PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. liepos 12 d.(*)
„Bendrosios įmonės JET įdarbintas personalas – Kitas nei laikiniesiems tarnautojams taikomas teisinis režimas – Patirtos turtinės žalos atlyginimas“
Byloje T‑144/02
Richard J. Eagle, gyvenantis Oksone (Jungtinė Karalystė), ir 12 kitų ieškovų, kurių pavardės įrašytos priede, atstovaujami baristerio D. Beard,
ieškovai,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall,
atsakovę,
palaikomą
Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos J.‑P. Hix ir B. Driessen,
įstojusios į bylą šalies,
dėl kiekvieno ieškovo turtinės žalos, patirtos dėl to, kad jis nebuvo įdarbintas Europos Bendrijų laikinuoju tarnautoju bendrojoje įmonėje Joint European Torus (JET), sumos nustatymo, 2004 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą Eagle ir kt. prieš Komisiją (T‑144/02, Rink. p. II‑3381),
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas B. Vesterdorf, teisėjai ir M. Jaeger ir H. Legal,
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. kovo 20 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Faktinės bylos aplinkybės ir procesas
1 2004 m. spalio 5 d. Sprendimu Eagle ir kt. prieš Komisiją (T‑144/02, Rink. p. II‑3381, toliau – tarpinis sprendimas) Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, nepasiūliusi ieškovams sudaryti laikinosios tarnybos sutarčių pažeidžiant bendrosios įmonės Joint European Torus (toliau – JET) įstatus, Komisija padarė neteisėtus veiksmus, už kuriuos kyla Europos Bendrijos atsakomybė, kad dėl šių neteisėtų veiksmų jie prarado realią galimybę būti įdarbintais laikinaisiais tarnautojais ir kad ieškovų patirtą žalą sudaro skirtumas tarp jų darbo užmokesčio, su darbo užmokesčiu susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kurias suinteresuotieji asmenys būtų gavę ar įgiję į juos teisę, jei būtų dirbę JET projekte laikinaisiais tarnautojais, ir darbo užmokesčio, su juo susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kuriuos jie faktiškai gavo ar įgijo į juos teisę dirbdami sutartininkais (tarpinio sprendimo 141, 157 ir 164 punktai).
2 Vis dėlto Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovai savo prašymus dėl žalos atlyginimo turėjo pateikti per protingą terminą, kuris neturi viršyti penkerių metų, skaičiuojamų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie skundžiamą diskriminuojančią padėtį, ir nusprendė, jog kiekvieno jų patirtą žalą reikia apskaičiuoti nuo seniausiai su kiekvienu juo sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dienos, tačiau ši data negali būti ankstesnė nei penkeri metai prieš jam pateikiant Komisijai prašymą atlyginti žalą (tarpinio sprendimo 71 punktas).
3 Negalėdamas nustatyti kiekvieno ieškovo patirtos žalos atlyginimo dydžio, Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime (167 punktas) įtvirtino principus ir kriterijus, kuriais remdamosi šalys buvo raginamos susitarti, o nepavykus to padaryti – pateikti Pirmosios instancijos teisme savo reikalavimus nurodant sumą.
4 Taigi šalys turėjo:
1) nustatyti pareigas ir lygį, kurie atitiktų kiekvieno ieškovo vykdomas funkcijas, jeigu seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dieną, kuri negali būti ankstesnė nei penkeri metai prieš jam pateikiant Komisijai prašymą dėl žalos atlyginimo, jam būtų pasiūlyta laikinosios tarnybos sutartis (166 ir 168 punktai);
2) atkurti suinteresuotojo asmens karjerą nuo jo priėmimo į darbą dienos vėliausiai iki nurodyto penkerių metų laikotarpio, atsižvelgiant į:
– vidutinį Europos atominės energijos bendrijos (toliau – EAEB) tarnautojo, pagal galimybę, dirbančio JET, pareigas ir lygį atitinkančio darbo užmokesčio augimą,
– galimą suinteresuotojo asmens pareigų paaukštinimą, kuriuo jis būtų galėjęs pasinaudoti per šį laikotarpį, atsižvelgiant į atitinkamą lygį ir pareigas, remiantis panašioje padėtyje esančių EAEB laikinųjų tarnautojų pareigų paaukštinimų vidurkiu (tarpinio sprendimo 169 punktas);
3) palyginti Bendrijų laikinojo tarnautojo ir sutartininko padėtis atsižvelgiant į grynąsias sumas atskaičius įmokas, atskaitymus ir kitus mokesčius pagal taikomą teisę (tarpinio sprendimo 170 punktas).
5 Pirmosios instancijos teismas patikslino, kad atsakomybės laikotarpis prasidėjo nuo seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dienos, kuri negali būti ankstesnė nei penkeri metai prieš pateikiant prašymą dėl žalos atlyginimo, ir baigėsi suinteresuotajam nutraukus darbą JET projekte, jei tai atsitiko iki projekto pabaigos 1999 m. gruodžio 31 d., arba projekto pabaigos dieną, jeigu jis dirbo iki JET projekto pabaigos (tarpinio sprendimo 171 punktas).
6 Galiausiai Pirmosios instancijos teismas nusprendė: kadangi žalos atlyginimas, kuriuo siekiama kompensuoti prarastą darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas, numatytas Protokole dėl Europos Bendrijų pareigūnų ir tarnautojų privilegijų ir imunitetų, apskaičiuojamas atsižvelgiant į Bendrijos mokesčius, jis yra visiškai neapmokestinamas ir negali būti apmokestintas nacionaliniais mokesčiais (tarpinio sprendimo 173 punktas).
7 Šalims nepavykus susitarti dėl visų klausimų, susijusių su tiksliu kiekvieno ieškovo patirtos žalos atlyginimo dydžio nustatymu, jos 2005 m. spalio 28 d. Pirmosios instancijos teisme pateikė savo reikalavimus, nurodydamos sumas.
8 Pirmosios instancijos teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, apie kurią buvo pranešta 2006 m. gruodžio 19 d., pagal Procedūros reglamento 64 straipsnį paprašė šalių pateikti informacijos bei paaiškinimus dėl klausimų, kuriais nepavyko susitarti vertinant kiekvieno ieškovo patirtą žalą.
9 Ieškovai į Pirmosios instancijos teismo prašymą atsakė 2007 m. vasario 19 d. kanceliarijoje įregistruotu laišku. Komisija savo pastabas dėl ieškovų atsakymų pateikė laiške, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2007 m. kovo 1 dieną.
10 Savo atsakymuose į Pirmosios instancijos teismo prašymą šalys, kurios priėmus proceso organizavimo priemonę patikslino savo reikalavimus, nurodydamos sumas, pabrėžė, jog kai kurie nesutarimai buvo išspręsti, ir pažymėjo ginčytinus klausimus.
11 2007 m. kovo 7 d. Pirmosios instancijos teismo pirmosios kolegijos pirmininkas, remdamasis kartu skaitomomis Procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalimi ir 116 straipsnio 6 dalimi, nutartimi atmetė 2007 m. vasario 27 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymą įstoti į bylą dėl jo pavėluoto pateikimo.
12 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Pirmosios instancijos teismo žodžiu pateiktus klausimus 2007 m. kovo 20 d. vykusiame posėdyje. Komisija pateikė pataisytą savo 2007 m. kovo 1 d. pastabų priedų versiją.
13 Posėdžio pabaigoje pirmininkas ieškovams nustatė vienos savaitės terminą pateikti galimus pakeitimus, atsižvelgiant į Komisijos teismo posėdyje pateiktus dokumentus. Ieškovams pateikus prašymą, 2007 m. kovo 27 d. pirmininkas Komisijai ir ieškovams šį terminą pratęsė atitinkamai iki 2007 m. kovo 30 d. ir balandžio 3 d., kad Komisija galėtų padaryti galutinius savo reikalavimų nurodant sumas pakeitimus, o ieškovai dėl jų – pateikti savo pastabas.
14 Žodinė proceso dalis buvo baigta 2007 m. balandžio 17 dieną.
