BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. gruodžio 16 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Europos oro transporto rinka – Susitarimai ir suderinti veiksmai, susiję su įvairiais kainos už krovinių vežimo oro transportu paslaugas elementais (papildomas kuro apmokestinimas, papildomos saugumo rinkliavos, atsisakymas mokėti komisinius už papildomą apmokestinimą) – SESV 101 straipsnis, EEE susitarimo 53 straipsnis ir Bendrijos ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑67/11
Martinair Holland NV, įsteigta Harlemermeryje (Nyderlandai), atstovaujama advokato R. Wesseling,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą S. Noë, N. von Lingen ir C. Giolito, vėliau – S. Noë, C. Giolito ir A. Dawes, padedamų baristerio B. Doherty,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimą C(2010) 7694 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį, EEE susitarimo 53 straipsnį ir Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnį (byla COMP/39258 – Oro transportas), kiek jis susijęs su ieškove, arba bent šio sprendimo 5 straipsnio b punktą, kiek jame ieškovei skirta bauda, arba dėl prašymo sumažinti šią baudą
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai I. Pelikánová ir E. Buttigieg,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. gegužės 21 d. teismo posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Martinair Holland NV yra oro transporto bendrovė, veikianti krovinių vežimo oro transportu rinkoje (toliau – krovinių vežimas).
2 2005 m. gruodžio 7 d. Europos Bendrijų Komisija gavo prašymą atleisti nuo baudos pagal Pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155, toliau – 2002 m. pranešimas apie atleidimą nuo baudų ir jų sumažinimą), kurį pateikė Deutsche Lufthansa AG (toliau – Lufthansa) ir jos patronuojamosios bendrovės Lufthansa Cargo AG ir Swiss International Air Lines AG (toliau – Swiss). Remiantis šiuo prašymu, antikonkurenciniai ryšiai siejo kelias krovinių vežimo rinkoje veikiančias bendroves (toliau – vežėjos) konkrečiai dėl:
– papildomo kuro apmokestinimo, nustatyto siekiant sumažinti didėjančias išlaidas kurui,
– papildomų saugumo rinkliavų, nustatytų siekiant sumažinti išlaidas tam tikroms saugumo priemonėms, įvestoms po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių.
3 2006 m. vasario 14 ir 15 d. Komisija iš anksto nepranešusi atliko patikrinimus pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 20 straipsnį.
4 Po patikrinimų kelios vežėjos, tarp jų ir ieškovė, pateikė prašymą pagal 2002 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir jų sumažinimą.
5 2007 m. gruodžio 19 d. Komisija 27 vežėjoms, tarp jų ir ieškovei, išsiuntė pranešimą apie kaltinimus (toliau – pranešimas apie kaltinimus). Komisija nurodė, kad šios vežėjos pažeidė SESV 101 straipsnį, Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį ir Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto (toliau – Susitarimas su Šveicarija) 8 straipsnį, nes dalyvavo pasauliniame kartelyje, susijusiame būtent su papildomu kuro apmokestinimu, papildomomis saugumo rinkliavomis ir atsisakymu mokėti komisinius už papildomą apmokestinimą (toliau – atsisakymas mokėti komisinius). Atsakydamos į pranešimą apie kaltinimus adresatės pateikė rašytines pastabas. 2008 m. birželio 30 d.–liepos 4 d. vyko bylos nagrinėjimas žodžiu.
6 2010 m. lapkričio 9 d. Komisija priėmė sprendimą C(2010) 7694 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį, EEE susitarimo 53 straipsnį ir Susitarimo su Šveicarija 8 straipsnį (byla COMP/39258 – Oro transportas) (toliau – ginčijamas sprendimas). Ginčijamo sprendimo adresatės yra 21 vežėja (toliau – kaltinamos vežėjos):
– Air Canada,
– Air France-KLM,
– bendrovė Air France SA (toliau – Air France),
– Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV (toliau – KLM),
– British Airways plc,
– Cargolux Airlines International SA (toliau – Cargolux),
– Cathay Pacific Airways Ltd (toliau – CPA),
– Japan Airlines Corp.,
– Japan Airlines International Co. Ltd (toliau – Japan Airlines),
– Lan Airlines SA (toliau – LAN),
– Lan Cargo SA (toliau – LAN Cargo),
– Lufthansa Cargo,
– Lufthansa,
– Swiss,
– Ieškovė,
– Qantas Airways Ltd (toliau – Qantas),
– SAS AB,
– SAS Cargo Group A / S (toliau – SAS Cargo),
– Scandinavian Airlines System Denmark-Norway-Sweden (toliau – Scandinavian Airlines),
– Singapore Airlines Cargo Pte Ltd (toliau – SAC),
– Singapore Airlines Ltd.
7 Kitoms pranešimo apie kaltinimus adresatėms preliminariai pateiktų kaltinimų buvo atsisakyta.
8 Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatyta, kad padarytas vienas tęstinis SESV 101 straipsnio, EEE susitarimo 53 straipsnio ir Susitarimo su Šveicarija 8 straipsnio pažeidimas, apimantis EEE ir Šveicarijos teritoriją, nes kaltinamos vežėjos derino veiksmus krovinių vežimo paslaugų teikimo kainų nustatymo srityje.
9 Ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kiek ji susijusi su ieškove, nustatyta:
„1 straipsnis
Šios įmonės pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, nes dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriais jos derino įvairius kainos už krovinių vežimo <...> paslaugas elementus dėl maršrutų tarp EEE esančių oro uostų šiais laikotarpiais:
<…>
i) [ieškovė] nuo 2001 m. sausio 22 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
<…>
2 straipsnis
Šios įmonės pažeidė SESV 101 straipsnį, nes dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriais jos derino įvairius kainos už krovinių vežimo <...> paslaugas elementus dėl maršrutų tarp Europos Sąjungoje esančių oro uostų ir ne EEE esančių oro uostų šiais laikotarpiais:
<…>
o) [ieškovė] nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
<…>
3 straipsnis
Šios įmonės pažeidė EEE susitarimo 53 straipsnį, nes dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriais jos derino įvairius kainos už krovinių vežimo <...> paslaugas elementus dėl maršrutų tarp EEE susitarimo šalyse, kurios nėra valstybės narės, esančių oro uostų ir trečiosiose šalyse esančių oro uostų šiais laikotarpiais:
<…>
m) [ieškovė] nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
<…>
4 straipsnis
Šios įmonės pažeidė <...> Susitarimo <...> [su] Šveicarija 8 straipsnį, nes dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriais jos derino įvairius kainos už krovinių vežimo <...> paslaugas elementus dėl maršrutų tarp <...> Sąjungoje esančių oro uostų ir Šveicarijoje <...> esančių oro uostų šiais laikotarpiais:
<…>
i) [ieškovė] nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
<…>
5 straipsnis
Už 1–4 straipsniuose nurodytus pažeidimus skiriamos šios baudos:
<…>
m) [ieškovei]: 29 500 000 EUR;
<…>
6 straipsnis
1–4 straipsniuose išvardytos įmonės nedelsdamos nutraukia tuose straipsniuose nurodytus pažeidimus, jeigu to dar nepadarė.
