrašų kriterijų nebeatitinkantys asmenys ir subjektai būtų iš jų išbraukti (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al‑Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al‑Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 129 punktas).

190    To negalima paneigti remiantis ieškovo nurodytuose sprendimuose suformuota jurisprudencija.

191    Minėtuose sprendimuose Teisingumo Teismas nutarė, kad apribojimas buvo nepateisinamas, nes Jungtinių Tautų Saugumo Taryba patvirtino ribojamąsias priemones, nesuteikusi ieškovui galimybės pasinaudoti procesinėmis garantijoms, kurios jam leistų pateikti savo pastabas Jungtinių Tautų institucijoms, atsakingoms už šių priemonių priėmimą, arba Sąjungoje – Tarybai, kuri įgyvendino minėtas priemones valstybių narių teritorijoje.

192    Tokia situacija skiriasi nuo situacijos šioje byloje, kurioje 2010 m. liepos mėn. teisės aktai nėra susiję su pradiniu įtraukimu į sąrašą ir nėra grindžiami Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucija ir kurioje, paskelbus 2009 m. gruodžio mėn. pranešimą, ieškovas turėjo galimybę pateikti pastabas dėl jo kaltę patvirtinančių įrodymų (žr. šio sprendimo 170–180 punktus).

193    Šiomis aplinkybėmis trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

4.      Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu

194    Nurodydamas ketvirtąjį pagrindą ieškovas kaltina Taryba tuo, kad į 2010 m. liepos mėn. teisės aktus, paskelbtus Oficialiajame leidinyje, ji neįtraukė motyvų, pagrindžiančių ieškovo pavadinimo palikimą ginčijamuose 2010 m. liepos mėn. sąrašuose.

195    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šio pagrindo pagrįstumą.

196    Šiuo klausimu pažymėtina, kad 2010 m. liepos 13 d. Oficialiajame leidinyje Taryba paskelbė, pirma, 2010 m. liepos mėn. teisės aktų rezoliucinę dalį ir bendrus motyvus ir, antra, 2010 m. liepos mėn. pranešimą, kuriuo atitinkami asmenys ir subjektai buvo raginami pateikti Tarybai prašymą gauti šių aktų motyvų pareiškimą.

197    Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 170 punkte, nustatydama ribojamąsias priemones Taryba, nepažeisdama pareigos motyvuoti ir teisės į gynybą paisymo principo, galėjo paskelbti Oficialiajame leidinyje tik teisės aktų, kuriais nustatomos ribojamosios priemonės, rezoliucinę dalį ir bendrus motyvus, pagrindžiančius šias priemones, nes apie specialius ir konkrečius motyvus suinteresuotiesiems asmenims turėjo būti oficialiai pranešta bet kokiu kitu tinkamu būdu.

198    Šiomis aplinkybėmis Taryba, priešingai, nei teigia ieškovas, neprivalėjo į 2010 m. liepos mėn. teisės aktus, paskelbtus Oficialiajame leidinyje, įtraukti specialių ir konkrečių motyvų, pagrindžiančių šių teisės aktų priėmimą.

199    Vis dėlto ieškovas teigia, kad jam turėjo būti pateiktas 2010 m. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimas, o ne padaryta nuoroda į šį pareiškimą paskelbus pranešimą Oficialiajame leidinyje. Taip pat ieškovas pabrėžia, kad šis pranešimas, kuriame jis nebuvo tiesiogiai paminėtas, jam buvo sunkiai suprantamas. Galiausiai jis teigia, kad pagal minėtą pranešimą buvo nustatytas tik dviejų mėnesių terminas, per kurį Tarybai galėjo būti pateiktas prašymas gauti 2010 mėn. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimą, o tai nėra protingas terminas.

200    Šiuo klausimu primintina, kaip matyti iš šio sprendimo 176–180 punktų: kadangi Taryba neturėjo tikslaus ieškovo adreso, ji negalėjo individualiai pateikti 2010 m. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimo, todėl galėjo apsiriboti 2010 m. liepos mėn. pranešimo paskelbimu.

201    Be to, aplinkybė, kad 2010 m. liepos mėn. pranešime nebuvo tiesiogiai išvardyta, kokiems asmenims ir subjektams jis skirtas, savaime negali būti laikoma pareigos motyvuoti pažeidimu, nes šiame pranešime padaryta nuoroda į 2010 m. liepos mėn. reglamentą, kuriame šių asmenų pavardės ir subjektų pavadinimai buvo nurodyti.

202    Galiausiai yra netikslus teiginys, kad pagal 2010 m. liepos mėn. pranešimą prašymas gauti atitinkamų teisės aktų motyvų pareiškimą turėjo būti pateiktas per du mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo. Priešingai, nei teigia ieškovas, pagal 2010 m. liepos mėn. pranešimą terminas, per kurį galėjo būti pateiktas prašymas dėl 2010 m. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimo, nebuvo apribotas dviem mėnesiais, o buvo tik patikslinta, kad Taryba reguliariai peržiūri lėšų įšaldymo sąrašus pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį ir kad jei atitinkami asmenys ir subjektai pateiktų prašymą dėl peržiūros ir norėtų, kad šis prašymas būtų svarstomas per kitą peržiūrą, minėtas prašymas Tarybai turėtų būti pateiktas per du mėnesius nuo minėto pranešimo paskelbimo datos.

203    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Taryba paisė pareigos motyvuoti, todėl ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

5.      Išvada

204    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus reikia atmesti ieškinį, kiek jis susijęs su 2010 m. liepos mėn. teisės aktais.

C.      Dėl prašymo panaikinti 2011 m. sausio mėn. teisės aktus

205    Iš šio sprendimo 73 punkto matyti, kad grįsdamas prašymą panaikinti 2011 m. sausio mėn. teisės aktus ieškovas nurodo tuos pačius panaikinimo pagrindus kaip ir ginčydamas 2010 m. liepos mėn. teisės aktus.

1.      Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida

206    Kadangi pirmasis pagrindas yra toks pat kaip ir pagrindas, nurodytas ginčijant 2010 m. liepos mėn. teisės aktus, ir šio pagrindo vertinimas nėra susijęs su ypatingomis šių teisės aktų priėmimo aplinkybėmis, reikia jį atmesti dėl tų pačių motyvų, kurie išdėstyti šio sprendimo 150–157 punktuose.

207    Taigi, pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

2.      Dėl antrojo pagrindo, susijusio su teisės į gynybą paisymo principo pažeidimu

208    Nurodydamas antrąjį pagrindą ieškovas mano, kad buvo pažeistas teisės į gynybą paisymo principas, nes jo kaltę patvirtinantys įrodymai, kuriais grindžiami 2011 m. sausio mėn. teisės aktai, nebuvo jam pateikti prieš priimant šiuos teisės aktus.

209    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šio pagrindo pagrįstumą.

210    Šioje byloje konstatuotina, kad prieš priimdama 2011 m. sausio mėn. teisės aktus Taryba 2010 m. lapkričio 20 d. Oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 610/2010, ir šiame pranešime nurodė, jog remdamasi nauja informacija ji pakeitė šio reglamento motyvų pareiškimą, taip pat paragino šiuos asmenis ir subjektus pateikti jai prašymą gauti šį motyvų pareiškimą (žr. šio sprendimo 13 punktą).

211    Šio sprendimo 176–180 punktuose buvo nuspręsta, jog, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tai, kad ieškovui nebuvo individualiai pateiktas Įgyvendinimo reglamento Nr. 1285/2009 motyvų pareiškimas, negali būti laikoma teisės į gynybą paisymo principo pažeidimu. Tas pats konstatuotina dėl motyvų pareiškimo, susijusio su 2011 m. sausio mėn. teisės aktais.

212    Ieškovas nurodo, kad 2010 m. gruodžio 10 d. raštu, minėtu šio sprendimo 14 punkte, Taryba ieškovo advokatui pateikė motyvų, kuriais remdamasi ji numatė palikti ieškovo pavadinimą ginčijamuose 2011 m. liepos mėn. sąrašuose, pareiškimą. Ieškovo teigimu, toks raštas turėjo būti išsiųstas jam pačiam, o ne jo advokatui, kuris nebuvo įgaliotas gauti tokius raštus.

213    Per teismo posėdį atsakydama į atitinkamą klausimą Taryba pripažino, kad išsiuntė šį raštą ieškovo advokatui, siekdama jį informuoti, tačiau šis raštas nelaikytinas individualiu pranešimu.

214    Šiuo klausimu primintina, kad pagal šio sprendimo 176 punkte nurodytą jurisprudenciją individualaus pranešimo reikalaujama tik tuo atveju, kai įmanoma jį pateikti, o šioje byloje taip nebuvo, kaip matyti iš šio sprendimo 177–180 punktų, nes neegzistavo jokio adreso arba jis nebuvo nurodytas Tarybai ir ieškovas nepateikė prašymo gauti motyvų pareiškimą.

215    Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad raštas buvo adresuotas ieškovo advokatui, kuris nebuvo ieškovo įgaliotas jį gauti. Iš tikrųjų įgaliojimo nebuvimas tik patvirtina, o ne paneigia pirmesniame punkte nurodytą konstatavimą, kad Tarybai nebuvo prieinamas joks būdas, kuris leistų individualiai pateikti ieškovui motyvų pareiškimą.

216    Šiomis aplinkybėmis antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

3.      Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su teisės į nuosavybę pažeidimu

217    Kadangi šis pagrindas yra toks pat kaip ir pagrindas, nurodytas ginčijant 2010 m. liepos mėn. teisės aktus, reikia jį atmesti remiantis tais pačiais motyvais, kaip nurodyti šio sprendimo 184–189 punktuose.

