BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. birželio 7 d.(*)

„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – EŽŪOGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Išlaidos, patirtos įgyvendinant priemonę POSEI (2005, 2006 ir 2007 finansiniai metai)“

Byloje T‑2/11

Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes, M. Figueiredo ir J. Saraiva de Almeida,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą P. Guerra e Andrade ir P. Rossi,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti tą 2010 m. lapkričio 4 d. Komisijos sprendimo 2010/668/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 288, p. 24) dalį, kurioje Portugalijos Respublikai pritaikyta 743 251,25 EUR dydžio finansinė korekcija pagal priemonę POSEI už 2005‑2007 finansinius metus,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas L. Truchot, teisėjai M. E. Martins Ribeiro (pranešėja) ir A. Popescu,

posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. rugsėjo 12 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

 Europos Sąjungos teisės normos, kuriomis reglamentuojamas bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas

1        Bazinis bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo reglamentavimas, kiek tai susiję su nuo 2000 m. sausio 1 d. patirtomis išlaidomis, įtvirtintas 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414), kuriuo buvo pakeistas 1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 94, p. 13), taikytinas iki tos datos patirtoms išlaidoms.

2        Remiantis Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punktu ir 2 straipsnio 2 dalimi, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyrius finansuoja intervencines priemones, skirtas žemės ūkio rinkoms stabilizuoti, pagal Sąjungos taisykles bendro žemės ūkio rinkų organizavimo srityje.

3        Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalyje numatyta:

„Komisija priima sprendimą dėl išlaidų, kurios nebus finansuojamos, kaip nurodyta 2 ir 3 straipsniuose, jeigu ji nustato, kad tokios išlaidos buvo padarytos nesilaikant Bendrijos taisyklių.

Prieš priimant sprendimą nefinansuoti, Komisijos patikrinimų rezultatai ir suinteresuotų valstybių narių paaiškinimai pateikiami raštu, vėliau abi šalys stengiasi susitarti dėl priemonių, kurių reikės imtis.

Nepavykus susitarti, valstybė narė gali prašyti inicijuoti procedūrą, kurios tikslas keturis mėnesius tarpininkauti tarp atitinkamų pozicijų, o šios procedūros rezultatai nurodomi Komisijai siunčiamoje ataskaitoje, kuri ją išnagrinėja prieš priimdama sprendimą nefinansuoti.

Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, ypač atsižvelgdama į nustatytų taisyklių pažeidimo lygį. Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir rimtumą bei Bendrijos patirtus finansinius nuostolius.

Atsisakymas finansuoti negali apimti:

a)      2 straipsnyje nurodytų išlaidų, kurios buvo padarytos prieš 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo apie atitinkamos valstybės narės patikrinimų rezultatus;

b)      3 straipsnyje nurodytai priemonei ar veiksmui skirtų išlaidų, už kurias buvo sumokėta prieš 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo apie atitinkamos valstybės narės patikrinimų rezultatus.

Tačiau penktoji pastraipa netaikoma finansinėms pasekmėms:

a)      dėl 8 straipsnio 2 dalyje minimų taisyklių pažeidimų;

b)      susijusioms su nacionaline pagalba ar pažeidimais, dėl kurių buvo inicijuotos [EB] 88 ir 226 straipsniuose nustatytos procedūros.“

4        Reglamento Nr. 1258/1999 8 straipsnyje numatyta:

„1. Valstybės narės, laikydamosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktų nacionalinių nuostatų, imasi priemonių:

a)      įsitikinti, kad iš [EŽŪOGF] lėšų finansuojamos operacijos yra tikrai atliktos ir atliktos teisingai;

b)      užkirsti kelią taisyklių pažeidimams ir su jais kovoti;

c)      išieškoti sumas, kurios buvo prarastos dėl taisyklių nesilaikymo ar aplaidumo.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi šiems tikslams įvykdyti, ir ypač apie administracinių ir teisminių procedūrų būklę.

2. Neišieškojus visos sumos, Bendrija prisiima dėl taisyklių nesilaikymo ar aplaidumo atsiradusias finansines pasekmes, išskyrus tas, kurios priskirtinos valstybių narių administracinėms institucijoms ar kitoms įstaigoms.

Išieškotos sumos sumokamos akredituotoms mokėjimo agentūroms, kurios išskaičiuoja jas iš [EŽŪOGF] finansuojamų išlaidų. Palūkanos už išieškotas ar per vėlai sumokėtas sumas sumokamos [EŽŪOGF].

3. Taryba, kvalifikuota balsų dauguma priimdama sprendimą dėl Komisijos siūlymo, nustato bendrąsias šio straipsnio taikymo taisykles.“

5        Reglamento Nr. 1258/1999 9 straipsnyje nurodyta:

„1. Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, reikalingą tinkamam [EŽŪOGF] darbui, ir priežiūrai palengvinti imasi visų tinkamų priemonių, kurios, Komisijos manymu, yra reikalingos pagal Bendrijos finansavimo valdymo sistemą, įskaitant patikrinimus vietoje.

Valstybės narės pateikia Komisijai nuostatas, nurodytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriuos jos priėmė Bendrijos teisės aktams, reglamentuojantiems bendrąją žemės ūkio politiką, taikyti, jeigu teisės aktai turi [EŽŪOGF] finansinių pasekmių.

2. Nepažeidžiant valstybių narių vykdomos priežiūros pagal nacionalines nuostatas, nurodytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose, ir nepažeidžiant [EB] 248 straipsnio arba bet kokio patikrinimo, surengto remiantis [EB] 279 straipsnio c punktu, Komisijos įgaliotieji atstovai, paskirti atlikti patikrinimus vietoje, turi teisę susipažinti su buhalterinėmis knygomis ir visais kitais dokumentais, tarp jų informacija, kuri buvo sukurta ar saugoma elektroninėse laikmenose, apie [EŽŪOGF] finansuojamas išlaidas.

Jie ypač gali tikrinti, ar:

a)      administracinė praktika atitinka Bendrijos taisykles;

b)      yra reikiami patvirtinamieji dokumentai ir ar jie atitinka operacijų, kurias finansavo [EŽŪOGF], duomenis;

c)      yra įvykdytos ir patikrintos sąlygos, kuriomis [EŽŪOGF] finansavo operacijas.

Komisija prieš patikrinimą turi apie tai tinkamai pranešti suinteresuotai valstybei narei ar valstybei narei, kurios teritorijoje bus atliktas patikrinimas. Suinteresuotos valstybės narės pareigūnai gali dalyvauti patikrinime. Suinteresuotos valstybės narės pareigūnai gali dalyvauti patikrinime.

Komisijai prašant ir valstybei narei sutikus, šiame reglamente minėtų sandorių patikrinimus ar tyrimus atlieka tos valstybės narės kompetentingos institucijos. Komisijos pareigūnai irgi gali dalyvauti.

Siekiant, kad patikrinimas būtų veiksmingesnis, suinteresuotoms valstybėms narėms sutikus, Komisija gali suorganizuoti, kad tam tikruose patikrinimuose ar tyrimuose dalyvautų tų valstybių narių administracinės institucijos.

3. Taryba, kvalifikuota balsų dauguma priimdama sprendimą dėl Komisijos siūlymo, prireikus nustato bendrąsias šio straipsnio taikymo taisykles.“

6        Reglamentas Nr. 1258/1999 buvo panaikintas 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 1), kuris, remiantis jo 49 straipsniu, įsigaliojo septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. 2005 m. rugpjūčio 18 d.

7        Vis dėlto Reglamento Nr. 1290/2005 47 straipsnyje nurodyta, kad „Reglamentas <...> Nr. 1258/1999 yra taikomas iki 2006 m. spalio 15 d. dėl išlaidų, kurias patyrė valstybės narės, bei – iki 2006 m. gruodžio 31 d. dėl išlaidų, kurias patyrė Komisija“.

8        1995 m. liepos 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1663/95, nustatančio išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo (OL L 158, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 31), iš dalies pakeisto, be kita ko, 1999 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2245/1999 (OL L 273, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 26 t., p. 335), 8 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Jeigu po tyrimo dėl išlaidų Komisija mano, kad buvo pažeistos Bendrijos taisyklės, ji informuoja atitinkamą valstybę narę apie atliktų patikrų rezultatus ir nurodo pažeidimų šalinimo priemones, taikytinas siekiant užtikrinti minėtų taisyklių laikymąsi ateityje.

Minėtame pranešime daroma nuoroda į šį reglamentą. Valstybė narė per du mėnesius pateikia atsakymą, o Komisija, atsižvelgusi į jį, gali pakeisti savo poziciją. Pateisinamais atvejais Komisija gali pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį.

Pasibaigus laikotarpiui, per kurį reikia pateikti atsakymą, Komisija pakviečia valstybę narę dvišaliam aptarimui, kurio metu šalys stengiasi susitarti dėl taikytinų priemonių ir pažeidimo sunkumo bei Bendrijai padarytų finansinių nuostolių įvertinimo. Pasibaigus minėtam aptarimui ir bet kokiam po aptarimo Komisijos nustatytam galutiniam terminui, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis dėl tolesnės informacijos teikimo arba, jeigu valstybė narė atsisako atvykti į susitikimą iki Komisijos nustatyto galutinio termino, jam pasibaigus, Komisija formaliai supažindina valstybę narę su savo išvadomis darydama nuorodą į Komisijos sprendimą 94/442/EB. Nepažeidžiant šios dalies ketvirtos pastraipos, minėtame pranešime pateikiamas bet kokių išlaidų, kurių Komisija neketina įtraukti į sąskaitas pagal Reglamento <...> Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą, įvertinimas.

Valstybė narė iš karto, atsiradus galimybei, informuoja Komisiją apie priimtas pažeidimų šalinimo priemones, užtikrinančias Bendrijos taisyklių laikymąsi ir šių priemonių įsigaliojimo datą. Komisija, laikydamasi Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų, prireikus priima vieną arba kelis sprendimus iki pažeidimų šalinimo priemonių įsigaliojimo datos neįtraukti į sąskaitas išlaidų, kurios neatitinka Bendrijos taisyklių.“

9        2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, p. 90), 11 straipsnyje nustatyta:

„1. Jeigu po atlikto tyrimo Komisija mano, kad išlaidos neatitinka Bendrijos taisyklių, ji praneša tokias išvadas atitinkamai valstybei narei ir nurodo korekcines priemones, reikalingas užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi šių taisyklių.

Tokiame pranešime daroma nuoroda į šį straipsnį. Valstybė narė per du mėnesius nuo šio pranešimo gavimo pateikia atsakymą, o Komisija, atsižvelgusi į jį, gali pakeisti savo poziciją. Pagrįstais atvejais Komisija gali leisti pratęsti atsakymui nustatytą laikotarpį.

Kai baigiasi atsakymui nustatytas laikotarpis, Komisija sušaukia dvišalį posėdį ir abi šalys stengiasi pasiekti susitarimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, taip pat dėl pažeidimo sunkumo įvertinimo bei dėl Bendrijos biudžetui padarytos finansinės žalos.

2. Per du mėnesius nuo 1 dalies trečios pastraipoje nurodyto dvišalio posėdžio protokolo gavimo dienos, valstybė narė pateikia šio posėdžio metu prašytą informaciją arba kitos informacijos, kuri, jos manymu, galėtų būti naudinga vykstančiam tyrimui.

Pateisinamais atvejais Komisija, gavusi pagrįstą prašymą iš valstybės narės, gali leisti pratęsti pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį. Prašymą reikia nusiųsti Komisijai tokiam laikotarpiui nepasibaigus.

Pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, Komisija oficialiai praneša savo išvadas valstybei narei, remdamasi informacija, gauta per atitikimo patikrinimo procedūrą. Pranešime įvertinamos išlaidos, kurioms Komisija numato netaikyti Bendrijos finansavimo pagal Reglamento <...> Nr. 1290/2005 31 straipsnį, ir daroma nuoroda į šio reglamento 16 straipsnio 1 dalį.

3. Valstybė narė praneša Komisijai apie korekcines priemones, kurių ji ėmėsi, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi Bendrijos taisyklių ir nuo kurios datos jos bus įgyvendinamos.

Komisija, išnagrinėjusi Taikinimo institucijos pagal šio reglamento 3 skyrių parengtą ataskaitą, priima, jei reikia, vieną ar daugiau sprendimų pagal Reglamento <...> Nr. 1290/2005 31 straipsnį, siekdama nebefinansuoti iš Bendrijos lėšų išlaidų, neatitinkančių Bendrijos taisyklių, kol valstybė narė veiksmingai neįgyvendina korekcinių priemonių.

Vertindama išlaidas, kurių Bendrija nefinansuos, Komisija gali atsižvelgti į informaciją, kurią valstybės narės pranešė pasibaigus 2 dalyje nurodytam laikotarpiui, jeigu tokia informacija reikalinga geriau apskaičiuoti Bendrijos biudžetui padarytą finansinę žalą ir jeigu pavėluotas informacijos pateikimas yra pagrįstas išskirtinėmis aplinkybėmis.