Nuo šiol jos turi susilaikyti nuo bet kokių 1–4 straipsniuose nurodytų veiksmų ar elgesio ir nuo bet kokių veiksmų ar elgesio, turinčių tokį patį arba panašų tikslą ar poveikį.
7 straipsnis
Šis sprendimas skirtas:
<…>
[ieškovei]
<…>“
Procesas
10 Ieškovė pareiškė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. sausio 24 d. 2011 m. gegužės 27 d. Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį.
11 2011 m. birželio 29 d. nutartimi Bendrasis Teismas pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 47 straipsnio 1 dalį nusprendė neleisti antrą kartą keistis procesiniais dokumentais.
12 2011 m. gruodžio 1 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi vienas iš Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos, į kurią paskirtas teisėjas pranešėjas, teisėjų buvo pakeistas kitu teisėju.
13 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi teisėjas pranešėjas buvo pakeistas nauju teisėju ir ši byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui, posėdžiaujančiam šeštojoje kolegijoje.
14 Bendrasis Teismas, taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnyje nustatytas proceso organizavimo priemones, ieškovei nurodė pateikti pastabas dėl atsiliepimo į ieškinį; šios pastabos Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautos 2013 m. liepos 5 d. Dokumente, kuris Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautas 2013 m. rugsėjo 27 d., Komisija pateikė pastabas dėl ieškovės pastabų.
15 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į pirmąją kolegiją ir ši byla jai paskirta 2013 m. spalio 2 d.
16 Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Be to, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnį, Bendrasis Teismas šalims pateikė klausimus raštu, į kuriuos jos atsakė per nustatytą terminą.
17 2015 m. balandžio 28 d. Bendrasis Teismas ieškovei nurodė pranešti, ar teismo posėdžio pranešime nėra visuomenei neskelbtinų duomenų. Dviejuose 2015 m. gegužės 4 d. dokumentuose ieškovė, pirma, prašė, kad tam tikri teismo posėdžio pranešime esantys duomenys nebūtų skelbiami visuomenei, ir, antra, pateikė tam tikrų pastabų dėl to pranešimo, o Bendrasis Teismas į tai atsižvelgė.
18 2015 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje buvo išklausytos šalys ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
Šalių reikalavimai
19 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– visiškai arba iš dalies panaikinti ginčijamo sprendimo 1–7 straipsnius, kiek jie su ja susiję, arba
– panaikinti ar sumažinti ginčijamo sprendimo 5 straipsnio m punkte skirtą baudą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
20 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
21 Ieškovė savo ieškinį grindžia dviem ieškinio pagrindais, kurių pirmasis susijęs su pareigos motyvuoti neįvykdymu, teisės į gerą administravimą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą pažeidimu, o antrasis – su akivaizdžia vertinimo klaida apskaičiuojant baudą, Reglamento Nr. 1/2003 pažeidimu, Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2) pažeidimu, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu ir pareigos motyvuoti neįvykdymu.
22 Pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys: pirma susijusi su pareigos motyvuoti neįvykdymu ir teisės į gerą administravimą pažeidimu, o antra – su teisės į gerą administravimą, veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą pažeidimu.
23 Pirmojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje ieškovė konkrečiai tvirtina, kad iš ginčijamo sprendimo ji negali nustatyti jai inkriminuoto pažeidimo ar inkriminuotų pažeidimų pobūdžio ir apimties, nes ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti keturi su skirtingais laikotarpiais ir maršrutais susiję pažeidimai, kuriuos padarė skirtingos vežėjos, o motyvuojamojoje dalyje nurodytas vienas tęstinis pasaulinio masto pažeidimas, apimantis visus maršrutus. Be to, ji teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčijamame sprendime Komisija SESV 101 straipsnio, EEE susitarimo 53 straipsnio ir Susitarimo su Šveicarija 8 straipsnio taikymo sąlygas išnagrinėjo tik dėl tariamo pasaulinio kartelio, rezoliucinėje dalyje konstatuoti keturi pažeidimai negali būti grindžiami motyvuojamojoje dalyje atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Ginčijamame sprendime Komisija neišnagrinėjo klausimo, ar jos nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina keturis konkrečius pažeidimus, nurodytus atitinkamai to sprendimo 1–4 straipsniuose.
24 Taigi ieškinio pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, nes šio sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys yra prieštaringos, o Komisija tai ginčija.
25 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką SESV 296 straipsnio 2 dalyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir vienaprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė ginčijamą teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, kad galėtų ginti savo teises, o Europos Sąjungos teismas – vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 25 d. Sprendimo British Airways ir kt. / Komisija, T‑371/94 ir T‑394/94, Rink., EU:T:1998:140, 89 punktą ir 2012 m. birželio 29 d. Sprendimo GDF Suez / Komisija, T‑370/09, Rink., EU:T:2012:333, 117 punktą). Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į galimą adresatų arba kitų asmenų, su kuriais šis aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, interesą gauti paaiškinimų (šiuo klausimu žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink., EU:C:1998:154, 63 punktą ir 2000 m. kovo 15 d. Sprendimo Cimenteries CBR ir kt. / Komisija, T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, Rink., EU:T:2000:77, 469 punktą).
26 Nereikalaujama, kad motyvai apimtų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į jų formuluotę, bet ir aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (šiuo klausimu žr. 25 punkte minėto Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, EU:C:1998:154, 63 punktą ir 2012 m. vasario 2 d. Sprendimo Denki Kagaku Kogyo ir Denka Chemicals / Komisija, T‑83/08, EU:T:2012:48, 91 punktą).
27 Vis dėlto, motyvuodama savo sprendimus, kuriuos ji priima siekdama užtikrinti konkurencijos taisyklių taikymą, Komisija pagal SESV 296 straipsnį turi bent nurodyti faktus ir argumentus, turinčius esminę reikšmę jos sprendimo turiniui, kurie leistų kompetentingam teismui ir suinteresuotosioms šalims susipažinti su sąlygomis, kuriomis ji taikė Sąjungos teisę (šiuo klausimu žr. 26 punkte minėto Sprendimo Denki Kagaku Kogyo ir Denka Chemicals / Komisija, EU:T:2012:48, 91 punktą).