218    Dėl nuorodos į 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimą Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija (C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461) ir 2009 m. birželio 11 d. Sprendimą Othman / Taryba ir Komisija (T‑318/01, EU:T:2009:187) reikia patikslinti, kad šios bylos aplinkybės taip pat skiriasi nuo bylų, kuriose buvo priimti tie sprendimai, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 210–215 punktų, apie 2011 m. sausio mėn. teisės aktų motyvus ieškovui buvo tinkamai pranešta iki šių teisės aktų priėmimo.

219    Taigi, trečiasis pagrindas turi būti atmestas.

4.      Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu

220    Nurodydamas ketvirtąjį pagrindą ieškovas kaltina Taryba tuo, kad į 2011 m. sausio mėn. teisės aktus, paskelbtus Oficialiajame leidinyje, ji neįtraukė išsamių motyvų, dėl kurių ieškovo pavadinimas buvo paliktas ginčijamuose 2011 m. sausio mėn. sąrašuose.

221    Šiuo klausimu šio sprendimo 170–197 punktuose buvo priminta, kad, kiek tai susiję su lėšų įšaldymo priemonėmis, Oficialiajame leidinyje paskelbta teisės aktų, kuriuose įtvirtintos šios priemonės, versija gali apimti tik rezoliucinę dalį ir bendrus motyvus, nes apie specialius ir konkrečius minėtų priemonių motyvus suinteresuotiesiems asmenims turi būti pranešta bet kokiu kitu tinkamu būdu.

222    Šio sprendimo 200 punkte buvo pripažinta, kiek tai susiję su 2010 m. liepos mėn. teisės aktais, kad dėl šio sprendimo 176–180 punktuose nurodytų priežasčių Taryba galėjo įvykdyti iš jurisprudencijos kylančius reikalavimus ir pranešti ieškovui apie specialius ir konkrečius ribojamųjų priemonių motyvus, paskelbdama Oficialiajame leidinyje pranešimą, kuriuo ieškovas raginamas pateikti jai prašymą gauti šių motyvų pareiškimą. Tas pats turi būti pasakyta apie 2011 m. sausio mėn. aktus.

223    Dėl šio sprendimo 215 punkte nurodytos priežasties tai, kad raštas buvo išsiųstas ieškovo advokatui, kuris nebuvo ieškovo įgaliotas gauti tokius raštus, šios bylos aplinkybėmis nepaneigia to, kad buvo neįmanoma pateikti pranešimo.

224    Taigi ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

5.      Išvada

225    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia atmesti ieškinį, kiek jis susijęs su 2011 m. sausio mėn. teisės aktais.

D.      Dėl prašymo panaikinti 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus

226    Grįsdamas prašymą panaikinti 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus ieškovas papildomame pareiškime ir pareiškimuose dėl patikslinimo nurodo aštuonis panaikinimo pagrindus, susijusius su:

–        Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pažeidimu,

–        klaidomis dėl faktinių aplinkybių tikrumo,

–        klaidingu ieškovo kaip teroristinio pobūdžio subjekto vertinimu,

–        tuo, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į bėgant laikui pasikeitusią padėtį,

–        nesikišimo principo pažeidimu,

–        pareigos motyvuoti pažeidimu,

–        teisės į gynybą paisymo principo ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pažeidimu,

–        teisės į nuosavybę pažeidimu.

227    Iš pradžių reikia išnagrinėti pirmąjį pagrindą, paskui – šeštąjį pagrindą ir antrąjį pagrindą, kiek jis susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, paskui – antrąjį pagrindą, kiek jis susijęs su klaida dėl faktinių aplinkybių tikrumo, ir galiausiai – trečiąjį, ketvirtąjį, penktąjį, septintąjį ir aštuntąjį pagrindus.

1.      Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pažeidimu

228    Nurodydamas pirmąją pagrindą ieškovas, pateikęs savo pastabas dėl organizacijų, kurioms skirti atitinkamai Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų institucijų sprendimai, identifikavimo, kaltina Tarybą tuo, kad ji pažeidė Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, nes pripažino šiuos sprendimus kompetentingų institucijų sprendimais, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

229    Asmens ar subjekto palikimas lėšų įšaldymo sąraše iš esmės reiškia pirminio įtraukimo pratęsimą ir suponuoja tebeegzistuojantį atitinkamo asmens ar subjekto dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojų, kurį Taryba iš pradžių buvo konstatavusi, remdamasi nacionaliniu sprendimu, kuriuo buvo pagrįstas šis pirminis įtraukimas į sąrašą (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 61 punktas ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / Hamas, C‑79/15 P, EU:C:2017:584, 39 punktas).

230    Taigi, šis pagrindas nagrinėtinas.

231    Atsižvelgiant į sprendimą dėl apeliacinio skundo iš pradžių reikia nustatyti, kokioms organizacijoms skirti atitinkamai Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų sprendimai, paskui išnagrinėti, pirma, kritines pastabas dėl Jungtinių Valstijų institucijų sprendimų ir, antra, kritinės pastabas, pateiktas tiek dėl Jungtinės Karalystės, tiek dėl Jungtinių Valstijų institucijų sprendimų.

a)      Dėl organizacijų, kurioms skirti Jungtinės Karalystės institucijų sprendimai ir Jungtinių Valstijų institucijų sprendimai, identifikavimo

232    Ieškovas pažymi, kad, remiantis Tarybos pateiktais motyvų pareiškimais, 2011 m. liepos mėn. –2014 m. liepos mėn. teisės aktai grindžiami Home Secretary sprendimu, kuriuo uždraustas Hamas-Izz al-Din al-Qassem – Hamas ginkluotasis sparnas, ir dviem Jungtinių Valstijų sprendimais, kurie skirti Hamas ir kuriuose nepateikta daugiau patikslinimų.

233    Ieškovas abejoja, kad Jungtinių Valstijų institucijos ketino įtraukti į sąrašą visą Hamas ir mano, kad taip nusprendusi Taryba taikė pernelyg platų šių sprendimų aiškinimą, kuris tiesiogiai neišplaukia iš šios valstybės institucijų paskelbtų sąrašų.

234    Šiuo klausimu konstatuotina, kad Jungtinių Valstijų sprendimuose yra aiškiai nurodytas Hamas, o sprendime, kuriuo Hamas pripažintas užsienio teroristine organizacija, be šio pavadinimo, papildomai nurodyta keliolika kitų pavadinimų, kuriais Hamas taip pat yra žinomas (also known as), įskaitant „Izz-Al-Din Al-Qassam brigades“.

235    Priešingai, nei teigia ieškovas, ši aplinkybė negali būti aiškinama taip, kad Jungtinių Valstijų institucijos ketino apriboti šią nuorodą tik „Hamas-Izz al-Din al-Qassem“. Visų pirma, tarp šių papildomų pavadinimų yra nurodyti pavadinimai, reiškiantys Hamas visumą, kaip antai „Islamic Resistance Movement“, t. y. „Harakat Al-Muqawama Al-Islamia“ pavadinimo vertimas į anglų kalbą, ir šis pavadinimas, kurio akronimas yra „Hamas“, taip pat paminėtas. Antra, šie skirtingi pavadinimai paminėti tik tam, kad būtų užtikrintas Hamas taikomos priemonės realus veiksmingumas ir kad ši priemonė turėtų poveikį visam Hamas ir būtų taikoma visiems žinomiems jo pavadinimams ir sparnams.

236    Iš šių argumentų matyti, kad Home Secretary sprendimas skirtas Hamas-Izz al-Din al-Qassem, o Jungtinių Valstijų sprendimai skirti Hamas, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

b)      Dėl kritinių pastabų, susijusių su Jungtinių Valstijų sprendimais

237    Ieškovas mano, kad Taryba 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų negalėjo pagrįsti Junginių Valstijų sprendimais, nes Jungtinės Valstijos – tai trečioji valstybė ir iš principo trečiųjų valstybių institucijos nėra „kompetentingos institucijos“, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį.

238    Šiuo klausimu ieškovas iš esmės teigia, kad sistema, įtvirtinta pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, grindžiama pasitikėjimu nacionalinėmis institucijomis ir šis pasitikėjimas paremtas Tarybos ir Sąjungos valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principu, Sutartyse įvirtintomis bendromis vertybėmis ir bendrų normų taikymu, įkaitant EŽTK ir Pagrindinių teisių chartiją. Šis pasitikėjimas negali būti suteiktas trečiųjų valstybių institucijoms.

239    Papildomai, jei būtų nuspręsta, kad trečiosios valstybės institucija gali būti laikoma kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, ieškovas teigia, kad Taryba turėjo imtis įvairių patikrinimų, kurie šioje byloje nebuvo atlikti.

240    Pavyzdžiui, jei Taryba remiasi trečiosios valstybės institucijos sprendimu, ji turi patikrinti, ar ši institucija paisė teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą, o pirmosios iš šių teisių paisymas reiškia, kad trečiosios valstybės institucijos sprendimo motyvai turi būti kuo anksčiau pateikti suinteresuotajam asmeniui ir jam turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl šio sprendimo.

241    Vis dėlto nagrinėjant atitinkamas Jungtinių Valstijų nuostatas matyti, kad nacionalinė procedūra neatitinka Sąjungos standartų. Iš esmės pagal šias nuostatas nėra numatyta jokios pareigos pranešti apie priimtus sprendimus ir juo labiau pareigos pateikti šių sprendimų motyvus arba net juos motyvuoti, nors apskundimo terminai labai trumpi. Atitinkami asmenys, kuriems nepranešama nei apie jiems skirtų sprendimų motyvus, nei apie patį šių sprendimų egzistavimą, negali pareikšti savo nuomonės arba įvertinti, ar reikia pareikšti ieškinį. Taip buvo ieškovo atveju, jis negavo jokio pranešimo arba informacijos apie tai, kad buvo pripažintas užsienio teroristine organizacija ir subjektu, aiškiai identifikuojamu kaip tarptautinis teroristinis subjektas, ir neturėjo galimybės pasinaudoti teisėmis.

