PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. birželio 12 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo TWIST & POUR paraiška – Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas – Skiriamųjų požymių neturintis prekių ženklas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑190/05
The Sherwin-Williams Company, įsteigta Klivlande, Ohajuje (Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų E. Armijo Chávarri ir A. Castán Pérez‑Gómez,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą M. Ó. Mondéjar,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2005 m. vasario 22 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 755/2004‑2), susijusio su žymens TWIST & POUR registracija kaip Bendrijos prekių ženklo,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Vilaras, teisėjos E. Martins Ribeiro ir K. Jürimäe,
posėdžio sekretorė B. Pastor, kanclerio pavaduotoja,
susipažinęs su 2005 m. gegužės 9 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2005 m. rugpjūčio 11 d. Pirmosios instancijos kanceliarijai pateiktu atsakymu į ieškinį,
įvykus 2007 m. sausio 18 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2003 m. vasario 25 d. ieškovė, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), Vidaus rinkos derinimo tarybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikė Bendrijos prekių ženklo paraišką.
2 Prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo TWIST & POUR.
3 Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 21 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „Plastikiniai indai su rankena, parduodami kaip skystų dažų laikymo ir pylimo proceso sudedamosios dalys“.
4 2004 m. kovo 10 d. laišku ekspertas informavo ieškovę, kad prašomo prekių ženklo negalima registruoti dėl to, kad jis neatitinka Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto sąlygų. Visų pirma jis nurodė, kad šis prekių ženklas nėra suprantamas kaip kilmės nuoroda. Todėl ekspertas paragino ieškovę per dviejų mėnesių terminą pateikti jam savo pastabas.
5 2004 m. gegužės 10 d. laišku iškovė atsakė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas buvo pakankamai originalus, jog būtų įregistruotas ir atliktų prekių ženklo funkciją, kad jis turėtų būti vertinamas kaip visuma ir kad VRDT anksčiau yra įregistravusi daug kitų prekių ženklų su žodžiu „twist“.
6 2004 m. birželio 23 d. Sprendimu ekspertas atmetė šį prašymą motyvuodamas tuo, kad prašomam įregistruoti Bendrijos prekių ženklui taikomas atsisakymo registruoti pagrindas įtvirtintas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte, nes, pirma, jį sudarė du anglų kalbos veiksmažodžiai, kurie informavo vartotojus apie nagrinėjamų prekių savybes, antra, perteikiama informacija buvo paprasta, aiški ir tiesioginė, trečia, vienai įmonei nebuvo galima suteikti prekes apibūdinančių šnekamosios kalbos žodžių ar skolinių vartojimo monopolio ir, ketvirta, kitų ieškovės nurodytų prekių ženklų negalima palyginti su prekių ženklu, dėl kurio pareikštas šis ieškinys.
7 Dėl eksperto sprendimo, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais, 2004 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė pateikė apeliaciją VRDT.
8 2005 m. vasario 22 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas), perduotu 2005 m. vasario 28 d., Antroji apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo pateikta informacija buvo paprasta, aiški ir tiesioginė, nes žodinis žymuo TWIST & POUR tik informavo vartotojus, kad norint išpilti dažus iš indo jiems tereikia atsukti dangtelį ir išpilti esantį turinį. Tokiomis aplinkybėmis manydama, kad žodinis žymuo TWIST & POUR apibūdina prekes, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, Apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Ji taip pat pažymėjo, kad ieškovės argumentas, pagal kurį ekspertas atsižvelgė į svarbias aplinkybes pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą, o ne pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą, nėra logiškas, nes šios dvi nuostatos iš dalies sutampa. Be to, Apeliacinė taryba pažymėjo, jog pagal Teisingumo Teismo praktiką, visų pirma – pagal 2004 m. vasario 12 d. Sprendimą Campina Melkunie (C‑265/00, Rink. p. I‑1699), ekspertas turėjo teisę manyti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturėjo skiriamųjų požymių pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą, nes jis apibūdino kai kurias nagrinėjamų prekių savybes. Apeliacinė taryba nusprendė, jog nebuvo svarbu, kad ekspertas aiškiai nenurodė minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir kad jis aiškiai nepagrindė savo sprendimo šia nuostata, nes ieškovė puikiai žinojo, koks prieštaravimo pobūdis, ir galėjo pateikti savo argumentus dėl tariamo prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo pobūdžio. Kalbėdama apie VRDT nenuoseklumą registruojant panašius prekių ženklus, Apeliacinė taryba priminė, kad egzistuoja per klaidą atliktos registracijos panaikinimo procedūra ir yra svarbu, kad jos pačios sprendimas būtų nuoseklus.
Šalių reikalavimai
9 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
10 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
11 Savo ieškiniui pagrįsti ieškovė pateikia vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
Šalių argumentai
12 Iškovė primena, kad, kaip matyti ir nusistovėjusios teismo praktikos, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas draudimas susijęs su žymenimis, negalinčiais atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos, kuri yra nurodyti prekės ar paslaugos kilmę, kaip antai prekių ženklai, bendrai naudojami prekyboje prekių ženklu žymimoms prekėms ar paslaugoms arba galintys būti taip naudojami (2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Norma Lebensmittelfilialbetrieb prieš VRDT (Mehr für Ihr Geld), T‑281/02, Rink. p. II‑1915, 24 ir 33 punktai). Pagal šią teismo praktiką prekių ženklo skiriamasis požymis turėtų būti įvertinimas, pirma, atsižvelgiant į prekes ar paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, į tai, kaip atitinkama visuomenė jį suvokia (minėto sprendimo Mehr für Ihr Geld 26 punktas).
