PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS (*)
„Augalų apsaugos produktai – Veiklioji medžiaga chlorotalonilas – Įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą pakeitimas – Direktyva 2006/76/EB – Galiojimas atgaline data – Pereinamojo laikotarpio nebuvimas – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai – Vienodo požiūrio principas“
Byloje T‑380/06
Vischim Srl, įsteigta Cesano Maderno (Italija), atstovaujama advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą L. Parpala ir B. Doherty,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2006 m. rugsėjo 22 d. Komisijos direktyvos 2006/76/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatas dėl veikliosios medžiagos chlortalonilo specifikacijos (OL L 263, p. 9), 2 straipsnio antrąją pastraipą,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. W. H. Meij, teisėjai F. Dehousse ir V. Vadapalas (pranešėjas),
posėdžio sekretorė C. Kantza, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. rugsėjo 25 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
Direktyva 91/414/EEB
1 Pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332–367) 4 straipsnio 1 dalies a punktą „valstybės narės užtikrina, kad augalų apsaugos produktas nebūtų registruojamas, kol jo veikliosios medžiagos neįrašytos į I priedo sąrašą ir neįvykdytos visos ten nustatytos sąlygos“.
2 Pagal Direktyvos 91/414 5 straipsnio 1 dalį „atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, veiklioji medžiaga gali būti įrašyta į I priedą pradiniam laikotarpiui, neviršijančiam 10 metų, jeigu tikimasi, kad augalų apsaugos produktai, savo sudėtyje turintys veikliosios medžiagos, atitiks (toliau nurodytas) sąlygas“, kurios reikalauja, kad jie nebūtų kenksmingi žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.
3 Pagal šios direktyvos 5 straipsnio 4 dalies pirmą ir antrą įtraukas įrašant gali būti keliami reikalavimai, susiję su „veikliosios medžiagos minimaliu grynumo laipsniu“ ir „tam tikrų priemaišų pobūdžiu ir didžiausiu jų kiekiu“.
4 Direktyvos 91/414 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Sprendimas dėl veikliosios medžiagos įrašymo į I priedą priimamas 19 straipsnyje nustatyta [tvarka].
Šia tvarka taip pat priimami sprendimai:
– bet kurios įrašymo sąlygos,
– prireikus I priedo pakeitimai,
<…>“
5 Pagal Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą „nukrypstant nuo 4 straipsnio nuostatų <...> valstybė narė gali per 12 mėnesių [12 metų] nuo pranešimo apie šią direktyvą įregistruoti ir pateikti į vidaus rinką augalų apsaugos produktus, savo sudėtyje turinčius veikliųjų medžiagų, neįrašytų į I priedą, kurios jau dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos yra rinkoje“.
6 Pagal tos pačios direktyvos 8 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą tuo pačiu 12 metų laikotarpiu Europos Bendrijų Komisija pradeda vykdyti darbų programą dėl šių veikliųjų medžiagų laipsniško vertinimo.
7 Pagal Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalies ketvirtąją pastraipą „(šiuo laikotarpiu) 19 straipsnyje minėtam Komitetui įvertinus tokią veikliąją medžiagą, gali būti nuspręsta, laikantis tame straipsnyje nustatytos tvarkos, kad medžiaga gali būti įrašyta į I priedą ir kokiomis sąlygomis, arba tuomet, kai 5 straipsnio nuostatos nevykdomos arba nebuvo pateikta būtina informacija ir duomenys per numatytą laikotarpį, kad tokia veiklioji medžiaga nebus įrašyta į I priedą“. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, jog „valstybės narės užtikrina, kad augalų apsaugos produktai būtų atitinkamai registruojami, registracija panaikinama ar prireikus taisoma per numatytą laikotarpį“.
8 Direktyvos 91/414 19 straipsnyje, iš dalies pakeistame 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 301–334), numatyta, kad Europos Bendrijų Komisijai padeda reglamentavimo komitetas, t. y. Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau – komitetas).
9 Kalbant apie veikliąją medžiagą chlorotalonilą Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje numatytas laikotarpis, kuris turėjo baigtis 2003 m. liepos 26 d., buvo pratęstas iš pradžių 2002 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2002 (OL L 319, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 37 t., p. 374–382) iki 2005 m. gruodžio 31 d., vėliau 2005 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1335/2005 (OL L 211, p. 6) – iki 2006 m. gruodžio 31 d., nebent iki šios datos būtų priimtas sprendimas ją įtraukti į Direktyvos 91/414 I sąrašą.