4. EŽŪGF atveju, Komisija atlieka išskaičiavimus iš Bendrijos finansavimo išskaičiuodama tas sumas iš mėnesio mokėjimų, susijusių su antrąjį mėnesį po sprendimo priėmimo pagal Komisijos reglamento <...> Nr. 1290/2005 31 straipsnį patirtomis išlaidomis.

EŽŪFKP atveju, Komisija atlieka išskaičiavimus iš Bendrijos finansavimo išskaičiuodama tas sumas iš kitų tarpinių arba galutinių mokėjimų.

Tačiau valstybės narės prašymu, atsižvelgdama į išskaičiavimų svarbą ir pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, Komisija gali paskirti kitą datą išskaičiavimams atlikti.

5. Šis straipsnis taikomas mutatis mutandis priskirtosioms įplaukoms, kaip apibrėžta Reglamento <...> Nr. 1290/2005 34 straipsnyje.“

10      Iš Reglamento Nr. 885/2006 18 straipsnio matyti, kad Reglamentas Nr. 1663/95 toliau taikomas 2006 finansinių metų sąskaitų patikrinimui ir patvirtinimui pagal Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 3 dalį.

11      2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1453/2001, įvedančiame specialiąsias priemones tam tikriems Azorų salų ir Madeiros žemės ūkio produktams ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 1600/92 (Poseima) (OL L 198, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 149), nustatoma specialiųjų priemonių programa šiems atokiems Sąjungos regionams.

12      Be to, 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 43/2003, nustatančiu išsamias Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 taikymo taisykles, dėl pagalbos vietinei augalininkystės produktų gamybai atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose (OL L 7, 2003 1 11, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 38 t., p. 31) įgyvendinama pagalba vietinei augalininkystės produktų gamybai atokiausiuose Sąjungos regionuose.

13      Reglamento Nr. 43/2003 26 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad „turėtų būti nustatytas minimalus augintojų, kuriems turi būti taikomi patikrinimai vietoje pagal įvairias pagalbos sistemas, skaičius“.

14      Šio reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Ėminiai, skirti minimaliam patikrinimų lygiui nustatyti, turėtų būti imami iš dalies remiantis rizikos analize, iš dalies atsitiktinės atrankos būdu. Reikėtų nurodyti pagrindinius veiksnius, kuriais turi remtis rizikos analizė.“

15      Reglamento Nr. 43/2003 28 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad, „nustačius rimtus pažeidimus, einamaisiais ir kitais metais reikėtų padidinti patikrinimų skaičių, kad būtų pakankamai garantuotas paraiškų pagalbai gauti tikslumas“.

16      Reglamento Nr. 43/2003 58 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Patikrinimai būna administraciniai ir atliekami vietoje. Administraciniai patikrinimai yra išsamūs ir prireikus apima kryžminius patikrinimus, naudojantis, inter alia, integruotos administravimo ir kontrolės sistemos duomenimis. Nacionalinės institucijos, remdamosi rizikos analize, atlieka patikrinimus vietoje atrinkdamos ne mažiau kaip 10 % paraiškų.

Visais reikiamais atvejais valstybės narės naudojasi Reglamente (EEB) Nr. 3508/92 sukurta integruota administravimo ir kontrolės sistema.“

17      Reglamento Nr. 43/2003 60 straipsnyje „Paraiškų, tikrintinų vietoje, atranka“ nurodoma:

„1. Vietoje tikrintinus augintojus atrenka kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos analize ir pateiktų paraiškų pagalbai gauti reprezentatyvumu. Rizikos analizėje atsižvelgiama į:

a)      pagalbos sumą;

b)      žemės ūkio paskirties sklypų skaičių, paraiškoje nurodytą plotą arba pagamintą, transportuotą, perdirbtą arba parduotą kiekį;

c)      pasikeitimus palyginus su ankstesniais metais;

d)      ankstesniais metais atliktų patikrinimų išvadas;

e)      kitus parametrus, kuriuos turi nustatyti valstybės narės.

Kad galėtų užtikrinti reprezentatyvumą, valstybės narės atsitiktinai atrenka nuo 20 % iki 25 % minimalaus augintojų, tikrintinų vietoje, skaičiaus.

2. Kompetentinga institucija registruoja motyvus, dėl kurių ji pasirenka kiekvieną vietoje tikrintiną augintoją. Tikrintojas apie šiuos motyvus informuojamas dar prieš jam atliekant patikrinimą vietoje.“

 Komisijos gairės

18      Komisijos finansinių korekcijų taikymo gairės buvo apibrėžtos 1997 m. gruodžio 23 d. Komisijos dokumente Nr. VI/5330/97 „Finansinių korekcijų apskaičiavimo gairės rengiant sprendimą dėl EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų patvirtinimo“.

19      Dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo, susijusio su valstybių narių neatliktos kontrolės finansiniais padariniais patvirtinant EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitas, dalyje „Įvadas“ teigiama:

„Kai Komisija konstatuoja, kad konkrečios išlaidos yra susijusios su Bendrijos taisykles pažeidžiančia paraiška, finansiniai padariniai aiškūs: Komisija turi atsisakyti jas finansuoti iš Bendrijos biudžeto, išskyrus atvejus, kai neteisėtą mokėjimą jau nustatė nacionalinės kontrolės institucijos ir dėl jo buvo imtasi atitinkamų korekcinių priemonių ir išieškojimo (žr. 4 priedą). Kai finansiniai padariniai atsiranda dėl išlaidų, susijusių su dideliu bylų skaičiumi, nagrinėjimo, Bendrijos nefinansuojama suma apskaičiuojama kiek įmanoma taikant tipinių bylų pavyzdžių tyrimo rezultatų apibendrinimo metodą. Toks pats apibendrinimo metodas turi būti taikomas visoms valstybėms narėms, įskaitant netikslumų patikimumo ir išsamumo lygį, visuomenės suskaidymą į socialinius sluoksnius, pavyzdžių dydį ir klaidų vertinimą imant pavyzdžius, atsižvelgiant į bendrus finansinius padarinius.

Kai valstybė narė nesilaiko Bendrijos taisyklių dėl paraiškų tinkamumo tikrinimo, vien šis pažeidimas reiškia, kad mokėjimai prieštarauja Bendrijos nuostatoms, taikomoms atitinkamai priemonei ir bendrai valstybių narių pareigai nustatyti Reglamento Nr. 729/70 8 straipsnyje numatytus pažeidimus ir užkirsti jiems kelią. Tai reiškia nebūtinai tai, kad visose patenkintose paraiškose yra pažeidimų, bet tai, kad padidės rizika, jog [EŽŪOGF] turės padengti netinkamas išlaidas. Nors tiesa, kad tam tikrais akivaizdžiais atvejais, kai neatlikta reglamentu reikalaujama kontrolė, Komisija bus įgaliota atsisakyti finansuoti visas atitinkamas išlaidas, atskirais atvejais nefinansuotinų išlaidų dydis veikiausiai viršys Bendrijos patirtus finansinius nuostolius. Taigi nuostolius reikia įvertinti nustatant finansines korekcijas.

<...>“

20      Dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo dalyje „Vertinimas atsižvelgiant į atskirose bylose padarytas klaidas“ numatyta:

„Remiantis pagal vidaus direktyvas jau nustatytomis procedūromis, finansinės korekcijos apskaičiuojamos pagal vieną iš šių metodų:

a)      atsisakoma patenkinti individualią paraišką, kuriai netaikyta reikiama kontrolė;

b)      atsisakoma finansuoti sumą, apskaičiuotą taikant tipinio bylų pavyzdžio patikrinimų rezultatų apibendrinimą visoms byloms, iš kurių buvo paimtas pavyzdys, kai šis apibendrinimas apribojamas administraciniu sektoriumi, kuriame pagrįstai galima tikėtis to paties pažeidimo pasikartojimo. Valstybei narei turi būti suteikta galimybė pateikti įrodymų, kad apibendrinimo rezultatai neatitinka visų bylų, iš kurių buvo paimtas pavyzdys, nagrinėjimo rezultatų.

<...>“

21      Dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo dalyje „Vertinimas atsižvelgiant į finansinių nuostolių riziką: fiksuoto dydžio korekcijos“ numatyta:

„Kadangi labai išplito sistemų auditas, Komisijos tarnybos vis dažniau vertino riziką, kurią kelia sistemų trūkumai. Tais atvejais, kai negalima nustatyti realaus neteisėtų išlaidų dydžio, taigi ir Bendrijos patirtų finansinių nuostolių dydžio, nuo 1990 finansinių metų sąskaitų patvirtinimo Komisija, atsižvelgdama į nuostolių rizikos dydį, taiko fiksuoto dydžio korekcijas, kurios sudaro 2, 5 ar 10 % deklaruotų išlaidų. Didesnės, iki 100 %, korekcijos gali būti taikomos išimtiniais atvejais. Komisijos teisę taikyti tokias korekcijas patvirtino Teisingumo Teismas nuspręsdamas dėl ieškinių, pareikštų dėl kasmetinio sąskaitų patvirtinimo sprendimų (pavyzdžiui, sprendimas byloje C‑50/94).

<...>“

22      Dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo dalyje „Fiksuoto dydžio korekcijų taikymo gairės“ nurodyta:

„Fiksuoto dydžio korekcijos gali būti numatomos, kai tyrimo metu gauta informacija tikrintojui neleidžia įvertinti nuostolių apibendrinant nustatytą žalą, taikant statistinius metodus ar remiantis kitais duomenimis, kuriuos galima patikrinti, tačiau kai remdamasis šia informacija jis vis dėlto gali padaryti išvadą, kad valstybė narė neįvykdė pareigos tinkamai patikrinti tam tikrų patenkintų paraiškų tinkamumą.

<...>

Fiksuoto dydžio korekcijos netaikytinos, kai pažeidimus konstatuoja pačios valstybių narių tarnybos laikydamosi 4 priede numatytų reikalavimų.

<...>

„Kai vienas ar daugiau pagrindinių patikrinimų nėra atlikti arba atlikti per prastai arba per retai, ir dėl to jie yra neveiksmingi nustatant paraiškų tinkamumą ar užkertant kelią taisyklių pažeidimams, taikytina 10 % korekcija, nes pagrįstai galima manyti, jog kilo didelė rizika atsirasti dideliems EŽŪOGF nuostoliams.

Kai visi pagrindiniai patikrinimai įvykdyti, tačiau nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatyto jų skaičiaus, dažnumo ar išsamumo, taikytina 5 % korekcija, nes pagrįstai galima manyti, kad šie patikrinimai nesuteikia reikiamos paraiškų tinkamumo garantijos ir kad kilo didelė EŽŪOGF nuostolių rizika.

Kai valstybė narė tinkamai atliko pagrindinius patikrinimus, tačiau visiškai neatliko vieno ar kelių papildomų patikrinimų, taikytina 2 % korekcija, atsižvelgiant į mažesnę EŽŪOGF nuostolių riziką ir lengvesnį pažeidimą.

2 % korekcija taip pat pateisinama tuo atveju, kai valstybė narė nesiima priemonių pagerinti papildomų patikrinimų ar Bendrijos teisės aktuose nustatytų priemonių taikymo ir kai Komisija visų pirma pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnį ją informuoja, kad šių priemonių turi būti imtasi norint įgyvendinti teisės aktais siekiamus tikslus ar užtikrinti tinkamą apsaugos nuo sukčiavimų ir pažeidimų lygį arba tinkamą Bendrijos fondų kontrolę.

<...>

Korekcijos dydis turi būti taikomas lėšų daliai, kuri kelia riziką. Kai pažeidimas padaromas dėl to, kad valstybė narė nesukūrė tinkamos kontrolės sistemos, korekcija turi būti taikoma visoms išlaidoms, kurioms ši kontrolės sistema turėjo būti taikoma. Kai yra pagrindo preziumuoti, kad pažeidimą sudaro tik tai, jog valstybės narės sukurta kontrolės sistema nebuvo taikoma tam tikrame departamente ar regione, korekcija turi būti taikoma šio departamento ar regiono administruojamoms išlaidoms.

<...>“

23      Dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo dalyje „Išimtiniai atvejai“ Komisija taip pat pažymi:

„<...>

Kai pažeidimus lemia Bendrijos tekstų aiškinimo sunkumai, išskyrus atvejus, kuriais pagrįstai galima manyti, kad valstybė narė šiuos sunkumus nurodys Komisijai, ir kai nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi reikiamų veiksmų šiems pažeidimams pašalinti tuoj po to, kai jie buvo atskleisti, gali būti atsižvelgta į šiuos balansuojamąjį poveikį turinčius veiksnius ir korekcija gali būti sumažinta arba visai netaikoma.

