Bylos T‑413/10 ir T‑414/10
(ištraukų skelbimas)
Socitrel – Sociedade Industrial de Trefilaria, SA
ir
Companhia Previdente – Sociedade de Controle de Participações Financeiras, SA
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Protingas terminas“
Santrauka – 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pareigos motyvuoti vertinimas atsižvelgiant į bylos aplinkybes – Būtinybė nurodyti visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes – Nebuvimas
(SESV 296 straipsnis)
2. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Atgrasomasis pobūdis – Daugiklio taikymas pradiniam dydžiui – Nuoroda į tai, kas pasakyta vertinant pažeidimo sunkumą – Pakankamas motyvavimas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 25 punktas)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Protingo termino laikymasis – Pažeidimas – Pasekmės – Sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas dėl pernelyg ilgos procedūros trukmės, panaikinimas – Sąlyga – Atitinkamų įmonių teisės į gynybą pažeidimas – Veiksniai, galintys paaiškinti administracinės procedūros trukmę
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 17)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Pažeidimas – Sąlygos – Keičiantis Komisijos sprendimas, priimtas po to, kai buvo pateiktas ieškinys dėl pirminio sprendimo – Rūpestingumo pareigos laikymasis ir teisės į gynybą užtikrinimas – Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo nebuvimas
5. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos įtakos, kurią patronuojančioji bendrovė daro jai visiškai ar beveik visiškai priklausančioms dukterinėms bendrovėms, įskaitant kontroliuojančiosios bendrovės atvejį, prezumpcija
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
6. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos įtakos, kurią patronuojančioji bendrovė daro jai visiškai ar beveik visiškai priklausančioms dukterinėms bendrovėms, įskaitant kontroliuojančiosios bendrovės atvejį, prezumpcija –, Šią prezumpciją norinčios paneigti bendrovės įrodinėjimo pareigos – Įrodymai, kurių nepakanka prezumpcijai paneigti
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
7. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos įtakos, kurią patronuojančioji bendrovė daro jai visiškai ar beveik visiškai priklausančioms dukterinėms bendrovėms, prezumpcija – Galimybė paneigti – Atsižvelgimas į nekaltumo prezumpcijos, bausmių individualizavimo, teisinio saugumo ir procesinio lygiateisiškumo principų laikymąsi
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Maksimalus dydis – Apskaičiavimas – Apyvarta, į kurią reikia atsižvelgti – Visų bendrovių, sudarančių ekonominį vienetą, veikiantį kaip įmonė, bendra apyvarta sprendimo, kuriuo skirta bauda, priėmimo dieną
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Maksimalus dydis – Apskaičiavimas – Apyvarta, į kurią reikia atsižvelgti – Prieš baudos paskyrimą ėjusių ūkinių metų apyvarta – Atsižvelgimas į kitų ankstesnių ūkinių metų apyvartą – Leistinumas – Sąlygos
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Vertinimo kriterijai – Kiekvienos įmonės dalyvavimo sunkumas – Atskyrimas – Kartelis, kurį sudaro kelios dalys – Proporcingumo ir bausmių bei sankcijų individualizavimo principų laikymasis
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 ir 22 punktai)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Sunkumo normų, suskirstytų atsižvelgiant į įvairias vieną pažeidimą padariusių įmonių kategorijas, nustatymas – Nedidelis skirtumas tarp normų, taikytų pažeidimą padariusioms įmonėms – Vienodo požiūrio principo paisymas – Vertinimas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Vertinimo kriterijai – Atitinkamos įmonės atliktas klaidingas savo teisinės situacijos vertinimas – Poveikio nebuvimas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos pareiga laikytis jos ankstesniuose sprendimuose nustatytos praktikos – Nebuvimas
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Lengvinančios aplinkybės – Pasyvus ar prisitaikėliškas įmonės vaidmuo – Į naujas gaires neperkelta aplinkybė – Komisijos diskrecija
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 2 ir 3 punktai; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Lengvinančios aplinkybės – Kaltinamos įmonės bendradarbiavimas, nepatenkantis į Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taikymo sritį – Vertinimo kriterijai
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)
16. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Maksimalus dydis – Skaičiavimas – Bendrovės, sudarančios vieną įmonę pažeidimo laikotarpiu, ir bendrovė, įsigijusi dalyvį po pažeidimo – Įvairių maksimalaus dydžio apskaičiavimo metodų taikymas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 106 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 135–137 punktus)
3. Konkurencijos srityje protingo termino principo pažeidimas vykdant administracines procedūras gali sukelti dvejopas pasekmes.