Reglamentas (EEB) Nr. 3600/92
10 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3600/92, nustatančiame išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 242–248), nustatyta kelių veikliųjų medžiagų vertinimo procedūra dėl jų galimo įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą. Tarp šių medžiagų yra chlorotalonilas.
11 Pagal Reglamento Nr. 3600/92 4 straipsnio 1 dalį „visi gamintojai, norintys, kad <...> veiklioji medžiaga <...> būtų įtraukta į Direktyvos (91/414) I priedą, per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo turi apie tai pranešti Komisijai“.
12 Reglamento Nr. 3600/92, iš dalies pakeisto 1997 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1199/97 (OL L 170, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 21 t., p. 166–168), 7 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja pranešėjų pateiktų dokumentų rinkinių patikrinimo taisykles.
13 Pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 3600/92 8 straipsnio 3 dalies ketvirtąją pastraipą:
„Po <...> nagrinėjimo Komisija <...> komitetui pateikia:
a) direktyvos, pagal kurią veiklioji medžiaga būtų įtraukta į Direktyvos (91/414) I priedą, ir nustatančios, jei tinka, įtraukimo sąlygas, įskaitant įtraukimo terminą, projektą;
<…>“
Ginčo aplinkybės
Chlorotalonilo įtraukimas į Direktyvos 91/414 I priedą
14 1993 m. liepos 8 d. chlorotalonilą gaminanti Italijos bendrovė Vischim Srl, ieškovė, pranešė Komisijai, jog yra suinteresuota šios veikliosios medžiagos įtraukimu į Direktyvos 91/414 I priedą.
15 Per nustatytą terminą savo dokumentų rinkinius pateikė tik du pranešėjai, t. y. bendrovė ISK Biotech Europe (kurią per vertinimo procedūrą pakeitė bendrovė Zeneca Agrochemicals, pati tapusi bendrove Syngenta) ir ieškovė.
16 Išnagrinėjusi šiuos dokumentų rinkinius 2005 m. rugsėjo 16 d. Komisija priėmė Direktyvą 2005/53/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant chlorotalonilą, chlorotoluroną, cipermetriną, daminozidą ir tiofanatmetilą kaip veikliąsias medžiagas (OL L 241, p. 51).
17 Pagal Direktyvos 2005/53 1 straipsnį ir jos priedą chlorotalonilas įtraukiamas į Direktyvos 91/414 I priede esančią lentelę numeriu 102. Ketvirtame šios lentelės stulpelyje „Grynumas“ nurodyta: „Heksachlorobenzenas: ne daugiau kaip 0,01 g/kg“.
18 Iš chlorotalonilo peržiūros ataskaitos (2005 m. vasario 14 d. dokumentas SANCO/4343/2000, galutinis, toliau – peržiūros ataskaita) matyti, kad minėta sąlyga, susijusi su didžiausiu heksachlorobenzeno (HCB) kiekiu, buvo nustatyta atsižvelgiant į 2005 m. vasario mėn. MŽŪO (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija) patvirtintą specifikaciją.
19 Pagal Direktyvos 2005/53 3 straipsnio 1 dalį valstybės narės iki 2006 m. rugpjūčio 31 d., jeigu būtina, iš dalies keičia arba panaikina galiojančius leidimus, išduotus chlorotalonilo turintiems augalų apsaugos produktams, patikrindamos, pirma, ar laikomasi Direktyvos 91/414 I priede nurodytų sąlygų, ir, antra, ar leidimo turėtojas turi arba gali ar galėjo naudotis dokumentų rinkiniu, atitinkančiu Direktyvos 91/414 II priedo reikalavimus tos direktyvos 13 straipsnio sąlygomis.
20 Direktyva 2005/53 įsigaliojo 2006 m. kovo 1 dieną. Pagal jos 2 straipsnio pirmą ir antrą įtraukas valstybės narės ne vėliau kaip iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą, ir juos taiko nuo 2006 m. rugsėjo 1 dienos.