Šalių reikalavimai
15 Ieškovai Pirmosios instancijos teismo prašo:
– priteisti iš Komisijos atlyginti jų prarastus darbo užmokestį, teises į pensiją, išmokas ir kompensacijas dėl jų atžvilgiu padarytų Bendrijos teisės pažeidimų, sumokant visiems ieškovams bendrai 2005 m. spalio 31 d. nustatytą 2 629 269 svarų sterlingų (GBP) sumą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
16 Komisija ir jos pusėje įstojusi į bylą Taryba Pirmosios instancijos teismo prašo:
– vykdant tarpinį sprendimą priteisti iš jos atlyginti ieškovams žalą, atsižvelgiant į jos pastabas, bendrą visiems ieškovams nustatytą 574 424 GBP sumą;
– priteisti iš ieškovų sumokėti pusę bylinėjimosi išlaidų.
Dėl teisės
Bylos apimtis rationae personae
17 Atsakydami į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus, ieškovai nurodė, kad trys iš jų, t. y. T. F. Atkins, E. Junger ir J. Fanthome, nepateikė prašymų atlyginti žalą.
18 Todėl Pirmosios instancijos teismas turi į tai atsižvelgti formaliai bei konstatuoti, kad iš 13 ieškovų tik 10 ieškovų reikalauja atlyginti žalą.
19 Be to, reikia formaliai atsižvelgti ir į tai, kad Komisija atsiėmė savo 2007 m. kovo 1 d. pastabose pateiktą prašymą, jog Pirmosios instancijos teismas priimtų sprendimą dėl galimo prievolių įvykdymo įskaitant priešpriešinius reikalavimus: žalos atlyginimą R. C. Walton, kurį Komisija turi sumokėti vykdydama šį sprendimą, ir šios institucijos nurodyto turimo skolinio reikalavimo suinteresuotojo asmens atžvilgiu remiantis jos 2005 m. gegužės 27 d. Sprendimu (dėl priešpriešinių skolinių reikalavimų įskaitymo žr. 2007 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑231/04, 11 ir kitus punktus).
Dėl reikalavimų atlyginti žalą sumos
20 Nepareiškusi prieštaravimo dėl priimtinumo, Komisija tvirtina, kad ieškovų reikalavimuose atlyginti žalą nurodyta suma už tarpiniame sprendime nustatytą atsakomybės laikotarpį (nuo 1995 m. iki 1999 m.) yra daugiau nei pusantro karto didesnė nei nurodytoji jų pirminiuose reikalavimuose. Ji mano, kad nors šiuos reikalavimus suinteresuotieji asmenys pakeitė būtent atsižvelgdami į jos per diskusijas pateiktą informaciją, vis dėlto toks ieškovų reikalavimų padidinimas gali neatitikti Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio nuostatų.
21 Iš esmės reikia priminti, kad Teisingumo Teismas byloje, kurioje tarpinis sprendimas apibrėžė patirtos žalos apskaičiavimo būdą bei kurioje buvo prašoma eksperto išvados, leido padidinti pirminiuose reikalavimuose nurodytą sumą, pripažinęs tokius pakeistus reikalavimus priimtinais. Jis nusprendė, kad šie reikalavimai yra leistinas ir iš tiesų būtinas ieškinyje pateiktų reikalavimų padidinimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, pirmą kartą patirtos žalos apskaičiavimo kriterijus jis įtvirtino savo tarpiniame sprendime, ir, antra vertus, nebuvo diskutuojama dėl to, kas konkrečiai sudaro patirtą žalą, ir dėl jos apskaičiavimo būdų. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad jis tarpinio sprendimo rezoliucinėje dalyje paragino šalis, joms nepavykus susitarti, pateikti reikalavimus nurodant sumą. Jis nusprendė, kad šis raginimas būtų praradęs prasmę ir reikšmę, jei po šio sprendimo priėmimo šalys nebūtų galėjusios pateikti kitų reikalavimų nei suformuluotieji jų ieškinyje (2000 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mulder ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, C‑104/89 ir C‑37/90, Rink. p. I‑203, 38–40 punktai).
22 Taip pat, kadangi šiuo atveju tarpiniame sprendime buvo nustatytas laikotarpis, už kurį turi būti atlyginta žala, žalos sudėtinės dalys ir tikslus kiekvieno ieškovo patirtos žalos dydžio apskaičiavimo būdas, jį priėmus, turi būti galima pataisyti kiekvieno jų individualius reikalavimus nurodant sumą.
23 Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. spalio 28 d. ieškovų reikalavimai atlyginti žalą, pataisyti atsižvelgiant į tarpinio sprendimo motyvus, yra mažesni, o ne didesni nei jų pirminiai reikalavimai, jei bus atsižvelgta į bendrą sumą, o ne, kaip padarė atsakovė – tik į jų pirminius, su žalos atlyginimo laikotarpiu susijusius reikalavimus.
24 Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, jog Komisijos pastabą dėl galutinių reikalavimų dydžio reikia atmesti kaip nereikšmingą.
Pirminės pastabos
25 Šio sprendimo tikslas – nustatyti kiekvienam ieškovui žalos, patirtos dėl tarpiniame sprendime konstatuotų neteisėtų veiksmų, atlyginimo dydį pagal jame nustatytus principus ir kriterijus, kurie nurodyti 1–6 punktuose, nes šalims nepavyko susitarti dėl visų nagrinėjamų klausimų taikant visus Pirmosios instancijos teismo įtvirtintus principus bei kriterijus.
26 Reikia pažymėti, jog tarpiniame sprendime nebuvo ginčijama: Bendrijos atsakomybės dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų pripažinimo principas; pripažinimas, kad ieškovai, kurių teisė į žalos atlyginimą apribota maksimaliu penkerių metų laikotarpiu, patyrė žalą; kiekvieno ieškovo žalos atlyginimo dydžiui nustatyti naudojami principai ir kriterijai. Taigi šis sprendimas yra galutinis dėl visų šių klausimų, kurie įgijo res judicata galią, ir į jį reikia atsižvelgti galutinai išsprendžiant ginčą (1991 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑281/89, Rink. p. I‑347, 14 punktas; 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo nutarties Coussios prieš Komisiją, C‑397/95 P, Rink. p. I‑3873, 25 punktas ir 1996 m. lapkričio 28 d. Nutarties Lenz prieš Komisiją, C‑277/95 P, Rink. p. 6109, 48–54 punktai bei, kalbant apie tarpinio sprendimo res judicata galią, – minėto sprendimo Mulder ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją 54‑–56 punktai). Be to, Komisija savo pirmiau minėtose 2007 m. kovo 1 d. pastabose nurodė, jog nei ieškovai, nei ji pati dėl 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo nepateikė apeliacinio skundo Teisingumo Teisme, todėl šis sprendimas yra galutinai įgijęs res judicata galią.
27 Be to, užbaigiant žodinę proceso dalį buvo aišku, kad 2005 m. spalio 28 d. reikalavimų atžvilgiu šalims pavyko susitarti dėl tam tikrų bendrųjų ir specialiųjų klausimų, susijusių su kiekvienam ieškovui priklausančio žalos atlyginimo dydžio nustatymu pagal tarpiniame sprendime įtvirtintus principus ir kriterijus.
28 Paaiškėjo, jog šalys susitarė dėl bendrosios ieškovų patirtos žalos apskaičiavimo tvarkos, dėl pagrindinių suinteresuotųjų asmenų Bendrijų ir nacionalinių pajamų sudedamųjų dalių, į kurias reikia atsižvelgti, nustatymo, dėl galutiniam kiekvieno ieškovo patirtos žalos atlyginimo dydžiui taikomų 5,25 % paprastųjų palūkanų ir dėl to, kad ieškovų gautas žalos atlyginimas nebus apmokestinamas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, nes klausimas dėl šio žalos atlyginimo mokestinio režimo jau buvo aiškiai ir galutinai išnagrinėtas tarpiniame sprendime (žr. 6 punktą).
29 Iš 2005 m. spalio 28 d. ieškovų pateiktų reikalavimų matyti, kad liko nesusitarta dėl šešių klausimų, nuo kurių priklauso tikslus kiekvieno ieškovo žalos atlyginimo dydžio nustatymas ir dėl kurių išnagrinėjimo šalys kreipėsi į Pirmosios instancijos teismą. Šie klausimai susiję, pirma, su atsakomybės laikotarpio pradžia kiekvienam ieškovui (žr. 5 punktą), antra, kiekvieno ieškovo lygio ir pakopos nustatymu atsakomybės laikotarpio pradžioje (žr. 4 punktą), trečia, pareigų paaukštinimu, kuriuo ieškovai būtų galėję pasinaudoti (žr. 4 punktą), ketvirta, su darbo užmokesčiu susijusiomis išmokomis, kurias jie būtų galėję gauti (žr. 1 punktą), penkta, įmokomis, atskaitymais ir kitais mokesčiais, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant Bendrijų laikinojo tarnautojo ir sutartininko grynąsias pajamas (žr. 4 punktą) ir, šešta, teisėmis į pensiją, kurias kiekvienas ieškovas būtų galėjęs įgyti (žr. 1 punktą).