242    Be to, pagal Jungtinių Valstijų teisės aktus nenumatyta teisės susipažinti su byla, o galimybės atlikti administracinę atitinkamų asmenų situacijos peržiūrą yra labai ribotos. Teisės į gynybą pažeidimo nagrinėjant administracinius skundus negali ištaisyti teisė susipažinti su byla, suteikiama nagrinėjant ieškinius teisme, nes teismas turi remtis administracijos byla, kurioje suinteresuotieji asmenys gali pateikti įrodymus tik per labai trumpą terminą ir administracija gali juos atmesti. Net tuo atveju, kai nagrinėjami ieškiniai teisme, teisė susipažinti su byla suteikiama labai ribotai, o suinteresuotieji asmenys gali remtis savo konstitucinėmis teisėmis tik tuo atveju, jei yra konkrečiai susiję su Jungtinėmis Valstijomis.

243    Taryba ginčija šiuos argumentus.

244    Šiuo klausimu dėl pagrindinio ieškovo argumento pažymėtina, kad 2017 m. liepos 26 d. Sprendime Taryba / LTTE (C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 22 punktas) Teisingumo Teismas nutarė, jog sąvoka „kompetentinga institucija“, vartojama Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje, neapsiriboja valstybių narių institucijomis ir iš esmės taip pat gali apimti trečiųjų valstybių institucijas.

245    Teisingumo Teismo aiškinimas paremtas, pirma, Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies formuluote, pagal kurią „kompetentingų institucijų“ sąvoka neapribota valstybių narių institucijomis, ir, antra, tikslu, kurio siekta šia bendrąja pozicija, priimta įgyvendinant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1373(2001), kuria užsibrėžta visoms valstybėms sistemiškai ir glaudžiai bendradarbiaujant pasauliniu mastu suintensyvinti kovą su terorizmu (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 23 punktas).

246    Dėl papildomo argumento konstatuotina, kad, Teisingumo Teismo nuomone, kai Taryba remiasi trečiosios valstybės sprendimu, ji turi prieš tai patikrinti, ar šis sprendimas buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą, ir savo pačios sprendimų motyvų pareiškimuose nurodyti informaciją, leidžiančią manyti, kad ji patikrino, ar paisyta šių teisių (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 31 punktą).

247    Šiuo tikslu Taryba sprendimo dėl lėšų įšaldymo motyvų pareiškime, jei reikia – glaustai, turi nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji ketina remtis, buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 33 punktas).

248    Vadovaudamasis šiomis taisyklėmis 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE (C‑599/14 P, EU:C:2017:583) 36 punkte Teisingumo Teismas įvertino Įgyvendinimo reglamento Nr. 790/2014 motyvų pareiškimą, kuriame Taryba, pirma, konstatavo, kad Indijos vyriausybė 1992 m. uždraudė Liberation Tigers of Tamil Eelam (LTTE), remdamasi 1967 m. Unlawful Activities Act (1967 m. Įstatymas dėl neteisėtos veiklos) ir paskui šią organizaciją įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą, pateiktą 2004 m. Unlawful Activities Prevention (Amendment) Act (2004 m. Įstatymas dėl neteisėtos veiklos prevencijos (pakeitimas)) priede, ir, antra, nurodė, kad 1967 m. Įstatymo dėl neteisėtos veiklos 36 ir 37 straipsniuose yra įtvirtintos nuostatos dėl Indijos sudaryto asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo apskundimo ir peržiūros, kad sprendimą dėl LTTE, kaip neteisėtos organizacijos, uždraudimo periodiškai peržiūri Indijos vidaus reikalų ministerija, kad paskutinė peržiūra atlikta 2012 m. gegužės 14 d. ir kad pagal 1967 m. Įstatymą dėl neteisėtos veiklos įsteigtam teismui atlikus peržiūrą Indijos vidaus reikalų ministras 2012 m. gruodžio 11 d. patvirtino LTTE priskyrimą prie subjektų, susijusių su teroro aktais.

249    Atsižvelgdamas į šias aplinkybes 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE (C‑599/14 P, EU:C:2017:583) 37 punkte Teisingumo Teismas nutarė, kad Įgyvendinimo reglamente Nr. 790/2014 nėra nė menkiausio atspirties taško, leidžiančio manyti, kad Taryba patikrino, ar Indijos institucijų sprendimai buvo priimti paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą, todėl iš šio reglamento motyvų neaišku, ar Taryba įvykdė jai šiuo klausimu tenkančią pareigą atlikti patikrinimą.

250    Iš visų nuorodų šiuo klausimu, pateiktų 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose, matyti, jog Taryba teigia, kad ieškovo kvalifikavimas kaip užsienio teroristinės organizacijos „gali būti apskųstas teisme pagal Jungtinių Valstijų teisės aktus“ ir kad jo pripažinimui subjektu, aiškiai identifikuojamu kaip tarptautinis teroristinis subjektas, gali būti „taikoma administracinė ir teisminė kontrolė pagal Jungtinių Valstijų teisės aktus“.

251    Konstatuotina, kaip ir byloje, kurioje buvo priimtas 2017 m. liepos 26 d. Sprendimas Taryba / LTTE (C‑599/14 P, EU:C:2017:583), kad šie teiginiai neleidžia manyti, jog Taryba patikrino, ar Jungtinių Valstijų sprendimai buvo priimti paisant atitinkamų asmenų ir subjektų teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą.

252    Šiomis aplinkybėmis Jungtinių Valstijų sprendimai negali būti 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų pagrindas.

253    Vis dėlto pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį nėra reikalaujama, kad Tarybos sprendimai būtų grindžiami daugeliu kompetentingų institucijų sprendimų, todėl 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai galėjo būti paremti tik Home Secretary sprendimu, taigi, ieškinys toliau turi būti nagrinėjamas tiek, kiek 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai grindžiami šiuo sprendimu.

c)      Dėl kritinių pastabų, susijusių tiek su Jungtinių Valstijų, tiek su Jungtinės Karalystės institucijų sprendimais

254    Ieškovas teigia, kad Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės institucijų sprendimai, kuriais grindžiami 2011 m. liepos mėn.–2014 m liepos mėn. teisės aktai, nėra „kompetentingų institucijų sprendimai“, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, ir taip yra dėl trijų priežasčių.

255    Šios priežastys nagrinėjamos toliau tiek, kiek jos yra susijusios su Home Secretary sprendimu, kaip nurodyta 253 punkte.

1)      Dėl teisminėms institucijoms suteiktinos pirmenybės

256    Ieškovas teigia, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį Taryba gali remtis administraciniais sprendimais tik tuo atveju, kai teisminės institucijos neturi jokios jurisdikcijos kovos su terorizmu srityje. Tačiau taip nėra šioje byloje, nes Jungtinėje Karalystėje teisminės institucijos turi jurisdikciją šioje srityje. Taigi, 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose Taryba negalėjo remtis Home Secretary sprendimu.

257    Taryba ginčija šiuos argumentus.

258    Šiuo klausimu pažymėtina, kad remiantis jurisprudencija administracinis, o ne teisminis sprendimo pobūdis neturi lemiamos reikšmės taikant Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, nes pačiame šios nuostatos tekste aiškiai numatyta, kad neteisminė institucija gali būti laikoma kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 144 ir 145 punktai ir 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 105 punktas).

259    Nors Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje pirmenybė teikiama teisminių institucijų priimtiems sprendimams, tai visiškai nereiškia, kad negalima atsižvelgti į administracinės valdžios institucijų priimtus sprendimus, kai, pirma, šioms valdžioms institucijoms pagal nacionalinę teisę iš tikrųjų suteikta kompetencija priimti ribojamuosius sprendimus dėl su terorizmu susijusių grupuočių, ir, antra, kai šios institucijos, nors yra tik administracinės, vis dėlto gali būti laikomos „prilygstančiomis“ teisminėms institucijoms (2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 107 punktas).

260    Remiantis jurisprudencija, administracinės institucijos turi būti laikomos prilygstančiomis teisminėms institucijoms, jeigu jų sprendimai gali būti skundžiami teisme (2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 145 punktas).

261    Taigi aplinkybė, kad atitinkamos valstybės teismai turi jurisdikciją kovos su terorizmu srityje, netrukdo Tarybai atsižvelgti į nacionalinės administracinės institucijos, atsakingos už ribojamųjų priemonių terorizmo srityje nustatymą, sprendimus (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 108 punktą).

262    Šioje byloje iš Tarybos pateiktos informacijos matyti, kad Home Secretary sprendimai gali būti skundžiami Proscribed Organisations Appeal Commission (Apeliacinė komisija dėl uždraustų organizacijų, Jungtinė Karalystė), kuri priima sprendimus, vadovaudamasi teisminę kontrolę reglamentuojančiais principais, ir kad kiekviena iš šalių gali teisės klausimais apskųsti Apeliacinės komisijos dėl uždraustų organizacijų sprendimą apeliaciniam teismui, jei gauna šios komisijos arba atitinkamu atveju – apeliacinio teismo leidimą (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, EU:T:2006:384, 2 punktą).

263    Šiomis aplinkybėmis matyti, kad Home Secretary sprendimai gali būti skundžiami teisme, vadinasi, pagal šio sprendimo 259 ir 260 punktuose nurodytą jurisprudenciją ši administracinė institucija turi būti laikoma prilygstančia teisminei institucijai, todėl, kaip teigia Taryba, ji laikytina kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį ir kaip ne kartą buvo nuspręsta jurisprudencijoje (2008 m. spalio 23 d. Sprendimas People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461 ir 2014 m. spalio 16 d. Sprendimas LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885).