28 Be to, motyvai turi būti logiški, be tarpusavio prieštaravimų, kurie trukdytų gerai suprasti šio akto priėmimo priežastis (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, Rink., EU:C:2008:392, 169 punktą ir 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, Rink., EU:C:2011:620, 151 punktą).
29 Dar pažymėtina, kad, nepaisant Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 5 dalies nuostatų, kuriose pasakyta, kad sprendimai skirti baudas už konkurencijos teisės pažeidimus nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas, vis dėlto SESV 101 straipsnio 1 dalies, EEE susitarimo 53 straipsnio ar Susitarimo su Šveicarija 8 straipsnio pažeidimas susijęs su elgesiu, kuris apskritai laikomas nesąžiningu, kenkiančiu visai visuomenei ir dėl jo neabejotinai nukenčia reputacija, todėl atsakingoms įmonėms galima skirti bauda, siekianti iki 10 % metinės apyvartos, be jokios abejonės, yra griežta (žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje KME Germany ir kt. / Komisija, C‑272/09 P, Rink., EU:C:2011:63, 64 punktą). Atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį, su jais susijusių sankcijų pobūdį ir griežtumo laipsnį (žr. 2014 m. kovo 27 d. Sprendimo Saint-Gobain Glass France ir kt. / Komisija, T‑56/09 ir T‑73/09, Rink., EU:T:2014:160, 78 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką), jie priskiriami prie baudžiamosios teisės srities, kaip tai suprantama pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnį ir kaip tai matyti būtent iš EŽTT sprendimo A. Menarini Diagnostis v Italija (2011 m. rugsėjo 27 d., Nr. 43509/08, 39–44 punktai).
30 Maža to, šio sprendimo 29 punkte minėto Sprendimo A. Menarini Diagnostis v Italija 58 ir 59 punktuose EŽTT priminė, kad, jeigu „bausmė“ skirta administracinės institucijos sprendimu, suinteresuotasis asmuo dėl tokio jo atžvilgiu priimto sprendimo turi turėti teisę kreiptis į teismą, užtikrinantį EŽTK 6 straipsnyje numatytas garantijas (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Schindler Holding ir kt. / Komisija, C‑501/11 P, Rink., EU:C:2013:522, 34 punktą).
31 Taigi pagal veiksmingos teisminės gynybos principą, t. y. bendrąjį Sąjungos teisės principą, dabar įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, atitinkančiame EŽTK 6 straipsnio 1 dalį (žr. 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Telefónica ir Telefónica de España / Komisija, C‑295/12 P, Rink., EU:C:2014:2062, 57 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką), reikalaujama, kad Komisijos priimto sprendimo, kuriame konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas, rezoliucinė dalis būtų ypač aiški ir tiksli ir kad įmonės, kurios pripažintos atsakingomis ir joms skirtos sankcijos, galėtų suprasti ir ginčyti šios atsakomybės priskyrimą ir skirtas sankcijas, nustatytas toje rezoliucinėje dalyje.
32 Iš tikrųjų primintina, kad būtent rezoliucinėje dalyje Komisija nurodo pažeidimų, už kuriuos skiria sankcijas, pobūdį ir apimtį. Iš esmės pažymėtina, kad, kiek tai konkrečiai susiję su inkriminuotų pažeidimų apimtimi ir pobūdžiu, reikšminga būtent rezoliucinė dalis, o ne motyvuojamoji dalis. Tik tuo atveju, kai rezoliucinėje dalyje pavartoti terminai yra neaiškūs, ją reikia aiškinti remiantis sprendimo motyvuojamąja dalimi. Kaip nusprendė Sąjungos teismas, siekiant nustatyti asmenis, kuriems skirtas sprendimas, kuriame konstatuotas pažeidimas, reikia remtis šio sprendimo rezoliucine dalimi, kai ji nekelia abejonių (1975 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Suiker Unie ir kt. / Komisija, 40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, Rink., EU:C:1975:174, 315 punktas ir 2003 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Adriatica di Navigazione / Komisija, T‑61/99, Rink., EU:T:2003:335, 43 punktas).
33 Primintina ir tai, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis daro tiesioginį poveikį privačių asmenų santykiams ir teisės subjektams suteikia teisių, t. y. reikalaujama, kad asmuo galėtų reikalauti nuostolių, padarytų dėl sutarties ar elgesio, galinčių riboti ar iškraipyti konkurenciją, atlyginimo. Todėl nacionaliniai teismai, kurie neperžengdami savo kompetencijos ribų yra įpareigoti taikyti šią nuostatą, turi ne tik užtikrinti visišką jos veikimą, bet ir apsaugoti šias teises (2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Donau Chemie ir kt., C‑536/11, Rink., EU:C:2013:366, 21 ir 22 punktai). Taigi kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą, jei tarp tokios žalos ir SESV 101 straipsniu draudžiamo kartelinio susitarimo ar veiksmų yra priežastinis ryšys (2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Manfredi ir kt., C‑295/04–C‑298/04, Rink., EU:C:2006:461, 61 punktas ir 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Otis ir kt., C‑199/11, Rink., EU:C:2012:684, 43 punktas).
34 Remiantis Reglamento Nr. 1/2003 16 straipsnio 1 dalimi, nacionalinių teismų priimami sprendimai dėl susitarimų, sprendimų ar veiksmų pagal SESV 101 straipsnį, kurie jau yra Komisijos sprendimo objektas, negali prieštarauti Komisijos priimtam sprendimui.
35 Šiuo klausimu reikia nuspręsti, kad, priešingai, nei per teismo posėdį tvirtino Komisija, nacionalinis teismas priimtų šios institucijos priimtajam prieštaraujantį sprendimą ne tik jeigu kitaip kvalifikuotų nagrinėjamus antikonkurencinius veiksmus, bet ir tuo atveju, jeigu jo sprendimas skirtųsi nuo Komisijos sprendimo dėl nagrinėjamų veiksmų apimties laiko ar geografiniu atžvilgiu arba dėl asmenų, dėl kurių atliktas su aptariamais veiksmais, už kuriuos atsakomybė nagrinėta Komisijos sprendime, susijęs tyrimas, atsakomybės ar jos nebuvimo.
36 Vadinasi, nacionaliniai teismai yra saistomi Komisijos priimto sprendimo, jeigu jis nepanaikintas ar nepripažintas negaliojančiu, todėl reikalaujama, kad jo rezoliucinė dalis būtų vienareikšmė.