30 Po 8 punkte minėtos proceso organizavimo priemonės šalims pavyko susitarti dėl kai kurių klausimų, dėl kurių jos nebuvo susitarusios. Vis dėlto visiškai susitarti joms pavyko tik dėl įmokų, atskaitymų ir kitų mokesčių, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant faktines suinteresuotųjų asmenų gautas pajamas jiems dirbant sutartininkais. Atvirkščiai, dėl kitų ginčytinų klausimų buvo daugiau ar mažiau nesutariama.
31 Be to, šalys, kurių nuomonės šiuo klausimu skyrėsi, savo rašytinėse pastabose ir posėdyje nurodė iškilusį sunkumą – Jungtinės Karalystės valdžios institucijų nepripažinimą, kad remiantis Pirmosios instancijos teismo tarpiniu sprendimu ieškovų gautas žalos atlyginimas negali būti apmokestinamas nacionaliniais mokesčiais, nes šios institucijos nurodė ketinančios apmokestinti jei ne pagrindinę žalos atlyginimo sumą, tai bent už šį žalos atlyginimą apskaičiuotas palūkanas. Ieškovai ir Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo priimti konkretų sprendimą dėl pagrindinės žalos atlyginimo sumos ir už ją apskaičiuotų palūkanų atleidimo nuo apmokestinimo.
32 Toliau reikia išnagrinėti šešis 29 punkte minėtus klausimus iš eilės, atskiriant tuos, dėl kurių susitarta ir dėl kurių nesusitarta, taip pat klausimą dėl mokestinio režimo taikymo palūkanoms už ieškovų gaunamą žalos atlyginimą.
– Dėl klausimų, kurių atžvilgiu susitarta
Dėl atsakomybės laikotarpio pradžios
33 Tarpiniame sprendime Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad žalos atlyginimas turi būti apskaičiuotas už laikotarpį, pradedant nuo seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dienos, kuri negali būti ankstesnė nei penkeri metai prieš pateikiant Komisijai prašymą dėl žalos atlyginimo, t. y. jis prasideda nuo 1994 m. lapkričio 12 d. iki 1995 m. vasario 16 dienos (tarpinio sprendimo 83 ir 166 punktai). Be to, iš sprendimo (171 punktas) išplaukia, kad atsakomybės laikotarpis baigiasi arba ieškovui nutraukus darbą JET projekte, jei tai atsitiko iki projekto pabaigos 1999 m. gruodžio 31 d., arba projekto pabaigos dieną, jeigu jis dirbo iki JET projekto pabaigos. Konkrečiu R. C. Walton atveju, kuris 1999 m. buvo įdarbintas laikinuoju tarnautoju, laikotarpis, už kurį jam suteikiama teisė į žalos atlyginimą, pasibaigia jo įdarbinimo pagal Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas dieną.
34 Iš parengtinio tyrimo ir atsakymų į 8 punkte minėtą proceso organizavimo priemonę matyti, jog ieškovai negalėjo įveikti sunkumų, su kuriais jie susidūrė nustatydami tikslią atsakomybės laikotarpio pradžią, susijusių su kiekvienam iš jų taikyta savaitine arba mėnesine mokėjimo tvarka, su pavėluotu jų sutarčių pratęsimu ir su dviem ieškovais sudarytomis nemetinėmis sutartimis. Atsižvelgus į visas šias faktines aplinkybes, nustatytas pasinaudojus JET archyvais, dėl kurių atsakomybės laikotarpio pradžios nustatymas buvo ypač jautrus klausimas, ieškovai su Komisija susitarė 1996 m. kovo 1 d. (t. y. ankstesnė data, nei prasidėjo penkeri metai iki jų prašymo dėl žalos atlyginimo pateikimo dienos) laikyti to laikotarpio pradžia.
35 Atsižvelgiant į ypatingus sunkumus, su kuriais ieškovai susidūrė naudodamiesi nurodytais sutartiniais dokumentais ir susitarimu su Komisija, reikia, kad Pirmosios instancijos teismas, kuris savo tarpiniame sprendime ragino šalis susitarti, formaliai atsižvelgtų į šį susitarimą ir nustatytų, jog kiekvieno ieškovo atsakomybės laikotarpio pradžia yra 1996 m. kovo 1 d., kaip nurodyta šio sprendimo 2 priedo antrame stulpelyje.
36 Todėl ieškovų alternatyvų pasiūlymą, pateiktą atsakant į proceso organizavimo priemonę, jog reikia atsižvelgti ne į anksčiausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dieną, o į pirmąją dieną, kai turėjo būti pervestas mokėjimas, kurį atsakovė užginčijo kaip nesuderinamą su tarpinio sprendimo motyvais, reikia atmesti (166 punktas).
Dėl įmokų, atskaitymų ir kitų mokesčių
37 Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime (170 punktas) nusprendė, kad nustatant žalos dydį Bendrijos laikinojo tarnautojo ir sutartininko, kaip antai kiekvienas ieškovas, padėtys lyginamos atsižvelgiant į sumas, atskaičius įmokas, atskaitymus ir kitus mokesčius pagal taikomus teisės aktus.
38 Po priimtos proceso organizavimo priemonės ieškovai, remdamiesi minėtais tarpinio sprendimo motyvais, siekdami apskaičiuoti dirbant sutartininkais gautas pajamas, atskaitė sumas, kurias jie iš pradžių buvo įtraukę į savo 2005 m. spalio 28 d. reikalavimus, atitinkančias įmokas pensijų fondui. Komisija sutiko su tokia tvarka.
39 Pirmosios instancijos teismas turi į tai formaliai atsižvelgti, priimdamas sprendimą dėl grynųjų pajamų, kurias kiekvienas ieškovas gavo dirbdamas sutartininku atsakomybės laikotarpiu.
– Dėl klausimų, kurių atžvilgiu nesusitarta
Dėl lygio ir pakopos atsakomybės laikotarpio pradžioje
– Šalių argumentai
40 Ieškovai tvirtina, kad nustatant lygį ir pakopą reikia atsižvelgti ne tik į jų kvalifikaciją ir turimą ankstesnę darbo patirtį, bet taip pat ir į jų karjerą JET nuo darbo pradžios, t. y. kai kuriems jų tai yra laikotarpis iki atsakomybės laikotarpio pradžios. Jie mano, kad tarpiniame sprendime Pirmosios instancijos teismas įtvirtino sutartininkų užimamų pareigų ir pareigų, kurias turėjo užimti laikinieji tarnautojai, funkcijų lygiavertiškumo kriterijų. Ieškovai teigia, kad siekdami įrodyti tokį funkcijų lygiavertiškumą jie rėmėsi 1989 m. rugpjūčio 25 d. JET sutarčių skyriaus vadovo Byrne aiškinamuoju raštu.
41 Remdamiesi tarpiniu sprendimu ieškovai tvirtina: kadangi jie faktiškai dirbo JET, šiandien Komisija negali reikalauti pateikti tokių pačių įrodymų, lyg būtų kalbama apie jų priėmimo į darbą procedūrą, nes tam tikrais atvejais to padaryti neįmanoma. Be to, jie tvirtina, kad kiekvienas jų pateikė formalų jų karjerą patvirtinantį dokumentą bei savo gyvenimo aprašymą.
42 Komisija teigia, kad lygis ir pakopa turi būti nustatomi seniausiai sudarytos sutarties įsigaliojimo dieną, patenkančią į atsakomybės laikotarpį, atsižvelgiant į kiekvieno ieškovo turimą diplomą bei anksčiau įgytą darbo patirtį, lyg tai būtų jo pirmasis priėmimas į darbą. Ji mano, kad ieškovai turėjo pateikti tuos pačius kvalifikacijos ir darbo patirties įrodymus, lyg jie būtų buvę faktiškai įdarbinti. Atsakovė mano, jog iš tarpinio sprendimo aišku, kad Bendrijai kyla atsakomybė ir kad žala gali būti atlyginta daugiausiai už penkerius metus, o į ankstesnes sutartis atsižvelgti nereikia.