21 2005 m. lapkričio 25 d. ieškovė pareiškė ieškinį, visų pirma prašydama panaikinti Direktyvą 2005/53 (byla T-420/05).
22 Pateikusi šį ieškinį ieškovė paeiliui padavė du prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie buvo atmesti Pirmosios instancijos teismo pirmininko 2006 m. balandžio 4 d. Nutartimi Vischim prieš Komisiją (T-420/05 R) ir 2006 m. spalio 13 d. Nutartimi Vischim prieš Komisiją (T-420/05 R II, Rink. p. II-4085), o pastaroji buvo patvirtinta 2007 m. balandžio 3 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Vischim prieš Komisiją (C-459/06 P(R)).
Įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą pakeitimas
23 2005 m. gruodžio mėn. MŽŪO, remdamasi ieškovės pateikta informacija, paskelbė naują chlorotalonilo specifikaciją, padidinančią didžiausią HCB kiekį iki 0,04 g/kg.
24 2005 m. gruodžio 16 d. laišku ieškovė pranešė Komisijai apie šią naują specifikaciją.
25 2006 m. kovo mėn. Komisija paprašė valstybės narės ataskaitos rengėjos įvertinti įvairias naują MŽŪO specifikaciją atitinkančias chlorotalonilo versijas, tarp kurių buvo ieškovės produktas.
26 Tuo pačiu metu Komisijos tarnybos valstybėms narėms išsiuntė tokį elektroninį laišką:
„(Valstybė narė ataskaitos rengėja) ėmėsi nagrinėti įvairios kilmės produktų (taip pat ir Vischim) lygiavertiškumą. Jei bus padaryta išvada, kad jie yra saugūs kaip ir referencinis produktas, Komisija numato pakeisti Direktyvą (91/414) tiek, kiek tai susiję su naujais leistinais HCB lygiais. Tokiu atveju gali būti sudėtinga formaliai pakeisti dokumentą iki 2006 m. rugsėjo 1 d., todėl maždaug tokiu laiku gali prireikti lanksčios administracinių institucijų pozicijos. Būtų gaila, jei produktai būtų pašalinti iš nacionalinės rinkos tam, kad netrukus jiems vėl būtų išduotas leidimas. Akivaizdu, jog nustačius, kad dokumentų rinkinio patikrinimo rezultatai yra aiškiai nepalankūs arba jeigu netenkinami administraciniai reikalavimai, reikalavimas panaikinti leidimus išliktų.“
27 2006 m. balandžio mėn. baigusi savo vertinimą valstybė narė ataskaitos rengėja nustatė, kad chlorotalonilas, kurio sudėtyje yra 0,04 g/kg HCB, nesukelia papildomos rizikos, palyginti su rizika, į kurią buvo atsižvelgta priimant Direktyvą 2005/53. Todėl ji pasiūlė Direktyva 2005/53 numatytos chlorotalonilo specifikacijos pakeitimą.
28 2006 m. liepos 13 ir 14 d. minėtą pakeitimą patvirtino komitetas. Dėl termino, susijusio su pakeistos specifikacijos įtvirtinimu, komiteto susirinkimo protokole numatyta:
„Dėl nagrinėjamo sprecifikacijos pakeitimo buvo pasiektas bendras susitarimas ir Komisija įsipareigojo nedelsdama patvirtinti projektą <...> Nėra reikalo pratęsti šešių mėnesių termino, nustatyto trūkstamiems mokslo tyrimams pristatyti. Tai galėtų sukurti precedentą ir Komisijai būtų priekaištaujama nevienodai vertinus pranešėjus <...> Dėl šių priežasčių reikia laikytis direktyva dėl įtraukimo nustatyto standartinio termino <...> Jungtinė Karalystė prašo šioje byloje pratęsti suderinimo terminą, kad Vischim galėtų pagal nacionalinę teisę pradėti arbitražo procedūrą, norėdama gauti leidimą susipažinti su bandymais su stuburiniais po balsavimo dėl veikliosios medžiagos įtraukimo.“
29 2006 m. liepos 27 d. laišku ieškovė nurodė Komisijai, jog „tam, kad būtų galima užtikrinti pakeitimo veiksmingumą (ieškovės) leidimų atžvilgiu, pirma, jis (turi) įsigalioti iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. ir, antra, valstybėms narėms turi būti nustatytas naujas terminas, per kurį jos patikrintų, ar laikomasi įtraukimo į I priedą sąlygų“. Komisija į šį laišką neatsakė.