13 Šiuo atveju, kadangi aptariamos prekės yra indai su skystais dažais ir skirti visiems vartotojams, atitinkama visuomenė yra paprastas pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas. Be to, kadangi žodinį žymenį sudaro du anglų kalbos žodžiai, atitinkamą visuomenę sudaro anglakalbė visuomenė (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ellos prieš VRDT (ELLOS), T‑219/00, Rink. p. II‑753, 30 ir 31 punktai).
14 Ieškovė taip pat primena Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią, pirma, kiekvienas atsisakymo registruoti pagrindas yra nepriklausomas vienas nuo kitų ir privalo būti nagrinėjamas atskirai, nes šiuos atsisakymo pagrindus reikia aiškinti atsižvelgiant į bendrąjį interesą, kuriuo grindžiamas kiekvienas iš jų (2004 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas SAT.1 prieš VRDT, C‑329/02 P, Rink. p. I‑8317). Antra, kadangi žymenį sudaro sudėtinis prekių ženklas, sudarytas iš dviejų žodžių, jo skiriamojo požymio vertinimą reikia atlikti remiantis bendru vertinimu (2002 m. liepos 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas SAT.1 prieš VRDT (SAT.2), T‑323/00, Rink. p. II‑2839).
15 Ieškovės teigimu, žodinis žymuo TWIST & POUR yra skiriamasis, todėl Apeliacinės tarybos, maniusios, jog šis žymuo negali atlikti skiriamosios funkcijos, sprendimas yra nepakankamas, nepagrįstas ir paviršutinis.
16 Pirmiausia ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba nustatė, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamųjų požymių dėl tariamo žymens apibūdinamojo pobūdžio, nes ginčijamo sprendimo 11 punkte ji nurodė, kad žodinis žymuo TWIST & POUR tik nurodo vartotojams, kad norint išpilti dažus iš indo jiems tereikia atsukti dangtelį ir išpilti esantį turinį. Ši mintis, be kita ko, pakartojama minėto sprendimo 12 punkte, kuriame nurodyta, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas perduoda informaciją apie prekės naudojimo instrukciją.
17 Šis kriterijus yra svarbus pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą, bet ne pagal tos pačios nuostatos b punktą. Vadinasi, Apeliacinė taryba skundžiamame sprendime padarė teisės klaidą, o taip Teisingumo Teismas yra nusprendęs ir šio sprendimo 14 punkte minėtame sprendime SAT.1 prieš VRDT, ir 2004 m. spalio 21 d. Sprendime VRDT prieš Erpo Möbelwerk (C‑64/02 P, Rink. p. I‑10031).
18 Antra, būtų netikslu tvirtinti, kad prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas apibūdina kurią nors aptariamos prekės savybę ir dėl to jis turi būti laikomas apibūdinamuoju. Iš tikrųjų reikia atskirti apibūdinamuosius prekių ženklus ir tuos, kurie tik sukelia aliuzijas ar kažką primena. Be kita ko, Pirmosios instancijos teismas yra nusprendęs, kad nors aprašančios nuorodos negali būti saugomos kaip prekių ženklas, kitaip yra sukeliančių aliuzijas ar kažką primenančių nuorodų ar žymenų atveju (2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Taurus‑Film prieš VRDT (Cine Action), T‑135/99, Rink. p. II‑379 ir 2002 m. spalio 9 d. Sprendimas Dart Industrines prieš VRDT (UltraPlus), T‑360/00, Rink. p. II‑3867).
19 Ieškovės teigimu, nėra konkrečios ribos, kada žodis pereina iš vienos kategorijos į kitą; greičiau tai tik nepastovi skalė tarp dviejų kraštutinumų – nuo neapibūdinamųjų žymenų, kuriuos galima registruoti, iki visiškai apibūdinamųjų žymenų, kurių registruoti negalima – kurioje apibūdinamieji, kažką primenantys ir aliuzijas sukeliantys žymenys bei požymiai varijuoja ar keičiasi atsižvelgiant į jiems būdingas savybes. A priori skiriamojo požymio vertinimas iš dalies priklauso nuo subjektyvaus eksperto vertinimo, o pateikus apeliaciją – nuo subjektyvaus Apeliacinės tarybos vertinimo.
20 Vis dėlto generalinis advokatas F. G. Jacobs savo išvados, pateiktos byloje, kurioje priimtas 2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas VRDT prieš Wrigley (C‑191/01 P, Rink. p. I‑12447, I‑12449), 62–64 punktuose nurodė tinkamus objektyvius kriterijus, leidžiančius atskirti apibūdinamuosius prekių ženklus, ir tokius, kurie tik kelia užuominas.
21 Ieškovės teigimu, jeigu šie kriterijai būtų pritaikyti žodiniam žymeniui TWIST & POUR, būtų matyti, kad šis prekių ženklas nutolęs nuo skalės, kurioje išdėstyti apibūdinamieji žymenys.