37 Konkrečiai kalbant, nacionaliniai teismai turi galėti iš sprendimo, kuriame konstatuotas konkurencijos taisyklių pažeidimo egzistavimas, aiškios rezoliucinės dalies suprasti šio pažeidimo apimtį ir nustatyti už pažeidimą atsakingus asmenis, kad galėtų padaryti reikiamas išvadas dėl asmenų, kuriems tas pažeidimas padarė žalos, pateiktų prašymų atlyginti žalą.
38 Galiausiai, pažymėtina, kad visiškam SESV 101 straipsnio veiksmingumui kiltų grėsmė, jei asmens teisė reikalauti iš kito asmens atlyginti patirtą žalą būtų kategoriškai siejama su sutartinių santykių tarp šių asmenų egzistavimu (šiuo klausimu žr. 2014 m. birželio 5 d. Sprendimo Kone ir kt., C‑557/12, Rink., EU:C:2014:1317, 33 punktą). Taigi neatmestina galimybė, kad už Komisijos konstatuotą konkurencijos taisyklių pažeidimą atsakingu pripažintas asmuo gali turėti pareigą atlyginti žalą, padarytą kitų už tą patį pažeidimą atsakingais pripažintų asmenų klientams. Panašiu atveju ir jei tai numatyta pagal nacionalinę teisę, šie asmenys gali kreiptis į nacionalinius teismus pareikšdami regresinius ieškinius. Šiuo atžvilgiu sprendimo, kuriame konstatuotas konkurencijos taisyklių pažeidimas, rezoliucinės dalies formuluotė yra lemiama, siekiant nustatyti atitinkamų asmenų tarpusavio teisių ir pareigų pobūdį.
39 Nacionalinis teismas, jeigu tai numatyta pagal nacionalinę teisę, gali nuspręsti ir taip, kad visi už Komisijos konstatuotą konkurencijos taisyklių pažeidimą atsakingais pripažinti asmenys turi solidarią pareigą atlyginti padarytą žalą. Tokiu atveju sprendimo, kuriame konstatuotas konkurencijos taisyklių pažeidimas, rezoliucinės dalies formuluotė dėl joje nurodytų asmenų taip pat gali būti lemiama.
40 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia patikrinti, pirma, ar, kaip teigia ieškovė, ginčijamo sprendimo motyvuojamoji dalis ir rezoliucinė dalis viena kitai prieštarauja.
41 Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1–4 straipsniai suformuluoti taip:
„1 straipsnis
Šios įmonės pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, nes dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriais jos derino įvairius kainos už krovinių vežimo <...> paslaugas elementus dėl maršrutų tarp EEE esančių oro uostų šiais laikotarpiais:
a) Air France-KLM nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
b) Air France <...> nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
c) KLM <...> nuo 1999 m. gruodžio 21 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
d) British Airways <...> nuo 2001 m. sausio 22 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
e) Cargolux <...> nuo 2001 m. sausio 22 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
f) Lufthansa Cargo <...> nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
g) <...> Lufthansa <...> nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
h) Swiss <...> nuo 2002 m. balandžio 2 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
i) [ieškovė] nuo 2001 m. sausio 22 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
j) SAS <...> nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
k) SAS Cargo <...> nuo 2001 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
l) Scandinavian Airlines <...> nuo 1999 m. gruodžio 13 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.
2 straipsnis
Šios įmonės pažeidė SESV 101 straipsnį, nes dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriais jos derino įvairius kainos už krovinių vežimo <...> paslaugas elementus dėl maršrutų tarp <...> Sąjungoje esančių oro uostų ir ne EEE esančių oro uostų šiais laikotarpiais:
a) Air Canada nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
b) Air France-KLM nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
c) <...> Air France nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
d) KLM <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
e) British Airways <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
f) Cargolux <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
g) [CPA] nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
h) Japan Airlines Corp. nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
i) Japan Airlines <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
j) LAN <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
k) LAN Cargo <...> nuo 2004 m. gegužės l d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
l) Lufthansa Cargo <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
m) <...> Lufthansa <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
n) Swiss <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
o) [ieškovė] nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
p) Qantas <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
q) SAS <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
r) SAS Cargo <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
s) [SAC] nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
t) Singapore Airlines <...> nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.
3 straipsnis
Šios įmonės pažeidė EEE susitarimo 53 straipsnį, nes dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriais jos derino įvairius kainos už krovinių vežimo <...> paslaugas elementus dėl maršrutų tarp EEE susitarimo šalyse, kurios nėra valstybės narės, esančių oro uostų ir trečiosiose šalyse esančių oro uostų šiais laikotarpiais:
a) Air Canada nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
b) Air France-KLM nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
c) <...> Air France nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
d) KLM <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
e) British Airways <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
f) Cargolux <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
g) [CPA] nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
h) Japan Airlines Corp. nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
i) Japan Airlines <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
j) Lufthansa Cargo <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
k) <...> Lufthansa <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
l) Swiss <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
m) [ieškovė] nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
n) Qantas <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
o) SAS <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
p) SAS Cargo <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
q) [SAC] nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
r) Singapore Airlines <...> nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.
4 straipsnis
Šios įmonės pažeidė <...> Susitarimo <...> [su] <...> Šveicarij[a] <...> 8 straipsnį, nes dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriais jos derino įvairius kainos už krovinių vežimo <...> paslaugas elementus dėl maršrutų tarp <...> Sąjungoje esančių oro uostų ir Šveicarijoje esančių oro uostų šiais laikotarpiais:
a) Air France-KLM nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
b) <...> Air France nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
c) KLM <...> nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
d) British Airways <...> nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
e) Cargolux <...> nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
f) Lufthansa Cargo <...> nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
g) <...> Lufthansa <...> nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
h) Swiss <...> nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.;
i) [ieškovė] nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
j) SAS <...> nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
k) SAS Cargo <...> nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
l) Scandinavian Airlines <...> nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.“
42 Iš esmės ieškovė tvirtina, jog, remiantis ginčijamo sprendimo 1–4 straipsnių pažodiniu aiškinimu, reikia pripažinti tai, kad padaryti keturi atskiri tęstiniai pažeidimai, kurių kiekvienas susijęs su atskira maršrutų kategorija, o ne tai, kad konstatuotas vienas tęstinis pažeidimas, susijęs su visais maršrutais, dėl kurių sudarytas kartelinis susitarimas, kaip tai nurodyta to sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
43 Tai patvirtina ginčijamo sprendimo 5 ir 6 straipsnių tekstas:
„5 straipsnis
Už 1–4 straipsniuose nurodytus pažeidimus skiriamos šios baudos:
<…>
6 straipsnis
1–4 straipsniuose išvardytos įmonės nedelsdamos nutraukia tuose straipsniuose nurodytus pažeidimus, jeigu to dar nepadarė.