43 Be to, Komisija nurodo, jog dokumentai, kuriuos ji naudojo siekdama nustatyti pareigas ir lygius, yra: 1984 m. spalio 11 d. Komisijos sprendimas dėl mokslo arba technikos personalui priimant į darbą taikomų kriterijų, nustatant jų lygį ir pakopą, bei 1983 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Komisijos sprendimas dėl administraciniam personalui priimant į darbą taikomų kriterijų paskiriant į lygį ir suteikiant pakopą.
44 Atsakovė taip pat iškelia klausimą dėl ieškovų pateiktų įrodymų, kurių daugiausia buvo pateikta 2005 m. liepos, rugsėjo ir spalio mėnesiais, priimtinumo, atsižvelgiant į Procedūros reglamento 44 straipsnį.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
45 Pirma, kalbant apie su ieškovų kvalifikacija ir profesine patirtimi susijusius įrodymus, kurie yra naudingi nustatant kiekvieno jų lygį ir pakopą atsakomybės laikotarpio pradžioje, reikia priminti, jog tarpiniame sprendime Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad būtent atsižvelgiant į kvalifikaciją ieškovai turėjo realias galimybes būti įdarbintais laikinaisiais tarnautojais (tarpinio sprendimo 155 ir 157 punktai). Todėl siekiant nustatyti kiekvieno ieškovo patirtos žalos atlyginimo dydį nereikia nagrinėti, ar atsakomybės laikotarpio pradžioje suinteresuotasis asmuo atitiko tokio įdarbinimo sąlygas. Iš tikrųjų iš tarpinio sprendimo motyvų išplaukia, jog įrodymų, reikalingų nustatyti kiekvieno ieškovo lygį ir pakopą, negalima, kaip tvirtina Komisija, prilyginti realų įdarbinimą patvirtinantiems įrodymams.
46 Dėl atsakovės teiginio, jog tam tikri įrodymai, kuriuos ieškovai pateikė nuo 2005 m. liepos mėn. iki spalio mėn., buvo pateikti pavėluotai atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnį, šių įrodymų priimtinumo, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, užginčyti negalima.
47 Iš tikrųjų tarpinio sprendimo, priimto iš esmės dėl Bendrijos atsakomybės, motyvai, kuriuose apibrėžta ieškovų patirta žala, nustatytas žalos dydžio apskaičiavimo metodas ir kuriuose atsižvelgta į akademinę kvalifikaciją, darbo patirtį ir JET atliekamas funkcijas, leido šalims identifikuoti su patirtos žalos atlyginimo nustatymu susijusius veiksnius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai prašė pratęsti terminą, o atsakovė tam neprieštaravo, ir į tai, kad pastaroji ieškovams leido susipažinti su JET archyvais tik 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, negalima užginčyti jokių įrodymų priimtinumo.
48 Kalbant apie kiekvieno ieškovo priskyrimą lygiui ir pakopai atsakomybės laikotarpio pradžioje, reikia priminti, jog Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime pripažino, kad ieškovų pareigos ir kvalifikacija kurių sąrašą pateikia Komisija, pagal savo pobūdį ir lygį yra analogiškos projekto grupės narių pareigoms ir funkcijoms. Jis pažymėjo (121 punktas), kad Komisija posėdyje pripažino, jog nebuvo esminių skirtumų tarp projekto grupės narių ir ieškovų, nes tiek vienų, tiek kitų kvalifikacija ir darbo patirtis buvo panašios. Šis teismas taip pat nurodė, jog šį funkcijų panašumą patvirtina JET organizacinė struktūra (122 punktas).
49 Taigi, kaip matyti iš tarpinio sprendimo (166 ir 168 punktai), kiekvieno ieškovo nustatytos pareigos, lygis ir pakopa turi atitikti kiekvieno jų vykdomas pareigas JET seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dieną, patenkančią į atsakomybės laikotarpį, ir nagrinėjamos pareigos turi būti tos, kurias suinteresuotasis asmuo tą dieną atliko JET, jeigu jis anksčiau joje dirbo, o taip yra daugelio ieškovų atveju, arba atsižvelgiant į funkcijas, kurias jis vykdė pradėjęs dirbti. Todėl kiekvienas ieškovas turi būti priskirtas atsižvelgiant į jo faktinį įdarbinimą JET, kuris paprastai vyko anksčiau, nei prasidėjo atsakomybės laikotarpis.
50 Iš tikrųjų nors Pirmosios instancijos teismas kiekvieno ieškovo teisę į žalos atlyginimą apribojo nustatydamas penkerių metų laikotarpį, vis dėlto jis nusprendė, kad nuo pat pradžių, t. y. nuo jų pirmojo priėmimo į darbą suinteresuotieji asmenys turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais, todėl neteisėti veiksmai tęsėsi visą JET gyvavimo laikotarpį (tarpinio sprendimo 127 ir 139 punktai). Priešingai nei teigia Komisija, konstatuoti neteisėti veiksmai yra susiję su visu darbo JET laikotarpiu, tačiau žala, remiantis tarpiniame sprendime pateiktais motyvais (57–84 punktai), turi būti atlyginta tik už jame apibrėžtą atsakomybės laikotarpį.
51 Todėl kiekvieno ieškovo situacija atsakomybės laikotarpio pradžioje negali prilygti situacijai, kuri būtų atsiradusi juos įdarbinant pirmą kartą, ir ją reikia nagrinėti atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą sutartininkais įdarbinti suinteresuotieji asmenys turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais, ir dėl to nustatant kiekvieno jų atsakomybės laikotarpio pradžios vykdomas pareigas atitinkantį priskyrimą reikia atsižvelgti į iki šio laikotarpio turėtą „karjerą“.
52 Be to, atsižvelgimas į anksčiau JET vykdytą „karjerą“, griežtai tariant, priešingai nei teigia Komisija, nėra karjeros atkūrimas, o tik atsižvelgimas į suinteresuotojo asmens priskyrimą tam tikru atveju, jam dirbant JET sutartininku, ir tai išplaukia iš tarpinio sprendimo, kuriame siekiant nustatyti kiekvieno ieškovo pareigas ir lygį buvo nurodyta atsižvelgti į kiekvieno jų vykdomas funkcijas atsakomybės laikotarpio pradžioje (tarpinio sprendimo 166 ir 168 punktai), pažymėjus, jog Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovų ir projekto grupės narių pareigų, kvalifikacijos ir darbo patirties lygiavertiškumą (tarpinio sprendimo 121 ir 122 punktai). Todėl norint nustatyti priskyrimą atsakomybės laikotarpio pradžioje reikia atsižvelgti į šį funkcinį panašumą.
53 Siekiant nustatyti kiekvieno ieškovo priskyrimą atsakomybės laikotarpio pradžioje reikia naudotis visais turimais susijusiais šalių pateiktais įrodymais, t. y. 1989 m. rugpjūčio 25 d. JET sutarčių skyriaus vedėjo aiškinamuoju raštu, kuriame buvo nustatytas sutartininkų lygių ir aštuonių EAPB tarnautojų lygių lygiavertiškumas, iš 1994 m. JET personalo registro išplaukiančia sutartininkų klasifikacija, 1984 m. Komisijos sprendimu dėl mokslo arba technikos personalui priimant į darbą taikomų kriterijų, nustatant jų lygį ir pakopą, ir 1983 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu Komisijos sprendimu dėl administraciniam personalui priimant į darbą taikomų kriterijų paskiriant į lygį ir suteikiant pakopą.
54 Atsižvelgiant į įvairius dokumentus, kiekvieno ieškovo priskyrimą lygiui ir pakopai atsakomybės laikotarpio pradžioje reikia nustatyti toliau nurodytu būdu.
55 Pirma, kiekvieno ieškovo sutartininko priskyrimas turi būti nustatomas seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dieną, kurią galima nustatyti atsižvelgiant į 1989 m. rugpjūčio 25 d. sutarčių skyriaus vedėjo aiškinamąjį raštą ir 1994 m. JET sutartininkų registrą. Išskyrus pirmąjį įdarbinimą, priskiriant sutartininkus atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų situacijos pasikeitimą nuo jų pirmojo įdarbinimo dienos iki jų sutarčių pratęsimo dienos, kurią pradedamas skaičiuoti atsakomybės laikotarpis, pagal pirmiau išdėstytus principus.