30 Laikotarpiu nuo 2006 m. liepos mėn. iki rugsėjo mėn. ieškovė gavo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Belgijos Karalystės ir Airijos valdžios institucijų laiškus, kuriais buvo pranešta apie šių ketinimą pašalinti jos produktą iš rinkos.
31 Konkrečiai kalbant, 2006 m. liepos 28 d. Jungtinės Karalystės valdžios institucijų ieškovei išsiųstame laiške nurodyta:
„(Jūsų produktas) atitinka 2006 m. liepos 13 ir 14 d. (komiteto) pakeistas naujas (grynumo) specifikacijas, (bet) jūs dar neįrodėte, kad galite tinkamai naudotis II priedo duomenimis <…> dėl jūsų produktų, kurių sudėtyje yra chlorotalonilo ir kuriems turite galiojantį leidimą. Taigi prie šio laiško pridedamas pranešimas apie ketinimą pašalinti jūsų produktus, kurių sudėtyje yra chlorotalonilo.“
32 2006 m. rugsėjo 22 d. Komisija priėmė Direktyvą 2006/76/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatas dėl veikliosios medžiagos chlortalonilo specifikacijos (OL L 263, p. 9, toliau – ginčijama direktyva).
33 Pagal ginčijamos direktyvos 1 straipsnį chlorotalonilo specifikacija, numatyta įtraukiant į Direktyvos 91/414 I priedą, buvo pakeista priede esančia lentele. Ketvirtame šios lentelės stulpelyje „Grynumas“ nurodyta: „Heksachlorobenzenas: ne daugiau kaip 0,04 g/kg“.
34 Ginčijama direktyva įsigaliojo 2006 m. rugsėjo 23 dieną. Pagal jos 2 straipsnį valstybės narės paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2006 m. rugpjūčio 31 d., įgyvendina šią direktyvą, ir juos taiko nuo 2006 m. rugsėjo 1 dienos.
Procesas ir šalių reikalavimai
35 Ši byla buvo pradėta ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2006 m. gruodžio 15 dieną.
36 Atskiru dokumentu, kuris buvo pateiktas tą pačią dieną, ieškovė, remdamasi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 76 a straipsniu, paprašė taikyti pagreitintą procedūrą. 2007 m. sausio 24 d. Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko sprendimu šis prašymas buvo atmestas.
37 2007 m. vasario 27 d. Komisija atskiru dokumentu pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo. Ieškovei pateikus savo pastabas, 2007 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo nutartimi prieštaravimas dėl priimtinumo buvo prijungtas prie pagrindinės bylos.
38 Pateikus atsiliepimą į ieškinį Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Procedūros reglamento 47 straipsnio 1 dalimi, nusprendė, kad antrą kartą keistis pareiškimais ir atsiliepimais nėra reikalinga.
39 Pakeitus Pirmosios instancijos teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į šeštąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
40 Kadangi vienas kolegijos narys negalėjo posėdžiauti, Pirmosios instancijos teismo pirmininkas, pritaikęs Procedūros reglamento 32 straipsnio 3 dalį, paskyrė į kolegiją kitą teisėją.
41 Išklausius šalis, ši byla ir byla T‑420/05 sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis.
42 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Pirmosios instancijos teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir imdamasis proceso organizavimo priemonių pateikė šalims kelis klausimus raštu, į kuriuos jos atsakė 2008 m. birželio 16 d., liepos 7 ir 14 d. laiškais.
43 Per 2008 m. rugsėjo 25 d. posėdį išklausytos žodinės šalių pastabos ir atsakymai į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus.
44 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– iš dalies panaikinti ginčijamą direktyvą, būtent jos 2 straipsnio antrąją pastraipą,
– įpareigoti Komisiją numatyti ateityje prasidėsiančius, tikslius, pagrįstus ir teisėtus terminus tiek, kiek tai susiję su ginčijama direktyva,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
45 Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną arba, nepatenkinus pirmo reikalavimo, kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
46 Pirmiausia dėl ieškovės prašymo, kuriuo ji siekia, kad Pirmosios instancijos teismas įpareigotų Komisiją numatyti ateityje prasidėsiančius, tikslius, pagrįstus ir teisėtus terminus tiek, kiek tai susiję su ginčijama direktyva, reikia priminti, kad Bendrijos teismas, vykdydamas EB 230 straipsniu pagrįstą teisėtumo priežiūrą, negali duoti nurodymų institucijoms (2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SELEX Sistemi Integrati prieš Komisiją, T-155/04, Rink. p. II-4797, 28 punktas).
