2013 m. gegužės 8 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkijos Respublika prieš Komisiją

(Byla T-257/13)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna,

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2013 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/123/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 981) (OL L 67, p. 20) tiek, kiek jame numatyta, kad nefinansuojamos Lenkijos Respublikos akredituotos mokėjimo agentūros padarytos 28 763 238,60 euro ir 5 688 440,96 euro išlaidos,

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1258/1999¹ 7 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos ir Reglamento (EB) Nr. 1290/2005² 31 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes taikyta finansinė korekcija paremta netiksliais faktiniais duomenimis ir klaidingu teisiniu aiškinimu

Finansinę korekciją Komisija taikė remdamasi netiksliais faktiniais duomenimis ir klaidingu teisiniu aiškinimu, nors Lenkijos valdžios institucijų išlaidos padarytos laikantis Sąjungos teisės. Lenkijos Respublika ginčija Komisijos atliktą teisinį aiškinimą ir faktinius duomenis, susijusius su priemonės „Ankstyvas pasitraukimas“ įgyvendinimo sistemos tariamais trūkumais, susijusiais, pirma, su pareiga verstis komercine veikla per tam tikrą laikotarpį iki ūkio perdavimo dėl ankstyvo pasitraukimo, antra, su Lenkijos valdžios institucijų įrodymų, kad turima tinkamų profesinių įgūdžių, t. y. įrodymų, kuriuos šios institucijos turėtų pateikti pareiškimo forma, stoka, ir, trečia, su sankcijų ūkį vėl pradedantiems eksploatuoti ūkininkams už pareigos penkerius metus verstis žemės ūkio veikla neįvykdymą neskyrimu.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies ketvirtos pastraipos, Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu, nes fiksuota korekcija pernelyg didelė ir neproporcinga Sąjungos biudžetui kylančiai finansinių nuostolių grėsmei

–    Nė dėl vieno iš tariamų trūkumų Sąjunga nepatiria ir negalėtų patirti finansinių nuostolių. Bet kuriuo atveju tokių nuostolių grėsmė labai ribota.

3.    Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 296 straipsnio antros pastraipos pažeidimu, nes ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas

    Komisija nepateikė jokių įrodymų ir nekonstatavo jokių faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios pagrįstų jos išvadas, padarytas apsilankius trijuose žemės ūkiuose.

4.    Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su subsidiarumo principo pažeidimu

–    Komisija akivaizdžiai pažeidė subsidiarumo principą, kuriuo grindžiama paramos kaimo plėtrai politika. Ji aiškino su parama kaimo plėtrai susijusius programavimo dokumentus ir iš esmės suformulavo programos įgyvendinimo tvarkos reikalavimus; taip ji pažeidė valstybių narių diskreciją pasirinkti būdus, kurie leistų įgyvendinti programavimo dokumentuose nustatytus tikslus.

____________

¹ 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414).

² 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 1).