<...>“

24      Galiausiai Dokumento Nr. VI/5330/97 4 priede „Valstybių narių kontrolės institucijų išvadų vertinimas patvirtinant sąskaitas“ nurodyta:

„<...>

Nacionalinių kontrolės institucijų išvados savaime nelemia finansinių padarinių tvirtinant sąskaitas. Šios išvados turi būti laikomos įrodymu, kad nacionalinės kontrolės procedūros atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra veiksmingos. Vis dėlto iš valstybės narės tikimasi, kad ji tinkamai atsižvelgs į ataskaitų išvadas, įskaitant nacionalinės tarnybos taikytų procedūrų trūkumų ištaisymą, su šiais trūkumais susijusių sandorių pakartotinį nagrinėjimą ir bet kokios netinkamai išmokėtos ar neteisėta pripažintos sumos išieškojimą. Akivaizdu, kad jei į šias ataskaitas tinkamai neatsižvelgiama, kontrolės išvados tampa beprasmės, ir todėl tokiomis ir tik tokiomis aplinkybėmis sąskaitų tvirtinimo tarnyba turi atsižvelgti į su tuo susijusius finansinius padarinius.“

 Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

25      2005 m. kovo 8 d. raštu Europos Bendrijų Komisija pagal Reglamento Nr. 729/70 9 straipsnio 2 dalį ir Reglamentą Nr. 1258/1999 Portugalijos valdžios institucijas informavo apie tai, kad 2005 m. balandžio 11–15 d. vykdys kontrolę, per kurią didžiausias dėmesys bus skiriamas 2003 ir 2004 m. kontrolės sistemai, įskaitant nustatytas kontrolės procedūras, ir faktiškai atliktiems patikrinimams. Komisija taip pat paprašė perduoti su tais metais susijusią informaciją.

26      2005 m. balandžio 11–15 d. Komisijos tarnybos Portugalijoje atliko šią kontrolę siekdamos patikrinti, kaip įgyvendintos Reglamente Nr. 1453/2001 numatytos specialiosios priemonės, taikomos tam tikriems Azorų salų ir Madeiros (Portugalija) žemės ūkio produktams.

27      Atlikusi kontrolę, Komisija registruotu laišku, kurio gavimas buvo patvirtintas 2006 m. gruodžio 5 d. (toliau –2006 m. gruodžio 5 d. pirmasis pranešimas), Portugalijos valdžios institucijas informavo apie jos rezultatus ir pažymėjo, kad šis laiškas buvo atsiųstas taikant Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnį. Prie šio laiško pridėtas priedas „Pastabos ir rekomendacijos“, kuriame buvo centrinių Lisabonos (Portugalija) valdžios institucijų ir vietinių valdžios institucijų patalpose atlikto patikrinimo, susijusio su pagalbos sistema specialiosioms priemonėms, taikomoms tam tikriems Azorų salų ir Madeiros (Poseima) žemės ūkio produktams, išvados.

28      Iš 2006 m. gruodžio 5 d. pirmojo pranešimo matyti, jog Komisija padarė išvadą, kad Portugalijos valdžios institucijos laikėsi ne visų Bendrijos teisės aktų reikalavimų ir reikia taikyti korekcines priemones, kad ateityje būtų užtikrintas šių reikalavimų laikymasis. Komisija paprašė ją informuoti apie jau priimtas korekcines priemones ir planuojamas jų įgyvendinimo datas. Be to, Komisija pažymėjo, kad buvo pasiūlyta iš Bendrijos biudžeto nefinansuoti visų ar dalies lėšų, kurias finansuoja EŽŪOGF Garantijų skyrius, ir kad šis pasiūlymas gali būti susijęs su išlaidomis, patirtomis per laikotarpį, prasidėjusį likus 24 mėnesiams iki dienos, kai pirmą kartą buvo gautas šis laiškas. Taip pat buvo nurodyta, kad remiantis atskleistais pažeidimais buvo apskaičiuotos finansinės korekcijos, susijusios su išlaidomis, patirtomis iki atitinkamų korekcinių priemonių įgyvendinimo.

29      2006 m. gruodžio 5 d. pirmojo pranešimo priede pateiktose pastabose ir rekomendacijose Komisija dėl „ploto kontrolės“, be kita ko, pažymėjo:

„dėl žemės kadastro nebuvimo ir labai nelygaus paviršiaus sukurta [Geografinės informacijos sistema] neleidžia lengvai atlikti matavimų, be kita ko, tais atvejais, kai sklypas yra tik iš dalies apsodintas (bulvių atvejis), o tai gali apriboti kontrolės veiksmingumą. Buvo konstatuota, kad atliekant sklypų, kurių atžvilgiu gali būti suteikta pagalba, patikrinimus vietoje inspektoriai rėmėsi tik [Geografinės informacijos sistema]. Ši sistema yra gera priemonė tikrinant sklypus, tačiau dar reikia atlikti fizinius matavimus, kad tokie patikrinimai būtų patikimi.

Madeiros valdžios institucijų vykdoma ploto kontrolė buvo atlikta remiantis pavyzdžiu, kuris apėmė mažiausiai 10 % pagalbos paraiškų, kaip numatyta Reglamento Nr. 43/2003 58 straipsnyje. Šios kontrolės rezultatai rodo, kad labai daug pagalbos paraiškų buvo visiškai arba iš dalies atmesta. Pavyzdžiui, 2004 m. pavyzdžio, kuris apėmė 10,13 % iš 5 825 pagalbos paraiškų dėl bulvių, atveju 19,66 % paraiškų buvo visiškai atmesta ir 16,10 % atmesta iš dalies, o tai reiškia, kad klaidų buvo 36 % patikrinto ploto (rezultatai dar labiau stebinantys cukranendrių ir karklų atveju). Atsižvelgiant į šias išvadas akivaizdu, kad Portugalijos valdžios institucijų užtikrintos minimalios kontrolės nepakako [EŽŪOGF interesams] apsaugoti. Buvo konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog 2004 m. kontrolė nebuvo padidinta, kontrolės sistema turėjo trūkumų.

Dėl 2005 m. patikrinimų vietoje sistemos Portugalijos valdžios institucijos yra prašomos pateikti pareiškėjų sąrašą, kuriame būtų nurodyti asmenys, pas kuriuos atlikti patikrinimai vietoje (kontrolės ataskaitos bus atrinktos vėliau), ir suvestinę lentelę, kurioje būtų nurodytas pareiškėjų skaičius pagal produktą, patikrintų pareiškėjų skaičius, nustatytų pažeidimų skaičius, atskirai nurodant tuos, kurių atveju paraiškos buvo iš dalies atmestos ir [tuos, kurių atveju paraiškos buvo] visiškai atmestos. Taip pat būtų naudinga nurodyti atitinkamą plotą, kad būtų lengviau įvertinti finansines klaidas.“

30      2006 m. gruodžio 5 d. pirmojo pranešimo priede Komisija taip pat pažymėjo, kad Portugalijos valdžios institucijoms rekomenduojama tikrinant plotą dažniau naudotis matavimo prietaisais, pavyzdžiui navigacijos įrenginiais arba metru.

31      2007 m. vasario 7 d. raštu Portugalijos administracija atsakė, kad atliekant patikrinimus vietoje nustatytos klaidos buvo susijusios su labai mažais įvairiomis sodininkystės kultūromis apsodintais sklypais, dėl ko buvo sunkiau deklaruoti tikslų plotą, naudojamą kultūrai, kuriai teikiama pagalba. Portugalijos valdžios institucijos pabrėžė, kad vidutinis ūkio plotas buvo 0,4 ha ir kad jis būdavo padalytas į keturis ar penkis sklypus: taigi vidutinis sklypo plotas buvo labai mažas – 0,08 ha, o daugelio sklypų plotas – nuo 0,01 ha iki 0,05 ha. Tai reiškia, kad maža klaida nustatant sklypo ribas ar jį išmatuojant lemia didelę klaidą, kai kalbama apie realaus ploto procentinę dalį. Portugalijos valdžios institucijos pabrėžė, kad remiantis Reglamentu Nr. 43/2003 3 % dydžio kontrolės klaidų marža Madeiros autonominio regiono žemės nuosavybės sistemai buvo labai nedidelė. Pavyzdžiui, 0.01 ha sklypo atveju pažeidimas, už kurį skiriama bendra (20 %) bauda, atitinka 0,002 ha plotą, kurio neįmanoma užregistruoti informacinėje sistemoje, nes jis laikytinas pernelyg menku. Prie šio rašto taip pat buvo pridėtas 1 priedas su Portugalijos valdžios institucijų Komisijai perduota informacija, kurios ši prašė 2006 m. gruodžio 5 d. pirmojo pranešimo priedo 3 pastraipoje (žr. šio sprendimo 29 punktą).

32      Per dvišalį Komisijos tarnybų ir Portugalijos valdžios institucijų susitikimą, įvykusį 2007 m. liepos 5 d. Briuselyje, kurio protokolas buvo parengtas 2007 m. spalio 25 d. ir Portugalijos valdžios institucijoms nusiųstas 2007 m. spalio 31 d., Komisija atkreipė dėmesį į didelį klaidų, kurios buvo atskleistos Madeiros regioninėms valdžios institucijoms atliekant patikrinimus vietoje, skaičių ir pažymėjo, kad dėl tokio klaidų skaičiaus šios institucijos turėjo padidinti patikrinimų normą siekdamos geriau užtikrinti teisę į Bendrijos pagalbą ir šios pagalbos suteikimą pagal teisės aktų nuostatas. Portugalijos valdžios institucijos savo ruožtu priminė, kad atsižvelgiant į tai, jog vidutinis ūkio plotas Madeiroje buvo labai mažas, sklypų matavimo klaidos, kurios vertinant pagal plotą buvo nedidelės, lėmė labai didelį klaidų skaičių. Jos pabrėžė, kad, atsižvelgiant į paraiškas, patikrinimų vietoje normos buvo laikytasi. Šie patikrinimai sudarė nuo 25 % iki daugiau kaip 50 % ploto. Be to, minėti patikrinimai įvykdyti prieš atliekant mokėjimą, todėl pagalba buvo sumažinta ir pritaikytos sankcijos. Taigi rėmimasis klaidų norma nustatant galimą riziką EŽŪOGF yra nepagrįstas. Be to, nuo 2006 m. patikrinimų (matavimų) rezultatai buvo įtraukiami į Geografinės informacijos sistemą (GIS), o tai leido turėti labiau patikimą duomenų bazę apie realius plotus.

33      Siekdama geriau įvertinti situaciją per šį 2007 m. liepos 5 d. susitikimą Komisija Portugalijos valdžios institucijų paprašė ją informuoti apie pagalbos paraiškų skaičių ir atitinkamą plotą, suskirstant pagal sektorius (kultūras) ir sezonus (nuo 2005 m.), vietoje patikrintų pagalbos gavėjų procentinę dalį, ploto, kuriame buvo atlikti šie patikrinimai, procentinę dalį, klaidų skaičių ir dėl šių klaidų pritaikytas sankcijas iš dalies ar visiškai atmesti paraiškas, taip pat apie tai, kokią atliktų mokėjimų procentinę dalį sudaro šios klaidos. Komisija pridūrė, kad remdamasi Portugalijos valdžios institucijų pateikta informacija ji nustatys konstatuotų pažeidimų keliamos finansinės rizikos mastą ir Bendrijos nefinansuojamų išlaidų dydį.

34      2007 m. gruodžio 20 d. raštu Portugalijos Respublika nusiuntė Komisijai prašomą informaciją, įskaitant patikrinimų, kurie buvo atlikti per 2005 ir 2006 m. sezonus, suvestinę lentelę.

35      2009 m. spalio 27 d. raštu Komisija nusiuntė Portugalijos Respublikai oficialų pranešimą. Įvykus dvišaliam susitikimui, Komisija, atsižvelgdama į papildomą informaciją, kurią vėliau perdavė Portugalijos valdžios institucijos, patvirtino savo poziciją, kad pagalba 2005, 2006 ir 2007 finansiniais metais, kiek tai susiję su specialiosiomis priemonėmis, taikomomis tam tikriems Madeiros žemės ūkio produktams, buvo suteikta pažeidžiant Bendrijos nuostatas. 2009 m. spalio 27 d. rašto priede Komisija pažymėjo, kad Portugalijos administracijos pateikti duomenys už 2005 ir 2006 finansinius metus leidžia, be kita ko, konstatuoti, kad „klaidų norma“, dėl kurios buvo visiškai ar iš dalies atsisakyta finansavimo, visais atvejais sudarė daugiau kaip 40 % ploto. Anksčiau atliktos kontrolės (tyrimai 2001/006 ir 2001/09) rezultatai buvo panašūs. Komisija nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog su keliais metais susijusi klaidų norma buvo labai didelė, Portugalijos administracija turėjo padidinti patikrinimų vietoje skaičių siekdama apsaugoti EŽŪOGF nuo neteisėtų mokėjimų rizikos. Ji manė, jog atliktų patikrinimų skaičius statistiniu ir geografiniu požiūriu buvo pakankamas, kad būtų galima apibendrinti rezultatus paraiškoms, dėl kurių nebuvo atlikti patikrinimai vietoje. Komisija pasiūlė nefinansuoti 743 251,25 EUR išlaidų ir atitinkamai taikyti finansinę korekciją už 2005, 2006 ir 2007 finansinius metus. Portugalijos administracijos dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad ji turi galimybę Taikinimo institucijai pateikti taikinimo prašymą, kaip numatyta Reglamento Nr. 885/2006 16 straipsnyje.