47 Todėl šis prašymas, pateiktas ieškovės reikalavimų antroje dalyje, yra nepriimtinas.
48 Paskui, kalbėdama apie prašymą panaikinti ginčijamos direktyvos 2 straipsnio antrąją pastraipą, Komisija pateikia prieštaravimą dėl šio prašymo priimtinumo remdamasi, pirma, dalinio panaikinimo, kaip prašo ieškovė, negalimumu ir, antra, ginčijamos direktyvos įstatyminiu pobūdžiu.
49 Ieškovė tvirtina, kad jos prašymas yra priimtinas.
50 Dėl pirmo Komisijos nurodyto nepriimtinumo pagrindo reikia pabrėžti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką akto dalies panaikinimas galimas, tik jei prašomą panaikinti nuostatą įmanoma atskirti nuo likusios akto dalies. Šis atskiriamumo reikalavimas netenkinamas, jei ginčijamo teisės akto dalies panaikinimas pakeistų jo esmę (žr. 2006 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C‑540/03, Rink. p. I‑5769, 27 ir 28 punktus bei nurodytą teismų praktiką).
51 Pagal ginčijamos direktyvos 2 straipsnio antrąją pastraipą valstybės narės taiko ją įgyvendinančius teisės aktus nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., taigi atgaline data.
52 Ieškovė tvirtina, kad savo ieškiniu ji nesiekia visos ginčijamos direktyvos, kuri iš esmės yra jai palanki, panaikinimo, bet jį pareiškė tik dėl šios direktyvos pasekmių laiko atžvilgiu, kurios apibrėžtos ginčijamoje nuostatoje.
53 Komisija teigia, kad nagrinėjama nuostata, nustatanti ginčijamos direktyvos taikymo sritį ratione temporis, negali būti nuo jos atskirta, nes panaikinus šią nuostatą ginčijama direktyva pasidarytų netaikoma.
54 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad nėra kliūčių ginčyti tik Bendrijos teisės akto pasekmių laiko atžvilgiu, konkrečiai kalbant, jo galiojimo atgaline data (šia prasme žr. Teisingumo Teismo 1991 m. liepos 11 d. Sprendimą Crispoltoni, C‑368/89, Rink. p. I‑3695 ir 1993 m. balandžio 1 d. Sprendimą Diversinte ir Iberlacta, C‑260/91 ir C‑261/91, Rink. p. I‑1885).
55 Be to, pateikus ieškinį su prašymu panaikinti ne ieškovei palankią materialinės teisės nuostatą, bet nuostatą, apibrėžiančią jos pasekmes laiko atžvilgiu, Bendrijos teismas, remdamasis EB 231 straipsnio antrąja pastraipa, gali nuspręsti palikti galioti ginčijamą aktą toks, koks jis yra, tol, kol kompetentingos institucijos imsis priemonių įvykdyti sprendimą (šia prasme žr. 2000 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Medici Grimm prieš Tarybą, T‑7/99, Rink. p. II‑2671, 93 ir 94 punktus ir nurodytą teismų praktiką). Taip pat, jei EB 231straipsnio antroji pastraipa taikoma tik reglamentams, šios nuostatos taikymo sritis turi apimti institucijų aktus, kurie, nors nėra reglamento formos, vis dėlto sukelia analogiškų pasekmių (šia prasme žr. 1992 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C-295/90, Rink. p. I-4193, 26 punktą).
56 Todėl reikia atmesti Komisijos nurodytą nepriimtinumo pagrindą, susijusį su negalimumu panaikinti ginčijamos direktyvos dalį, t. y. tik jos 2 straipsnio antrosios pastraipos nuostatą, nustatančią jos pasekmes laiko atžvilgiu.