Pirma, kai protingo termino nepaisymas turi įtakos procedūros baigčiai, toks pažeidimas gali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimą. Taikant konkurencijos taisykles protingo termino viršijimas gali būti pagrindas panaikinti tik sprendimus, kuriais konstatuojami pažeidimai, ir tik tuomet, jei įrodoma, kad pažeidus šį principą buvo pažeista ir atitinkamų įmonių teisė į gynybą. Kitais atvejais pareigos priimti sprendimą per protingą terminą nesilaikymas neturi įtakos pagal Reglamentą Nr. 17 vykdomos administracinės procedūros teisėtumui. Kadangi teisės į gynybą paisymas yra nepaprastai svarbus per administracines procedūras dėl konkurencijos, svarbu išvengti nepataisomo šios teisės pažeidimo dėl pernelyg ilgos tyrimo stadijos trukmės ir to, kad ši ilga trukmė sudarytų kliūtis surinkti įrodymus, paneigiančius atsakomybę užtraukiantį atitinkamų įmonių elgesį. Dėl šios priežasties tyrimą, ar nėra galimų teisės į gynybą apribojimų, reikia atlikti ne tik dėl etapo, kai šia teise naudojamasi plačiausiai, t. y. antrojo administracinės procedūros etapo, kuris tęsiasi nuo pranešimo apie kaltinimus iki galutinio sprendimo priėmimo. Vertinimas dėl teisės į gynybą veiksmingumo galimo apribojimo turi būti atliktas dėl visos šios procedūros, atsižvelgiant į bendrą jos trukmę.
Antra, kai protingo termino nesilaikymas neturi įtakos procedūros baigčiai, dėl tokio pažeidimo Sąjungos teismas, pasinaudodamas neribota jurisdikcija, gali tinkamai atlyginti už pažeidimą, padarytą viršijus protingą administracinės procedūros trukmę, atitinkamai sumažindamas skirtą baudą.
Siekiant paaiškinti administracinės procedūros dėl kartelių trukmę, reikia atsižvelgti, be kita ko, į kartelio trukmę, jo labai didelę geografinę aprėptį, kartelio organizavimą geografiniu ir laiko požiūriais, įgyvendinant kartelį įvykusių susitikimų skaičių, susijusių įmonių skaičių, prašymų atleisti nuo baudų arba jas sumažinti skaičių, dokumentų, pateiktų arba gautų per patikrinimus ir parengtų įvairiomis kalbomis, kuriuos Komisija turėjo išnagrinėti, kiekį, prašymus pateikti informacijos, pranešimo apie kaltinimus adresatų skaičių, procedūros kalbų skaičių ir prašymus, susijusius su pajėgumu sumokėti baudas.
(žr. 151–155, 168, 169 punktus)
4. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų. Teisė remtis šiuo principu atsiranda, kai tenkinamos trys sąlygos. Pirma, administracija suinteresuotajam asmeniui iš leidžiamų ir patikimų šaltinių turi būti suteikusi tikslių, besąlyginių ir tarpusavyje derančių patikinimų. Antra, šie patikinimai turi būti tokie, kad asmeniui, kuriam jie skirti, atsirastų teisėtų lūkesčių. Trečia, suteikti patikinimai turi atitikti taikytinas normas.
Be to, rūpestingumo pareiga apima Komisijos prievolę kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkretaus atvejo aplinkybes.