264    Ieškovas sutinka, kad keliuose sprendimuose Bendrasis Teismas buvo pripažinęs, jog Home Secretary laikytinas kompetentinga institucija, tačiau pabrėžia, kad tose bylose kartu su Home Secretary sprendimais buvo priimtas teismo sprendimas, o šioje byloje taip nėra.

265    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, ne visuose Bendrojo Teismo sprendimuose dėl teisės aktų, grindžiamų Home Secretary sprendimu, kartu su administracinių institucijų sprendimais buvo priimtas ir teismo sprendimas. Pavyzdžiui, tokio sprendimo nebuvo byloje, kurioje priimtas 2014 m. spalio 16 d. Sprendimas LTTE / Taryba (T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 107 punktas). Byloje, kurioje priimtas 2008 m. spalio 23 d. Sprendimas People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba (T‑256/07, EU:T:2008:461), Bendrasis Teismas teismo sprendimu pasirėmė papildomai, kartu su administraciniu sprendimu. Tačiau tai įvyko labai ypatingomis aplinkybėmis, kai administracinis sprendimas buvo ieškovo ginčytas nacionaliniu lygmeniu, o šioje byloje taip nėra.

266    Iš išdėstytų argumentų matyti, jog 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai negali būti panaikinti tuo pagrindu, kad šių teisės aktų motyvų pareiškime Taryba pasirėmė Home Secretary, kuris yra administracinė institucija, sprendimu.

2)      Dėl to, kad „Home Secretary“ sprendimą sudaro teroristinių organizacijų sąrašas

267    Taip pat ieškovas teigia, kad 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose nurodytų kompetentingų institucijų, įskaitant Home Secretary, veiksmai praktikoje – tai teroristinių organizacijų sąrašų sudarymas siekiant nustatyti joms ribojamąsias priemones. Šis sąrašų sudarymas nėra baudžiamoji jurisdikcija, prilygintina „tyrimams ir [arba] baudžiamajam persekiojimui“ arba „pasmerkimui [nuteisimui]“, t. y. įgaliojimams, kuriuos pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį turi turėti „kompetentinga institucija“.

268    Taryba ginčija šiuos argumentus.

269    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, remiantis jurisprudencija, pagal Bendrąją poziciją 2001/931 nėra reikalaujama, kad kompetentingos institucijos sprendimas būtų priimtas per stricto sensu baudžiamąjį procesą, nes, atsižvelgiant į Bendrąja pozicija 2001/931, kuria įgyvendinama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1373 (2001), siekiamus tikslus, aptariama nacionalinė procedūra turi turėti tikslą kovoti su terorizmu plačiąja prasme (2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 113 punktas).

270    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad dėl asmenų apsaugos nekyla abejonių, jei nacionalinės institucijos sprendimas buvo priimtas ne pagal procedūrą dėl baudžiamųjų sankcijų skyrimo, o pagal procedūrą dėl prevencinių priemonių nustatymo (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 70 punktas).

271    Vadovaudamasis ta pačia logika Bendrasis Teismas nutarė, kad sprendimas „pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą“, kad Taryba pagrįstai galėtų juo remtis, turi būti priimtas pagal nacionalinę procedūrą, per kurią tiesiogiai ir pirmiausia siekiama nustatyti prevencinio ar represinio pobūdžio priemonę atitinkamam asmeniui, siekiant kovoti su terorizmu (2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, EU:T:2009:372, 111 punktas).

272    Šioje byloje Home Secretary sprendime yra įtvirtintos priemonės dėl organizacijų, pripažintų teroristinėmis, uždraudimo.

273    Toks sprendimas, tiesą sakant, iš tikrųjų nėra sprendimas „pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą dėl teroristinio akto“ arba dėl „tokių veiksmų pasmerkimu [nuteisimo už tokius veiksmus]“ griežtai su baudžiamąja teise susijusia šių žodžių prasme, bet šiuo sprendimu ieškovo veikla uždraudžiama Jungtinėje Karalystėje, taigi, šis sprendimas aiškiai priimtas per nacionalinę procedūrą, kuria visų pirma siekiama nustatyti prevencines ar represines priemones ieškovo atžvilgiu, siekiant kovoti su terorizmu (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 115 punktą).

274    Dėl to, kad atitinkamos institucijos veiksmai apsiriboja teroristinėje veikloje dalyvaujančių asmenų ar subjektų sąrašo sudarymu, pažymėtina, jog ši aplinkybė savaime nereiškia nei to, kad ši institucija neatliko individualaus kiekvieno iš šių asmenų ar subjektų vertinimo prieš įtraukdama juos į šiuos sąrašus, nei to, kad tas vertinimas būtinai yra savavališkas ar nepagrįstas (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 118 punktą).

275    Taigi svarbiausia yra ne tai, kad atitinkamos institucijos veiksmai baigiasi įtraukimu į asmenų ar subjektų, susijusių su terorizmu, sąrašą, o tai, ar šie veiksmai atliekami suteikiant pakankamai garantijų, kad Taryba galėtų jais remtis, grįsdama savo sprendimą įtraukti į sąrašą (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 118 punktą).

276    Vadinasi, ieškovas klysta teigdamas, jog tai, kad kompetentingos institucijas įgaliojimai gali būti apibrėžti kaip sąrašų sudarymas, iš principo prieštarauja Bendrajai pozicijai 2001/931.

277    Šios nuomonės nepaneigia kiti ieškovo nurodyti argumentai.

278    Pirma, ieškovas teigia, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį Taryba gali atsižvelgti tik į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos parengtus sąrašus.

279    Šiam argumentui negali būti pritarta, nes Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos tikslas – tik suteikti Tarybai galimybę papildomai nurodyti minėtus sąrašus kartu su sąrašais, kuriais ji gali remtis pagal kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimus.

280    Antra, ieškovas pabrėžia: kadangi Sąjungos sąraše yra pakartojami kompetentingų institucijų pasiūlyti sąrašai, šiuo Sąjungos sąrašu tik apibendrinami kiti sąrašai, todėl į jo taikymo sritį patenka nacionalinės administracinės priemonės, kurios gali būti priimtos trečiųjų valstybių institucijų, tačiau atitinkamiems asmenims apie tai nepranešama ir jie neturi galimybės veiksmingai gintis.

281    Šiuo klausimu reikia pripažinti, kaip nurodo ieškovas, kad nustatydama, kuriems asmenims ar subjektams taikytinos lėšų įšaldymo priemonės, Taryba remiasi kompetentingų institucijų konstatavimais.

282    Pagal Bendrąją poziciją 2001/931 įtvirtinta speciali valstybių narių institucijų ir Sąjungos institucijų bendradarbiavimo forma ir tai reiškia Tarybos pareigą kuo daugiau kliautis kompetentingų nacionalinių institucijų vertinimu (žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 133 punktą ir 2008 m. gruodžio 4 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑284/08, EU:T:2008:550, 53 punktą).

283    Iš esmės Taryba neprivalo spręsti, ar valstybių narių institucijos paisė suinteresuotojo asmens pagrindinių teisių, nes šiuos įgaliojimus turi kompetentingi nacionaliniai teismai (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑47/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:207, 168 punktą).

284    Tik išimtiniu atveju, jei remdamasis konkrečiomis aplinkybėmis ieškovas ginčija, kad valstybių narių institucijos paisė pagrindinių teisių, Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar šių teisių buvo iš tikrųjų paisoma.

285    Ir, atvirkščiai, jei kalbama apie trečiųjų valstybių institucijas, Taryba privalo, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 246 ir 247 punktuose, savo iniciatyva įsitikinti, ar iš tikrųjų buvo suteiktos šios garantijos, ir turi motyvuoti savo sprendimą šiuo aspektu.

3)      Dėl to, kad nebuvo nurodyti rimti ir patikimi įrodymai ir įkalčiai, kuriais paremtas „Home Secretary“ sprendimas

286    Ieškovas mano, kad pasiremdama administraciniu sprendimu, o ne teismo sprendimu, 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose Taryba turėjo nustatyti, kad šis sprendimas buvo priimtas „remiantis rimtais ir patikimais įrodymais ir [arba] įkalčiais“, kaip to reikalaujama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį.

287    Šis argumentas susijęs ne su „kompetentingų institucijų priimto sprendimo“ kvalifikavimu pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį – šis kvalifikavimas yra šio pagrindo dalykas, o su 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų motyvais, todėl bus ištirtas nagrinėjant šeštąjį pagrindą, kuriame šis argumentas taip pat nurodytas.

d)      Išvada

288    Iš šio sprendimo 246–252 punktų matyti, kad 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai negali būti grindžiami Jungtinių Valstijų sprendimais, nes Taryba pažeidė pareigą motyvuoti, kiek tai susiję su patikrinimu, ar Jungtinėse Valstijose buvo paisoma teisės į gynybą principo ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą principo.

289    Be to, iš šio sprendimo 234–236 punktų matyti, kad šiame pagrinde nurodyti Jungtinių Valstijų institucijų sprendimai buvo skirti visam Hamas, o Jungtinės Karalystės institucijų sprendimai – tik Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

290    Ieškovo teigimu, ši aplinkybė reiškia, kad 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai turi būti panaikinti, kiek šie aktai susiję su Hamas, ir kad jie galėjo būti priimti tik dėl Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

291    Savo ruožtu Taryba mano, kad negali būti daroma jokio skirtumo tarp šių dviejų „judėjimų“ arba „judėjimo dalių“, nes ieškinyje ieškovas apibūdino savo organizaciją, kaip apimančią abi šias dalis.