<…>“
44 Iš tikrųjų ieškovė pabrėžia, kad ginčijamo sprendimo 5 ir 6 straipsniuose nurodyti „pažeidimai“ (daugiskaitos forma), o ne „pažeidimas“ (vienaskaitos forma).
45 Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad, kaip Komisija tvirtina atsakyme, pateiktame pritaikius šio sprendimo 16 punkte nurodytas proceso organizavimo priemones, sprendimo, kuriame konstatuoti konkurencijos taisyklių pažeidimai, rezoliucinės dalies suskirstymas į keturis atskirus straipsnius nebūtinai reiškia, kad padaryti keturi atskiri pažeidimai.
46 Šį suskirstymą galėjo lemti aplinkybė, kad dėl ginčijamame sprendime aprašytų visų vieną tęstinį pažeidimą sudarančių antikonkurencinių veiksmų pažeistos trys nuostatos, pagal kurias šie veiksmai draudžiami, o šių veiksmų apimtis teritorijos ir laiko atžvilgiu skiriasi.
47 Beje, ginčijamo sprendimo 815–817 konstatuojamosiose dalyse ir Bendrajame Teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose Komisija nurodė, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. ji turėjo įgyvendinimo įgaliojimus taikyti SESV 101 straipsnį tik tarptautiniam oro transportui tarp Sąjungos oro uostų, todėl negalėjo SESV 101 straipsnio taikyti susitarimams ir antikonkurenciniams veiksmams dėl maršrutų tarp Sąjungoje esančių oro uostų ir ne EEE esančių oro uostų. Be to, ginčijamo sprendimo 818–821 konstatuojamosiose dalyse ji paaiškino, kad iki 2005 m. gegužės 19 d. ji turėjo įgaliojimus taikyti EEE susitarimo 53 straipsnį tik oro transportui tarp EEE esančių oro uostų ir tik nuo šios datos ji gavo įgaliojimus taikyti šią nuostatą maršrutams tarp EEE susitarimo šalyse, kurios nėra valstybės narės, ir trečiosiose šalyse esančių oro uostų. Dar iš ginčijamo sprendimo 822–825 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija nusprendė, jog turi įgaliojimus taikyti Susitarimo su Šveicarija 8 straipsnį maršrutams tarp Sąjungoje esančių oro uostų ir Šveicarijoje esančių oro uostų nuo 2002 m. birželio 1 d.
48 Taigi, kaip šio sprendimo 16 punkte nurodytame atsakyme ir per teismo posėdį pažymėjo Komisija, kadangi pažeistos trys nuostatos, t. y. SESV 101 straipsnis, EEE susitarimo 53 straipsnis ir Susitarimo su Šveicarija 8 straipsnis, o dėl kiekvieno iš šių straipsnių nustatyti Komisijos įgaliojimai juos taikyti ratione temporis ir ratione loci, tai lėmė ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies išskaidymą į 7 straipsnius, kurių pirmieji keturi išskirti taip:
– 1 straipsnis susijęs su Komisijos įgaliojimais taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį maršrutams tarp EEE esančių oro uostų laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2006 m. vasario 14 d.,
– 2 straipsnis susijęs su Komisijos įgaliojimais taikyti SESV 101 straipsnį maršrutams tarp Sąjungoje esančių oro uostų ir ne EEE esančių oro uostų laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.,
– 3 straipsnis susijęs su Komisijos įgaliojimais taikyti EEE susitarimo 53 straipsnį maršrutams tarp EEE susitarimo šalyse, kurios nėra valstybės narės, ir trečiosiose šalyse esančių oro uostų laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d. ir
– 4 straipsnis susijęs su Komisijos įgaliojimais taikyti Susitarimo su Šveicarija 8 straipsnį maršrutams tarp Sąjungoje esančių oro uostų ir Šveicarijoje esančių oro uostų laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.
49 Ieškovė neginčija nei nevienodos Komisijos įgaliojimų apimties, nelygu atitinkami maršrutai, nei ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies suskaidymo atsižvelgiant į skirtingą Komisijos įgaliojimų apimtį.
50 Tačiau ieškovė pažymi, kad, viena vertus, visos kaltinamos vežėjos, remiantis ginčijamo sprendimo motyvuojamąja dalimi, dalyvavo atliekant antikonkurencinius veiksmus, kurie yra vienas tęstinis pasaulinio masto pažeidimas, nepaisant užtikrinamų maršrutų, antra vertus, to sprendimo 1–4 straipsniuose nustatyti keturi skirtingi pažeidimai, kurių kiekvienas susijęs su kitokia maršrutų kategorija, kuriuos darant dalyvavo tik kai kurios iš kaltinamų vežėjų.
51 Dėl šio aspekto iš ginčijamo sprendimo matyti, kad tik 11 iš 21 kaltinamų vežėjų pavadinimai, t. y. Air France-KLM, Air France, KLM, British Airways, Cargolux, Lufthansa, Lufthansa Cargo, Swiss, ieškovė, SAS ir SAS Cargo, nurodyti kiekviename iš šių pirmųjų keturių straipsnių. Air Canada, CPA, Japan Airlines Corp., Japan Airlines, Qantas, SAC ir Singapore Airlines pavadinimai nurodyti to sprendimo 2 ir 3 straipsniuose. Vežėjos Scandinavian Airlines pavadinimas nurodytas to sprendimo 1 ir 4 straipsniuose. Vežėjų LAN ir LAN Cargo pavadinimai nurodyti tik to sprendimo 2 straipsnyje.
52 Taigi svarbu pažymėti, kad laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d., dėl kurio konstatuota, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje nurodytos vežėjos dalyvavo atliekant antikonkurencinius veiksmus, ir laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d., dėl kurio konstatuota, kad to sprendimo 3 straipsnyje nurodytos vežėjos dalyvavo atliekant tuos veiksmuos, visiškai apima to sprendimo 1 straipsnyje nurodytas laikotarpis nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2006 m. vasario 14 d. ir to paties sprendimo 4 straipsnyje nurodytas laikotarpis nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d., kaip tai matyti iš šio sprendimo 41 punkto.
53 Todėl jeigu antikonkurenciniai veiksmai būtų pripažinti vienu tęstiniu SESV 101 straipsnio, EEE susitarimo 53 straipsnio ir Susitarimo su Šveicarija 8 straipsnio pažeidimu, susijusiu su visais maršrutais, kuriuos apėmė kartelis, kuriame visos kaltinamos vežėjos dalyvavo, ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje nurodytų vežėjų pavadinimai turi būti nurodyti ir to sprendimo 1 bei 4 straipsniuose. Be to, visos nurodytos vežėjos, kurios, remiantis to sprendimo 2 straipsniu, dalyvavo atliekant veiksmus, su kuriais susijęs šis straipsnis, po 2005 m. gegužės 19 d., turi būti paminėtos ir to sprendimo 3 straipsnyje.