Taip pat institucija tinkamo administravimo sumetimais teisėtai gali ištaisyti sprendime padarytas klaidas ar praleidimus. Komisija negali teisinėje sistemoje palikti galioti sprendimo žinodama, kad jame yra klaidų ir praleidimų, todėl tinkamo administravimo sumetimais institucija teisėtai gali ištaisyti pirminio sprendimo klaidas ir praleidimus. Taigi tuo atveju, kai Komisija šiuo tikslu priėmė keičiantį sprendimą po to, kai dėl pirminio sprendimo buvo pateikti ieškiniai ir kai ieškovams buvo pasiūlyta pakoreguoti savo pagrindus ir reikalavimus priėmus keičiantį sprendimą, ieškovai negali teigti, kad Komisija pažeidė jų teisę į gynybą.
Be to, kadangi Komisija tinkamo administravimo sumetimais turi teisę ištaisyti pirminį sprendimą, kuriame yra klaidų ir praleidimų, administracija iš patikimų ir leidžiamų šaltinių negali pateikti jokių tikslių, besąlyginių ir tarpusavyje derančių patikinimų, kad toks sprendimas liks galioti, kol Sąjungos teismas jį galimai panaikins.
Komisijos taip pat negalima kaltinti nelojaliu ar nesąžiningu elgesiu vien dėl to, kad ji iš dalies pakeitė sprendimą, kuriame, jos pačios nuomone, buvo įvairių klaidų ir praleidimų.
(žr. 174–176, 179, 182, 185, 187–189 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 197–208, 220, 228, 238 punktus)
6. Konkurencijos taisyklių pažeidimo srityje, tuo atveju, kai patronuojančiajai bendrovei pažeidimo laikotarpiu, dėl kurio ji kaltinama, priklauso visas arba beveik visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, Komisija turi teisę remtis faktinės lemiamos įtakos prezumpcija. Vien to, kad dukterinė bendrovė kontroliuoja konkrečius savo komercinės politikos aspektus, šiuo atžvilgiu negaudama nurodymų, nepakanka, kad minėta prezumpcija būtų paneigta. Todėl dukterinės bendrovės savarankiškumas negali būti įrodytas paprasčiausiai parodant, jog ji pati kontroliuoja konkrečius savo prekybos su pažeidimu susijusiais produktais politikos aspektus.
Be to, kadangi dukterinės bendrovės savarankiškumas negali būti vertinamas atsižvelgiant vien į įmonės veiklos valdymo aspektus, to, jog dukterinė bendrovė atitinkamoje rinkoje niekada nevykdė specialios patronuojančiosios bendrovės informavimo politikos, nepakanka siekiant įrodyti jos savarankiškumą. Be to, aplinkybė, kad iš bylos medžiagos dokumentų nematyti, jog patronuojančioji bendrovė davė nurodymų savo dukterinei bendrovei, neįrodo, kad tokių nurodymų nebuvo. Atstovavimas patronuojančiajai bendrovei jos dukterinės bendrovės valdymo organuose yra svarbus dukterinės bendrovės komercinės politikos faktinės kontrolės įrodymas.
Maža to, patronuojančioji bendrovė gali būti laikoma atsakinga už dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą netgi tuomet, kai grupėje yra daug veiklą vykdančių bendrovių. Taigi to, kad patronuojančioji bendrovė yra kontroliuojančioji bendrovė, netgi nevykdanti veiklos, nepakanka, kad būtų paneigta faktinės lemiamos įtakos prezumpcija, ir tai neperkelia įrodinėjimo naštos. Aplinkybės, kad patronuojančioji bendrovė apsiriboja akcijų valdymu, atsižvelgiant į jos socialinį pobūdį ir įstatuose nustatytą tikslą, savaime nepakanka Komisijos taikytai prezumpcijai paneigti.
Be to, tai, kad patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė yra skirtingą teisinį subjektiškumą turinčios bendrovės ir skiriasi jų akcininkai bei buveinės, neturi įtakos, jei jos sudaro vieną įmonę.