36      Portugalijos Respublika neprašė pradėti taikinimo procedūros.

37      2010 m. liepos 19 d. Komisija parengė suvestinę ataskaitą, kurioje pateikiami atliktų patikrinimų rezultatai, Komisijos kaltinimai ir Portugalijos valdžios institucijų atsakymas.

38      Visų prima šioje suvestinėje ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad Komisijos žemės ūkio generalinio direktorato (GD) pozicija lieka nepakitusi, primenama 2006 m. gruodžio 5 d. pirmajame pranešime padaryta išvada, prie kurios prieita išnagrinėjus ir išanalizavus Madeiros valdžios institucijų atliktos kontrolės rezultatus (žr. šio sprendimo 29 punktą). Toliau dėl Portugalijos Respublikos pateiktų kontrolės duomenų už 2005 ir 2006 m. Komisija pažymi, kad Reglamento Nr. 43/2003 58 straipsnyje numatyta, kad patikrinimai vietoje turi būti atlikti dėl ne mažiau kaip 10 % pagalbos paraiškų ir kad Portugalijos valdžios institucijų atlikti patikrinimai atitinkamuose sektoriuose sudarė nuo 10 iki 30 % pagalbos paraiškų. Patikrintas plotas sudarė nuo 8 iki 50 % ploto, kurio atžvilgiu buvo teikiamas Bendrijos finansavimas, o klaidų, dėl kurių buvo visiškai ar iš dalies atsisakyta finansavimo, norma visais atvejais sudarė daugiau kaip 40 % ploto. Remdamasi šia informacija Komisija padarė išvadą, kad minimali kontrolė negalėjo apsaugoti EŽŪOGF nuo neteisėtų mokėjimų rizikos. Šiomis aplinkybėmis ji priminė Reglamento Nr. 43/2003 26–28 konstatuojamąsias dalis ir konstatavo, kad atsižvelgdamos į labai didelę per kelerius metus padarytų klaidų normą Portugalijos valdžios institucijos turėjo padidinti patikrinimų vietoje skaičių, kad gauti rezultatai būtų labiau reprezentatyvūs. Galiausiai ji nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog atliktų patikrinimų skaičius tiek statistiniu, tiek geografiniu (Madeiros) požiūriu yra pakankamai reprezentatyvus, jis leidžia apibendrinti pagalbos paraiškas, dėl kurių patikrinimai vietoje nebuvo atlikti.

39      Tokiomis aplinkybėmis Komisija priėmė 2010 m. lapkričio 4 d. Sprendimą 2010/668/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 288, p. 24, toliau – ginčijamas sprendimas), įskaitant šioje byloje nagrinėjamas 743 251,25 EUR išlaidas, kurias Portugalijos Respublika patyrė pagal priemonę POSEI 2005–2007 finansiniais metais.

 Procesas ir šalių reikalavimai

40      2011 m. sausio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu pareiškimu Portugalijos Respublika pareiškė šį ieškinį.

41      2011 m. kovo 22 d. Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2011 m. gegužės 9 d. Portugalijos Respublika Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateikė dubliką, o 2011 m. liepos 5 d. Komisija pateikė tripliką.

42      Portugalijos Respublika Teismo Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jame jai už 2005–2007 finansinius metus pritaikyta 743 251,25 EUR dydžio finansinė korekcija pagal priemonę POSEI,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

43      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

44      Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį netaikant išankstinio tyrimo priemonių. Per 2012 m. rugsėjo 12 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

 Dėl teisės

45      Grįsdama ieškinį Portugalijos Respublika nurodo keturis ieškinio pagrindus: pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies ir Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio pažeidimu, antrasis – su klaidingu Reglamento Nr. 43/2003 28 konstatuojamosios dalies aiškinimu ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies pažeidimu, trečiasis – su Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies pažeidimu, o ketvirtasis – su vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies ir Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio pažeidimu

46      Anot Portugalijos Respublikos, 2006 m. gruodžio 5 d. pirmasis pranešimas, nusiųstas pagal Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnį, nevisiškai atitinka šią nuostatą, nes jame nenurodyti su 2005 ir 2006 m. susijusių patikrinimų rezultatai. Be to, Portugalijos valdžios institucijos konstatuoja, kad 2005 m. kovo 8 d. raštu Komisija jas informavo, jog atliekant kontrolę didžiausias dėmesys bus skiriamas 2003 ir 2004 m. 2006 m. gruodžio 5 d. pirmajame pranešime už 2005 m. nėra nei Komisijos vykdant kontrolę atliktų patikrinimo rezultatų, nei pastabų šiuo klausimu, nei kokios nors abejonės dėl šių metų; beje, Komisija tai pripažįsta suvestinėje ataskaitoje, kurioje nurodo, kad paprašė Portugalijos valdžios institucijų jai perduoti kontrolės duomenis už 2005 ir 2006 m. Apie 2006 m. 2006 m. gruodžio 5 d. pirmajame pranešime nekalbama ir nėra jokių pastabų ar netgi prašymo pateikti su šiais metais susijusius kontrolės duomenis.

47      Tokiomis aplinkybėmis Portugalijos valdžios institucijos pažymi, kad neturėjo galimybės įrodyti Komisijos išvadų dėl 2005 ir 2006 m. neteisingumo ar ištaisyti galimų trūkumų, kad ateityje butų laikomasi Sąjungos taisyklių, todėl joms nebuvo užtikrinta procedūrinė garantija, kuri valstybėms narėms suteikta Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalimi ir Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsniu, kaip reikalaujama pagal teismo praktiką (2009 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Portugalija prieš Komisiją, T‑50/07, neskelbiamas Rinkinyje). Kadangi 2006 m. gruodžio 5 d. pirmasis pranešimas neatskleidžia Komisijos abejonių, jis negali atlikti savo įspėjamosios funkcijos, kaip reikalaujama pagal teismo praktiką.

48      Be to, Komisija esą neteigia, kad konstatuoti 2005 ir 2006 m. pažeidimai yra konstatuotų 2004 m. pažeidimų rezultatas. Kadangi 2006 m. gruodžio 5 d. pirmasis pranešimas buvo gautas tik 2006 m. gruodžio mėn., tai reiškia, kad Portugalijos valdžios institucijos nebeturėjo laiko imtis kokių nors korekcinių priemonių, kurios turėtų poveikį 2005 ir 2006 m.

49      Be to, kadangi Komisija neatliko patikrinimų dėl 2005 ir 2006 m., Portugalijos Respublika nurodo, kad negalėjo žinoti, ar abejonės dėl 2004 m. tebegaliojo kitiem dvejiems metams, kurių duomenys jai buvo perduoti tik po 2007 m. liepos 5 d. susitikimo, todėl Portugalijos Respublika dėl šių dvejų metų negalėjo pasinaudoti teise į gynybą.

50      Komisija primena, kad tuo atveju, kai finansinės korekcijos taikymą pateisinantys pažeidimai toliau daromi po rašytinio pranešimo apie patikrinimų rezultatus, ji turi teisę ir netgi pareigą atsižvelgti į šią situaciją, kai nustato laikotarpį, už kurį turi būti taikoma atitinkama finansinė korekcija. Todėl ji mano, kad sąlygos, leidžiančios jai daryti apibendrinimo metodą, buvo tenkinamos.

51      Komisija teigia, kad, remiantis teismo praktika, kadangi kontrolė buvo atlikta 2005 m. balandžio 11–15 d., ji negalėjo išnagrinėti 2005 m. kontrolės duomenų, nes jų dar nebuvo. Vis dėlto 2006 m. gruodžio 5 d. pirmajame pranešime ji paprašė Portugalijos valdžios institucijų pateikti 2005 m. duomenis. Komisija pažymi, kad 2007 m. gruodžio 20 d. šių institucijų pateikti duomenys apie 2005 ir 2006 m. sezonus patvirtino 2004 m. Komisijos patikrinimų rezultatus, todėl problema buvo pasikartojanti. Tai, kad klaidų norma išliko labai didelė ir dar padidėjo, buvo objektyvi priežastis taikyti apibendrinimo metodą. Dėl kontrolės duomenų už 2005 ir 2006 m. Portugalijos Respublikos teisė į gynybą nepažeista, nes ji pati Komisijai pateikė šiuos duomenis.

52      Šiame ieškinio pagrinde Portugalijos Respublika iš esmės kaltina Komisija tuo, kad ši pritaikė finansinę korekciją už 2005 ir 2006 m. sezonus, kurie yra ankstesni nei 2006 m. gruodžio 5 d. pirmasis pranešimas, nors šiame pranešime Komisija nenurodė patikrinimų rezultatų, susijusių su tais sezonais. Dėl šios aplinkybės Portugalijos valdžios institucijoms esą nebuvo užtikrinta procedūrinė garantija, kuri joms suteikta Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalimi ir Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsniu, ir jos negalėjo pasinaudoti teise į gynybą dėl dvejų minėtų metų.

53      Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą ieškovė pripažino, ir tai buvo įrašyta į posėdžio protokolą, kad šiuo pagrindu siekiama panaikinti tik tą ginčijamo sprendimo dalį, kuri susijusi su už 2005 ir 2006 m. sezonus, t. y. 2006 ir 2007 finansinius metus, pritaikytomis atitinkamai 239 045,63 EUR ir 266 137,96 EUR dydžio finansinėmis korekcijomis. Kita vertus, šis pagrindas nesusijęs su 238 067,66 EUR dydžio finansinė korekcija, pritaikyta už 2004 m. sezoną, kuris atitinka 2005 finansinius metus.

54      Reikia priminti, kad iš teismo praktikos išplaukia, kad galutinis sprendimas dėl sąskaitų patvirtinimo turi būti priimtas pasibaigus specialiai rungimosi procedūrai, per kurią atitinkamos valstybės narės turi turėti visas reikiamas garantijas savo nuomonei pareikšti (1998 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑61/95, Rink. p. I‑207, 39 punktas ir 2000 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑245/97, Rink. p. I‑11261, 47 punktas).

55      Be to, taip pat reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, Komisija privalo laikytis reikalavimų, kuriuos sau yra nustačiusi taikymo reglamentais. Dėl šių reikalavimų nesilaikymo, nelygu jo mastas, gali netekti prasmės procedūrinė garantija, valstybėms narėms suteikta Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalimi (šio sprendimo 47 punkte minėto Sprendimo Portugalija prieš Komisiją 27 punktas).

56      Be to, viena vertus, Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje ir, kita vertus, Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnyje kalbama apie tą patį EŽŪOGF sąskaitų patvirtinimo procedūros etapą, t. y. Komisijos pirmojo pranešimo nusiuntimą valstybei narei, šiai institucijai atlikus patikrinimą (2002 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Suomija prieš Komisiją, C‑170/00, Rink. p. I‑1007, 27 punktas; taip pat žr. šio sprendimo 47 punkte minėto Sprendimo Portugalija prieš Komisiją 28 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

57      Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnyje apibrėžti įvairūs EŽŪOGF sąskaitų patvirtinimo procedūros etapai. Konkrečiai kalbant, šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje apibrėžtas pirmojo rašytinio pranešimo, kuriuo Komisija prieš surengdama dvišales diskusijas informuoja apie valstybėse narėse atliktų patikrinimų rezultatus, turinys (2005 m. vasario 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑300/02, Rink. p. I‑1341, 68 punktas ir 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑184/09, neskelbiamo Rinkinyje, 40 punktas). Remiantis šia nuostata, pirmajame pranešime atitinkamai valstybei narei turi būti nurodyti Komisijos patikrinimų rezultatai ir korekcinės priemonės, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi atitinkamų Bendrijos taisyklių.

58      Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos teismas yra nusprendęs, jog Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas rašytinis pranešimas turi būti toks, kad valstybė narė būtų visapusiškai informuota apie Komisijos abejones ir taip galėtų atlikti jam tenkančią įspėjamąją funkciją, apie kurią kalbama šios nuostatos pirmoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalyje (šio sprendimo 47 punkte minėto Sprendimo Portugalija prieš Komisiją 39 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2004 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑153/01, Rink. p. I‑9009, 93 punktą ir 2012 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑24/11 P, 27 punktą).

59      Tai reiškia, kad Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalyje numatytame pirmajame pranešime Komisija turi pakankamai tiksliai apibrėžti jos tarnybų vykdomo tyrimo dalyką ir šio tyrimo metu nustatytus pažeidimus, kuriais vėliau gali būti remiamasi kaip rimtų ir pagrįstų abejonių dėl nacionalinių administracijų patikrinimų ar jų pateiktų skaičių įrodymu ir kurie gali pateisinti finansines korekcijas, patvirtintas galutiniame sprendime, kuriuo atsisakoma iš Bendrijos biudžeto finansuoti tam tikras atitinkamos valstybės narės patirtas išlaidas, finansuojamas EŽŪOGF (šio sprendimo 47 punkte minėto Sprendimo Portugalija prieš Komisiją 40 punktas).