292    Šiuo klausimu pažymėtina, jog ieškinio 7 ir 8 punktuose nurodyta, kad:

„Hamas apima Politinį biurą ir ginkluotąjį sparną: Ezzedine Al-Qassam brigadas. <…> „Nors ginkluotasis sparnas yra santykinai nepriklausomas, jis paklūsta bendrai strategijai, kurią rengia Politinis biuras.“ Politinis biuras priima sprendimus ir brigados jų paiso dėl didelio solidarumo, paremto religiniu judėjimo aspektu.“

293    Šis apibūdinimas turi didelę įrodomąją galią, nes, pirma, kaip pabrėžia Taryba, jį pateikė ieškovas ir, antra, šis apibūdinimas pateiktas prieš dėstant ieškovo argumentus ieškinyje.

294    Vėliau savo pareiškimuose ieškovas paaiškino, kad iš tikrųjų abu „judėjimai“, arba abi „judėjimo dalys“, negali būti painiojami ir net būti tapatinami, nes jie veikia visiškai nepriklausomai.

295    Taikydamas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė ieškovo pateikti šių teiginių įrodymų, tačiau ieškovas negalėjo pateikti jokio dokumento šiuo klausimu.

296    Šiomis aplinkybėmis, siekiant apibrėžti atsakymo į pirmąjį klausimą pasekmes, negali būti laikoma, jog Hamas-Izz al-Din al-Qassem – tai organizacija, atskirta nuo Hamas (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 29 d. Sprendimo National Iranian Gas Company / Taryba, T‑9/13, EU:T:2015:236, 163 ir 164 punktus ir 2015 m. balandžio 29 d. Sprendimo Bank of Industry and Mine / Taryba, T‑10/13, EU:T:2015:235, 182, 183 ir 185 punktus).

297    Tai juo labiau konstatuotina, nes, nors lėšų įšaldymo priemonės ieškovo atžvilgiu buvo patvirtintos prieš daugelį metų, Hamas nesiekė įrodyti Tarybai, kad jis visiškai nesusijęs su veiksmais, dėl kurių buvo patvirtintos priemonės ir už kuriuos, ieškovo teigimu, yra atsakingas tik Hamas-Izz al-Din al-Qassem, ir neatsiribojo nuo pastarojo taip, kad neliktų jokių abejonių.

298    Darytina išvada, kad pagrindas turi būti atmestas.

2.      Dėl šeštojo pagrindo ir antrojo pagrindo, kiek jis susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu

299    Iš šio sprendimo 19–24 punktų matyti, kad Taryba paliko ieškovo pavadinimą ginčijamuose 2011 m. liepos ir gruodžio mėn., 2012 m. birželio ir gruodžio mėn., 2013 m. liepos mėn. bei 2014 m. vasario ir liepos mėn. sąrašuose (toliau – ginčijami 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. sąrašai), pirma, remdamasi tuo, kad buvo palikti galioti sprendimai, laikomi kompetentingų institucijų sprendimais, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, ir, antra, remdamasi savo pačios vertinimais dėl kelių įvykių, už kuriuos ieškovas laikomas atsakingu ir kurie kvalifikuojami kaip teroro aktai pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalį.

300    Bendrasis Teismas išnagrinės kritines pastabas, pateiktas dėl pareigos motyvuoti ir susijusias, pirma, su kompetentingų institucijų sprendimais ir, antra, su vėlesnėmis faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodė Taryba.

a)      Dėl kompetentingų institucijų sprendimų

301    Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 286 punkte, ieškovas teigia, kad 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose Taryba turėjo pateikti „rimtų ir patikimų įrodymų ir įkalčių“, kuriais buvo grindžiami kompetentingų institucijų sprendimai.

302    Taryba, palaikoma Komisijos, mano, kad argumentas yra nepagrįstas.

303    Atsižvelgiant į šio sprendimo 253 punktą, šis pagrindas turi būti nagrinėjamas tik tiek, kiek jis susijęs su Home Secretary sprendimu.

304    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą lėšų įšaldymo sąrašai sudaromi remiantis tikslia informacija ar bylos medžiaga, kurios rodo, kad kompetentinga institucija dėl atitinkamų asmenų ir subjektų yra priėmusi sprendimą, kuriuo, „remiantis rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais“, pradedami tyrimai ar baudžiamasis persekiojimas dėl teroristinio akto, pasikėsinimo jį padaryti, dalyvavimo ar pagalbos darant tokią veiką arba nuteisiama už tokius veiksmus.

305    Iš šios nuostatos formuluotės matyti, jog reikalavimas, kad kompetentingos institucijos sprendimai būtų „paremti rimtais ir patikimais įrodymais ir įkalčiais“, yra susijęs su sprendimais, kuriais pradedami tyrimai arba baudžiamasis persekiojimas, bet netaikomas sprendimams dėl nuteisimo (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 64 punktą).

306    Priimant sprendimus, kuriais pradedami tyrimai arba baudžiamasis persekiojimas, šiuo reikalavimu apsaugomi atitinkami asmenys ir užtikrinama, kad jų įtraukimas į lėšų įšaldymo sąrašus būtų pagrįstas pakankamai rimtomis faktinėmis aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 68 punktą), tačiau tuo atveju, kai priimami sprendimai dėl nuteisimo, šis reikalavimas nebeturi būti taikomas, nes aplinkybės, nustatytos vykdant tyrimus arba baudžiamąjį persekiojimą, iš esmės buvo išsamiai išnagrinėtos.

307    Nagrinėjamu atveju Home Secretary sprendimas yra galutinis, nes po jo priėmimo tyrimas neatliekamas. Be to, kaip matyti iš Tarybos atsakymo į Bendrojo Teismo klausimą, šiuo sprendimu siekiama uždrausti ieškovo veiklą Jungtinėje Karalystėje ir nustatyti baudžiamąsias sankcijas asmenims, kurie palaikytų artimus arba tolimus ryšius su juo.

308    Šiomis aplinkybėmis Home Secretary sprendimas nėra sprendimas, kuriuo pradedamas tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, ir jis turi būti prilygintas sprendimui dėl nuteisimo, todėl, taikant Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimuose Taryba neprivalėjo pateikti rimtų įrodymų ir įkalčių, kuriais buvo paremtas Home Secretary sprendimas.

309    Šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad Home Secretary – tai administracinė institucija, nes kaip matyti iš šio sprendimo 262 ir 263 punktų, jos sprendimai gali būti skundžiami teisme, todėl ji laikytina prilygstančia teisminei institucijai.

b)      Dėl Tarybos savarankiškai nurodytų faktinių aplinkybių

310    Savo antrajame pagrinde ieškovas teigia, jog faktinės aplinkybės, kurias Taryba savarankiškai nurodė 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose, yra pernelyg netikslios, kad galėtų paremti sprendimą palikti ieškovą sąrašuose, ir nėra nurodyta tam tikrų iš šių įvykių data ir vieta arba ieškovas nėra už juos atsakingas.

311    Šiuo klausimu pažymėtina, kad sprendimo dėl apeliacinio skundo 32 punkte Teisingumo Teismas nutarė, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į praėjusį laiką arba į konkretaus atvejo aplinkybes, vien tai, kad nacionalinis sprendimas, kuriuo buvo grindžiamas pirminis įtraukimas į sąrašus, tebegalioja, neleidžia daryti išvados, kad tebeegzistuoja atitinkamo asmens ar subjekto dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojus.

312    To paties sprendimo tame pačiame punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad tokiais atvejais Taryba privalo pagrįsti šio asmens ar subjekto palikimą lėšų įšaldymo sąrašuose, pateikdama naują situacijos įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į naujesnius faktus, patvirtinančius, kad minėtas pavojus tebeegzistuoja.

313    Taip pat sprendimo dėl apeliacinio skundo 33 punkte Teisingumo Teismas nutarė, kad nagrinėjamu atveju nuo nacionalinių sprendimų, kuriais buvo pagrįstas pirminis ieškovo įtraukimas į lėšų įšaldymo sąrašus, priėmimo ir šio pirminio įtraukimo į šiuos sąrašus 2001 m. iki 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų priėmimo praėjo reikšmingas laiko tarpas.

314    Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad Taryba privalėjo ieškovo pavadinimo palikimą šiuose sąrašuose pagrįsti naujesniais duomenimis, kurie patvirtintų tebeegzistuojantį šios organizacijos dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojų, ir šie duomenys galėjo būti gauti ne iš kompetentingų institucijų nacionalinių sprendimų, o iš kitų šaltinių (šiuo klausimu žr. sprendimo dėl apeliacinio skundo 33 ir 35–50 punktus; taip pat šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 55 ir 57–72 punktus).