22 Pirma, žodinis žymuo TWIST & POUR yra dviejų veiksmažodžių, kurie, paimti atskirai ar kartu, neapibūdintų nei nurodytų prekių, nei jokios jų savybės, derinys. Iš tikrųjų abu veiksmažodžiai susiję su veiksmais, kurie objektyviai nėra susiję su plastikiniais dažų indais.
23 Antra, suinteresuotoji visuomenė iš karto, tiesiogiai ir be papildomo apmąstymo nesuvoks žodinio žymens TWIST & POUR kaip vienos iš prekių, kurias jis žymi, savybės nuorodos. Ieškovės teigimu, matydamas žymenį suinteresuotasis vartotojas automatiškai nesusies jo su plastikiniais dažų indais.
24 Galiausiai žodinis žymuo TWIST & POUR taip pat nenurodo esminės ar dominuojančios prekės savybės, galinčios turėti ypatingą svarbą, vartotojams renkantis šio tipo prekes, palyginti su konkurentų siūlomomis prekėmis. Nuoroda į prekės atidarymo būdą, kurią pateikia prašomas įregistruoti prekių ženklas, juo žymimai prekei nesuteikia jokios esminės vertės.
25 Priešingai tam, kas matyti iš ginčijamo sprendimo 12 punkto, ieškovė pažymi prašanti ne žymens EASY‑TO‑OPEN ar EASY‑TO‑POUR, bet prekių ženklo TWIST & POUR registracijos. Iš to išplaukia, kad argumentas, pagal kurį anglakalbiai vartotojai aiškintų šį prekių ženklą kaip reiškiantį, jog „viskas, ką jie turi padaryti, yra pasukti dangtelį ir išpilti esantį turinį“, yra klaidinantis, nes žodinis žymuo yra autonomiškas ir nepriklausomas nuo prekių, kurias jis žymi. Be to, būtų netikslu tvirtinti, kad nagrinėjamas žymuo informuoja apie prekės, kurią jis žymi, naudojimo paprastumą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 18 punkte minėto sprendimo UltraPlus 52 punktą). Todėl ieškovė mano, kad su šiuo žymeniu susidūrusi anglakalbė visuomenė greičiausiai supras jį kaip išgalvotą žymenį bei automatiškai ir iškart nepagalvos apie plastikinius dažų indus. Tik paskui minėta visuomenė pagalvos apie nurodytos prekės funkcionalumą, t. y. apie jos atidarymo būdą. Tačiau šio funkcionalumo suvokimas neateis automatiškai, nepagalvojus ar iškart, o tik vėliau, kai vartotojas iš anksto apgalvos ar įdės intelektinių pastangų ir dėl to šis suvokimas taps netiesioginis, todėl ir neapibūdinamojo pobūdžio.
26 Todėl negalima atsisakyti registruoti žymens, kuris netiesiogiai arba sukeldamas užuominas ar kažką primindamas yra susijęs su nurodytos prekės savybėmis, nes tai prieštarauja tiek teisės aktų leidėjo valiai, išreikštai Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte, tiek šio sprendimo 18 punkte nurodytai teismo praktikai.
27 Be to, kriterijus, į kurį atsižvelgta ginčijamame sprendime, neleidžia išnagrinėti prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio „a priori ir neatsižvelgiant į faktinį žymens naudojimą“ (2002 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mag Instrument prieš VRDT (Kišeninio žibintuvėlio forma), T‑88/00, Rink. p. II‑467, 34 punktas). Šiuo klausimu ieškovė primena, kad į klausimą, ar, konkrečiai kalbant, dėl to, kaip žymuo yra naudojamas ar nurodytas ant prekės kaip prekių ženklas ar kitais tikslais, vartotojas suprastų žymenį ne kaip skiriamąjį kilmės žymenį, bet kaip paprastą komercinę informaciją, negali būti atsižvelgta vertinant, ar jis gali būti registruojamas (šio sprendimo 18 punkte minėto sprendimo UltraPlus 52 punktas).
28 Trečia, ieškovė mano, jog žodinis žymuo TWIST & POUR turi tik minimalų jam būdingą turinį, kad suinteresuotoji visuomenė jį suvoktų kaip nurodantį juo žymimų prekių komercinę kilmę, nes Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme tam, kad atitinkamas žymuo būtų įregistruotas, pakanka įrodyti neryškų jo skiriamąjį požymį. Taip yra nagrinėjamo žodinio žymens atveju, kuris atitinkamai visuomenei yra glaustas, tiesioginis ir lengvai įsimenamas.
29 Be to, kalbama apie originalų žodinį žymenį, sudarytą iš dviejų anglų kalba parašytų žodžių, kurio išskirtinumą sudaro įspūdis, kurį sukelia dviejų veiksmažodžių „twist“ ir „pour“ sugretinimas. Šių dviejų žodžių sutalpinimas į vieną žymenį sukelia tam tikrą netikėtumo įspūdį vartotojams, t. y. įspūdį, kuris pagauna ir sulaiko ar bent jau gali sulaikyti dėmesį. Iš šio žymens matyti prekių ženklas, pakankamai besiskiriantis nuo to, kurį sudaro paprastas dviejų jį sudarančių žodžių junginys.