Taip pat neturi reikšmės tai, kad egzistuoja nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, jog patronuojančiosios bendrovės vadovai jai neatstovauja posėdžiaudami dukterinės bendrovės valdyboje. Bendrovė negali remtis nacionalinės teisės aktais siekdama nesilaikyti Sąjungos taisyklių, nes Sąjungos teisėje vartojamos teisinės sąvokos iš principo turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai visoje Sąjungoje.
To, kad patronuojančioji bendrovė pati nevykdė veiklos sektoriuje, su kuriuo susijęs pažeidimas, taip pat nepakanka norint paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją.
Be to, išvados dėl dukterinės bendrovės savarankiškumo negalima daryti remiantis tuo, kad patronuojančiajai bendrovei įsigijus dukterinę bendrovę pastarajai tebevadovavo jos ankstesnė valdyba.
Galiausiai, kadangi tam, kad SESV 101 straipsnio pažeidimas būtų inkriminuotas įmonei, reikia ne su šiuo pažeidimu susijusios įmonės dalininkų ar pagrindinių vadovų veiksmų ar netgi žinojimo apie juos, o asmens, kuris turi teisę veikti įmonės vardu, veiksmų, tai, kad patronuojančioji bendrovė nežinojo apie savo dukterinės bendrovės neteisėtą elgesį, neturi įtakos galimybei pripažinti ją solidariai atsakinga už dukterinės bendrovės veiksmus.
(žr. 210–214, 240–253 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 235–237 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 258–264 punktus)
9. Kalbant apie „praėjusių ūkinių metų“, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, nustatymą, pažymėtina, kad tuo atveju, kai nėra jokios informacijos apie tai, kad įmonė nebevykdo komercinės veiklos ar iškraipė savo apyvartą siekdama išvengti didelės baudos, Komisija privalo nustatyti maksimalią baudos ribą atsižvelgdama į naujausią ištisų ekonominės veiklos metų apyvartą. Komisija neturi diskrecijos taikyti 10 % maksimalią ribą ūkiniams metams, ėjusiems prieš ūkinius metus, kai buvo priimtas sprendimas. Į tokius ankstesnius ūkinius metus Komisija gali atsižvelgti tik esant išimtinėms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai atitinkama įmonė neturėjo apyvartos ūkiniais metais, ėjusiais prieš tai, kai buvo priimtas Komisijos sprendimas. Be to, net ir tokiu atveju ji neturi plačios diskrecijos rinktis ūkinių metų, į kuriuos bus atsižvelgta nustatant maksimalią baudos ribą. Iš tiesų ji privalo remtis paskutiniais ištisais ūkiniais metais, atspindinčiais ištisus įprastos ekonominės veiklos metus.
Nors apskaičiuodama maksimalią baudos ribą Komisija iš principo turi atsižvelgti į atitinkamos įmonės apyvartą paskutiniais ištisais ūkiniais metais prieš priimant sprendimą, kuriuo skiriama bauda, vis dėlto iš teisės akto, kuriam priklauso ši nuostata, konteksto ir tikslų matyti, kad tuo atveju, kai ūkinių metų, ėjusių prieš Komisijai priimant sprendimą, apyvarta neatspindi ištisų įprastos ekonominės veiklos metų, kuriuos sudaro dvylika mėnesių, todėl nesuteikia jokios naudingos informacijos apie atitinkamos įmonės tikrą ekonominę situaciją ir apie tai, koks būtų tinkamas jai skirtinos baudos dydis, į šią apyvartą negalima atsižvelgti nustatant maksimalią baudos ribą. Tokiu atveju, kuris gali atsirasti tik esant išimtinėms aplinkybėms, apskaičiuodama maksimalią baudos ribą Komisija privalo atsižvelgti į paskutinius ištisus ūkinius metus, atspindinčius ištisus įprastos ekonominės veiklos metus.