60      Be to, nesilaikant minėto reikalavimo, numatyto Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnyje, netenka prasmės valstybėms narėms Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penkta pastraipa suteikta procedūrinė garantija, pagal kurią taikomas apribojimas laiko atžvilgiu išlaidoms, kurias galima atsisakyti finansuoti iš EŽŪOGF (žr. šio sprendimo 58 punkte minėto 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją 29 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

61      Taigi Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnis turi būti aiškinami kartu su Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penkta pastraipa. Remiantis šiomis nuostatomis, Komisija negali atsisakyti finansuoti išlaidų, patirtų daugiau nei prieš 24 mėnesius iki pranešant raštu atitinkamai valstybei narei apie patikrinimo rezultatus. Tai reiškia, kad minėto 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytu rašytiniu pranešimu siekiama įspėti apie tai, kad išlaidos, patirtos per 24 mėnesių laikotarpį prieš pranešant apie tokį pranešimą, gali būti nefinansuojamos iš EŽŪOGF, todėl tai yra referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti tokį numatytą 24 mėnesių terminą (šio sprendimo 58 punkte minėto 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją 30 punktas).

62      Todėl tam, kad būtų įvykdyta įspėjamoji funkcija, ypač atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktą pastraipą, Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnyje numatytame pranešime visų pirma turi būti pakankamai tiksliai nurodyti visi pažeidimai, kuriais kaltinama atitinkama valstybė narė ir kuriais galiausiai buvo grindžiama atlikta finansinė korekcija. Tik toks pranešimas gali užtikrinti visapusišką informavimą apie Komisijos abejones ir gali būti referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti tokį 24 mėnesių terminą, numatytą Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnyje (šio sprendimo 58 punkte minėto 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją 31 punktas).

63      Be to, tuo atveju, kai finansinės korekcijos taikymą pateisinantys pažeidimai toliau daromi po rašytinio pranešimo apie patikrinimų rezultatus, Komisija turi teisę ir netgi pareigą atsižvelgti į šią situaciją, kai nustato laikotarpį, už kurį turi būti taikoma atitinkama finansinė korekcija (2003 m. sausio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑157/00, Rink. p. I‑153, 45 punktas).

64      Todėl šio sprendimo 63 punkte minėtame 2003 m. sausio 9 d. Sprendime Graikija prieš Komisiją Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors tiesa, jog nei Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalyje, nei Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkte nedraudžiama, kad laikotarpis, su kuriuo susijusi finansinė korekcija, tęstųsi po dienos, kai valstybės narės gavo rašytinį pranešimą apie patikrinimų rezultatus, vis dėlto šiomis nuostatomis Komisija nėra aiškiai įgaliota atsižvelgti į laikotarpį po rašytinio pranešimo valstybėms narėms apie patikrinimų rezultatus, taigi tai nėra pakankamas teisinis pagrindas padaryti fiksuoto dydžio korekciją. Vis dėlto Teisingumo Teismas manė, kad tokį teisinį pagrindą suteikia Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktas ir to paties reglamento 2 ir 3 straipsniai, kuriais Komisija įpareigojama atsisakyti finansuoti neteisėtai patirtas išlaidas, nes pagal šias nuostatas Komisija gali iš EŽŪOGF finansuoti tik pagal Bendrijos nuostatas įgyvendintas intervencines priemones, todėl Komisija pagrįstai galėjo pritaikyti finansinę korekciją už laikotarpį po rašytinio pranešimo (šio sprendimo 63 punkte minėto 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 43, 44 ir 46 punktai).

65      Iš pradžių reikia išnagrinėti, ar 2006 m. gruodžio 5 d. raštas atitinka Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio, aiškinamo kartu su Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penkta pastraipa, reikalavimus, todėl yra tinkamas pranešimas pagal šias nuostatas. Šiuo tikslu reikės patikrinti, ar tame rašte Komisija pakankamai nurodė tyrimo dalyką ir rezultatus, t. y. konstatuotus pažeidimus, kuriais grindžiama finansinė korekcija Madeiros nenaudai už 2004, 2005 ir 2006 sezonus (2005, 2006 ir 2007 finansiniai metai), ir korekcines priemones, kurių reikia imtis ateityje.

66      Reikia priminti, kad 2005 m. kovo 8 d. raštu Komisija Portugalijos valdžios institucijas informavo apie tai, kad pagalbos specialiosioms priemonėms, taikomoms tam tikriems Azorų salų ir Madeiros žemės ūkio produktams, sistemos kontrolė bus vykdoma 2005 m. balandžio 11–15 d., didžiausią dėmesį skiriant 2003 ir 2004 m. ir kontrolės sistemai, įskaitant nustatytas kontrolės procedūras ir faktiškai atliktus patikrinimus.

67      Siekdama pasirengti šiai kontrolei Komisija Portugalijos valdžios institucijų paprašė iš anksto atsiųsti tam tikros informacijos apie dvejus minėtus metus ir priemones, kurių kontrolė bus vykdoma.

68      Portugalijos Respublika apie šios kontrolės rezultatus buvo informuota 2006 m. gruodžio 5 d. pirmuoju pranešimu pagal Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnį.

69      2006 m. gruodžio 5 d. pirmojo pranešimo priedo „Pastabos ir rekomendacijos“ 1.1 punkte „Ploto kontrolė“ Komisija kalba apie didelį klaidų skaičių ir tai, kad, esant dideliam visiškai ar iš dalies atmestų paraiškų skaičiui, patikrinimų 2004 m. nepadaugėjo. Komisija pažymėjo, kad dėl žemės kadastro nebuvimo ir labai nelygaus paviršiaus, taip pat dėl to, kad sklypai buvo tik iš dalies apsodinti, sukurta GIS apribojo kontrolės veiksmingumą. Ji konstatavo, kad inspektoriai rėmėsi tik GIS ir buvo nepakankamai fizinių matavimų vietoje, kad sklypų patikrinimai būtų patikimi. Kaip pavyzdį ji nurodė tai, kad 2004 m. Madeiros valdžios institucijos ploto kontrolę atliko remdamosi pavyzdžiu, kuris apėmė ne mažiau kaip 10 % pagalbos paraiškų, kaip to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 43/2003 58 straipsnį, ir kad šių patikrinimų rezultatai parodė, jog klaidų yra 36 % patikrinto ploto. Remdamasi šiomis išvadomis Komisija nusprendė, kad minimalaus Portugalijos administracijos atliktų patikrinimų skaičiaus nepakanka EŽŪOGF interesams užtikrinti. Todėl Komisija Portugalijos valdžios institucijoms priekaištavo dėl to, kad šios nepadidino kontrolės 2004 m., o tai yra kontrolės sistemos trūkumas.

70      Dėl korekcinių priemonių, kurių reikia imtis, kad ateityje būtų laikomasi Bendrijos taisyklių, 2006 m. gruodžio 5 d. pirmajame pranešime Komisija pažymėjo, kad Portugalijos valdžios institucijoms rekomenduojama tikrinant plotą dažniau naudotis matavimo prietaisais, pavyzdžiui, navigacijos įrenginiais arba metru.

71      Tai reiškia, kad dėl 2004 m. 2006 m. gruodžio 5 d. pirmajame pranešime pakankamai tiksliai nurodyti visi pažeidimai, kuriais kaltinama Portugalijos Respublika ir kurie gali pateisinti finansinę korekciją.

72      Dėl 2005 m. konstatuotina, kad, kaip teisingai pažymi Portugalijos Respublika, 2006 m. gruodžio 5 d. pirmajame pranešime šiuo atžvilgiu nėra pateikta jokių atliktų patikrinimų rezultatų ir netgi jokių abejonių, nes šiuo pranešimu siekiama tik informuoti Portugalijos Respubliką apie vykdant 2005 m. balandžio 11–15 d. kontrolę atliktų patikrinimų, kurie buvo susiję tik su 2003 ir 2004 m., rezultatus.

73      Žinoma, iš 2006 m. gruodžio 5 d. pirmojo pranešimo priedo matyti, kad Komisija paprašė, jog „dėl 2005 m. patikrinimų vietoje sistemos Portugalijos valdžios institucijos [pateiktų] pareiškėjų sąrašą, kuriame būtų nurodyti asmenys, pas kuriuos atlikti patikrinimai vietoje (kontrolės ataskaitos [turėjo būti] atrinktos vėliau), ir suvestinę lentelę, kurioje būtų nurodytas pareiškėjų skaičius pagal produktą, patikrintų pareiškėjų skaičius, nustatytų pažeidimų skaičius, atskirai nurodant tuos, kurių atveju paraiškos buvo iš dalies atmestos ir [tuos, kurių atveju paraiškos buvo] visiškai atmestos“. Komisija taip pat pridūrė, kad „analizėje taip pat būtų naudinga nurodyti atitinkamą plotą, kad būtų lengviau įvertinti finansines klaidas“.

74      Vis dėlto negalima pagrįstai tvirtinti ir Komisija, beje, neteigia, kad šį informacijos prašymą, susijusį su 2005 m., galima laikyti pakankamai tiksliu pažeidimų, kuriais kaltinama Portugalijos Respublika ir kurie pateisino finansinę korekciją, nurodymu, kaip tai suprantama pagal, be kita ko, šio sprendimo 58 punkte minėtą 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimą Ispanija prieš Komisiją.

75      Dėl 2006 m. 2006 m. gruodžio 5 d. pirmajame pranešime nėra jokių pastabų ir netgi jokio informacijos prašymo.

76      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad dėl 2005 ir 2006 m., su kuriais susiję Portugalijos Respublikos prieštaravimai ir kurių atžvilgiu ginčijamame sprendime buvo padarytos korekcijos, 2006 m. gruodžio 5 d. pirmajame pranešime nėra nurodyti pažeidimai, kuriais kaltinama valstybė narė, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 54–60 punktuose minėtą teismo praktiką.

77      Vis dėlto savo rašytinėse pastabose Komisija teigia, kad 2009 m. spalio 27 d. oficialiame pranešime aiškiai išreiškė savo ketinimą padaryti finansinę korekciją taikant apibendrinimo metodą ir nurodė nefinansuotinų išlaidų dydį. Taigi Komisija pažymi, kad ji, remdamasi 2005 ir 2006 m. kontrolės duomenimis, taikė apibendrinimo metodą 2006 m. gruodžio 5 d. pirmojo pranešimo referenciniam laikotarpiui, nes pačios Portugalijos administracijos perduoti 2005 ir 2006 m. kontrolės duomenys nesiskyrė nuo 2004 m. duomenų ir buvo tokio paties dydžio. Komisija priduria, kad 2005 ir 2006 m. duomenys rodė netgi blogėjimo tendenciją – klaidų padaugėjo.

78      Atsižvelgiant į šiame sprendime minėtą teismo praktiką, su šiais argumentais negalima sutikti.

79      Remiantis Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsniu, atlikus tyrimą pirmajame pranešime turi būti nurodyti Komisijos atliktų patikrinimų rezultatai dėl valstybės narės išlaidų, kurių buvo patirta pažeidžiant Bendrijos taisykles, ir korekcinės priemonės, reikalingos užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi atitinkamų taisyklių. Be to, būtent šie rezultatai yra bet kokių korekcijų pagrindas ir apie juos atitinkamai valstybei narei turi būti pranešta kuo greičiau tam, kad ši kuo skubiau galėtų pašalinti konstatuotus trūkumus ir taip išvengtų naujų korekcijų taikymo ateityje (šio sprendimo 47 punkte minėto Sprendimo Portugalija prieš Komisiją 29 ir 32 punktai).

80      Be to, tiek iš Reglamento Nr. 1663/95 su pakeitimais 8 straipsnio, tiek iš Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio matyti, kad atitinkamai valstybei narei nepašalinus Komisijos konstatuotų pažeidimų, ši institucija gali iki faktinės Komisijos nustatytų korekcinių priemonių įgyvendinimo dienos atsisakyti finansuoti išlaidas, patirtas pažeidžiant Bendrijos taisykles.

81      Vis dėlto konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju rezultatai, kurie yra korekcijos pagrindas, nebuvo perduoti kuo skubiau, nes tyrimo rezultatus Komisija perdavė tik 2006 m. gruodžio 5 d. ir taip sudarė kliūtis Portugalijos valdžios institucijoms įgyvendinti su 2005 ir 2006 m. sezonais, kurie jau buvo pasibaigę, susijusias korekcines priemones.

82      Žinoma, remiantis teismo praktika, visų pirma šio sprendimo 63 punkte minėtu 2003 m. sausio 9 d. Sprendimu Graikija prieš Komisiją (45 punktas), tuo atveju, kai finansinės korekcijos taikymą pateisinantys pažeidimai toliau daromi po rašytinio pranešimo apie patikrinimų rezultatus, Komisija turi atsižvelgti į šią situaciją ir nustatyti laikotarpį, už kurį turi būti taikoma atitinkama finansinė korekcija.