30 Ieškovė priduria procedūroje VRDT įrodžiusi, kad veiksmažodis „twist“ dažnai vartojamas sudėtiniuose prekių ženkluose ir kad vartotojai buvo pripratę prie iš šio veiksmažodžio sudarytų ženklų. Be to, VRDT anksčiau yra įregistravusi žymenų, kurie galėjo atskirti prekes – visų pirma TWIST & VAC, TWIST & DRINK, TWISTER TESTER, TWISTED TUBE ir TWISTED DIPS. Šiuo klausimu iš šio sprendimo 14 punkte minėto sprendimo SAT.1 prieš VRDT ieškovė daro išvadą, kad dažnas prekių ženklų, turinčių sutampančių žodinių elementų ir gramatinių konstrukcijų, naudojimas rodo, jog toks junginių tipas negali būti laikomas neturinčiu skiriamųjų požymių.
31 Tai, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro vartotojo suprantami šnekamosios kalbos žodžiai, nepakeičia šio prekių ženklo skiriamojo požymio. Be to, Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu jau yra nusprendęs, jog vien aplinkybė, kad kiekvienas iš šių elementų atskirai neturi skiriamųjų požymių, nereiškia, kad jo negali turėti jų junginys. Atvirkščiai, Apeliacinė taryba turi nustatyti, kad kaip visuma nagrinėjamas žymuo neleidžia tikslinei visuomenei atskirti ieškovės prekių ir paslaugų nuo kitų skirtingos komercinės kilmės prekių ir paslaugų (2005 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Celltech prieš VRDT (CELLTECH), T‑260/03, Rink. p. II‑1215, 43 ir 44 punktai). Iš tikrųjų, ieškovės teigimu, nebūtina, kad prašomas įregistruoti žymuo perteiktų konkrečią informaciją apie bendrovės, kuri prekiauja preke, tapatybę; pakanka, kad šis prekių ženklas leistų suinteresuotajai visuomenei atskirti juo žymimą prekę nuo tų, kurių komercinė kilmė kitokia (2002 m. spalio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo KWS Saat prieš VRDT (Oranžinis atspalvis), T‑173/00, Rink. p. II‑3843, 44 punktas).
32 Visų pirma VRDT primena, kad remiantis nusistovėjusia teismų praktika atsisakymo registruoti pagrindas, susijęs su skiriamųjų požymių nebuvimu, šiek tiek sutampa su pagrindu, draudžiančiu registruoti visiškai apibūdinamojo pobūdžio prekių ženklus. Iš tikrųjų žymuo, kuris tik apibūdina prekių ir paslaugų savybes, kartu negali atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos, todėl jam vienu metu taikomi šie du atsisakymo registruoti pagrindai (šio sprendimo 8 punkte minėtas sprendimas Campina Melkunie). Be to, skiriamųjų požymių neturintys žymenys Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme negali atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos, t. y. nurodyti prekės ar paslaugos komercinę kilmę (šio sprendimo 18 punkte minėto sprendimo UltraPlus 52 punktas). Galiausiai 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti prekių ženklai atitinkamos visuomenės požiūriu yra tie, kurie bendrai prekyboje naudojami atitinkamoms prekėms ar paslaugoms pristatyti arba kurių atžvilgiu bent jau egzistuoja konkretūs požymiai, leidžiantys daryti išvadą, kad jie gali būti tam naudojami.
33 Kalbėdama apie šį atvejį VRDT konstatuoja, kad aptariamos prekės yra skystų dažų indai, todėl atitinkama visuomenė yra paprastas pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas. Žodžių junginys TWIST & POUR, kuris galėtų būti verčiamas „pasukite ir išpilkite“ ar „pasukti ir išpilti“, yra glaustas ir jo reikšmę visi iškart suvoks. Šis žodžių junginys neturi jokios ypatingos savybės. Jo sintaksinė sandara yra paprasta ir įprasta anglų kalboje, be kita ko, kalbant apie informacijos perteikimą pačiu paprasčiausiu ir tiesioginiu būdu, t. y. kalbant apie du vienas po kito einančius veiksmus, kuriuos reikia atlikti siekiant tam tikro tikslo. Susidūrusi su nagrinėjamomis prekėmis, atitinkama visuomenė iškart suvoks šį žymenį kaip informaciją, susijusią su jų naudojimo instrukcija. Iš tikrųjų dažų indus, prieš panaudojant jų turinį, reikia atidaryti. Kartais prieš naudojimą juos reikia suplakti ar perpilti turinį į kitą indą. Galiausiai neretai dažų indus sunku atidaryti ir dėl to reikia naudoti kokį nors daiktą kilstelėti dangtį. Iš to aišku, kad žodžių junginys TWIST & POUR suinteresuotajam vartotojui nesukels kitokios reakcijos kaip tik tiesioginį priminimą apie nuorodą, susijusią su šių indų naudojimo instrukcija, o ne su įmone, kuri juos gamina.