54 Taigi iš ginčijamo sprendimo pirmų keturių straipsnių negalima daryti išvados, kad jie aiškintini taip, kad juose nustatytas vienas tęstinis pažeidimas, susijęs su visais maršrutais, kuriuos apėmė kartelis, o jame dalyvavo visos kaltinamos vežėjos. Kadangi ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsniuose kelios kaltinamos vežėjos nenurodytos, priešingai, to sprendimo 1–4 straipsniai neišvengiamai aiškintini taip, kad juose padaryta viena iš dviejų išvadų:
– arba ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatuoti keturi skirtingi pavieniai tęstiniai pažeidimai, kurių kiekvienas susijęs su atskira maršrutų kategorija, o tai, beje, paaiškintų, kodėl to sprendimo 5 ir 6 straipsniuose vartojamas žodis „pažeidimai“ daugiskaitos forma, kaip tai tvirtina ieškovė,
– arba toje rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad padarytas vienas tęstinis pažeidimas, už kurį atsakomybė priskiriama tik toms vežėjoms, kurios, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo 1–4 straipsniuose nurodytais maršrutais, tiesiogiai dalyvavo darant pažeidimus, nurodytus kiekviename iš tų straipsnių, arba žinojo apie slaptą susitarimą dėl šių maršrutų, už kurį prisiėmė riziką.
55 Antrąjį aiškinimą pagrindžia aplinkybė, kad įmonei, tiesiogiai dalyvavusiai darant tik vieną ar kelis antikonkurencinius veiksmus, sudarančius vieną ir tęstinį pažeidimą, Komisija neturi teisės priskirti atsakomybės už kitų šio pažeidimo dalyvių numatytus ar atliktus veiksmus, kuriuos atliekant ji tiesiogiai nedalyvavo, nebent įrodyta, kad ji ketino prisidėti prie visų bendrų kitų kartelio dalyvių siekiamų tikslų ir kad žinojo apie visus kitus veiksmus siekiant tų pačių tikslų arba kad ji galėjo protingai juos numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, Rink., EU:C:2012:778, 44 punktą).
56 Vis dėlto, kaip nurodo pačios šalys, iš ginčijamo sprendimo visos motyvuojamosios dalies, konkrečiai iš to sprendimo 1, 95–97, 100, 101, 855, 856 ir 864–879 konstatuojamųjų dalių, matyti, kad Komisija aprašo vieną kartelį, kurį kvalifikuoja kaip vieną tęstinį SESV 101 straipsnio, EEE susitarimo 53 straipsnio ir Susitarimo su Šveicarija 8 straipsnio pažeidimą, susijusį su visais maršrutais, kuriuos apima kartelis, kuriame dalyvavo visos kaltinamos vežėjos. Jos pagal vieną bendrą planą ir naudodamosi vienu dvišalių ir daugiašalių ryšių tinklu derino veiksmus dėl, pirma, papildomo kuro apmokestinimo ir papildomų saugumo rinkliavų raidos ir, antra, atsisakymo mokėti komisinius. Veiksmai buvo derinami pasauliniu mastu, todėl vienu metu susiję su visais tame sprendime nurodytais maršrutais.
57 Ginčijamo sprendimo 892 konstatuojamojoje dalyje Komisija akcentavo, kad šio sprendimo 56 punkte aprašytas kartelis yra vienas pažeidimas ir vieną tęstinį pažeidimą sudarančius antikonkurencinius veiksmus šiuo atveju būtų „nenatūralu suskaidyti“ į atskirus pažeidimus.
58 Todėl reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje aprašytas vienas tęstinis pažeidimas, kuris susijęs su visais maršrutais, kuriuos apima kartelis, ir kurį darant dalyvavo visos kaltinamos vežėjos, prieštarauja to sprendimo rezoliucinei daliai, kurioje konstatuota arba kad padaryti keturi atskiri pavieniai tęstiniai pažeidimai, arba kad padarytas vienas tęstinis pažeidimas, už kurį atsakomybė kyla tik toms vežėjoms, kurios dėl ginčijamo sprendimo 1–4 straipsniuose nurodytų maršrutų tiesiogiai dalyvavo atliekant neteisėtus veiksmus, nurodytus kiekviename iš tų straipsnių, arba žinojo apie slaptą susitarimą dėl šių maršrutų ir buvo pasirengusios už jį prisiimti riziką.
59 Šios išvados nepaneigia Komisijos argumentas, nurodytas atsakyme, pateiktame pritaikius šio sprendimo 16 punkte minėtas proceso organizavimo priemones, kad ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsniuose kai kurios kaltinamos vežėjos nenurodytos dėl to, kad jos nevykdė maršrutų, kuriems taikomos šios nuostatos, ir tam nereikia nuspręsti, kad šiuose straipsniuose konstatuoti atskiri pavieniai tęstiniai pažeidimai.
60 Iš tikrųjų kitoks ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies aiškinimas, siūlomas Komisijos, prieštarautų pačiai vieno tęstinio pažeidimo, kurį sudaro visi antikonkurenciniai veiksmai, už kuriuos atsako visi dalyviai, esmei, ir nesvarbu, su kuriais maršrutais pažeidimas susijęs, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo 862 ir 873 konstatuojamosiose dalyse Komisijos pateiktų pastabų, kuriomis remiantis darytina išvada, kad ji šiuo atveju taikė principus, nustatytus teismų praktikoje, pagal kurią asmuo gali būti pripažintas atsakingu už įmonės dalyvavimą darant vieną tęstinį pažeidimą net jeigu įrodyta, kad atitinkama įmonė tiesiogiai dalyvavo tik viename ar keliuose šio pažeidimo epizoduose, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad slaptą susitarimą, kurio šalis buvo ta įmonė, apėmė bendras planas, o šis bendras planas apėmė visus pažeidimo epizodus (1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo Buchmann / Komisija, T‑295/94, Rink., EU:T:1998:88, 121 punktas ir 2002 m. kovo 20 d., HFB ir kt. / Komisija, T‑9/99, Rink., EU:T:2002:70, 231 punktas).
