Byla T‑194/06

SNIA SpA

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Vandenilio peroksidas ir natrio perboratas – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Neteisėto elgesio priskyrimas – Už pažeidimą atsakingos bendrovės prijungimas – Teisė į gynybą – Pranešimo apie kaltinimus ir ginčijamo sprendimo atitiktis – Pareiga motyvuoti“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai

(EB 81 straipsnis)

2.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Juridinis asmuo, atsakingas už įmonės valdymą pažeidimo padarymo metu – Išnykimas

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

3.      Procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Naujas pagrindas – Sąvoka

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)

4.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pranešimui apie kaltinimus netapatus sprendimas – Teisės į gynybą pažeidimas – Sąlyga

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis)

1.      Konkrečiu atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 % pažeidimą padariusios jos dukterinės bendrovės kapitalo, egzistuoja paprasta prezumpcija, jog ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui.

Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, kad būtų preziumuojama, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką jos prekybos politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojanti bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojanti bendrovė, kuri turi nuginčyti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, jog jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai.

(žr. 49 ir 50 punktus)

2.      Kai vykdomos teisinės ar organizacinės konkurencijos taisykles pažeidusio subjekto reformos, šios reformos nebūtinai lemia, kad sukuriama nauja įmonė, kuri neatsako už pažeidimą, jei ekonominiu požiūriu abu subjektai sutampa.

Iš tikrųjų siekiant veiksmingai įgyvendinti konkurencijos taisykles gali būti reikalinga atsakomybę priskirti naujajam pažeidimą padarusios įmonės valdytojui, jeigu jis tikrai gali būti laikomas pirminį valdytoją pakeitusiu asmeniu.

Šis vadinamasis „ekonominio tęstinumo“ kriterijus svarbus tik esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, tuomet, kai už įmonės valdymą atsakingas juridinis asmuo po pažeidimo nustoja teisiškai egzistavęs arba grupės vidaus restruktūrizavimo atveju, atsižvelgiant į struktūrinius pirminio įmonės valdytojo ir naujojo valdytojo ryšius, kai pirminis valdytojas nebūtinai teisiškai nutraukia savo egzistavimą, tačiau daugiau nebeužsiima svarbia ekonomine veikla atitinkamoje rinkoje.

Įmonė negali pagrįstai remtis aplinkybe, kad, neatsižvelgiant į susijungimą su viena iš už pažeidimą atsakingą ekonominį vienetą sudarančių bendrovių, ji iš tikrųjų neperėmė turtinių ir žmogiškųjų išteklių, kurie prisidėjo prie pažeidimo padarymo. Jeigu įmonė nustoja egzistavusi dėl to, kad buvo prijungta prie įgijėjo, pastarasis perima jos turtą ir įsipareigojimus, įskaitant ir atsakomybę už Sąjungos teisės pažeidimą. Tokiu atveju atsakomybė už prijungtos įmonės padarytą pažeidimą gali būti perkelta įgijėjui.

(žr. 56–58, 61ir 62 punktus)

3.      Vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Tačiau pagrindas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai papildo anksčiau pradiniame ieškinyje nurodytą pagrindą ir su juo yra glaudžiai susijęs, yra priimtinas.

(žr. 73 punktą)

4.      Pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalimi įtvirtintą procesinę garantiją taikomas teisės į gynybą užtikrinimo principas, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad pranešime apie kaltinimus, kurį Komisija adresuoja įmonei, kuriai ketina skirti sankciją už konkurencijos taisyklių pažeidimą, turi būti nurodyti visi pagrindiniai veiksniai, kuriais remdamasi ji kaltina šią įmonę, pavyzdžiui, inkriminuojamos faktinės aplinkybės, jų kvalifikacija ir įrodymai, kuriais remiasi Komisija, kad ši įmonė galėtų tinkamai pateikti savo argumentus per jos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą.

Vis dėlto teisinis faktinių aplinkybių vertinimas pranešime apie kaltinimus iš esmės yra tik preliminarus ir vėlesnis Komisijos sprendimas negali būti panaikintas vien dėl to, kad remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis padarytos galutinės išvados netiksliai atitinka šį tarpinį vertinimą. Teisėtai tikslindama šį vertinimą galutiniame sprendime, Komisija turi turėti galimybę pripažinti svarbesniais veiksnius, kuriuos anksčiau laikė nepagrindiniais, tačiau ji gali remtis tik tomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių suinteresuotieji asmenys turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją ir dėl kurių ji per administracinę procedūrą pateikė gynybai reikalingus įrodymus. Komisija turi išklausyti pranešimo apie kaltinimus adresatus ir, jei reikia, atsižvelgti į jų pastabas, pateiktas siekiant atsakyti į suformuluotus kaltinimus, bei pakoreguoti savo vertinimą, kad užtikrintų jų teisę į gynybą.

Pagrindiniais veiksniais, dėl kurių atitinkama įmonė negalėjo apsiginti, pagrįstas sprendimas turi būti panaikintas neatsižvelgiant į tai, ar įmonė gali būti pripažinta atsakinga atsižvelgiant į kitus veiksnius.

(žr. 79–81, 87 punktus)