83      Tačiau Komisija negali turėti pareigos atsižvelgti į situaciją, kai toliau daromi finansinės korekcijos taikymą pateisinantys pažeidimai, jei, kaip šiuo atveju, rašytinis pranešimas buvo perduotas tada, kai atitinkama valstybė narė jau nebegalėjo ištaisyti konstatuotų pažeidimų, nes tik gavusi informacijos apie šią situaciją ši valstybė narė dar galėjo ją ištaisyti.

84      Bet koks kitas aiškinimas leistų Komisijai taikyti finansinę korekciją už laikotarpį prieš pirmąjį pranešimą apie patikrinimus, iš anksto neinformavus valstybės narės ir nesudarius galimybės pašalinti šių pažeidimų.

85      Tai reiškia, kad Komisijos pareiga taikyti tokias finansines korekcijas negali apimti laikotarpio, dėl kuriuo nebuvo vykdoma kontrolė ir kuris yra prieš 2006 m. gruodžio 5 d. pirmąjį pranešimą, nes valstybė narė, kuri apie konstatuotus pažeidimus buvo informuota tik pasibaigus atitinkamiems sezonams, negalėjo laiku imtis korekcinių priemonių.

86      Nors tiesa, kaip teigia Komisija, kad ji rėmėsi duomenimis, kuriuos jai perdavė jų neginčijusi Portugalijos Respublika, vis dėlto reikia konstatuoti, kad atsiuntus 2006 m. gruodžio 5 d. pirmąjį pranešimą Portugalijos valdžios institucijos jau negalėjo ištaisyti trūkumų, kad ateityje būtų laikomasi Sąjungos taisyklių, o vienas iš šio pranešimo tikslų yra būtent sudaryti galimybę valstybei narei įgyvendinti korekcines priemones, siekiant pašalinti konstatuotus pažeidimus, ir kad, neįgyvendinus tokių priemonių, Komisija, nepateikdama papildomų įrodymų, gali ateityje taikyti finansines korekcijas.

87      Be to, negalima teigti, kaip tai daro Komisija, kad jos pritaikytas apibendrinimas yra automatinis ir atskiras nuo kontrolės, nes taip būtų pakenkta pačiai įspėjamajai funkcijai, kuri neatsiejama nuo Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies.

88      Šiuo klausimu iš 2006 m. gruodžio 5 d. pirmojo pranešimo matyti, kad Komisija Portugalijos valdžios institucijoms priekaištauja dėl to, jog šios rėmėsi tik GIS, nors, Komisijos manymu, jos privalėjo atlikti fizinius matavimus, kad sklypų patikrinimai būtų patikimi. Tai reiškia, kad šiame pirmajame pranešime yra nurodytos priemonės, kuriomis siekiama patikrinimus padaryti patikimus ir taip išvengti tokios didelės pažeidimų normos, kurią konstatavo Portugalijos valdžios institucijos ir apie kurią buvo pranešta Komisijai. Įgyvendinusi tokias priemones Portugalijos Respublika būtų galėjusi išsklaidyti Komisijos abejones ir taip išvengti finansinių korekcijų taikymo ateityje.

89      Tokiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad Bendrasis Teismas įspėjamąją funkciją, kuri neatsiejama nuo Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies, pabrėžė byloje, kurioje buvo priimtas šio sprendimo 47 punkte minėtas Sprendimas Portugalija prieš Komisiją. Toje byloje, nors tyrimas buvo susijęs su 2002 ir 2003 m. sezonais, Bendrasis Teismas minėto sprendimo 64 punkte dėl 2003 m. sezono nusprendė, jog to, kad atitinkamai valstybei narei pagal Reglamento Nr. 1663/95 su pakeitimais 8 straipsnio 1 dalį nusiųsto rašto 1 priede Komisija pateikia nuorodą į 2003 m sezoną, nepakanka įrodyti, kad šiame rašte buvo kalbama apie su tuo sezonu susijusius pažeidimus.

90      Šio sprendimo 47 punkte minėto Sprendimo Portugalija prieš Komisiją 69 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad neinformuota apie Komisijos patikrinimus atitinkama valstybė narė neturėjo galimybės įrodyti Komisijos išvadų neteisingumo ar ištaisyti galimų trūkumų, kad ateityje būtų laikomasi Bendrijos taisyklių, todėl jai nebuvo užtikrinta valstybėms narėms suteikta procedūrinė garantija. Dėl to minėto sprendimo 70 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog nėra pranešta apie Komisijos patikrinimų rezultatus dėl 2003 m. sezono, šios institucijos raštas, kuriuo informuojama apie patikrinimų rezultatus, negali būti kokios nors finansinės korekcijos pagrindas, todėl jo negalima laikyti pirmuoju pranešimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalį. Taigi šio sprendimo 47 punkte minėto Sprendimo Portugalija prieš Komisiją 71 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalis ir Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalis.

91      Taip pat reikia pažymėti, kad šio sprendimo 58 punkte minėtu 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimu Ispanija prieš Komisiją Teisingumo Teismas panaikino 2010 m. lapkričio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą Ispanija prieš Komisiją (T‑113/08, neskelbiamas Rinkinyje) motyvuodamas tuo, kad Bendrasis Teismas konstatavo, jog Komisijos raštas yra oficialus pranešimas pagal Reglamentą Nr. 1663/95, nors kaltinimas valstybei narei jame buvo nepakankamai apibrėžtas. Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalį, taip pat Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktą pastraipą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktą pastraipą, nes tik pranešimas, kuriame pakankamai tiksliai nurodyti visi pažeidimai, kuriais kaltinama atitinkama valstybė narė, gali būti kvalifikuojamas kaip pranešimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalį, kuris yra referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti 24 mėnesių terminą, numatytą Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje (šio sprendimo 58 punkte minėto 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją 34 punktas).

92      Nagrinėjamu atveju, nors 2006 m. gruodžio 5 d. pirmajame pranešime pakankamai tiksliai nurodyti pažeidimai, kuriais, remiantis 2004 m. kontrolės duomenimis, kaltinama Portugalijos Respublika, vis dėlto konstatuotina, kad šiame pranešime nėra jokių pastabų dėl 2005 ir 2006 m., nors, pirma, už šiuos metus konstatuotų pažeidimų pobūdis nesiskiria nuo už 2004 m. konstatuotų pažeidimų pobūdžio, antra, Portugalijos Respublika neginčija duomenų dėl 2005 ir 2006 m., kuriuos, beje, pati perdavė Komisijai, ir, trečia, šie duomenys atskleidė pablogėjusią situaciją, palyginti su Komisijos konstatuota 2004 m. situacija.

93      Taigi 2006 m. gruodžio 5 d. pirmuoju pranešimu negalima grįsti finansinių korekcijų už ankstesnius 2005 ir 2006 m., kurių atžvilgiu šiuo pranešimu atitinkamai valstybei narei visų pirma nebuvo sudaryta galimybė pašalinti, kaip tai suprantama pagal minėtą teismo praktiką, pažeidimų, konstatuotų vykdant 2005 m. balandžio 11–15 d. kontrolę, susijusią su 2003 ir 2004 m.

94      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmasis ieškinio pagrindas turi būti pripažintas pagrįstu, todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jame Komisija pritaikė 239 045,63 EUR ir 266 137,96 EUR dydžio finansines korekcijas už atitinkamai 2005 ir 2006 m. sezonus, t. y. 2006 ir 2007 finansinius metus.

95      Todėl reikia pažymėti, kad dėl ginčijamo sprendimo dalies, susijusios su 2005 ir 2006 m. sezonais, panaikinimo antrasis, trečiasis ir ketvirtasis pagrindai bus nagrinėjami tik 2004 m. sezono atžvilgiu.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu Reglamento Nr. 43/2003 28 konstatuojamosios dalies aiškinimu ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies pažeidimu

96      Anot Portugalijos Respublikos, per atitinkamus sezonus nacionalinės valdžios institucijos padidino patikrinimų skaičių tiek, kad jis tapo gerokai didesnis už teisės aktuose numatytą minimalų jų skaičių, nors Reglamento Nr. 43/2003 58 straipsnyje aiškiai nereikalaujama padidinti patikrinimų skaičiaus. Buvo patikrinti pavyzdžiai, kurie tris kartus viršijo minimalią teisės aktais reikalaujamą normą. Pirma, buvo patikrinti pavyzdžiai, kurie sudarė 10–30 % pagalbos paraiškų, antra, dėl klaidų skaičiaus 40 % ploto atžvilgiu buvo visiškai ar iš dalies atsisakyta finansuoti, trečia, buvo patikrinta 25–50 % ploto ir, ketvirta, nagrinėjami patikrinimai buvo įvykdyti prieš atliekant mokėjimą, todėl pagalba buvo sumažinta ir pritaikytos sankcijos. Portugalijos valdžios institucijos pirmenybę esą teikė reikalavimus atitinkančiam plotui, nes patikrinimų norma buvo padidinta, ypač plotui, už kurį galėjo būti skirta pagalba ir kuriam taikyta 25–50 % patikrinimų norma, įskaitant 40 %. Portugalijos Respublika primena, kad pagal teismo praktiką tai, kad procedūra tobulintina, savaime nepateisina finansinės korekcijos. Todėl Komisija turėjo įrodyti, kaip pažeidimų skaičius pateisino kitokį arba didesnį patikrinimų skaičiaus padidinimą nei tas, dėl kurio nusprendė nacionalinės valdžios institucijos; Komisija per sąskaitų patvirtinimo procedūrą to nepadarė.

97      Portugalijos Respublika priduria, kad tai, jog Komisija ieškinio pateikimo etapu teigė, kad priimdama ginčijamą sprendimą ji rėmėsi Reglamento Nr. 43/2003 58 straipsnio 1 dalimi, nors niekada anksčiau šia nuostata nesirėmė, yra jos teisės į gynybą pažeidimas.

98      Dėl sumų, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų, išieškojimo, apie kurį kalba Komisija, pirma, Portugalijos Respublika teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Portugalijos valdžios institucijos įvykdė patikrinimus prieš atlikdamos mokėjimus, todėl išieškoti nereikėjo. Antra, Portugalijos Respublika kritikuoja Komisijos poziciją, kad nuo šiol, jei vidutinė patikrinta pažeidimų norma sudarytų 2 %, valstybės narės turėtų išieškoti sumą, atitinkančią vidutinę pavyzdyje nustatytų pažeidimų normą, t. y. tuos pačius 2 %, iš visų ūkininkų, turinčių teisę gauti pagalbą. Anot Portugalijos Respublikos, iš Reglamento Nr. 1258/1999 8 straipsnio 1 dalies išplaukia priešinga taisyklė, pagal kurią numatoma pareiga išieškoti tik sumas, prarastas dėl pažeidimų.

99      Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką EŽŪOGF finansuoja tik intervencines priemones, kurių imamasi pagal Bendrijos teisės nuostatas bendro žemės ūkio rinkų organizavimo srityje. Šiuo atžvilgiu Komisija turi įrodyti, kad šios nuostatos buvo pažeistos. Todėl Komisija turi pareigą pagrįsti savo sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad atitinkama valstybė narė nevykdė patikrinimų ar kad jos atlikti patikrinimai turėjo trūkumų (žr. šio sprendimo 63 punkte minėto 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 15 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

100    Tačiau Komisija privalo ne išsamiai įrodyti, kad nacionalinių administracijų atlikti patikrinimai yra nepakankami ar kad jų nurodyti skaičiai neteisingi, bet pateikti rimtų ir pagrįstų abejonių, kurių turi dėl šių patikrinimų ar skaičių, įrodymų (žr. šio sprendimo 63 punkte minėto 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 16 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

101    Komisijos įrodinėjimo pareiga šiuo atveju sumažinama todėl, kad valstybės narės padėtis rinkti ir tikrinti EŽŪOGF sąskaitoms patvirtinti reikalingus duomenis yra geresnė, taigi ji ir turi pateikti detaliausių bei išsamiausių įrodymus dėl šių patikrinimų realaus vykdymo ar skaičių ir prireikus dėl Komisijos teiginių nepagrįstumo (žr. šio sprendimo 63 punkte minėto 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 17 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

102    Atitinkama valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų, savo teiginių nepagrįsdama patikimos ir veiksmingos kontrolės sistemos buvimo įrodymais. Jei nepavyksta įrodyti, kad Komisijos išvados neteisingos, tokiu atveju jos tampa įrodymais, galinčiais sukelti rimtų abejonių dėl adekvačių ir veiksmingų priežiūros ir kontrolės priemonių sistemos buvimo (žr. šio sprendimo 63 punkte minėto 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 18 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

103    Taip pat reikia priminti, kad Reglamento Nr. 43/2003 58 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, pirma, administraciniai patikrinimai yra išsamūs ir prireikus apima kryžminius patikrinimus, naudojantis, inter alia, integruotos administravimo ir kontrolės sistemos duomenimis, ir, antra, nacionalinės institucijos, remdamosi rizikos analize, atlieka patikrinimus vietoje ir atrenka ne mažiau kaip 10 % paraiškų. Reglamento Nr. 43/2003 28 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad nustačius rimtų pažeidimų einamaisiais ir kitais metais reikėtų padidinti patikrinimų vietoje skaičių, kad būtų pakankamai garantuotas atitinkamų pagalbos paraiškų tikslumas.