34 VRDT priduria, kad ši išvada nepagrįsta, priešingai nei tvirtina ieškovė, veiksmingu prekių ženklo naudojimu rinkoje. Konkrečiau kalbant, išvada, kad tai yra skiriamųjų požymių neturintis žymuo, nesusijusi su konkrečia prekės dalimi, ant kurios nurodytas prekių ženklas, ar su raidžių, kuriomis ji atspausdinta ant indo, dydžiu. Apeliacinė taryba teisingai nusprendė a priori, kad žodžių junginys TWIST & POUR bus suvokiamas (2004 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Frischpack prieš VRDT (Sūrio dėžutės forma), T‑360/03, Rink. p. II‑4097, 29 punktas) kaip prekių naudojimo instrukcija, o ne kaip žymuo, kurio tikslas atlikti pagrindinę prekių ženklo funkciją. Ši analizė remiasi suvokimu, kurio galima tikėtis iš vartotojų, atsižvelgiant į žymens, kaip tokio, ir nagrinėjamų prekių savybes, nepaisant vertinimo, susijusio su veiksmingo šio prekių ženklo naudojimo rinkoje instrukcija.
35 VRDT nurodo, kad ieškovė remiasi klaidinga prielaida tvirtindama, jog Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą nusprendusi, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas dėl savo apibūdinamojo požymio neturi skiriamųjų požymių. Iš tikrųjų Apeliacinė taryba tvirtino žodžių junginyje TWIST & POUR negalinti rasti jokio skiriamojo požymio nes atitinkami vartotojai suvoks šį žymenį kaip prekių naudojimo instrukciją ir todėl užkertamas kelias tam, kad jis būtų suvokiamas kaip skiriamasis žymuo. Todėl suinteresuotoji visuomenė suvoks šį žodžių junginį kaip bendrinį tvirtinimą, susijusį su kai kuriomis jų savybėmis. Dėl šios klaidingos prielaidos ieškovė ir vėliau klysta analizuodama žymens apibūdinamąjį požymį nagrinėjamų prekių atžvilgiu, padarydama išvadą, kad nesant tokio apibūdinamojo pobūdžio kalbama apie skiriamąjį žymenį, kuris dėl to gali būti įregistruotas. Šiuo klausimu VRDT nurodo, kad Apeliacinė taryba pasirėmė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktu ir nustatė, kad nors ekspertas savo sprendime aiškiai nepacitavo šios nuostatos c punkto, tai buvo visiškai nesvarbu, nes visos paraiškos atmetimo priežastys buvo aiškiai nurodytos.
36 VRDT priduria, kad šiuo atveju Apeliacinė taryba nustatė, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas neturėjo skiriamųjų požymių, remdamasi ne tik jo apibūdinamuoju pobūdžiu, bet platesniu tvirtinimu, t. y. kad žodinis žymuo TWIST & POUR tik pateikė nuorodų dėl prekių savybių, taip kliudydamas suinteresuotajai visuomenei matyti skiriamąjį žymenį. Taigi būtent bendras šių dviejų argumentų aiškinimas Apeliacinei tarybai leido padaryti išvadą, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas patenka į Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą draudimą. Kadangi pirmąjį įspūdį, kurį vartotojams sukuria prašomas įregistruoti prekių ženklas, sukelia nuoroda į prekių naudojimo instrukciją, VRDT iš to daro išvadą, jog šie vartotojai, žvelgdami į žymenį, nematys galimybės nustatyti šių prekių kilmės ir atskirti jas nuo kitų prekių. Be to, Apeliacinės tarybos vertinimas atitinka Pirmosios instancijos teismo vertinimą įvairiuose sprendimuose, kuriuose jis pripažino, jog tam tikri žodžių junginiai neturi skiriamųjų požymių (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Rewe‑Zentral prieš VRDT (LITE), T‑79/00, Rink. p. II‑705 ir 2004 m. liepos 8 d. Sprendimas MLP Finanzdienstleistungen prieš VRDT (bestpartner), T‑270/02, Rink. p. II‑2837).
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
37 Pagal Reglamento Nr. 4094 7 straipsnio 1 dalį, remiantis šios nuostatos b punktu, neregistruojami „neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai“, o remiantis tos pačios nuostatos c punktu, „prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšį, kokybę, kiekį, paskirtį, vertę, geografinę kilmę arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiką, ar kitas prekių ar paslaugų savybes“. Be to, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad „1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Bendrijos“.
38 Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalyje išvardyti atsisakymo įregistruoti pagrindai nepriklauso vieni nuo kitų ir turi būti nagrinėjami atskirai. Be to, minėti atmetimo pagrindai turėtų būti aiškinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą, kuriuo grindžiamas kiekvienas iš jų. Nagrinėjant kiekvieną iš atmetimo pagrindų, bendrasis interesas, į kurį atsižvelgiama, gali ar net turi atspindėti skirtingus sumetimus atsižvelgiant į konkretų atmetimo pagrindą (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Henkel prieš VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, Rink. p. I‑5089, 45 ir 46 punktai; šio sprendimo 14 punkte minėto sprendimo SAT.1 prieš VRDT 25 punktas ir 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo BioID prieš VRDT, C‑37/03 P, Rink. p. I‑7975, 59 punktas).