57 Dėl antro Komisijos nurodyto nepriimtinumo pagrindo, susijusio su ginčijamos direktyvos įstatyminiu pobūdžiu, reikia priminti, jog aplinkybės, kad EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa aiškiai nereglamentuoja fizinių ar juridinių asmenų pateiktų ieškinių dėl direktyvos panaikinimo priimtinumo, nepakanka, kad tokie ieškiniai būtų pripažinti nepriimtinais (1998 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo UEAPME prieš Tarybą, T-135/96, Rink. p. II-2335, 63 punktas ir 2002 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Japan Tobacco ir JT International prieš Parlamentą ir Tarybą, T-223/01, Rink. p. II-3259, 28 punktas).
58 Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovė, kaip pranešėja ir galiojančio leidimo augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra chlorotalonilo, turėtoja, yra konkrečiai ir tiesiogiai susijusi su Direktyvoje 2005/53 numatytu šios veikliosios medžiagos įtraukimu į Direktyvos 91/414 I priedą ir todėl su ginčijama direktyva, kuria buvo iš dalies pakeistos šio įtraukimo sąlygos. Be to, reikia pabrėžti, kad ginčijama direktyva buvo priimta pasibaigus ieškovės paprašytam vertinimui, susijusiam būtent su jos produktu.
59 Iš to, kas nurodyta, matyti, kad ieškovė gali pateikti prašymą panaikinti ginčijamą direktyvą tiek, kiek tai susiję su jos 2 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytomis pasekmėmis laiko atžvilgiu.
Dėl esmės
Šalių argumentai
60 Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi pirmuoju pagrindu, susijusiu su motyvavimo stoka. Ginčijamoje direktyvoje nėra motyvacijos, pateisinančios jos galiojimą atgaline data. Komisija nepaaiškino, kaip šis galiojimas atgaline data turėtų pasireikšti, de jure ir de facto, kad būtų galima naudingai įgyvendinti pakeistą specifikaciją.
61 Antrasis ieškovės pagrindas susijęs su Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 3600/92 8 straipsnio 3 dalies a punkto pažeidimu. Jos nuomone, šiomis nuostatomis Komisija įpareigojama direktyvoje, susijusioje su veikliosios medžiagos įtraukimu į Direktyvos 91/414 I priedą, numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų patikrinami galiojantys nacionaliniai leidimai. Šį įpareigojimą patvirtina Komisijos praktika. Tam, kad šis pereinamasis laikotarpis turėtų prasmę ir būtų veiksmingas, jis turi neišvengiamai būti susijęs su ateitimi, t. y. prasidėti ginčijamos direktyvos įsigaliojimo dieną. Taigi šiuo atveju nenumačiusi tokio pereinamojo laikotarpio Komisija neįvykdė esminio procedūrinio įsipareigojimo pagal Direktyvą 91/414 ir Reglamentą Nr. 3600/92.
62 Savo argumentuose ir toliau didelį dėmesį skirdama ateityje prasidėsiančio pereinamojo laikotarpio nebuvimui ginčijamoje direktyvoje, ieškovė taip pat remiasi negaliojimo atgaline data, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir vienodo požiūrio principų pažeidimu.
63 Šiuo klausimu ieškovė primena teismų praktiką, pagal kurią Bendrijos aktas gali būti taikomas atgaline data tik ypatingais atvejais, kai to reikia jo tikslui pasiekti ir kai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius. Tačiau šioje byloje nė viena šių sąlygų netenkinama.
64 Ginčijamos direktyvos galiojimo atgaline data negali pateisinti būtinybė išvengti Direktyva 2005/53 numatytos griežtesnės specifikacijos taikymo. Iš tiesų ji jau sukėlė teisinių pasekmių, t. y. lėmė ieškovės turėtų leidimų panaikinimą. Šiomis sąlygomis atgaline data galiojantis pakeitimas turėtų poveikį tik numačius ateityje prasidėsiantį pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų galima įrodyti atitiktį naujai specifikacijai.
65 Be to, nenumačius naujo pereinamojo laikotarpio pažeidžiami ūkio subjektų teisėti lūkesčiai, atsiradę dėl taikomų teisės aktų ir Komisijos praktikos. Konkrečiai kalbant, nenumačius naujo pereinamojo laikotarpio ginčijamos direktyvos galiojimas atgaline data pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, nes ji negalėtų remtis teisėmis, išplaukiančiomis iš chlorotalonilo specifikacijos pakeitimo.