104    Pirma, dėl tariamo teisės į gynybą pažeidimo, nes Komisija pirmą kartą nurodė, kad remiasi Reglamento Nr. 43/2003 58 straipsniu tik Bendrajame Teisme, iš pradžių pakanka konstatuoti, jog šis reglamentas yra paminėtas 2010 m. liepos 19 d suvestinės ataskaitos vizose, toliau – kad šio reglamento 58 straipsnis aiškiai nurodytas minėtoje ataskaitoje, kalbant apie rizikos analizę, ir galiausiai – kad Reglamento Nr. 43/2003 26–28 konstatuojamosios dalys savaime nėra Komisijos analizės pagrindas.

105    Padarius išvadą, kad Portugalijos valdžios institucijų pateikta informacija parodo, jog minimalia taikytinos kontrolės norma (10 %) negalima apsaugoti EŽŪOGF nuo netinkamų mokėjimų rizikos, suvestinės ataskaitos 1.1.1 punkte nurodyta, kad „šiomis aplinkybėmis ypač svarbu [priminti] reglamento preambulę“. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija vėliau priminė Reglamento Nr. 43/2003 26–28 konstatuojamąsias dalis. 

106    Atsižvelgiant į tokią minėto punkto formuluotę, negalima pagrįstai teigti, kad Komisija ketino remtis tik šiomis konstatuojamosiomis dalimis, o ne pačiomis minėto reglamento nuostatomis.

107    Tai reiškia, kad Komisijos atžvilgiu negali būti pripažintas pagrįstu joks kaltinimas, susijęs su tariamu teisės į gynybą pažeidimu.

108    Antra, kaip teisingai teigia Komisija, Reglamento Nr. 43/2003 58 straipsnio 1 dalimi, aiškinama atsižvelgiant į to reglamento 28 konstatuojamąją dalį, nacionalinės valdžios institucijos įpareigojamos vietoje patikrinti pavyzdį, atitinkantį ne mažiau kaip 10 % pagalbos paraiškų. Vis dėlto tuo atveju, kai rizikos analizė, kurią turi padaryti nacionalinės valdžios institucijos, parodo, kad patikrinimų nepakanka užkirsi kelią pažeidimams, šios institucijos turi padidinti šių patikrinimų skaičių, nes kyla didelė EŽŪOGF nuostolių rizika.

109    Be to, tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 1258/1999 8 straipsnis, dėl kurio Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad juo valstybės narės įpareigojamos imtis priemonių, kurių reikia užtikrinti, kad EŽŪOGF finansuojami sandoriai būtų realiai ir tinkamai vykdomi, būtų užkirstas kelias pažeidimams ir jie būtų tiriami ir būtų išieškotos sumos, kurios prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo, net jeigu konkrečiame Bendrijos teisės akte aiškiai nenumatyta, kad reikia tam tikrų kontrolės priemonių (2001 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑373/99, Rink. p. I‑9619, 9 punktas; 2009 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, T‑55/07, neskelbiamo Rinkinyje, 62 punktas). Teisingumo Teismas pažymėjo, jog iš šios nuostatos, aiškinamos atsižvelgiant į ESS 4 straipsnyje nustatytą pareigą lojaliai bendradarbiauti su Komisija, išplaukia, kad, kiek tai konkrečiai susiję su teisingu Sąjungos išteklių panaudojimu, valstybės narės privalo atlikti visus administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje, taip užtikrindamos tiesioginį atitinkamų išmokų skyrimo formalių ir procedūrinių reikalavimų laikymąsi (žr. šio sprendimo 63 punkte minėto 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 11 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

110    Be to, kaip teisingai teigia Komisija, didėjant klaidų skaičiui kontrolės institucija būtinai turi reaguoti ir padidinti kontrolės lygį. Taigi, jei 10 % pavyzdyje klaidų norma gali siekti 2 %, tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, už 2004 m. sezoną konstatuota, kad klaidų buvo 36 % patikrinto ploto, atitinkamai turėtų būti padidintas patikrinimų skaičius, taigi – ir tikrinamas pavyzdys, nes kilo didelių EŽŪOGF finansinių nuostolių rizika; tai akivaizdžiai nebuvo padaryta nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad tam tikrų kultūrų atveju pagalbos paraiškų patikrinimų norma sudarė daug daugiau nei 10 % pagalbos paraiškų.

111    Konstatuotina, kad esant tokiai didelių EŽŪOGF nuostolių rizikai, kuri buvo aiškiai nurodyta Portugalijos valdžios institucijų atliktų patikrinimų rezultatuose, šios institucijos privalėjo reaguoti, o jų neveikimas prilygsta tam, kad nebuvo imtasi kontrolės priemonių, numanomai būtinų užtikrinti tinkamą atitinkamų išmokų skyrimo formalių ir procedūrinių reikalavimų laikymąsi.

112    Šiuo klausimu reikia priminti, kad remiantis teismo praktika, jei patikrinimai neatliekami arba turi tokių trūkumų, kad išlieka abejonių dėl atitinkamų išmokų skyrimo reikalavimų laikymosi, Komisija teisėtai nepripažįsta tam tikrų valstybės narės išlaidų (žr. 2009 m. rugsėjo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Austrija prieš Komisiją, T‑368/05, neskelbiamo Rinkinyje, 84 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

113    Todėl Portugalijos valdžios institucijos klysta, kai teigia, kad atlikusios daug daugiau patikrinimų, nei teisės aktuose nustatyta minimali jų norma, jos laikėsi galiojančių teisės aktų ir įvykdė pareigas, kurios joms tenka pagal Reglamentą Nr. 43/2003, nes nesiėmė kontrolės priemonių, numanomai būtinų užtikrinti tinkamą atitinkamų išmokų skyrimo formalių ir procedūrinių reikalavimų laikymąsi.

114    Be to, priešingai, nei teigia Portugalijos Respublika, reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai pažeidimai konstatuoti, pavyzdžiui, dėl 40 % ploto tikrinant pavyzdį, kuris sudaro 10 % pagalbos paraiškų, tokia pati klaidų norma būtinai turi būti taikoma statistinių duomenų visumai, nebent kitokį požiūrį pateisintų šio tikrinamo pavyzdžio požymiai, o tai turi nurodyti atitinkama valstybė narė.

115    Todėl negalima pagrįstai teigti, kaip tai rašytinėse pastabose daro Portugalijos Respublika, kad atsisakymas teikti finansavimą, susijęs tik su patikrinto pavyzdžio dalimi, yra pakankamas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 109 ir 112 punktuose minėtą teismo praktiką, užtikrinti, kad EŽŪOGF nefinansuotų neteisėtų sandorių.

116    Konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo abejoti, kad egzistuoja skirtumas tarp patikrinto pavyzdžio ir statistinių duomenų visumos, nebent nacionalinės valdžios institucijos nurodytų aplinkybę, kuri atskleistų ypatumus pavyzdžio, kurio rezultatų nebūtų galima įtraukti į statistinių duomenų visumos dalį; Portugalijos Respublika taip netgi neteigia.

117    Galiausiai dėl Portugalijos Respublikos argumento, kad nacionalinės valdžios institucijos įvykdė patikrinimus prieš atlikdamos mokėjimus, todėl nebuvo reikalo išieškoti, pažymėtina, jog aplinkybės, kad mokėjimai sumažinami tik dėl pavyzdžio, kurį patikrinus buvo nustatyta pažeidimų, negalima laikyti atitinkančia teisės aktus, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 115 punkte, atsisakymas teikti finansavimą, susijęs tik su pavyzdžio, kurį patikrinus buvo nustatyta pažeidimų, dalimi, gali būti tik nepakankamas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 109 ir 112 punktuose minėtą teismo praktiką.

118    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies pažeidimu

119    Anot Portugalijos Respublikos, pažeidimų, Portugalijos valdžios institucijų konstatuotų dėl ploto, kuris buvo tikrinamas Madeiroje, procentinę dalį pritaikiusi visoms Madeiroje pateiktoms paraiškoms Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalį. Todėl Komisija esą pažeidė savo pačios gaires, įtvirtintas Dokumente Nr. VI/5330/97. Portugalijos Respublika primena, kad apibendrintas finansines korekcijas Komisija gali pritaikyti tik jeigu pati atliko vertinimą remdamasi individualiose bylose esančiomis klaidomis. Tačiau dėl 2004, 2005 ir 2006 m. Komisija nenagrinėjo jokių individualių bylų, nes apibendrintai taikydama fiksuoto dydžio korekciją rėmėsi ne individualių bylų rezultatų, kuriuos gavo vykdydama kontrolę, analize, bet pavyzdyje, kuris buvo tikrinamas, Portugalijos valdžios institucijų nustatytų pažeidimų norma, kurią Komisija vėliau taikė visoms Madeiroje pateiktoms paraiškoms. Tokiai praktikai, kai taikoma apibendrinta korekcija netikrinant jokių individualių bylų, Dokumentas Nr. VI/5330/97 esą nesuteikia jokio teisinio pagrindo. Dokumento Nr. VI/5330/97 4 priedo nuostatos negali būti pagrindas priimti sprendimą dėl finansinės korekcijos, jei mokėjimo institucija iš dalies ar visiškai atsisakė atlikti mokėjimus tuo atveju, kai buvo nustatyta pažeidimų.

120    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Dokumento Nr. VI/5330/97 2 priede numatyta, jog „finansinės korekcijos taikomos tuo atveju, kai Komisija konstatuoja, kad išlaidos buvo patirtos pažeidžiant Bendrijos taisykles“. Šiame dokumente taip pat numatyta, kad „Komisija turi atsisakyti finansuoti iš Bendrijos biudžeto, išskyrus, kai neteisėtą mokėjimą jau nustatė nacionalinės kontrolės institucijos ir dėl jo buvo imtasi atitinkamų korekcinių ir išieškojimo priemonių“. Tuo atveju, kai galima nustatyti neteisėtus mokėjimus, taigi – ir Bendrijos patirtus finansinius nuostolius, Dokumente Nr. VI/5330/97 numatyta, kad turi būti, be kita ko, atsisakoma finansuoti sumą, apskaičiuotą tipinio bylų pavyzdžio patikrinimų rezultatus pritaikant visoms byloms, iš kurių buvo paimtas pavyzdys, kai šis apibendrinimas apribojamas administraciniu sektoriumi, kuriame pagrįstai galima tikėtis to paties pažeidimo pasikartojimo.

121    Taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai negalima nustatyti realaus neteisėtų išlaidų dydžio, turi būti taikomos fiksuoto dydžio finansinės korekcijos (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 112 punkte minėto Sprendimo Austrija prieš Komisiją 183 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

122    Dokumente Nr. VI/5330/97 pažymima, kad fiksuoto dydžio korekcijos gali būti numatomos, kai tyrimo metu gauta informacija tikrintojui neleidžia įvertinti nuostolių apibendrinant nustatytą žalą, taikant statistinius metodus ar remiantis kitais duomenimis, kuriuos galima patikrinti. Minėtame dokumente priduriama, kad kiekvieną kartą, kai valstybių narių kontrolės tarnybos laikydamosi 4 priede minėtų reikalavimų nustato šiuos pažeidimus, fiksuoto dydžio korekcijos netaikytinos. Tuo atveju, kai valstybė narė neišieško visos netinkamai ar neteisėtai išmokėtos sumos, sąskaitų tvirtinimo tarnyba negali nenumatyti finansinės korekcijos priemonių.

123    Pažymėtina, kad Komisija dėl 2004 m. sezono, kuris vienintelis nagrinėjamas pagal šį pagrindą, rėmėsi savo pačios patikrinimais ir nusprendė, jog pavyzdyje konstatuotų pažeidimų norma turi būti išplėsta ir pritaikyta statistinių duomenų visumai.

124    Reikia konstatuoti, jog atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu gauta informacija tikrintojui leido įvertinti nuostolius pasitelkiant statistinius metodus arba remiantis duomenimis, kuriuos galima patikrinti, Komisija padarė teisingą išvadą, kad fiksuoto dydžio korekcijos netaikytinos, kaip tai suprantama pagal Dokumentą Nr. VI/5330/97.

125    Vis dėlto šiomis aplinkybėmis Portugalijos Respublika teigia, kad siekdama sureguliuoti situaciją Komisija negalėjo remtis nacionalinių valdžios institucijų atliktų patikrinimų rezultatais, nes šios institucijos atsižvelgė į pažeidimų, kuriuos pačios konstatavo, pasekmes.