39 Tačiau egzistuoja aiškus pagrindų, numatytų 7 straipsnio 1 dalies b–d punktuose, taikymo sričių sutapimas (žr. pagal analogiją 2004 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, Rink. p. I‑1619, 67 ir 85 punktus ir šio sprendimo 8 punkte minėto sprendimo Campina Melkunie 18 punktą). Konkrečiai kalbant, iš teismų praktikos matyti, kad žodinis prekių ženklas, kuris apibūdina prekių ir paslaugų savybes Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, dėl šios aplinkybės neturi jokio skiriamojo požymio tų pačių prekių ir paslaugų atžvilgiu šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Vis dėlto prekių ženklas gali neturėti skiriamųjų požymių dėl kitų nei jo galimas apibūdinamasis pobūdis priežasčių (2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Telepharmacy Solutions prieš VRDT (TELEPHARMACY SOLUTIONS), T‑289/02, Rink. p. II‑2851, 24 punktas; taip pat pagal analogiją žr. šio sprendimo 36 punkte minėto sprendimo bestpartner 25 punktą; šio sprendimo 8 punkte minėtų sprendimų Koninklijke KPN Nederland 86 punktą ir Campina Melkunie 19 punktą).
40 Tokiu kaip šis atveju, kai ginčijamu sprendimu atsisakoma įregistruoti prašomą prekių ženklą dėl to, kad yra Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas, reikia išnagrinėti, ar VRDT įrodė, jog šis prekių ženklas neturi skiriamųjų požymių.
41 Šiuo klausimu reikia priminti, kad skiriamųjų požymių neturintys žymenys, nurodyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte, negali atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos, t. y. nurodyti prekės ar paslaugos kilmės, jog vartotojas, kuris įsigyja šiuo prekių ženklu pažymėtą prekę arba paslaugą, vėlesnio įsigijimo metu galėtų pasirinkti tą pačią prekę ar paslaugą, jeigu patirtis buvo teigiama, arba kitą, jeigu ji buvo neigiama (šio sprendimo 36 punkte minėto sprendimo LITE 26 punktas). Būtent taip yra žymenų, kurie bendrai naudojami siūlant nagrinėjamas prekes ar paslaugas, atveju (2003 m. liepos 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Best Buy Concepts prieš VRDT (BEST BUY), T‑122/01, Rink. p. II‑2235, 20 punktas ir šio sprendimo 12 punkte minėto sprendimo Mehr für Ihr Geld 24 punktas).
42 Be to, reikia priminti, kad bendrasis interesas, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas, akivaizdžiai sutampa su pagrindine prekių ženklo funkcija: užtikrinti vartotojui ar galutiniam naudotojui prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmę, taip leidžiant jam be galimybės suklysti atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekės ir paslaugos (šio sprendimo 14 punkte minėto sprendimo SAT.1 prieš VRDT 23 ir 27 punktai ir šio sprendimo 38 punkte minėto sprendimo BioID prieš VRDT 60 punktas).
43 Kalbant apie iš žodžių sudarytą prekių ženklą ir iš tipografinio ženklo sudarytą žymenį, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, iš dalies galima atskirai nagrinėti kiekvieno iš jo žodžių ar dalių skiriamąjį požymį, tačiau bet kuriuo atveju nagrinėjant šį požymį reikia atsižvelgti į visumą, kuriai jie priklauso. Iš tiesų vien aplinkybė, kad kiekviena iš šių dalių, nagrinėjama atskirai, neturi skiriamųjų požymių, nepašalina galimybės, kad jų derinys gali turėti skiriamųjų požymių (šio sprendimo 14 punkte minėto sprendimo SAT.1 prieš VRDT 28 punktas; taip pat pagal analogiją žr. šio sprendimo 8 punkte minėto sprendimo Campina Melkunie, 40 ir 41 punktus ir šio sprendimo 39 punkte minėto sprendimo Koninklijke KPN Nederland 99 ir 100 punktus).
44 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką žymens skiriamasis požymis gali būti įvertintas tik atsižvelgiant į prekes ar paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti žymenį, taip pat įvertinus atitinkamos visuomenės požiūrį į jį (šio sprendimo 36 punkte minėto sprendimo LITE 27 punktas; šio sprendimo 41 punkte minėto sprendimo BEST BUY 22 punktas ir šio sprendimo 12 punkte minėto sprendimo Mehr für Ihr Geld 26 punktas).
45 Šiuo atveju pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip pažymėjo Apeliacinė taryba ir to ieškovė neužginčijo, kadangi prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės yra indai su skystais dažais ir skirtos visiems vartotojams, tikslinė visuomenė yra paprastas pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas.
46 Be to, tikslinė visuomenė, kurios atžvilgiu pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalį reikia nagrinėti absoliutų atmetimo pagrindą, yra angliškai kalbanti visuomenė, nes nagrinėjamas žodinis žymuo yra sudarytas iš anglų kalbos žodžių, o to ieškovė taip pat neužginčijo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 13 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo ELLOS 31 punktą; 2003 m. spalio 15 d. Sprendimo Nordmilch prieš VRDT (OLDENBURGER), T‑295/01, Rink. p. II‑4365, 35 punktą ir šio sprendimo 12 punkte minėto sprendimo Mehr für Ihr Geld 27 punktą).