66 Kadangi nėra pereinamojo laikotarpio, ieškovė tvirtina, jog ji negali „nukeliauti į praeitį“ ir pateikti savo dokumentų rinkinio nacionalinės valdžios institucijoms, kad šios patikrintų, ar jos produktas atitinka ginčijamoje direktyvoje įtvirtintą iš dalies pakeistą specifikaciją. Savo ruožtu valstybės narės negali įvykdyti įsipareigojimų pagal naujas taikomas nuostatas, visų pirma išnagrinėti ir patikrinti ieškovės nacionalinius leidimus atsižvelgiant į naują specifikaciją. Taip ginčijama direktyva nėra veiksminga ir pažeidžia teisinio saugumo principą.
67 Be to, Komisija ieškovės nevertina taip, kaip kitų gamintojų, susijusių su kitomis toje pačioje srityje priimtomis priemonėmis, kuriose numatytas pereinamasis laikotarpis, prasidedantis po veikliosios medžiagos įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą, visų pirma taip, kaip kitos pranešėjos apie chlorotalonilą Syngenta, kuri galėjo pasinaudoti tokiu Direktyvoje 2005/53 numatytu laikotarpiu.
68 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
69 Pirmosios instancijos teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti tariamą Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 3600/92 8 straipsnio 3 dalies a punkto bei ankstesnės Komisijos praktikos pažeidimą, paskui įvairių bendrųjų teisės principų, kuriais remiasi ieškovė, pažeidimą ir galiausiai pareigos motyvuoti neįvykdymą.
– Dėl tariamo Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 3600/92 8 straipsnio 3 dalies a punkto bei ankstesnės Komisijos praktikos pažeidimo
70 Pirmiausia, kalbant apie tariamai pažeistas nuostatas, reikia nurodyti, jog nė viena jų neįpareigoja Komisijos numatyti pereinamąjį laikotarpį, skirtą patikrinti galiojančius nacionalinius leidimus.
71 Viena vertus, Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta darbo programa numatant įvairius rinkoje jau esančių dvejus metus po pranešimo apie šią direktyvą veikliųjų medžiagų tyrimo laikotarpius, siekiant jas įtraukti į šios direktyvos I priedą. Taigi Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje visiškai nereikalaujama, kad veikliąją medžiagą įtraukus į I priedą Komisija nustatytų pereinamąjį laikotarpį.
72 Kita vertus, Reglamento Nr. 3600/92 8 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta, kad direktyvos pasiūlyme, kuriuo siekiama įtraukti veikliąją medžiagą į Direktyvos 91/414 I priedą, Komisija tam tikrais atvejais nustato įtraukimo sąlygas, įskaitant terminą. Todėl šia nuostata reglamentuojamos kai kurios veikliosios medžiagos įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą etapo taisyklės. Iš jų neišplaukia Komisijos pareiga numatyti pereinamąjį laikotarpį, skirtą po šio įtraukimo patikrinti galiojančius nacionalinius leidimus.
73 Tai būdinga juo labiau šiai bylai, nes ginčijama direktyva nepanaikinama Direktyva 2005/53, tik pakeičiamas Direktyvos 91/414 I priedas tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamos medžiagos specifikacija. Ji visiškai nedaro įtakos visai minėtos medžiagos įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą procedūrai. Vykstant šiai įtraukimo procedūrai ieškovė turėjo pateikti dokumentų rinkinio santrauką ir visą dokumentų rinkinį pagal 1994 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 933/94, nustatančio augalų apsaugos priemonių veikliąsias medžiagas ir skiriančio ataskaitų rengėjas valstybes nares Komisijos reglamentui (EEB) Nr. 3600/92 įgyvendinti (OL L 107, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 84–94), 2 straipsnį, iš dalies pakeistą 1995 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2230/95 (OL L 225, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 196–198), ir Reglamento Nr. 3600/92 6 straipsnį, papildytą 2000 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2266/2000 (OL L 259, p. 27; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 30 t., p. 388–389). Pasibaigus šiai procedūrai buvo priimta Direktyva 2005/53, kuria nagrinėjama medžiaga įtraukta į Direktyvos 91/414 I priedą ir kurioje numatytas pereinamasis laikotarpis iki šio įtraukimo įsigaliojimo. Taigi šioje byloje įtraukus chlorotalonilą į Direktyvos 91/414 I priedą prasidėjo pereinamasis laikotarpis, per kurį nacionalinės valdžios institucijos galėjo patikrinti galiojančius nacionalinius leidimus.