56 Antra, reikia nustatyti atitinkamam priskyrimui lygiavertį EAPB tarnautojo lygį ir pakopą, remiantis 1984 m. Komisijos sprendimu dėl mokslo arba technikos personalui priimant į darbą taikomų kriterijų, nustatant jų lygį ir pakopą, ir 1983 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu Komisijos sprendimu dėl administraciniam personalui priimant į darbą taikomų kriterijų paskiriant į lygį ir suteikiant pakopą.
57 Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog kiekvieno ieškovo priskyrimas lygiui ir pakopai atsakomybės laikotarpio pradžioje buvo vykdomas taip, kaip nurodyta šio sprendimo 2 priedo trečiame stulpelyje.
Dėl pareigų paaukštinimo
– Šalių argumentai
58 Ieškovai tvirtina, kad JET pareigų paaukštinimo tempai buvo ypač palankūs, o tai šiuo atveju būtų reiškę, kad, pirma, jie būtų perkelti į aukštesnį lygį, kai tik pakėlus jų pakopą padidintas atlyginimas viršytų kito lygio pirmąją pakopą, išskyrus tris atvejus, dėl kurių ieškovai sutinka su Komisijos pozicija, būtent, kad nebuvo įmanoma paaukštinti jų pareigų iš B kategorijos perkeliant į A kategoriją, iš A 5 lygio – į A 4 lygį ir iš A 4 lygio – į A 5 lygį. Antra, atitinkantis vidutinį kilimą karjeros laiptais pareigų paaukštinimas turėtų vykti kas penkerius metus.
59 Glaudus ryšys tarp lygių, kurių reikalauja ieškovai, ir JET sutartininkų registre nurodytų lygių patvirtina ieškovų siūlomo metodo pagrįstumą. Jis taip pat leidžia paaukštinus pareigas paskirti į atsakingas pareigas.
60 Komisija tvirtina, kad atsakomybės pakeitimas automatiškai nereiškia pareigų paaukštinimo, nes tarp lygio ir pareigų nėra automatinio ryšio, todėl pareigūnas, administratorius, gali būti paskirtas skyriaus vedėju ir nepaaukštinus jo pareigų.
61 Atsakydamos į proceso organizavimo priemonę, šalys nurodė, kad jos susitarė taikyti 20 % pareigų paaukštinimo koeficientą, atitinkantį pareigų paaukštinimą vieną kartą per penkerius metus.
62 Komisija ir toliau nesutinka su tuo, kad ieškovai šį koeficientą taikytų laikotarpiui iki atsakomybės laikotarpio, vadovaudamiesi savo metodu, pagal kurį siekiant nustatyti priskyrimą atsakomybės laikotarpio pradžioje atsižvelgiama į JET karjerą iki šio laikotarpio.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
63 Pirmiausia reikia priminti, jog klausimas, kurio atžvilgiu Komisija išreiškė nesutikimą, susijęs ne su pareigų paaukštinimo poveikiu, kuriuo ieškovai būtų pasinaudoję pagal šalių sutartą 20 % koeficientą per metus atsakomybės laikotarpiu, bet su šio koeficiento taikymu nustatant kiekvieno jų pirminį priskyrimą atsakomybės laikotarpio pradžioje, prireikus atkuriant ankstesnę suinteresuotojo asmens karjerą JET. Taigi ši kritika susijusi su lygio ir pakopos nustatymu atsakomybės laikotarpio pradžioje ir visiškai nesusijusi su pareigų paaukštinimu per šį laikotarpį, kurį šioje byloje reikia atkurti.
64 Kalbant apie atsižvelgimą į pareigų paaukštinimus, vykusius iki atsakomybės laikotarpio, ir kurie šioje byloje neginčijami, visgi, atsižvelgus į atsakovės rūpestį, reikia pažymėti, jog aišku, kad nuo tos dienos, kai buvo pripažinta (žr. 50 punktą ir kitus), jog remiantis tarpiniame sprendime nurodytais motyvais siekiant nustatyti kiekvieno ieškovo priskyrimą atsakomybės laikotarpio pradžioje, reikia atsižvelgti į suinteresuotojo asmens karjerą nuo jo faktinio įdarbinimo dienos, toks „karjeros atstatymo“ metodas būtinai apima pareigų paaukštinimus, kuriais šis asmuo būtų galėjęs pasinaudoti. Šalims susitarus dėl 20 % pareigų paaukštinimo JET koeficiento, ieškovai logiškai įgijo teisę pasinaudoti šiuo koeficientu, siekdami „atstatyti“ savo pradinę „karjerą“, kad būtų nustatytas kiekvieno jų lygis ir pakopa atsakomybės laikotarpio pradžioje.
65 Kalbėdamas apie pareigų paaukštinimą atsakomybės laikotarpiu, Pirmosios instancijos teismas savo tarpiniame sprendime (169 punktas) nusprendė, kad šalys turėjo susitarti dėl kiekvieno ieškovo karjeros atkūrimo, pradedant jo įdarbinimu iki penkerių metų laikotarpio, už kurį turi būti atlyginta žala, atsižvelgiant į vidutinį pagal galimybę, dirbančiojo JET, pareigas ir lygį atitinkančio darbo užmokesčio augimą, taip pat į galimą pareigų paaukštinimą, kuriuo kiekvienas būtų galėjęs pasinaudoti šiuo laikotarpiu pagal panašioje padėtyje esančių EAEB laikinųjų tarnautojų pareigų paaukštinimų vidurkį.
66 Iš tarpinio sprendimo matyti, kad galimi pareigų paaukštinimai per atsakomybės laikotarpį turi būti atkuriami atsižvelgiant į šio laikotarpio, kuris negali viršyti penkerių metų, iš pradžių nustatytą lygį ir pakopą taikant panašioje padėtyje esančių EAEB laikinųjų tarnautojų, t. y. dirbančių JET, pareigų paaukštinimo vidurkį pagal tuo metu galiojusią JET pareigų paaukštinimo praktiką.
67 Iš tikrųjų būtent atsižvelgęs į JET projekto grupės narių situaciją Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovų teisinė padėtis išliko diskriminacinė ir kad ši diskriminacija kilo dėl neteisėtų veiksmų (tarpinio sprendimo 140 ir 141 punktai), dėl ko jie patyrė žalą (tarpinio sprendimo 164 ir 169 punktai). Todėl „panaši situacija“, į kurią atsižvelgiama kaip į lyginimo pagrindą nustatant kilimą karjeros laiptais, kuriuo ieškovai būtų galėję pasinaudoti, yra JET projekto grupės narių situacija, kuri tam tikrais atvejais palankesnė.
68 Galimybė vykdyti konkrečias atsakingas pareigas neturi būti įtraukta į šį skaičiavimą, nes, kaip tvirtina Komisija, tarp lygio ir pareigų nėra automatinio ryšio, mat pareigūnas gali keisti pareigas ir nepaaukštinus jo pareigų. Atvirkščiai, atkurti pareigų paaukštinimai turi apimti pakopos ir lygio pakeitimą vadovaujantis JET praktika.
69 Todėl, remiantis tarpiniame sprendime įtvirtintais principais, reikia atsižvelgti į atkurtus pareigų paaukštinimus, remiantis nurodytais motyvais nustatant grynąsias ieškovo pajamas, kurias kiekvienas ieškovas būtų gavęs dirbdamas laikinuoju tarnautoju atsakomybės laikotarpiu.
Dėl susijusių išmokų
– Šalių argumentai
70 Ieškovai tvirtina, kad kiekvieno jų faktiškai gautas pajamas reikia apskaičiuoti atskaičius sumas, gautas jiems dirbant per atostogas arba dirbant viršvalandžius, laikant, jog kiekvienas jų dirbo tiek pat dienų, kiek ir panašioje situacijoje esantis viršvalandžių nedirbantis EAPB laikinasis tarnautojas. Jie tvirtina, kad jei būtų atsižvelgiama į ieškovų šiuo pagrindu gautas faktines pajamas (viršijančias JET laikinųjų tarnautojų gautas pajamas), būtų panaikintas bet koks žalos atlyginimas už mokamas atostogas ir viršvalandžius.
71 Komisija tvirtina, kad į ieškovų pajamas iš mokamų atostogų ir viršvalandžių reikia atsižvelgti apskaičiuojant pajamas, kurias jie gavo kaip sutartininkai, nes, kitaip nei EAPB laikinieji tarnautojai, dėl darbo lankstumo jie galėjo padidinti savo pajamas. Kalbėdama apie pajamų iš Bendrijos, kurias kiekvienas ieškovas būtų gavęs, nustatymą ji pažymi, kad atlyginant žalą už tam tikras išmokas, kaip antai namų ūkio išmoka, vaiko išlaikymo pašalpa arba mokymosi pašalpa, reikia pateikti įrodymų, jog asmuo įvykdė nustatytus reikalavimus.