315    2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose Taryba, siekdama palikti ieškovo pavadinimą lėšų įšaldymo sąrašuose, be Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės sprendimų, kurie buvo palikti galioti, pasirėmė šiomis faktinėmis aplinkybėmis:

–        „nuo 1988 m. Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem) reguliariai vykdė ir prisiėmė atsakomybę už išpuolius prieš taikinius Izraelyje, be kita ko, pagrobimus, civilių gyventojus puolimus naudojant šaltuosius ir šaunamuosius ginklus bei savižudžių išpuolius sprogdinant bombas viešojo transporto priemonėse ir viešosiose vietose. Hamas išpuolius rengė tiek Izraelio teritorijoje už žaliosios linijos, tiek okupuotose teritorijose“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „2005 m. rugsėjo 21 d. Hamas kuopa pagrobė, o vėliau nužudė vieną izraelietį. Vaizdo įraše Hamas patvirtino pagrobęs šį vyrą, siekdamas, kad būtų pradėtos derybos dėl Izraelyje kalinamų palestiniečių paleidimo“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „Hamas kovotojai dalyvavo iš Gazos ruožo paleidžiant raketas, nukreiptas į Izraelio pietus“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „išpuoliams prieš Izraelio civilius gyventojus vykdyti Hamas praeityje verbavo mirtininkus mainais už pagalbą jų šeimoms“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „2006 m. birželio mėn. Hamas (įskaitant Hamas-lzz al-Din-aI-Qassem) dalyvavo operacijoje, per kurią buvo pagrobtas Izraelio kareivis Gilad Shalit, kuris lieka įkaitu“ (2011 m. liepos mėn. teisės aktai). „Pasikeičiant kaliniais su Izraeliu, Hamas 2011 m. spalio 18 d. paleido šį kareivį, kuris buvo laikytas penkerius metus“ (2011 m. gruodžio mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „2011 m. rugpjūčio 20 d. Hamas prisiėmė atsakomybę už raketų paleidimą į Izraelio pietus, kai buvo sužeisti du Izraelio gyventojai“ (2011 m. gruodžio mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „2011 m. balandžio 7 d. per Hamas įvykdytą raketų ataką prieš mokyklos autobusą buvo nužudytas vienas civilis (2011 m. gruodžio mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „2010 m. rugsėjo 2 d. iš kulkosvaidžio buvo apšaudyta transporto priemonė ir sužeisti du Izraelio gyventojai“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „2010 m. rugpjūčio 31 d. keturi Izraelio kolonistai buvo nužudyti Hebrono gyventojų“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „2010 m. birželio 14 d. per tariamos Hamas kuopos įvykdytą išpuolį Hebrono kalvų pietuose buvo nužudytas vienas ir sužeisti du policininkai“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „2010 m. kovo 26 d. du Izraelio kareiviai buvo nužudyti Gazos ruože“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai),

–        „2010 m. sausio 5 d. Egipto pasienio apsaugos pareigūnas buvo nužudytas per ginkluotą susirėmimą Sinajaus pusiasalio šiaurėje“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai).

316    Dėl šių faktinių aplinkybių primintina, jog Teisingumo Teismas mano, kad Sąjungos teismas turi patikrinti, be kita ko, ar buvo paisyta SESV 296 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti, taigi, ar nurodyti motyvai yra pakankamai tikslūs ir konkretūs (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 70 punktas ir sprendimo dėl apeliacinio skundo 48 punktas).

317    Remiantis suformuota jurisprudencija, SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 50 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

318    Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvacija yra pakankama, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 53 punktas ir 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑390/08, EU:T:2009:401, 82 punktas).

319    Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės esmę (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 54 punktas ir 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑390/08, EU:T:2009:401, 82 punktas).

320    Šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad yra žinomas faktinių aplinkybių, Tarybos paminėtų 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose, kontekstas, laikytina, jog šios aplinkybės apibūdintos pakankamai tiksliai ir konkrečiai, kad ieškovas galėtų jas ginčyti, o Bendrasis Teismas – vykdyti savo kontrolę, net jei nėra nurodytos tikslios šių įvykių vietos.

321    Be to, ryšys tarp šių faktinių aplinkybių ir Hamas arba Hamas-Izz al-Din al-Qassem gali būti laikomas nustatytu, nes, kaip nurodyta prieš išvardijant šiuos įvykius, atsakomybė už juos turi būti priskirta „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“.

322    Vienintelę šio konstatavimo išimtį sudaro faktinės aplinkybės, kurios šio sprendimo 315 punkte paminėtos kaip pirmoji, trečioji ir ketvirtoji aplinkybės ir kurių data nėra nurodyta, todėl ieškovui būtų sunku jas ginčyti, o Bendrajam Teismui – vykdyti savo kontrolę, kaip reikalauja Teisingumo Teismas, nes data turi esminę reikšmę identifikuojant konkrečius veiksmus.

323    Vis dėlto kitos faktinės aplinkybes, išskyrus tas, kurios šio sprendimo 315 punkte paminėtos kaip pirmoji, trečioji ir ketvirtoji aplinkybės, sudaro savarankišką ir pakankamą 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų motyvavimą.

324    Nors tarp šių faktinių aplinkybių 2005 ir 2006 m. įvykiai gali būti laikomi pakankamai senais, to negalima pasakyti apie 2010 m. įvykius, nurodytus 2011 m. liepos mėn. teisės aktuose, ir 2010 ir 2011 m. įvykius, nurodytus 2011 m. gruodžio mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose.

325    Taigi šeštąjį pagrindą ir antrąjį pagrindą, kiek jis susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

3.      Dėl antrojo pagrindo, kiek jis susijęs su klaida dėl faktinių aplinkybių tikrumo

326    Papildomame pareiškime ieškovas teigia, kad Taryba turi įrodyti faktinių aplinkybių, nurodytų 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose ir išvardytų šio sprendimo 315 punkte, tikrumą. Tačiau šioje byloje nebuvo pateikta tokio įrodymo. Tam tikri veiksmai buvo priskirti Hamas kovotojams, tačiau nežinoma, kaip buvo nustatytas šis statusas. Be to, šios faktinės aplinkybės nėra pagrindas taikyti ribojamąsias priemones ieškovui.

327    Konkrečiau kalbant, ieškovas ginčija 2010 m. sausio 5 d. įvykius, nes Hamas į juos įsitraukė tik tvarkai po pareigūno mirties palaikyti, ir 2010 m. birželio 14 d. įvykius, už kuriuos atsakomybė priskiriama „tariamai“ Hamas kuopai, nes ši prielaida yra nepakankama.

328    Per teismo posėdį ieškovo advokatas teigė, kad Hamas ginčija visas faktines aplinkybes, kurias Taryba nurodė 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose ir kurios buvo pakartotos šio sprendimo 315 punkte.

329    Atsakydama į klausimą, kurį Bendrasis Teismas uždavė taikydamas proceso organizavimo priemones, Taryba pateikė įvairių straipsnių ir publikacijų, kuriais siekiama įrodyti faktinių aplinkybių, minėtų šio sprendimo 315 punkte, tikrumą ir tai, kad už šiuos įvykius yra atsakingas Hamas arba Hamas-Izz al-Din al-Qassem.

330    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kiek tai susiję su paskesniais sprendimais dėl lėšų įšaldymo, Teisingumo Teismas mano, jog Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik tai, ar buvo paisyta pareigos motyvuoti – apie ją buvo kalbama nagrinėjant pirmesnį pagrindą, bet ir tai, ar nurodyti motyvai yra pagrįsti (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 70 punktas ir sprendimo dėl apeliacinio skundo 48 punktas).

331    Teisingumo Teismas taip pat mano, kad atitinkamas asmuo ar subjektas, pareikšdami ieškinį dėl jų palikimo ginčijamuose sąrašuose, gali ginčyti visus duomenis, kuriais Taryba remiasi, siekdama įrodyti tebeegzistuojantį šių asmenų ar subjektų dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojų, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iš kompetentingos institucijos priimto nacionalinio sprendimo, ar kito šaltinio (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 71 punktas ir sprendimo dėl apeliacinio skundo 49 punktas).

332    Teisingumo Teismas priduria, kad kilus ginčui Taryba turi patvirtinti nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumą, o Sąjungos teismas – patikrinti jų turinio teisingumą (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 71 punktas ir sprendimo dėl apeliacinio skundo 49 punktas).

333    Šiuo klausimu pažymėtina, kad ginčydama vienos šalies pateiktus įrodymus kita šalis turi tenkinti du kumuliacinius reikalavimus.

334    Pirma, šis ginčijimas neturi būti bendro pobūdžio, o turi būti konkretus ir paremtas faktais (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Duravit ir kt. / Komisija, T‑364/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:477, 55 punktą).

335    Antra, argumentai, kuriais ginčijamas faktinių aplinkybių tikrumas, turi būti aiškiai nurodyti pirmajame procesiniame dokumente, susijusiame su ginčijamu aktu (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 22 d. Sprendimo Tomana ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑190/12, EU:T:2015:222, 261 punktą). Šioje byloje tai reiškia, kad gali būti atsižvelgta tik į argumentus, pateiktus papildomame pareiškime ir vėlesniuose pareiškimuose dėl patikslinimo. Iš esmės šie pareiškimai – tai pirmieji procesiniai dokumentai, kuriuose ieškovas nurodė savo pagrindus, ginčydamas 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus.

336    Šioje byloje, kalbant apie šio sprendimo 315 punkte nurodytas faktines aplinkybes, tik 2010 m. sausio 5 d. ir birželio 14 d. įvykiai yra ieškovo ginčijami tokiu būdu, kad būtų tenkinti šie du reikalavimai.

337    Vis dėlto šis ginčijimas neturi reikšmės, nes net darant prielaidą, kad jis yra pagrįstas, kiti veiksmai, kuriuos Taryba nurodė 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose, yra pakankami tam, kad būtų pagrįstas tebeegzistuojantis ieškovo dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojus. Tai konstatuotina, be kita ko, dėl šio sprendimo 315 punkte išvardytų 2010 m. kovo 26 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2011 m. balandžio 7 d. ir 2011 m. rugpjūčio 20 d. faktinių aplinkybių.

338    Be to, šios faktinės aplinkybės yra pakankamai naujos, kad pagrįstų teisės aktus, priimtus nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2014 m. liepos mėn.

339    Dėl to, kad nebuvo aiškiai nustatyta, ar už šias aplinkybes yra atsakingas Hamas, ar Hamas-Izz al-Din al-Qassem, pažymėtina, jog šis argumentas neturi reikšmės, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 292–297 punktų, taikant kovos su terorizmu nuostatas du minėti subjektai šiame etape laikytini sudarančiais vieną ir tą pačią organizaciją.