47 Antra, iš ginčijamo sprendimo 14 punkto matyti, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog prašomas įregistruoti žymuo neturi skiriamųjų požymių, nes atitinkamoje rinkoje jis galėjo būti suprantamas tik kaip paprasta nuoroda į ypatingą prekės savybę, t. y. jo naudojimo instrukciją, o ne kaip šios prekės komercinės kilmės nuoroda. Todėl iš esmės Apeliacinė taryba nusprendė, kad žodinis žymuo TWIST & POUR nebuvo skiriamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, nes atitinkama visuomenė suvokė jį kaip apibūdinantį nagrinėjamas prekes.
48 Todėl reikia patikrinti, ar Apeliacinės tarybos nustatytas ryšys tarp, pirma, prašomo įregistruoti žymens semantinio turinio ir, antra, nagrinėjamų prekių ir paslaugų yra pakankamai konkretus ir tiesioginis, kad įrodytų, jog šis žymuo atitinkamos visuomenės dalies požiūriu leidžia nedelsiant identifikuoti šias prekes (šiuo klausimu žr. 2001 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DKV prieš VRDT (EuroHealth), T‑359/99, Rink. p. II‑1645, 35 ir 36 punktus).
49 Žymenį sudaro du anglų kalbos žodžiai „twist“ ir „pour“, kuriie reiškia, kaip ginčijamo sprendimo 12 punkte nurodė Apeliacinė taryba, „pasukti“ ir „išpilti“ arba „pasukite“ ir „išpilkite“, o to ieškovė taip pat neginčijo.
50 Be to, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 12 punkte pažymėjo, jog tai, kad naudojamas tipografinis žymuo „&“, reiškiantis „ir“, nieko nekeičia kalbant apie žymens skiriamąjį požymį, nes šio tipografinio žymens naudojimas yra įprastas anglų kalboje.
51 Todėl reikia manyti, kaip nurodė VRDT, kad žodinio žymens TWIST & POUR sintaksinė struktūra yra paprasta ir įprasta anglų kalboje. Iš to matyti, kad šio žymens sandara ir tai, kad jis sujungia du žodžius tipografiniu žymeniu „&“, neturi pastebimo skirtumo prašomo įregistruoti žymens konstrukcijoje, palyginti su atitinkamos visuomenės bendrinėje kalboje vartojama terminija, dėl kurio jis įgytų skiriamąjį požymį 2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT (C‑383/99 P, Rink. p. I‑6251, 40 punktas) prasme.
52 Todėl Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad bendrai šis žodžių junginys reiškė „twist and pour“, t. y. „pasukti ir išpilti“, arba „pasukite ir išpilkite“.
53 Kalbant apie esamą ryšį tarp žymens TWIST & POUR semantinio turinio bei nagrinėjamų prekių, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 11 punkte Apeliacinė taryba taip pat teisingai nustatė, jog šį žymenį sudarė bendriniai žodžiai, kurie tik apibūdina vieną prekės savybę, visų pirma kalbant apie jos naudojimo instrukciją (šiuo klausimu žr.2000 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DKV prieš VRDT (COMPANYLINE), T‑19/99, Rink. p. II‑1, 26 ir 27 punktus, apeliacine tvarka patvirtinto 2002 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimu DKV prieš VRDT, C‑104/00 P, Rink. p. I‑7561, ir šio sprendimo 36 punkte minėto sprendimo bestpartner 24 punktą).
54 Iš tikrųjų bendrai šis žodinis žymuo tiesiogiai apibūdina veiksmą, kuris pirmiausia atliekamas atidarant indą su dangteliu, kurį reikia pasukti prieš pradedant pilti jame esantį skystį. Taigi šie žodžiai kartu tik apibūdina vieną nagrinėjamos prekės savybę, t. y. naudojimo paprastumą, visų pirma kalbant apie dažus, kuriuos paprastai prieš pradedant naudoti pirmiausia reikia sumaišyti arba kurių indas pirmiausia turi būti pakratytas prieš išpilant jo turinį į kitą indą. Todėl žodžių „twist“ ir „pour“ vartojimas išskiria ypač svarbią nagrinėjamos prekės savybę, t. y. labai paprastą jo naudojimo instrukciją. Kaip teisingai pažymėjo Apeliacinė taryba, „sunku įsivaizduoti lengvesnį ir labiau tiesioginį būdą, nei tik atspausdinti žodžius TWIST & POUR ant dėžutės šonų, siekiant pasakyti vartotojams, kad jiems tereikia pasukti dangtelį ir išpilti turinį“.
55 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad žodinis žymuo TWIST & POUR, priešingai nei tvirtina ieškovė, nėra paprasčiausiai tik keliantis užuominą ar aliuziją į kai kurias prekės savybes, bet, atvirkščiai, jis tiesiogiai apibūdina vieną nagrinėjamos prekės savybę. Iš tikrųjų tai, kad atitinkama visuomenė tiesiogiai informuojama apie prekės naudojimo paprastumą, yra pakankamai konkretus ir tiesioginis prašomo įregistruoti prekių ženklo bei nagrinėjamų prekių ryšys.
56 Per posėdį ieškovė pažymėjo, kad žodinis žymuo TWIST & POUR apibūdina tik papildomą atitinkamos prekės savybę, todėl turi būti leidžiama jį registruoti.