72 Kalbėdama apie komandiruotes, į kurias ieškovai buvo tariamai išvykę, Komisija teigia, kad šiuo atveju nagrinėjamas išlaidų, o ne negautų pajamų atlyginimas. Dėl dienpinigių, kuriuos gavo kai kurie toli nuo JET patalpų gyvenantys ieškovai, atsakovė nurodo, jog Pareigūnų tarnybos nuostatai nesuteikia teisės į išmoką, prilygstančią laikinųjų tarnautojų gaunamai išmokai, todėl apskaitos tikslais atitinkamos išmokos turi būti laikomos sutartininko gautomis faktinėmis pajamomis.
73 Po proceso organizavimo priemonės tapo aišku, jog šalys dėl šių klausimų susitarė.
74 Dėl mokamų atostogų, atsižvelgus į tai, kad dauguma ieškovų jomis nesipasinaudojo, buvo leista į pajamas, kurias ieškovai gavo kaip sutartininkai, įskaičiuoti pajamas, gautas dirbant tiek pat darbo valandų, lyg jie būtų dirbę EAPB laikinaisiais tarnautojais.
75 Kalbėdamos apie viršvalandžius, šalys susitarė atskirti ieškovų situacijas, atsižvelgiant į tai, ar jie priklauso A, B ar C kategorijai. Viena vertus, kadangi EAPB A kategorijos personalui nebuvo apmokami viršvalandžiai, kitaip nei sutartininkų, kaip antai ieškovų, atveju, jie sutiko, kad Komisija 10 % padidintų jų nacionalines pajamas. Kita vertus, aišku, kad EAPB B ir C kategorijų personalas gavo ne piniginę, o valandinę kompensaciją už viršvalandžius ir dėl to jos negalima apskaičiuoti. Todėl ieškovai nusprendė neįskaičiuoti viršvalandžių abiejų pajamų (nacionalinių ir Bendrijų pajamų) išlyginimo tikslais. Komisija ir toliau vienodai taikė 10 % ieškovų, sutartininkų, gautų pajamų padidinimą. Dėl to skiriasi šių pajamų apskaičiavimas šalių pateiktuose reikalavimuose nurodant sumą.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
76 Pirmosios instancijos teismas savo tarpiniame sprendime (164 punktas) nusprendė, kad per JET bendrojoje įmonėje praleistą laikotarpį ieškovų patirtą žalą sudaro skirtumas tarp darbo užmokesčių, susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kurias suinteresuotieji asmenys būtų gavę arba įgiję į jas teisę, jeigu būtų dirbę JET projekte laikinaisiais tarnautojais, ir darbo užmokesčių, susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kurias jie faktiškai gavo arba įgijo į jas teisę, dirbdami sutartininkais.
77 Iš to matyti, kad viena vertus, nustatant grynąsias kiekvieno ieškovo, sutartininko, pajamas, gautas atsakomybės laikotarpiu, jeigu jis būtų įdarbintas laikinuoju tarnautoju, reikia įskaičiuoti visas išmokas, į kurias suinteresuotasis asmuo būtų įgijęs teisę, atsižvelgus į su jo asmenine ir profesine situacija susijusius veiksnius, kuriuos jis galėtų įrodyti, pateikdamas rašytinius dokumentus. Atvirkščiai, nereikia įskaičiuoti išmokų, kurias jis būtų gavęs išvykęs į komandiruotę, nes šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad JET kompensavo visas apgyvendinimo išlaidas, o dienpinigiai buvo nedideli arba jų nebuvo, dėl ko nebuvo prieštarauta.
78 Dėl kiekvieno ieškovo atsakomybės laikotarpiu gautų nacionalinių pajamų nustatymo reikia įskaičiuoti visą faktinį šiuo pagrindu suinteresuotųjų asmenų gautą darbo užmokestį, būtent dienpinigius, kuriuos kai kurie ieškovai gavo dėl to, kad gyveno toli nuo JET patalpų.
79 Kalbant apie mokamas atostogas, reikia atsižvelgti į šalių susitarimą ir įskaičiuoti suinteresuotųjų asmenų pajamas, gautas jiems dirbant tiek pat darbo valandų, lyg jie būtų įdarbinti EAPB laikinaisiais tarnautojais.
80 Dėl viršvalandžių šalys susitarė: kadangi EAPB A kategorijos personalui nebuvo apmokami viršvalandžiai, skirtingai nei sutartininkų, kaip antai ieškovų, atveju reikia 10 % padidinti ieškovų, sutartininkų, gautas pajamas.
81 B ar C kategorijai priskirtų ieškovų atžvilgiu pažymėtina, jog atsakovė netvirtina, kad ieškovų teiginiai, jog EAPB B ir C kategorijų personalas gavo ne piniginę, o valandinę kompensaciją už viršvalandžius, kurios negalima apskaičiuoti, yra neteisingi. Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad tinkamiausią sprendimą pasiūlė ieškovai, t. y. neįskaičiuoti viršvalandžių tiek apskaičiuojant ieškovų, sutartininkų, gautas pajamas, tiek pajamas, kurias jie būtų gavę, dirbdami EAPB laikinaisiais tarnautojais.
82 Taigi reikia, kad Pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgtų į grynąsias pajamas, kurias kiekvienas ieškovas būtų galėjęs gauti kaip laikinasis tarnautojas atsakomybės laikotarpiu, ir pajamas, kurias jis gavo kaip sutartininkas per tą patį laikotarpį, vadovaujantis tais pačiais pirmiau išdėstytais principais dėl susijusių išmokų.
83 Iš to išplaukia, jog sutartininkų grynųjų pajamų, kurias jie būtų gavę kaip laikinieji tarnautojai, dydis ir negautos pajamos, kurias sudaro skirtumas tarp šių dviejų sumų, bei bendra negautų pajamų suma, patikslinta 1999 m. gruodžio 31 d., yra sumos, kurios atitinkamai nurodytos šio sprendimo 3 priedo 1, 2, 3 ir 4 stulpeliuose.
Dėl teisių į pensiją
– Šalių argumentai
84 Ieškovai teigia, kad jie turi teisę į prarastų teisių į pensiją kompensaciją ir kad jos negalima pakeisti išeitine išmoka. Ieškovai tvirtina, kad dauguma jų JET dirbo ilgiau nei penkerius metus, į kuriuos atsižvelgiant reikia apskaičiuoti kiekvieno jų patirtą žalą. Jie mano, kad tinkamas pasiūlymas nustatant nagrinėjamas teises į pensijas – apskaičiuoti rentos iki gyvenimo pabaigos dydį, prilygstantį pensijai, kurią jie būtų gavę, jeigu su jais būtų elgtasi teisėtai, bei atsižvelgti į šios sumos dalį, atitinkančią atsakomybės laikotarpį.
85 Komisija teigia, jog ieškovai turi teisę tik į išeitinę išmoką, nes Pirmosios instancijos teismas įtvirtino, kad laikotarpis, už kurį Bendrijai kilo atsakomybė dėl nepriėmimo į darbą ir už kurį ji privalo atlyginti žalą, yra penkeri metai. Teisių į pensiją suteikimas atsižvelgiant į tai, kad kai kurie ieškovai ir anksčiau dirbo JET, o tai reikštų, jog reikėtų vadovautis iki atsakomybės laikotarpio sudarytomis sutartimis, prieštarautų Pirmosios instancijos teismo nustatytam senaties terminui.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
86 Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime (164 punktas) nusprendė, kad per JET bendrojoje įmonėje praleistą laikotarpį ieškovų patirta žala apėmė ir teises į pensiją, kurias sudaro skirtumas tarp teisių į pensijas, kurias suinteresuotieji asmenys būtų įgiję dirbdami JET projekte laikinaisiais tarnautojais, ir teisių į pensiją, kurias jie įgijo, dirbdami sutartininkais.