Nuoroda į „ištisus įprastos ekonominės veiklos metus“ siekiama, kad nebūtų atsižvelgta į ūkinius metus, kuriais atitinkama įmonė buvo bebaigianti savo veiklą, nors jos ekonominė veikla dar nebuvo visiškai nutraukta, ar apskritai ūkinius metus, kuriais atitinkamos įmonės elgesys rinkoje nebuvo panašus į įprastą ekonominę veiklą vykdančios įmonės elgesį. Kita vertus, vien aplinkybė, kad konkrečių ūkinių metų apyvarta arba pelnas yra daug mažesnis ar didesnis, nei prieš tai buvusių ūkinių metų apyvarta ar pelnas, nereiškia, jog aptariami metai nėra ištisi įprastos ekonominės veiklos metai.
(žr. 265–268 punktus)
10. Nustatant baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydžius reikia atsižvelgti į pažeidimo trukmę ir visas aplinkybes, turinčias reikšmės vertinant jo sunkumą. Konkurencijos teisės pažeidimų sunkumas turi būti nustatytas atsižvelgiant į daug elementų, kaip antai konkrečias bylos aplinkybes, jos kontekstą ir baudų atgrasomąjį pobūdį, tačiau nėra sudaryta privalomo ar išsamaus kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, sąrašo. Tarp elementų, į kuriuos galima atsižvelgti vertinant pažeidimų sunkumą, yra kiekvienos įmonės elgesys, vaidmuo, kurį kiekviena iš jų atliko sudarant kartelį, pelnas, kurį šios įmonės gavo iš šio kartelio, įmonių dydis ir atitinkamų prekių vertė, taip pat pavojus, kurį tokio pobūdžio pažeidimai kelia Sąjungos tikslams.
Nors tai, kad įmonė dalyvavo ne visuose kartelio aspektuose ar kad ji vaidino menką vaidmenį tuose aspektuose, kuriuose dalyvavo, neturi reikšmės nustatant, ar ji padarė pažeidimą, vis dėlto atitinkamos įmonės dalyvavimo ribotumas gali turėti įtakos vertinant pažeidimo mastą ir sunkumą, taigi nustatant sankcijos dydį. Todėl vertindama santykinį kiekvieno kartelio dalyvio dalyvavimo sunkumą Komisija turi atsižvelgti į tai, kad tam tikri pažeidėjai tam tikrais atvejais yra atsakingi ne už visus šio kartelio aspektus.
Be to, kalbant apie proporcingumo principą, pažymėtina, kad pagal jį reikalaujama, kad institucijų aktai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nustatytam tikslui pasiekti. Apskaičiuojant baudas pažeidimų sunkumas turi būti nustatytas atsižvelgiant į daugelį veiksnių ir nė vienam iš šių veiksnių negalima suteikti neproporcingos svarbos kitų vertinimo kriterijų atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis proporcingumo principas reiškia, kad Komisija privalo nustatyti baudą, proporcingą veiksniams, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą, ir šiuo atžvilgiu tuos veiksnius taikyti nuosekliai bei objektyviai pateisinamai.
(žr. 277–282 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 283, 288, 290–293 punktus)
12. Nustatant baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydį, į tai, kad menkas kaltinamos įmonės dydis ir aplinkybė, kad ji yra šeimai priklausančios grupės dalis, turėjo įtakos jos teisinėms ir ekonominėms žinioms ir neleido jai tiksliai įvertinti pažeidimo, kurį darant ji dalyvavo, masto, negalima atsižvelgti siekiant įvertinti pažeidimo sunkumą. Iš principo įmonės pačios prisiima riziką dėl klaidingo savo teisinės situacijos vertinimo, remiantis maksima, kad visi turi žinoti įstatymus.
(žr. 301, 304 punktus)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 307 punktą)
14. Baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimą skyrimo srityje, kai pažeidimą padaro kelios įmonės, reikia išnagrinėti santykinį kiekvienos iš jų dalyvavimo darant jį sunkumą, siekiant nustatyti, ar jų atžvilgiu yra sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių.