61 Kitoks ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies aiškinimas, kokį siūlo Komisija, prieštarautų ir tam tikriems jos teiginiams tame sprendime, pavyzdžiui, pateiktajam 881 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurį vienam tęstiniam pažeidimui konstatuoti nereikėjo, kad „vežėjos būtų visų kartelio dalyvių realios ar potencialios konkurentės arba realios ar potencialios konkurentės tik dėl konkrečių maršrutų“, arba pateiktajam 825 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurį nebūtina įrodyti pažeidimo egzistavimo dėl konkretaus maršruto, pakako įrodyti, kad egzistavo pasaulinio masto kartelis, o „ginčijamo sprendimo 4 [punkte] aprašyti įvykiai yra [tame] sprendime aprašyto pasaulinio masto kartelio įrodymų dalis“.
62 Iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad joje aprašytas vienas tęstinis pažeidimas siejamas ne tik su trimis pažeidimo epizodais, t. y. papildomu kuro apmokestinimu, papildomomis saugumo rinkliavomis ir atsisakymu mokėti komisinius, bet ir su visais kaltinamų vežėjų vykdomais maršrutais.
63 Vadinasi, remiantis kitokiu ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies aiškinimu, kokį siūlo Komisija, taip pat reikėtų konstatuoti, kad šio sprendimo motyvuojamoji dalis ir rezoliucinė dalis viena kitai prieštarauja.
64 Toliau reikia pripažinti, kad, priešingai, nei teigia Komisija (žr. šio sprendimo 59 punktą), ginčijamo sprendimo 1–4 straipsniuose nurodytos vežėjos laikomos atsakingomis už visą kiekviename straipsnyje nurodytą pažeidimą, bet dėl kiekvieno iš aptariamų straipsnių neišskirti tų vežėjų vykdyti ir nevykdyti maršrutai pažeidimo darymo laikotarpiu.
65 Galiausiai, Komisijos siūlomas ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies aiškinimas lemia tai, kad ši rezoliucinė dalis grindžiama dviem prieštaringais mąstymo būdais. Viena vertus, bet kuriame iš to sprendimo pirmų keturių straipsnių nurodyta vežėja laikoma atsakinga už antikonkurencinius veiksmus, kuriuos atliekant ji dalyvavo, net jeigu nevykdė visų maršrutų, kuriems taikomas atitinkamas straipsnis. Kita vertus, viename ar kitame straipsnyje nepaminėta ta pati vežėja visiškai išvengia atsakomybės už antikonkurencinius veiksmus, kuriuos atliekant ji vis dėlto dalyvavo, jeigu nevykdė nė vieno iš maršrutų, kuriems taikomas tas straipsnis.
66 Maža to, pažymėtina, kad šio sprendimo 16 punkte minėtame atsakyme Komisija pirmą kartą pagrindė, kodėl tam tikros kaltinamos vežėjos nenurodytos ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsniuose, tuo, kad turi tariamą „diskreciją“, kuri jai leidžia tam tikroms bendro kartelio dalyvėms nepriskirti atsakomybės už visus tą kartelį sudarančius antikonkurencinius veiksmus, kuriuos atliekant jos vis dėlto dalyvavo, jeigu tai grindžiama objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, bet pripažino, kad į to sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnius galėjo būti įtrauktos visos vežėjos.
67 Komisija nepaaiškino ne tik tokių įgaliojimų teisinio pagrindo, bet ir jų suderinamumo su savo noru taikyti iš ginčijamo sprendimo 862 ir 873 konstatuojamosiose dalyse minėtos teismų praktikos, nurodytos šio sprendimo 60 punkte, išplaukiančius principus.
68 Galiausiai, svarbu konstatuoti, kad patys ginčijamo sprendimo motyvai nėra visiškai nuoseklūs. Iš tikrųjų šiuose motyvuose pateikta vertinimų, kurie sunkiai suderinami su tuose motyvuose aprašyto vieno kartelio dėl visų rezoliucinėje dalyje nurodytų maršrutų egzistavimu (žr. šio sprendimo 56 punktą).
69 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip teigia ieškovė, ginčijamo sprendimo 1124 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad kiekvienos kaltinamos vežėjos dalyvavimo darant pažeidimą pradžios data laikė pirmuosius antikonkurencinius ryšius, į kuriuos kiekviena vežėja buvo įsitraukusi, išskyrus tam tikras vežėjas, t. y. Air Canada, CPA, Japan Airlines, LAN Cargo ir SAC, kurios, anot Komisijos, neturi būti pripažintos atsakingomis už pažeidimą, kiek jis susijęs su maršrutais tarp EEE esančių oro uostų. Dėl šių vežėjų ji nustatė, kad pažeidimas pradėtas daryti 2004 m. gegužės 1 d., nors kartu nurodė, kad jos dalyvavo šio sprendimo 56 punkte aprašytame viename kartelyje dar iki šios datos. Tokios datos pasirinkimą Komisija motyvavo tuo, kad „tik nuo [tos datos] Reglamentas Nr. 1/2003 [tapo] taikytinas atitinkamoms paslaugoms ir pažeidimas [buvo] konstatuotas, kiek tai susiję su [aptariamomis vežėjomis]“.
70 Kaip minėta (žr. šio sprendimo 60 punktą), ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje Komisija konkrečiai nurodė, kad taiko principus, išplaukiančius iš teismų praktikos, pagal kurią, kai padarytas vienas tęstinis pažeidimas, asmuo gali būti pripažintas atsakingu už įmonės dalyvavimą darant pažeidimą, net kai įrodyta, kad atitinkama įmonė tiesiogiai dalyvavo tik viename ar keliuose šio pažeidimo epizoduose, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad slaptas susitarimas, kurio šalis buvo ta įmonė, apėmė bendrą planą, kuris apėmė visus pažeidimo epizodus.
71 Todėl reikia nuspręsti, kad nors ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuotas vienas tęstinis pažeidimas, susijęs su visais maršrutais, dėl kurių sudarytas kartelis, vis dėlto joje yra reikšmingų prieštaravimų.
72 Taigi iš viso to, kas pasakyta, išplaukia, kad ginčijamas sprendimas yra prieštaringas, nes, pirma, jo motyvai prieštarauja rezoliucinei daliai ir, antra, patys motyvai yra tarpusavyje prieštaringi.
73 Toliau reikia patikrinti, ar, kaip teigia ieškovė, dėl ginčijamo sprendimo prieštaringumo pažeista jos teisė į gynybą, nes dėl šių prieštaravimų ieškovė negalėjo suprasti konstatuoto pažeidimo ar pažeidimų pobūdžio ir apimties, o Bendrasis Teismas – vykdyti sprendimo kontrolės.