87 Be to, jis nusprendė, kad žala turėtų būti apskaičiuota už laikotarpį, pradedant nuo seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dienos, kuri negali būti ankstesnė nei penkeri metai prieš pateikiant Komisijai prašymus dėl žalos atlyginimo, ir baigiasi arba ieškovui nutraukus darbą JET projekte, jei tai atsitiko iki projekto pabaigos 1999 m. gruodžio 31 d., arba projekto pabaigos dieną, jeigu jis dirbo iki JET projekto pabaigos (tarpinio sprendimo 171 punktas).
88 Iš pirmiau nurodytų motyvų visiškai aiškiai matyti, kad Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pripažino ieškovų teisę į žalos atlyginimą teisių į pensiją atžvilgiu. Be to, nors jis apribojo reikalavimų atlyginti žalą priimtinumą, nustatydamas maksimalų penkerių metų laikotarpį pradedant kiekvieno ieškovo prašymo pateikimo diena, iš to negalima daryti išvados, jog šią sudedamąją žalos atlyginimo dalį visais atvejais reikia pakeisti išeitine išmoka. Todėl negalima pritarti Komisijos aiškinimui šiuo klausimu.
89 Iš tikrųjų, kaip jau buvo pažymėta 51 punkte, Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime nusprendė, kad ieškovai nuo pat pradžių turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais ir kad neteisėti veiksmai tęsėsi ilgesnį nei atsakomybės laikotarpį. Tokia išvada būtinai reiškia, jog reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovai savo teises į pensijas galėjo įgyti per visą kiekvieno jų darbo JET laikotarpį, nors žalos atlyginimas dėl šių galimų teisių apribotas atsakomybės laikotarpiu.
90 Todėl nustatant teises į pensiją atitinkančios žalos atlyginimo dalį reikia nustatyti kiekvieno ieškovo pirmojo faktinio įdarbinimo JET dieną, kuri prireikus gali būti ankstesnė nei atsakomybės laikotarpis, o žala už parastas teises į pensiją atlyginama daugiausia už penkerių metų laikotarpį, kuris atitinka atsakomybės laikotarpį. Taigi minėtas daugiausia penkerių metų laikotarpis nėra vieninteliai metai, suteikiantys teisę į pensiją. Iš tikrųjų teisę į pensiją suteikia bendras kiekvieno ieškovo darbo laikotarpis JET, ir šios teisės atitinkamai sumažinamos proporcingai jo atsakomybės laikotarpiu jo viso darbo laikotarpio atžvilgiu, vadovaujantis tarpiniame sprendime nurodytais motyvais.
91 Be to, reikia pripažinti, jog žalos atlyginimas už teises į pensiją negali būti mažesnis nei aktuarinė sumokėtų įmokų vertė, kurią kiekvieno ieškovo vardu sudaro darbuotojo ir darbdavio penkerių metų, atitinkančio atsakomybės laikotarpį, įmokos.
92 Atvirkščiai, kai ieškovas konkrečiai dėl to, kad yra išdirbęs JET mažiau kaip 10 metų, bet kuriuo atveju, remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatais, negalėjo įgyti teisės į ištarnauto laiko pensiją, o tik į išeitinę išmoką, žalos atlyginimas už tokios išmokos praradimą, sumažinus ją proporcingai atsakomybės laikotarpiui, jo viso darbo laikotarpio atžvilgiu, yra alternatyva, kurią jam privaloma suteikti remiantis pirmiau minėtais tarpiniame sprendime nurodytais motyvais. Iš ieškovų atsakymų į proceso organizavimo priemonę aišku, kad galutinėje savo reikalavimų pateikimo stadijoje mažiau kaip dešimt metų JET išdirbę ieškovai prašė jiems paskirti išeitinę išmoką vietoj teisių į pensiją.
93 Dėl Komisijos nurodytų aplinkybių pirmiau nurodyto vertinimo negalima užginčyti.
94 Nors 1990 m. gegužės 17 d. Sprendime Barber, C‑262/88 (Rink. p. I‑1889) Teisingumo Teismas apribojo EB 141 straipsnio aiškinimo veikimą laiko atžvilgiu dėl privalomų teisinio saugumo priežasčių, drausdamas, jog būtų pervertintos teisinės situacijos, kurių poveikis išliko praeityje, toks sprendimas šioje byloje nėra reikšmingas.
95 Iš tikrųjų bylos aplinkybės, susijusios su neteisėtais Bendrijos veiksmais dėl ieškovams sukeltos žalos atlyginimo, nepanašios į ankstesnės bylos aplinkybes, kurioje iškeliama pensijų sistemų peržiūrėjimo atgaline data visoje Bendrijos teritorijoje problema dėl didelių finansinių pasekmių. Be to, atsakovė nesirėmė jokiu privalomu bendrojo intereso pagrindu.
96 Be to, negalima pritarti Komisijos kaltinimui, kad ankstesniu nei atsakomybės laikotarpiu nebuvo JET pensijų fondų, taigi už šį ankstesnį laikotarpį ieškovams suteikus teises į pensiją jiems būtų paskirta išmoka, kurios JET dirbantys EAPB tarnautojai negavo.
97 Iš kartu skaitomų Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 ir 39 straipsnių, taikomų, inter alia, EAPB tarnautojams, matyti, kad laikinieji tarnautojai turi teisę į ištarnauto laiko pensiją arba išeitinę išmoką Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų numatytomis sąlygomis. Taigi prie 1978 m. gegužės 30 d. Tarybos sprendimo 78/471/Euratomas dėl bendrosios įmonės JET įsteigimo (OL L 151, p. 10) pridėtos JET įstatų redakcijos, reikšmingos nustatant ieškovų teises į pensiją, 8 straipsnio 5 dalis aiškiai nukreipia į Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, taikomas laikiniesiems tarnautojams, kuriais turėjo būti ieškovai. Todėl net jeigu praktikoje nebuvo laikytasi taikytinuose tekstuose įtvirtintos tvarkos EAPB tarnautojų, dirbančių JET atveju, atsakovė šiuo faktu, dėl kurio tenka apgailestauti, negali remtis, nustatydama ieškovams dėl neteisėtų jų atžvilgiu padarytų veiksmų atsiradusią žalą.
98 Be to, nors 2002 m. pareikšdami ieškinį ieškovai reikalavo atlyginti dėl prarastų teisių į pensiją patirtą žalą ir tarpiniame sprendime buvo aiškiai nuspręsta, kad tokios žalos atlyginimas iš principo yra leistinas, vis dėlto pažymėtina, jog Komisija tiksliai neįrodė savo teiginių tikslumo ir nesukonkretino, kokių dėl to gali atsirasti praktinių sunkumų.
99 Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad ieškovų žalos, atsiradusios praradus teises į pensiją arba išeitines išmokas, atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, kaip numatyta šio sprendimo 3 priedo 5 stulpelyje.
Dėl viso kiekvieno ieškovo žalos atlyginimo dydžio
100 Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime (164 punktas) nusprendė, kad per JET bendrojoje įmonėje praleistą laikotarpį ieškovų patirta žala atsirado dėl skirtumo tarp darbo užmokesčių, susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kurias suinteresuotieji asmenys būtų gavę arba įgiję į juos teisę dirbdami JET projekte laikinaisiais tarnautojais, ir darbo užmokesčių, susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kurias jie gavo arba įgijo į juos teisę dirbdami sutartininkais.
101 Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad galutinė kiekvieno ieškovo patirtos žalos atlyginimo suma, nustatoma 1999 m. gruodžio 31 d., t. y. atsakomybės laikotarpio pabaigos dieną, yra šio sprendimo 3 priedo 6 stulpelyje nurodyta bendra suma. Nuo šios datos iki faktinio žalos atlyginimo dienos nuo šios sumos skaičiuojamos 5,25 % palūkanos, kaip nurodyta 28 punkte.
– Dėl ieškovų žalos atlyginimo mokestinio režimo
102 Šalys nurodė nacionalines problemas, galinčias kilti vykdant šį sprendimą dėl to, kad Jungtinės Karalystės mokesčių valdžios institucijos pareiškė ketinančios apmokestinti jei ne pagrindinę žalos atlyginimo sumą, tai bent su nagrinėjamu žalos atlyginimu susijusias palūkanas, o tai prieštarauja tarpiniam sprendimui.