Tam, kad būtų nustatyta, ar įmonei taikytina lengvatinė aplinkybė dėl faktinio neteisėtų susitarimų nesilaikymo, reikia patikrinti, ar jos nurodyti argumentai gali patvirtinti, kad tuo laikotarpiu, kai buvo prisijungusi prie neteisėtų susitarimų, ji iš tikrųjų jų netaikė, rinkoje veikdama pagal konkurencijos principus, arba bent tai, kad ji taip aiškiai ir reikšmingai priešinosi šiam karteliui įgyvendinti numatytiems įpareigojimams, kad net sutrukdė patį jo veikimą.
Kai nustatyta, kad spręsdama dėl savo elgesio atitinkamoje rinkoje įmonė pažeidėja galėjo atsižvelgti į slaptus kartelio susitarimus, to, kad ji nedalyvavo tam tikruose iš šių susitarimų, darant prielaidą, jog tai įrodyta, savaime nepakanka, kad būtų patenkintas įrodymų reikalavimas, nustatytas teismo praktikoje, pagal kurią tam, kad galėtų pasinaudoti Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse (2006 m. gairės) numatyta lengvinančia aplinkybe, pažeidėjai turi įrodyti, jog elgėsi pagal konkurencijos principus arba bent tai, kad jie taip aiškiai ir reikšmingai priešinosi šiam karteliui įgyvendinti numatytiems įpareigojimams, kad net sutrukdė patį jo veikimą. Vien įrodymas, kad nebuvo dalyvauta tam tikruose slaptuose kartelio susitarimuose, savaime negali paneigti to, kad kiti susitarimai galėjo pakenkti konkurencijai atitinkamoje rinkoje.
Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse numatyta, jog išimtinai pasyvus ar prisitaikėliškas elgesys darant pažeidimą yra lengvinanti aplinkybė. Tačiau 2006 m. gairių 29 punkte numatytame lengvinančių aplinkybių sąraše ši aplinkybė nenurodyta kaip lengvinanti aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, jog 2006 m. gairių 29 punkte pateiktas sąrašas nėra baigtinis, išimtinai pasyvų ar prisitaikėlišką vaidmenį darant pažeidimą iš principo galima laikyti aplinkybe, dėl kurios gali būti sumažintas bazinis baudos dydis.
(žr. 313–318 punktus)
15. Baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimą skyrimo srityje Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 29 punkto ketvirtoje įtraukoje numatyta, kad bazinis baudos dydis gali būti sumažintas, kai atitinkama įmonė veiksmingai bendradarbiauja su Komisija kitose nei Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo kartelių bylose (Pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo) taikymo srityse ir plačiau, nei reikalauja jos teisiniai įsipareigojimai bendradarbiauti.
Tam, kad kaltinama įmonė galėtų pasinaudoti šia nuostata, ji turi įrodyti, kad jos bendradarbiavimas, kuris yra platesnis, nei reikalauja jos teisiniai įsipareigojimai bendradarbiauti, tačiau nesuteikia jai teisės į baudos sumažinimą pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo, buvo objektyviai naudingas Komisijai, nes ji galutiniame sprendime galėjo remtis šios įmonės bendradarbiaujant pateiktais įrodymais, be kurių nebūtų galėjusi visiškai ar iš dalies nubausti už nagrinėjamą pažeidimą.
Taigi tuo atveju, kai įmonė, pirma, neginčijo faktinių aplinkybių ir laiku atsakė į jai pateiktus prašymus suteikti informacijos, o tai neviršija jos teisinių įsipareigojimų bendradarbiauti ir, antra, neįrodė, kad Komisija savo galutiniame sprendime galėjo remtis šiai įmonei bendradarbiaujant pateiktais įrodymais, be kurių nebūtų galėjusi visiškai ar iš dalies nubausti už nagrinėjamą pažeidimą, tokia įmonė negali reikalauti sumažinti baudą pagal 2006 m. gairių 29 punktą.
(žr. 327–330 punktus)
16. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 334–337 punktus)