74 Šiuo klausimu primintina, jog vien to, kad sprendimo motyvuojamoji dalis ir rezoliucinė dalis viena kitai prieštarauja, nepakanka, kad būtų nuspręsta, jog jis netinkamai motyvuotas, jeigu, pirma, iš viso sprendimo ieškovas gali identifikuoti šį nenuoseklumą ir juo remtis, antra, rezoliucinės dalies formuluotė yra pakankamai aiški ir tiksli, leidžianti jam suprasti tikslią sprendimo taikymo sritį, ir, trečia, surinkti įrodymai, patvirtinantys ieškovo dalyvavimą darant rezoliucinėje dalyje nurodytus pažeidimus, aiškiai identifikuoti ir išnagrinėti motyvuojamojoje dalyje (šiuo klausimu žr. 32 punkte minėto Sprendimo Adriatica di Navigazione / Komisija, EU:T:2003:335, 49–52 punktus).
75 Tačiau šiuo atveju nė vienas iš galimų šio sprendimo 54 punkte nurodytų ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies aiškinimų neatitinka to sprendimo motyvuojamosios dalies. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Bendrasis Teismas negali teikti pirmumo vienam iš šių aiškinimų nepakeisdamas Komisijos vertinimo savuoju, pakanka išnagrinėti, remiantis bent vienu iš galimų aiškinimų, ar ginčijamo sprendimo prieštaringumas pažeidžia ieškovės teisę į gynybą, o Bendrajam Teismui trukdo vykdyti kontrolę.
76 Dėl pirmojo aiškinimo, t. y. kad nustatyti keturi atskiri pavieniai tęstiniai pažeidimai, kaip šiuo atveju tvirtina ieškovė, reikia konstatuoti, kad, nors ji galėjo identifikuoti prieštaravimą būtent tarp ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies ir rezoliucinės dalies, o iš rezoliucinės dalies suprasti, kad joje konstatuoti keturi atskiri pažeidimai, ji negalėjo suprasti, kiek motyvuojamojoje dalyje pateikti įrodymai dėl vieno tęstinio pažeidimo egzistavimo patvirtino, kad egzistuoja rezoliucinėje dalyje konstatuoti keturi atskiri pažeidimai, todėl ji negalėjo ginčyti įrodymų pakankamumo.
77 Iš tikrųjų ginčijamo sprendimo 692–806 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė nediferencijuoti dėl kiekvienos kaltinamos vežėjos surinktų įrodymų pagal maršrutus ar maršrutų kategorijas, su kuriais šie įrodymai susiję. Komisija tik vertino, ar šie įrodymai patvirtino šių vežėjų dalyvavimą viename šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašytame kartelyje, bet nenagrinėjo, ar šie įrodymai patvirtina, kad egzistuoja kiekvienas iš ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje jos konstatuotų keturių pavienių tęstinių pažeidimų. Įrodymai diferencijuoti tik pagal veiksmų derinimą atitinkamai dėl papildomo kuro apmokestinimo, papildomų saugumo rinkliavų ir atsisakymo mokėti komisinius.
78 Be to, kaip tvirtina ieškovė, remdamasi pirmuoju galimu rezoliucinės dalies aiškinimu, ji negali suprasti logikos, kuria vadovaudamasi Komisija ją pripažino atsakinga už pažeidimą, įskaitant maršrutus, kurių ji neužtikrino ginčijamo sprendimo kiekviename straipsnyje nustatytose ribose, todėl negali suprasti, ar ji diskriminuojama, palyginti su kitomis kaltinamomis vežėjomis, kurios pripažintos atsakingomis tik už du pažeidimus ar tik už vieną, nes jos neužtikrino tam tikrų maršrutų.
79 Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš ginčijamo sprendimo neaišku, kodėl tam tikrų vežėjų pavadinimai nenurodyti kai kuriuose to sprendimo straipsniuose. Beje, ieškovė tvirtina, kad iš to sprendimo negalima suprasti, ar šis nenurodymas susijęs su tuo, kad tos vežėjos neužtikrino tam tikrų maršrutų. Tik vėliau, pritaikius šio sprendimo 16 punkte nurodytą proceso organizavimo priemonę, Bendrajame Teisme Komisija patikslino, kad tam tikrų vežėjų pavadinimai nenurodyti kai kuriuose to sprendimo straipsniuose arba dėl to, kad tos vežėjos nevykdė tuose straipsniuose nustatytų maršrutų, arba dėl to, kad 2005 m. jų apyvarta skraidant šiais maršrutais buvo mažesnė nei 30 000 EUR.
80 Šiomis aplinkybėmis primintina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešta kartu su jam nepalankiu aktu ir motyvų nebuvimo negalima pateisinti tuo, kad suinteresuotasis asmuo apie akto motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (1981 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Michel / Parlamentas, 195/80, Rink., EU:C:1981:284, 22 punktas ir 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink., EU:C:2005:408, 463 punktas).
81 Jei tai nepadaryta, pareiga motyvuoti individualų sprendimą neatitinka pagal nusistovėjusią teismų praktiką jai keliamo tikslo – suinteresuotajam asmeniui suteikti pakankamai informacijos, kuri jam leistų žinoti, ar sprendimas yra pagrįstas arba galbūt turi trūkumų, dėl kurių jo galiojimas gali būti ginčijamas, o Sąjungos teismui – galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 80 punkte minėto Sprendimo Dansk Rorindustri ir kt. / Komisija, EU:C:2005:408, 462 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
82 Šiuo atveju būtent dėl šios pavėluotai pateiktos informacijos ieškovė galėjo remtis vienodo požiūrio į kaltinamas vežėjas principo pažeidimu tik per teismo posėdį, nes tik šiame etape ji sužinojo, kad, atsižvelgiant į jos 2005 m. apyvartą, pasiektą skraidant maršrutais tarp Sąjungoje esančių oro uostų ir Šveicarijoje esančių oro uostų, jos pavadinimas neturėjo būti nurodytas ginčijamo sprendimo 4 straipsnyje.
83 Be to, Bendrasis Teismas negali vykdyti ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolės, nes negali vertinti, ar Komisijos surinktų įrodymų, patvirtinančių vieno tęstinio pažeidimo egzistavimą, pakanka tam, kad būtų įrodyta, jog egzistuoja to sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatuoti keturi pažeidimai.
84 Vadinasi, ginčijamas sprendimas netinkamai motyvuotas ir dėl šios priežasties turi būti panaikintas.
85 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus reikia priimti pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį.
86 Todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su ieškove, ir nereikia nagrinėti kitų jos pateiktų ieškinio pagrindų ir argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimą C(2010) 7694 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį, EEE susitarimo 53 straipsnį ir Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnį (byla COMP/39258 – Oro transportas), kiek jis susijęs su Martinair Holland NV.
2. Europos Komisija padengia savo ir Martinair Holland patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kanninen | Pelikánová | Buttigieg |
Paskelbta 2015 m. gruodžio 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.