103 Reikia priminti, kad Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog kiekvieno ieškovo žalos atlyginimui, kuriuo siekiama kompensuoti prarastus darbo užmokesčius ir susijusias išmokas, nustatytas atskaičius mokesčius, ir kuris apskaičiuotas ta pačia tvarka, atsižvelgiant į Bendrijos mokesčius, pagal Protokolo dėl Europos Bendrijų pareigūnų ir tarnautojų privilegijų ir imunitetų 16 straipsnį turi būti taikoma tokia pati mokesčių sistema kaip ir Bendrijų tarnautojams išmokėtoms sumoms. Šis žalos atlyginimas suprantamas kaip atlyginimas atskaičius mokesčius, todėl jis negali vėliau būti apmokestintas nacionaliniais mokesčiais. Papildomo žalos atlyginimo, kompensuojančio tokį apmokestinimą, neturi būti (tarpinio sprendimo 173 punktas).
104 Iš tarpinio sprendimo matyti, jog pagrindinė kiekvienam ieškovui atlygintinos žalos suma ir nuo jos apskaičiuotos palūkanos, atspindinčios laikotarpį, kurio prireikė atlyginti suinteresuotųjų šalių patirtą žalą, ir neatskiriamos nuo pagrindinės sumos, jokiu atveju negali būti apmokestinamos nacionaliniu mokesčiu, nes tai galėtų tiesiogiai sumažinti minėtos žalos atlyginimą. Be to, kaip matyti iš tarpinio sprendimo, iš Bendrijos negalima priteisti papildomo žalos atlyginimo ieškovams, visiškai nesusijusio su Pirmosios instancijos teismo konstatuotais neteisėtais veiksmais, siekiant kompensuoti galutinio suinteresuotiesiems asmenims paskirto žalos atlyginimo sumažėjimą dėl nacionalinių sprendimų, susijusių su apmokestinimu, nes iš tiesų toks mokėjimas prilygsta valstybės narės biudžeto padidinimui be pagrįstos priežasties.
105 Nesant reikalo iš anksto nuspręsti dėl galimų procesinių pasekmių atitinkamai valstybei narei tokiu atveju, kurių reikšmę turi išnagrinėti Komisija, Pirmosios instancijos teismas gali tik patvirtinti visišką ieškovams mokėtino pagrindinio žalos atlyginimo ir nuo jo apskaičiuotų palūkanų atleidimą nuo apmokestinimo, remiantis nacionalinėmis nuostatomis, nes šis atleidimas išplaukia iš tarpinio sprendimo motyvų, kuris, kaip nurodyta šio sprendimo 26 ir 28 punktuose, yra įgijęs res judicata galią.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalių argumentai
106 Ieškovai, prašantys priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 87 straipsnį, tvirtina, kad nors Pirmosios instancijos teismas apribojo atsakomybės laikotarpį laiko atžvilgiu, vis dėlto jų reikalavimai buvo patenkinti ir jų bylinėjimosi išlaidų dydis neproporcingas atsakomybės laikotarpiui.
107 Komisija teigia, jog ieškovai negali remtis tuo, kad laimėjo bylą, nes vienas jų svarbiausias reikalavimas, t. y. dėl ieškinio senaties, nebuvo patenkintas, dėl ko jų pradiniai reikalavimai sumažinti 5 ar 6 kartus. Pažymėjusi, kad Pirmosios instancijos teismas šiam klausimui nagrinėti skyrė beveik pusę 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo T‑144/02, ji mano, jog vienintelis galimas pasiūlymas – priteisti iš jos pusę ieškovų bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
108 Reikia pažymėti, kad bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimo klausimas buvo atidėtas tarpinio sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktu.
109 Iš šioje byloje taikomo Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 88 straipsnio matyti, kad, nepažeidžiant 87 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos nuostatų, bylose tarp Bendrijų ir jų tarnautojų institucijos pačios padengia savo išlaidas (tarpinio sprendimo 52 punktas).
110 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
111 Be to, Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalis numato, kad įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
112 Reikia pažymėti, jog, kaip matyti ir iš tarpinio sprendimo rezoliucinės dalies, ir iš jį pagrindžiančių motyvų, iš esmės pagrindiniai ieškovų reikalavimai buvo patenkinti. Iš tikrųjų Pirmosios instancijos teismas pripažino kiekvieno ieškovo teisę į piniginį žalos, patirtos dėl to, kad vykdydami savo veiklą bendrojoje įmonėje JET jie nebuvo įdarbinti Bendrijų laikinaisiais tarnautojais, atlyginimą. Todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, jog Pirmosios instancijos teismas apribojo atsakomybės laikotarpį, visiškai nesumažina išvados reikšmės, kad Bendrija visiškai atsako už neteisėtus veiksmus, kurie, kaip pripažinta, buvo vykdomi visą ieškovų darbo JET laikotarpį.
113 Taip pat reikia pažymėti, jog nors iš dalies nebuvo patenkinti jų reikalavimai atlyginti žalą, nes Pirmosios instancijos teismas nepripažino visų reikalaujamų sumų atlyginti patirtą žalą, vis dėlto visi ieškovai gavo didesnį žalos atlyginimą nei tą, kurį ketino skirti Komisija (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo Mulder ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją,363–365 punktus).
114 Tokiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, jog Komisija padengia visas savo ir ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas per visą procesą Pirmosios instancijos teisme, o Taryba, įstojusi į bylą šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Priteisti iš Komisijos atlyginti žalą kiekvienam ieškovui sumokant šio sprendimo 3 priede 6 stulpelyje nurodytą sumą.
2. Priskaičiuoti nuo 1999 m. gruodžio 31 d. iki faktinio sumokėjimo dienos nuo šios sumos nustatytas 5,25 % palūkanas.
3. Komisija padengia savo ir visas ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas per visą procesą Pirmosios instancijos teisme.
4. Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2007 m. liepos 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Priedas Nr. 1
Ieškovų sąrašas (13)
Atkins T. F.
Brickley Carol
Eagle Richard J.
Fanthome John G.
Felton Robert
Gaberscik Alexander
Gardener Martin
Grant Michael George
Junger Edward
Marren Clifford
Marrs Beryl
Sands David
Walton Robert C.
Priedas Nr. 2
Ieškovų pavardės | Atsakomybės laikotarpio pradžia | Lygis ir pakopa atsakomybės laikotarpio pradžioje |
Brickley | 1996 m. kovo 1 d. | A 5/2 |
Eagle | 1996 m. kovo 1 d. | B 1/8 |
Felton | 1996 m. kovo 1 d. | A 5/3 |
Gaberscik | 1996 m. kovo 1 d. | A 7/1 |
Gardener | 1996 m. kovo 1 d. | B 1/7 |
Grant | 1996 m. kovo 1 d. | B 2/4 |
Marren | 1996 m. kovo 1 d. | B 1/5 |
Marrs | 1996 m. kovo 1 d. | B 1/8 |
Sands | 1996 m. kovo 1 d. | B 2/1 |
Walton | 1996 m. kovo 1 d. | A 5/5 |
Priedas Nr. 3
Ieškovų pavardės | Bendra sutartininko gautų grynųjų pajamų suma (1) Nacionalinės pajamos (GBP) | Bendra sutartininko gautų grynųjų pajamų suma (2) Bendrijų pajamos (GBP) | Skirtumas: Negautosios grynosios pajamos (3 = 2 – 1) (GBP) | Skirtumas: bendra negautų grynųjų pajamų suma (4 = 3, patikslinta 1999 m. gruodžio 31 d.) (GBP) | Prarastos teisės į pensiją (arba į išeitines išmokas) (5) (GBP) | Bendra suma, nustatyta 1999 m. gruodžio 31 d. (6 = 4 + 5) (GBP) |
Brickley | 55 885 | 127 702 | 71 817 | 78 799 | 12 233 | 91 033 |
Eagle | 102 784 | 186 517 | 83 734 | 90 189 | 147 220 | 237 410 |
Felton | 127 231 | 198 678 | 71 447 | 76 915 | 48 132 | 125 047 |
Gaberscik | 61 513 | 87 728 | 26 215 | 28 210 | 12 346 | 40 555 |
Gardener | 104 242 | 262 987 | 158 745 | 170 348 | 121 464 | 291 812 |
Grant | 62 745 | 167 619 | 104 875 | 111 738 | 127 730 | 239 467 |
Marren | 111 040 | 207 958 | 96 918 | 104 288 | 123 823 | 228 111 |
Marrs | 102 977 | 186 517 | 83 540 | 89 981 | 162 080 | 252 061 |
Sands | 72 970 | 157 228 | 84 259 | 90 038 | 88 551 | 178 589 |
Walton | 113 978 | 210 673 | 96 695 | 103 612 | 104 409 | 208 021 |