340    Taigi, antrasis pagrindas, kiek jis susijęs su klaida dėl faktinių aplinkybių tikrumo, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

4.      Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su klaidingu ieškovo kaip teroristinio pobūdžio subjekto vertinimu

341    Ieškovas mano, kad priimdama 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus Taryba padarė vertinimo klaidą, kvalifikuodama ieškovą kaip teroristinę organizaciją. Ieškovo teigimu, Bendrasis Teismas turi jurisdikciją tikrinti tai, kaip Taryba įvertino faktines aplinkybes, kurias ji priskiria teroro aktams, ir ši teismo kontrolė turi būti vykdoma tiek dėl faktinių aplinkybių, kurias Taryba nurodė savarankiškai, tiek dėl faktinių aplinkybių, nurodytų kompetentingų institucijų sprendimuose.

a)      Dėl kompetentingų institucijų sprendimų

342    Ieškovas mano, kad dėl kompetentingų institucijų sprendimuose nurodytų faktinių aplinkybių Bendrasis Teismas turėtų patikrinti, ar atliktas kvalifikavimas yra paremtas terorizmo apibrėžtimi, pateikta Bendrojoje pozicijoje 2001/931. Šioje byloje ši kontrolė negali būti vykdoma, nes Taryba nepateikė informacijos šiuo klausimu.

343    Remiantis atsakymu į pirmąjį pagrindą, ši dalis turi būti nagrinėjama tik tiek, kiek ji susijusi su Home Secretary sprendimu.

344    Kadangi atsakant į pirmąjį ir šeštąjį pagrindus buvo nuspręsta, jog įrodymai ir įkalčiai, kuriais paremtas minėtas sprendimas, neturėjo būti nurodyti 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimuose, negali būti prašoma, kad Taryba patikrintų šių faktinių aplinkybių kvalifikavimą, kurį atliko nacionalinė institucija, ir pateiktų šio kvalifikavimo išvadas šiuose teisės aktuose.

345    Šioje byloje tai juo labiau konstatuotina, nes sprendimas buvo priimtas vienos iš valstybių narių, o pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies ir Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalies nuostatas yra įtvirtinta speciali valstybių narių ir Tarybos bendradarbiavimo forma, todėl šiai institucijai kyla pareiga kuo daugiau kliautis kompetentingos nacionalinės institucijos vertinimu (2008 m. spalio 23 d. Spendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 133 punktas ir 2008 m. gruodžio 4 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑284/08, EU:T:2008:550, 53 punktas).

b)      Dėl faktinių aplinkybių, kurias Taryba nurodė savarankiškai

346    2011 m. liepos mėn. –2014 m. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimuose Taryba pripažino, kad šio sprendimo 315 punkte nurodytos faktinės aplinkybės – tai teroro aktai, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 1 straipsnio 3 dalie iii punkto a, b, c, d, f ir g papunkčius, ir kad jie buvo įvykdyti siekiant šios bendrosios pozicijos 1 straipsnio 3 dalies i, ii ir iii punktuose nurodytų tikslų.

347    Pirma, ieškovas mano, kad šis kvalifikavimas yra pernelyg bendras ir netikslus.

348    Šiam argumentui negali būti pritarta, nes atsižvelgiant į atitinkamas nuostatas šis motyvavimas, nors ir glaustas, yra pakankamai aiškus, kad ieškovas galėtų suprasti priežastis, dėl kurių jo pavadinimas buvo paliktas ginčijamuose 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. sąrašuose, ir galėtų ginčyti šio kvalifikavimo pagrįstumą, o tai jis ir daro, toliau plėtodamas šį pagrindą.

349    Antra, ieškovas teigia, kad Taryba padarė klaidą, kvalifikuodama atitinkamas faktines aplinkybes kaip teroro aktus. Visų pirma Taryba neturėjo taikyti šio kvalifikavimo, nes visi nagrinėjami veiksmai buvo atlikti vykstant Izraelio okupaciniam karui Palestinoje. Taip pat, darant prielaidą, kad šios faktinės aplinkybės būtų įrodytos, tai nereiškia, kad buvo siekiama tikslų, kuriuos nurodė Taryba ir kurie paminėti Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalies i, ii ir iii punktuose.

350    Šie du argumentai susiję su klausimu, ar kvalifikuodama šio sprendimo 315 punkte nurodytas faktines aplinkybes Taryba turėjo atsižvelgti į tai, kad Izraelio ir Palestinos konfliktui taikytina ginkluotų konfliktų teisė.

351    Šiuo klausimu pažymėtina, kad remiantis suformuota jurisprudencija ginkluoto konflikto, kaip jis suprantamas pagal tarptautinę humanitarinę teisę, egzistavimas nereiškia, kad vykstant tokiam konfliktui galimiems teroro aktams negali būti taikomos Sąjungos teisės nuostatos dėl terorizmo prevencijos, kaip antai Bendroji pozicija 2001/931 ir Reglamentas Nr. 2580/2001 (2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 57 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2017 m. kovo 14 d. Sprendimo A ir kt., C‑158/14, EU:C:2017:202, 95–98 punktus).

352    Iš tiesų, pirma, Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nedaroma jokio skirtumo dėl jos taikymo srities pagal tai, ar atitinkamas veiksmas atliktas per ginkluotą konfliktą, kaip jis suprantamas pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ar kitomis aplinkybėmis. Antra, Sąjunga ir jos valstybės narės, paisydamos galiojančios tarptautinės teisės tikslų, siekia kovoti su terorizmu, kad ir kokios formos jis būtų (2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 58 punktas).

353    Būtent tam, kad Sąjungos lygiu įgyvendintų 2001 m. rugsėjo 28 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1373 (2001) (žr. šio sprendimo 1 punktą), kurioje „dar kartą patvirtinama būtinybė visomis priemonėmis, remiantis Jungtinių Tautų Chartija, kovoti su teroristinių veiksmų grėsmėmis tarptautinei taikai ir saugumui“ ir „prašoma valstybių narių papildyti tarptautinį bendradarbiavimą imantis papildomų priemonių, siekiant savo teritorijose visomis teisėtomis priemonėmis užkirsti kelią ir nutraukti teroristinių veiksmų finansavimą ir rengimą“, Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931 (žr. šios bendrosios pozicijos 5–7 konstatuojamąsias dalis) ir paskui, remdamasi šia bendrąja pozicija, – Reglamentą Nr. 2580/2001 (žr. šio reglamento 3, 5 ir 6 konstatuojamąsias dalis) (2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 59 punktas).

354    Taigi, trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

5.      Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su tuo, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į bėgant laikui pasikeitusią padėtį

355    Ieškovas kaltina Tarybą tuo, kad 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose ji nepakankamai atsižvelgė į bėgant laikui pasikeitusią padėtį. Ieškovo teigimu, Taryba turėjo ištirti nacionalinius sprendimus, priimtus vykstant peržiūros procedūroms, patikrinti, ar jie paremti rimtais ir patikimais įrodymais arba įkalčiais ir ar inkriminuojamos faktinės aplinkybės vis dar turi būti kvalifikuojamos kaip teroro aktai, kaip tai suprantama pagal Bendrąją poziciją 2001/931.

356    Remiantis atsakymu į pirmąjį pagrindą, vertinant šį ketvirtąjį pagrindą turi būti atsižvelgta tik į Home Secretary sprendimą.

357    Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad 2017 m. liepos 26 d. Sprendime Taryba / LTTE (C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 51 punktas) ir sprendime dėl apeliacinio skundo (29 punktas) Teisingumo Teismas nutarė, jog Taryba gali palikti atitinkamą asmenį ar subjektą lėšų įšaldymo sąrašuose, jeigu padaro išvadą, kad tebeegzistuoja šio asmens ar subjekto dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojus, kuris pateisino pirminį jų įtraukimą į šiuos sąrašus.

358    Tuose pačiuose sprendimuose Teisingumo Teismas pridūrė, kad vertinant, ar tebeegzistuoja pavojus, kad atitinkamas asmuo ar subjektas gali dalyvauti teroristinėje veikloje, reikia tinkamai atsižvelgti į vėlesnę nacionalinio sprendimo, kuriuo buvo pagrįstas šio asmens ar subjekto pirminis įtraukimas į lėšų įšaldymo sąrašus, baigtį, visų pirma į tai, ar šis nacionalinis sprendimas buvo panaikintas arba atšauktas dėl naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų arba dėl pasikeitusio kompetentingos nacionalinės institucijos vertinimo (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 52 punktas ir sprendimo dėl apeliacinio skundo 30 punktas).

359    Šioje byloje iš 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų matyti, kad Taryba paisė Teisingumo Teismo reikalavimų ir nurodė, kad Home Secretary sprendimas vis dar galioja.

360    Nei iš Teisingumo Teismo sprendimų, minėtų šio sprendimo 357 ir 358 punktuose, nei iš Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalies nematyti, kad sprendimuose dėl lėšų įšaldymo Taryba turėtų nurodyti, kokia yra kompetentingų institucijų sprendimų peržiūros tvarka.

361    Be to, kadangi buvo nuspręsta, jog savo sprendimuose Taryba neturėjo nei nurodyti faktinių aplinkybių, kuriomis paremti nacionalinių institucijų sprendimai ir grindžiamas ieškovo pavadinimo įtraukimas į sąrašus (žr. šio sprendimo 304–309 punktus), nei patikrinti šių aplinkybių kvalifikavimo kaip teroro aktų, kaip tai suprantama pagal Bendrąją poziciją 2001/931 (žr. šio sprendimo 344 ir 345 punktus), ji negali būti įpareigota nei nurodyti faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiami sprendimai dėl peržiūros, nei patikrinti jų kvalifikavimo.