126    Todėl Portugalijos Respublika nurodo, kad iš dalies ar visiškai atsisakė atlikti mokėjimus visais pažeidimų, kuriuos nustatė mokėjimo institucija, atvejais. Ji mano, kad šioje byloje negali būti nuspręsta taikyti kokias nors finansines korekcijas, nes mokėjimo institucija atsižvelgė į visas pažeidimų, kurias konstatavo, pasekmes, kai visiškai ar iš dalies atsisakė teikti finansavimą pagal visas paraiškas, kuriose buvo nustatyta pažeidimų.

127    Portugalijos Respublikos argumentams negalima pritarti.

128    Darant prielaidą, kad pažeidimas konstatuotas, negalima laikyti, jog nustatytas trūkumas buvo pašalintas atsisakant atlikti mokėjimus tik pagal paraiškas, kuriose jau buvo konstatuota pažeidimų; tokiu atsisakymu nebūtų galima užtikrinti, kad EŽŪOGF teiktų finansavimą tik pagal Sąjungos taisykles atitinkančias paraiškas (šiuo klausimu žr. 1994 m. rugpjūčio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑413/92, Rink. p. I‑3781, 11–13 punktus).

129    Todėl Portugalijos valdžios institucijos turėjo atsižvelgti į tikrinant pavyzdį konstatuotą klaidų normą ir ją taikyti konkrečiai statistinių duomenų visumai ir taip įvertinti EŽŪOGF patirtus nuostolius.

130    Tai reiškia, kad atsisakiusios atlikti mokėjimus tik pagal paraiškas, kuriose jau buvo konstatuota pažeidimų, Portugalijos valdžios institucijos visapusiškai neatsižvelgė į jų konstatuotų pažeidimų padarinius.

131    Be to, reikia priminti, kad pagal teismo praktiką, nors bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklių pažeidimą turi įrodyti Komisija, valstybė narė prireikus turi įrodyti, kad Komisija padarė klaidą dėl iš to kylančių finansinių padarinių (2002 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑130/99, Rink. p. I‑3005, 90 punktas ir šio sprendimo 112 punkte minėto Sprendimo Austrija prieš Komisiją 181 punktas).

132    Remiantis teismo praktika, EŽŪOGF finansavimą iš esmės administruoja nacionalinės administracijos, atsakingos už griežto Bendrijos taisyklių laikymosi priežiūrą, ir šis administravimas grindžiamas nacionalinių valdžios institucijų ir Bendrijos institucijų tarpusavio pasitikėjimu. Tik valstybė narė gali žinoti ir tiksliai nustatyti duomenis, kurių reikia parengti EŽŪOGF sąskaitas, nes Komisija nėra pakankamai artima ūkio subjektams, kad iš jų gautų jai reikalingą informaciją (žr. šio sprendimo 112 punkte minėto Sprendimo Austrija prieš Komisiją 182 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

133    Todėl būtent valstybė narė turi pateikti detaliausių ir išsamiausių įrodymų dėl šių patikrinimų realaus vykdymo ar skaičių, kad įrodytų, jog Komisijos abejonės nepagrįstos (šio sprendimo 112 punkte minėto Sprendimo Austrija prieš Komisiją 201 punktas).

134    Portugalijos Respublika nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Komisija padarė klaidą dėl konstatuotų pažeidimų finansinių padarinių.

135    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimu

136    Portugalijos Respublika mano, kad atsisakiusi taikyti Dokumentą Nr. VI/5330/97, kuriame nustatytos vienodos finansinių korekcijų taikymo gairės, Komisija pažeidė vienodo požiūrio ir proporcingumo principus.

137    Pirma, dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo Portugalijos Respublika pažymi, kad jei Komisija laikytųsi gairių, kurių įsipareigojo paisyti, ji būtų nusprendusi taikyti fiksuoto dydžio korekcijas. Nagrinėjamu atveju Portugalijos Respublika mano, jog tai, kad esant dideliam pažeidimų skaičiui patikrinimų skaičius nebuvo padidintas einamaisiais ir paskesniais metais, galima prilyginti pakankamai išsamiai neatliktai pagrindinei kontrolei, todėl turėjo būti pritaikyta fiksuoto dydžio 5 % korekcija, kaip Komisija tai padarė atlikusi tyrimą AA/2006/10. Todėl Portugalijos Respublika mano, kad per tyrimą, kuris pasibaigė priėmus ginčijamą sprendimą, laikydamasi kitokio požiūrio nei per tyrimą AA/2006/10 Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, nes dvi identiškos situacijos traktuojamos skirtingai.

138    Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad kiekvienas atvejis iš esmės turi būti vertinamas atskirai, siekiant nustatyti, ar atitinkama valstybė narė, vykdydama EŽŪOGF finansuojamas operacijas, laikėsi iš Bendrijos teisės kylančių reikalavimų, o jei nesilaikė, tada – kiek (2000 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑242/97, Rink. p. I‑3421, 129 punktas ir 2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑418/06 P, Rink. p. I‑3047, 91 punktas).

139    Tai nereiškia, kad valstybė narė negali remtis vienodo požiūrio principo pažeidimu. Tačiau ji tai gali padaryti tik tiek, kiek nurodyti atvejai yra bent panašūs, atsižvelgiant į visus jiems būdingus veiksnius, įskaitant laikotarpį, per kurį buvo patirtos išlaidos, atitinkamus sektorius ir pažeidimų, kuriais kaltinama, pobūdį (šio sprendimo 138 punkte minėtų 2000 m. gegužės 18 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją 130 punktas ir 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją 92 punktas).

140    Antra, reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, draudžiama diskriminacija gali atsirasti tada, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai arba skirtingos situacijos vertinamos vienodai, išskyrus atvejus, kai toks vertinimas gali būti objektyviai pateisinamas (žr. šio sprendimo 138 punkte minėto 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją 93 punktą ir nurodytą teismo praktiką; 2011 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Slovėnija prieš Komisiją, T‑197/09, 89 punktą).

141    Konstatuotina, kad vykdant tyrimą AA/2006/10 nustatyti trūkumai nėra panašūs į nustatytuosius šioje byloje. Iš tyrimo AA/2006/10 matyti, kad jį vykdydama Komisija priekaištavo dėl patikrinimų vietoje. Ji manė, jog tai, kad matavimams ekrane buvo suteikta daugiau reikšmės nei matavimams sklype, lėmė klaidingus sprendimus, visų pirma kiek tai susiję su nepriimtinų elementų nustatymu, o tai pakenkė patikrinimų vietoje kokybei ir buvo sureguliuota pripažinus, kad buvo pažeistos taikytinos teisės aktų nuostatos.

142    Kita vertus, šiuo atveju Komisija suvestinėje ataskaitoje iš esmės kritikuoja tai, kad Portugalijos valdžios institucijos rėmėsi SIG, kad esant dideliam pažeidimų skaičiui nebuvo padidintas patikrinimų skaičius ir kad pažeidimų norma nuo 2004 iki 2007 m. nemažėjo.

143    Tai reiškia, kad abi situacijos nėra panašios, todėl Komisijos negalima kaltinti, kad pažeidė vienodo požiūrio principą.

144    Antra, dėl proporcingumo principo pažeidimo Portugalijos Respublika teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog vidutinis ūkio plotas Madeiroje yra labai mažas, sklypo matavimo klaidos, kurios ploto požiūriu yra nereikšmingos, lemia ypač didelę klaidų normą. Taigi, jei būtų laikomasi Dokumento Nr. VI/5330/97 gairių, korekcija būtų 5 %, o nagrinėjamu atveju buvo pritaikytos nuo 44,32 iki 90,48 % dydžio korekcijos. Komisija esą nusprendė taikyti apibendrinimo metodą, o tai Portugalijos Respublikai buvo mažiau palanku, tačiau niekaip nepagrindė, kaip šis pasirinkimas atitinka tikslus, kurių ji teigia siekianti. Remiantis rizikos analize pasirinktame pavyzdyje nustatytų pažeidimų normos apibendrinimas pažeidžia proporcingumo principą, nes ši norma būtinai viršija visose paraiškose padarytų pažeidimų skaičių. Portugalijos Respublika priduria, kad remiantis nacionalinių valdžios institucijų atliktais patikrinimais negalima daryti išvados, kad jos nepasirinko pavyzdžio remdamosi rizikos analize.

145    Svarbu priminti, kad pagal ESS 5 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų aktai neviršytų to, kas tinkama ir būtina tikslui pasiekti (1984 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Denkavit Nederland, 15/83, Rink. p. 2171, 25 punktas; 2009 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, T‑281/06, neskelbiamo Rinkinyje, 64 punktas ir šio sprendimo 109 punkte minėto Sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją 117 punktas).

146    Šiame sprendime konstatuota, kad Dokumento Nr. VI/5330/97 gairių paisoma, nes tuo atveju, kai procedūros metu gauta informacija tikrintojui leidžia įvertinti nuostolius taikant apibendrinimo metodą, jose rekomenduojama taikyti korekciją pagal tokį metodą. Kadangi taip buvo duomenų, kuriuos Portugalijos administracija gavo procedūros metu, atveju, Komisija galėjo nepažeisdama minėtų gairių pritaikyti finansines korekcijas pagal apibendrinimo metodą.

147    Be to, kai Komisija, užuot atsisakiusi finansuoti visas su pažeidimu susijusias išlaidas, nustatė taisykles, skirtas skirtingai traktuoti pažeidimus atsižvelgiant į neatliktus patikrinimus ir rizikos EŽŪOGF laipsnį, valstybė narė turi įrodyti, kad šie kriterijai yra savavališki ir neteisingi (1998 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑242/96, Rink. p. I‑5863, 75 punktas ir 1999 m. balandžio 22 d. Sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑28/94, Rink. p. I‑1973, 56 punktas).

148    Šiuo klausimu, viena vertus, iš 2009 m. spalio 27 d. oficialiame pranešime pateiktos duomenų lentelės matyti, kad Komisija sankcijų dydžius nurodė pagal metus, kultūros rūšį ir patikrinimų vietoje klaidų normą. Be to, ji atsižvelgė į tai, kad jokie duomenys jai neleido preziumuoti tokių pačių trūkumų dėl Azorų salų, taigi finansinę korekciją ji taikė tik išlaidoms, deklaruotoms Madeiros regione. Todėl jos negalima kaltinti tuo, kad pažeisdama Dokumente Nr. IV/5330/97 numatytas gaires ji pritaikė neproporcingą korekciją.

149    Kita vertus, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad EŽŪOGF finansuoja tik intervencines priemones, kurių imamasi pagal Bendrijos teisės nuostatas bendro žemės ūkio rinkų organizavimo srityje (2001 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑278/98, Rink. p. I‑1501, 38 punktas ir 2008 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, T‑266/04, neskelbiamo Rinkinyje, 97 punktas). Tuo atveju, kai pagal Bendrijos teisės aktus pagalbą skirti galima tik jeigu laikomasi tam tikrų su įrodymais ar kontrole susijusių formalumų, pagalbos, suteiktos pažeidžiant šią sąlygą, negalima finansuoti iš EŽŪOGF (1992 m. sausio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑197/90, Rink. p. I‑1, 38 punktas ir šio sprendimo 149 punkte minėto 2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją 116 punktas).

150    Taigi šioje byloje reikia atmesti Portugalijos Respublikos argumentą, kad atsižvelgiant į tai, jog vidutinis ūkio plotas Madeiroje yra labai mažas, matavimo klaidos, kurios ploto požiūriu yra nereikšmingos, lemia ypač didelę klaidų normą, todėl korekcijos taikant apibendrinimo metodą taip pat yra didelės. Kadangi ši aplinkybė nepašalina EŽŪOGF nuostolių rizikos, darytina išvada, kad Komisija turėjo teisę atsisakyti iš Bendrijos biudžeto finansuoti išlaidas, susijusias su POSEI priemonėmis Madeiroje.

151    Be to, taip pat reikia atmesti Portugalijos Respublikos argumentą, kad remiantis rizikos analize pasirinktame pavyzdyje nustatytų pažeidimų normos apibendrinimas pažeidžia proporcingumo principą. Nagrinėjamu atveju Portugalijos Respublika nepateikė informacijos apie pavyzdžio nustatymo metodą, taip pat apie veiksnius, į kuriuos atsižvelgta analizuojant riziką.

152    Tai reiškia, kad proporcingumo principas pažeistas nebuvo, todėl ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

153    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad turi būti panaikinta ta ginčijamo sprendimo dalis, kurioje Komisija Portugalijos Respublikai pritaikė su priemone POSEI susijusią finansinę korekciją už 2006 ir 2007 finansinius metus, o likusią ieškinio dalį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

154    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas. Šios bylos aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti tą 2010 m. lapkričio 4 d. Komisijos sprendimo 2010/668/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 288, p. 24) dalį, kurioje Portugalijos Respublikai pritaikyta su priemone POSEI susijusi finansinė korekcija už 2005–2007 finansinius metus.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Truchot Martins Ribeiro Popescu

Paskelbta 2013 m. birželio 7 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

* Proceso kalba: portugalų.