57 Šiuo klausimu pakanka priminti, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad žodinis prekių ženklas, kuris apibūdina prekes ar paslaugas, yra būtinai tuo pagrindu neturintis jokio skiriamojo požymio ir kad nėra svarbu, ar prekių arba paslaugų savybės, kurias gali apibūdinti šis žodis, yra komerciškai svarbios, ar tik šalutinės (pagal analogiją žr. šio sprendimo 39 punkte minėto sprendimo Koninklijke KPN Nederland 86 ir 102 punktus).
58 Be to, ieškovė taip pat pirmiausia tvirtina, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą nusprendusi, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamųjų požymių dėl savo apibūdinamojo pobūdžio.
59 Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, jog nors ir teisinga, kad kiekvienas iš 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1) 3 straipsnio 1 dalyje išvardytų atsisakymo registruoti pagrindų nepriklauso nuo kitų ir reikalauja atskiro įvertinimo, vis dėlto egzistuoja, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 39 punkte, aiškus pagrindų, numatytų minėtos nuostatos b–d punktuose, taikymo sričių sutapimas. Kita vertus, kaip tai irgi buvo nurodyta šio sprendimo 39 punkte, žodinis prekių ženklas, kuris apibūdina prekių ar paslaugų savybes, dėl šios aplinkybės neturi jokio skiriamojo pobūdžio tų pačių prekių ir paslaugų atžvilgiu.
60 Be to, ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą panaudojus kriterijų, t. y. bendrojo intereso tikslą, pagal kurį žymenis gali laisvai naudoti visi ir kuris būtų svarbus pagal 7 straipsnio 1 dalies c punktą, bet ne pagal šios pačios nuostatos b punktą.
61 Kalbant apie šį klausimą, neabejotinai yra teisinga, kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs šio sprendimo 14 punkte minėto sprendimo SAT.1 prieš VRDT 36 punkte, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto tikslas nėra bendrasis interesas, pagal kurį žymenis gali laisvai naudoti visi.
62 Iš tikrųjų iš šio sprendimo 14 punkte minėto sprendimo SAT.1 prieš VRDT 26 punkto matyti, kad bendrasis interesas, kuriuo grindžiamas direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktas, t. y. nuostata, kuri yra tapati Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktui, kyla iš būtinybės pernelyg neapriboti skiriamųjų požymių neturinčių elementų, sudarančių nagrinėjamą žymenį, prieinamumo kitiems ūkio subjektams, siūlantiems tos pačios rūšies prekes ar paslaugas kaip ir tos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą.
63 Tačiau šiuo atveju Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 13 punkte manė, kad negalima leisti registruoti žodinio žymens TWIST & POUR, nes „jis priklausė žymenų, kurių prieinamumo kitiems prekybininkams negalima pernelyg apriboti, kategorijai“.
64 Tad reikia pripažinti, kad taip nusprendusi Apeliacinė taryba pasinaudojo svarbiu kriterijumi, kuriuo remiantis 7 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jai šiuo klausimu negali būti pateiktas joks kaltinimas.
65 Galiausiai kalbant apie ieškovės argumentą, pagal kurį VRDT jau yra įregistravusi panašius prekių ženklus, kaip antai TWIST & VAC, TWIST & DRINK, TWISTER TESTER, TWISTED TUBE ir TWISTED DIPS, reikia pripažinti, kad net darant prielaidą, jog šie prekių ženklai buvo labiau susiję su prekėmis, kurioms jie buvo įregistruoti, nei tos, kurios susijusios su žymeniu TWIST & POUR ir kurioms prašoma įregistruoti šį žymenį, niekaip nematyti, kad vienodas Reglamento Nr. 40/94 taikymas reikalauja, jog žymuo būtų įregistruotas nagrinėjamoms prekėms. Iš tikrųjų reikia priminti, jog pagal nusistovėjusią teismo praktiką sprendimai dėl žymens įregistravimo kaip prekių ženklo, kuriuos apeliacinės tarybos priima remdamosi Reglamentu Nr. 40/94, priskiriami susietai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl žymens tinkamumas būti įregistruotam kaip Bendrijos prekių ženklui turi būti vertinamas remiantis tik Bendrijos teismų pateiktu reglamento išaiškinimu, o ne ankstesne apeliacinių tarybų praktika (šio sprendimo 38 punkte minėto sprendimo BioID prieš VRDT 47 punktas; 2002 m. spalio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Glaverbel prieš VRDT (Stiklo plokštės paviršius), T‑36/01, Rink. p. II‑3887, 35 punktas; 2002 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Bosch prieš VRDT (Kit Pro ir Kit Super Pro), T‑79/01 ir T‑86/01, Rink. p. II‑4881, 32 punktas ir 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Sadas prieš VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR IR FELICIE), T‑346/04, Rink. p. II‑4891, 71 punktas).
66 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog žymuo TWIST & POUR neturėjo skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, todėl vienintelis ieškinio pagrindas negali būti priimtas.
67 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinys turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš The Sherwin-Williams Company bylinėjimosi išlaidas.
Vilaras | Martins Ribeiro | Jürimäe |
Paskelbta 2007 m. birželio 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.