362    Galiausiai teiginys, kad buvo palikti galioti kompetentingų institucijų sprendimai, yra pakankamas, kad ieškovas galėtų jį ginčyti, o Sąjungos teismas – vykdyti savo kontrolę, todėl buvo paisoma pareigos motyvuoti.

363    Šiomis aplinkybėmis laikytina, priešingai, nei teigia ieškovas, kad 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktuose Taryba tinkamai atsižvelgė į vėlesnę nacionalinio sprendimo, kuriuo buvo pagrįstas pirminis ieškovo pavadinimo įtraukimas į lėšų įšaldymo sąrašus, baigtį ir kad tie teisės aktai buvo pakankamai motyvuoti šiuo aspektu.

364    Taigi, ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

6.      Dėl penktojo pagrindo, susijusio su nesikišimo principo pažeidimu

365    Ieškovas teigia, kad priimdama 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus Taryba pažeidė nesikišimo principą, kuris išplaukia iš Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio ir sudaro jus cogens principą, kylantį iš suverenios valstybių lygybės tarptautinėje teisėje, ir pagal kurį draudžiama laikyti teroristiniu subjektu valstybę, taip pat kaip ir valstybės vyriausybę.

366    Ieškovas – tai ne paprasta nevyriausybinė organizacija ir juo labiau ne neformalus judėjimas, o teisėtas politinis judėjimas, laimėjęs rinkimus Palestinoje ir sudarantis Palestinos vyriausybės pagrindą. Kadangi Hamas turėjo prisiimti funkcijas, kurios viršija įprastos politinės partijos funkcijas, jo veiksmai Gazos ruože iš tikrųjų prilygintini valstybės institucijos veiksmams, todėl už juos negali baudžiama taikant kovos su terorizmu priemones. Tarp asmenų ir subjektų, įtrauktų į ginčijamus 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. sąrašus, tik ieškovo situacija yra tokia.

367    Šiuo klausimu pažymėtina, kad nesikišimo principas, kuris yra paprotinis tarptautinės teisės principas, taip pat vadinamas nesikišimo į valstybės vidaus reikalus principu, reiškia bet kurios suverenios valstybės teisę vykdyti veiklą be išorinio įsikišimo ir yra neatsiejamas nuo valstybių suverenios lygybės principo.

368    Kaip pažymi Taryba, šis tarptautinės teisės principas nustatytas suverenioms valstybėms, o ne grupėms ar judėjimams (žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 69 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

369    Hamas nėra nei valstybė, nei valstybės vyriausybė, todėl jam negali būti taikomas nesikišimo principas.

370    Taigi, penktasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

7.      Dėl septintojo pagrindo, susijusio su teisės į gynybą paisymo principo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu

371    Septintąjį pagrindą sudaro dvi dalys.

a)      Dėl pirmosios dalies

372    Septintojo pagrindo pirmojoje dalyje ieškovas teigia – tuo atveju, jei atsakydamas į pirmąjį pagrindą Bendrasis Teismas nuspręstų, jog procesinės teisės yra pakankamai apsaugotos vykstant procedūroms Jungtinėse Valstijose, todėl Jungtinių Valstijų vyriausybė gali būti laikoma kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, – kad jo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą buvo pažeistos procedūros Jungtinėse Valstijose etape, t. y. procedūros etape, po kurio buvo priimti Jungtinių Valstijų sprendimai, susiję su ieškovu. Todėl 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai turi būti panaikinti remiantis ieškovo teisės į gynybą paisymo principo ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą principo pažeidimu.

373    Nėra reikalo nagrinėti septintojo pagrindo pirmosios dalies, nes ji yra subsidiari pirmojo pagrindo atžvilgiu, o šiam pagrindui buvo pritarta, kiek tai susiję su Jungtinių Valstijų sprendimais.

b)      Dėl antrosios dalies

374    Septintojo pagrindo antrojoje dalyje ieškovas teigia, kad teisės į gynybą paisymo principas buvo pažeistas vykstant procedūros Europos Sąjungoje etapui, po kurio Taryba priėmė 2011 m. liepos mėn.–2014 m liepos mėn. teisės aktus, ir taip yra dėl dviejų priežasčių.

375    Pirma, ieškovas Tarybą kaltina tuo, kad ji nepateikė jam rimtų įrodymų ir įkalčių, pagrindžiančių kompetentingų institucijų sprendimus, kuriais pasirėmė Taryba.

376    Remiantis atsakymu į pirmąjį pagrindą, šie argumentai turi būti nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su Home Secretary sprendimu.

377    Taigi, reikia atsakyti į klausimą, ar Taryba turėjo pateikti šį sprendimą ieškovui.

378    Šiuo klausimu, remiantis jurisprudencija, iš Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies matyti, kad Taryba savo teisės aktuose turi pateikti tikslią informaciją ir bylos medžiagą, kurios rodo, kad suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu buvo priimtas kompetentingos institucijos sprendimas (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, EU:T:2006:384, 120 punktą).

379    Ir, atvirkščiai, kai pateikta pakankamai tiksli informacija, leidžianti suinteresuotajam asmeniui veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Tarybos turimų jos kaltę patvirtinančių įrodymų, teisės į gynybą paisymo principas nereiškia, kad šiai institucijai atsiranda pareiga savanoriškai leisti susipažinti su savo bylos dokumentais.

380    Tik suinteresuotojo asmens prašymu Taryba turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, C‑548/09 P, EU:C:2011:735, 92 punktą; 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 87 punktą ir 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Tomana ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑330/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:601, 66 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

381    Šioje byloje Taryba, pateikusi motyvų pareiškimus ieškovui, padarė nuorodą į Home Secretary sprendimą.

382    Atsižvelgiant į šią aplinkybę darytina išvada, kad ieškovas turėjo pakankamai tikslią informaciją, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 378 punkte primintą jurisprudenciją.

383    Šiomis aplinkybėmis, remiantis jurisprudencija, jei ieškovas norėjo gauti Home Secretary sprendimą, jis turėjo prašyti Tarybos jį pateikti, tačiau to nepadarė.

384    Antra, kalbėdamas apie Tarybos savarankiškai nustatytas faktines aplinkybes, ieškovas kaltina šią instituciją tuo, kad prieš priimdama 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus ji nepateikė jam jos turimos informacijos. Todėl jis negalėjo pateikti savo pastabų dėl šios informacijos.

385    Šiuo klausimu primintina, kad apie aplinkybes, kurias Taryba nustatė siekdama palikti asmenį ar subjektą lėšų įšaldymo sąrašuose, šiam asmeniui ar subjektu turi būti pranešta prieš priimant sprendimą palikti jį sąrašuose tik tuo atveju, jei šios aplinkybės yra naujos, palyginti su tomis, kurios buvo nurodytos ankstesnių teisės aktų motyvų pareiškimuose (žr. šio sprendimo 167 punktą).

386    Kalbant apie 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus pažymėtina, kad tik motyvų pareiškimuose, susijusiuose su 2011 m. liepos mėn. ir 2011 m. gruodžio mėn. teisės aktais, buvo pakeitimų, palyginti su ankstesnių teisės aktų motyvų pareiškimais.

387    Vis dėlto Taryba pateikė šių motyvų pareiškimų projektus ieškovo advokatui 2011 m. gegužės 30 d. ir lapkričio 15 d. raštais, t. y. iki 2011 m. liepos ir gruodžio mėn. teisės aktų priėmimo.

388    Priešingai, nei teigia ieškovas, kartu su šiais raštais Taryba neturėjo pateikti jos turimų įrodymų. Remiantis šio sprendimo 380 punkte priminta jurisprudencija, jei ieškovas norėjo gauti šiuos įrodymus, jis turėjo jų paprašyti iš Tarybos, o jis to nepadarė.

389    Be to, dėl šio sprendimo 214 ir 215 punktuose nurodytų priežasčių, Tarybai taip pat negali būti priekaištaujama dėl to, kad ji išsiuntė šiuos motyvų pareiškimų projektus ieškovo advokatui.

390    Dėl šių priežasčių antroji dalis ir atitinkamai septintasis pagrindas turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

8.      Dėl aštuntojo pagrindo, susijusio su teisės į nuosavybę pažeidimu

391    Ieškovas teigia, kad lėšų įšaldymas pagal 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus – tai jo teisės į nuosavybę pažeidimas, kuris negali būti pateisintas, nes šie teisės aktai yra neteisėti dėl priežasčių, išdėstytų nurodant ankstesnius pagrindus. Todėl šie teisės aktai turi būti panaikinti dėl teisės į nuosavybę pažeidimo.

392    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šį požiūrį.

393    Iš atsakymų į ankstesnius pagrindus nematyti, kad 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktai yra neteisėti. Todėl negali būti laikoma, kad teisė į nuosavybę buvo pažeista dėl šios priežasties.

394    Be to, dėl priežasčių, nurodytų nagrinėjant ketvirtąjį pagrindą dėl 2010 m. liepos mėn. teisės aktų (žr. šio sprendimo 184–192 punktus), negali būti teigiama, kad 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktais pažeidžiama ieškovo teisė į nuosavybę.

395    Taigi aštuntasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

9.      Išvada

396    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinys turi būti atmestas, kiek jis susijęs su 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktais.

397    Taigi, visas ieškinys turi būti atmestas.

V.      Dėl bylinėjimosi išlaidų

398    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

399    Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas pagal šios institucijos pateiktus reikalavimus.

400    Be to, remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo išlaidas.

401    Taigi, Prancūzijos Respublika ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Hamas padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Prancūzijos Respublika ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová Valančius Nihoul

Svenningsen Öberg

Paskelbta 2018 m. gruodžio 14 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris Pirmininkė

E. Coulon I. Pélikánová

Turinys

*      Proceso kalba: prancūzų.