74 Todėl ginčijamojoje direktyvoje nenumačius tokio pereinamojo laikotarpio nebuvo pažeistos ieškovės nurodytos nuostatos.
75 Antra, kalbant apie ieškovės argumentą, susijusį su Komisijos praktika, reikia nurodyti, kad paprasta administracinė praktika, neprieštaraujanti galiojantiems teisės aktams ir nereiškianti diskrecijos vertinti panaudojimo, gali sukelti suinteresuotojo asmens teisėtus lūkesčius (žr. 2004 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MCI prieš Komisiją, T‑310/00, Rink. p. II‑3253, 112 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
76 Šioje byloje Komisija tvirtina, kad jos nusistovėjusi praktika yra reikalauti, jog valstybės narės per šešis mėnesius nuo veikliosios medžiagos įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą imtųsi tam tikrų priemonių.
77 Komisijos praktika numatyti tokį terminą, kad suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti naujiems reikalavimams, o valstybės narės patikrinti galiojančius leidimus, taip pat išplaukia iš Direktyvos 2005/53 9 ir 10 konstatuojamųjų dalių.
78 Tačiau reikia pabrėžti, kad tokia praktika, viena vertus, susijusi pirmiausia su valstybėmis narėmis, kurias ji įpareigoja, be kita ko, termino, kuris joms suteiktas atlikti patikrinimą, atžvilgiu ir, antra vertus, – su pradiniu veikliosios medžiagos įtraukimu į Direktyvos 91/414 I priedą.
79 Todėl reikia pripažinti, jog ieškovė taip pat neteisingai remiasi Komisijos praktika, kad įrodytų, jog ši turi pareigą šioje byloje numatyti pereinamąjį laikotarpį galiojantiems nacionaliniams leidimamas patikrinti. Ieškovės nurodyta praktika su šia byla nesusijusi.
80 Todėl ginčijamojoje direktyvoje nenumačiusi pereinamojo laikotarpio galiojantiems nacionaliniams leidimams patikrinti, Komisija nepažeidė nei Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalies, nei Reglamento Nr. 3600/92 8 straipsnio 3 dalies a punkto ir nenukrypo nuo savo ankstesnės praktikos.
– Dėl tariamo negaliojimo atgaline data, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir vienodo požiūrio principų pažeidimo
81 Reikia priminti, jog teisinio saugumo principas reikalauja, kad teisės subjektams taikomi Bendrijos teisės aktai būtų aiškūs ir tikslūs, kad jie galėtų nedviprasmiškai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai imtis veiksmų (1981 m. liepos 9 d. Sprendimo Gondrand ir Garancini, 169/80, Rink. p. 1931, 17 punktas).
82 Be to, apskritai pagal teisinių situacijų saugumo principą iš esmės draudžiama nustatyti, kad Bendrijos teisės aktas pradeda galioti anksčiau, nei buvo paskelbtas, išskyrus išimtinius atvejus, kai to reikia dėl siekiamo tikslo ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius (1979 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Racke, 98/78, Rink. p. 69, 20 punktas; taip pat dėl direktyvos galiojimo atgaline data žr. 1990 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fedesa ir kt., C‑331/88, Rink. p. I‑4023, 45 punktą).
83 Todėl šioje byloje reikia patikrinti, pirma, ar siekiamas tikslas pateisina ginčijamos direktyvos galiojimą atgaline data, ir, antra, ar buvo tinkamai atsižvelgta į ieškovės teisėtus lūkesčius ir ji galėjo nedviprasmiškai žinoti savo teises ir pareigas bei atitinkamai imtis veiksmų.
84 Dėl pirmos sąlygos iš ginčijamos direktyvos 1 ir 2 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija pakeitė chlorotalonilo specifikaciją siekdama atsižvelgti į naują MŽŪO specifikaciją, paskelbtą po Direktyvos 2005/53 priėmimo. Minėta MŽŪO specifikacija, panaikinanti Direktyvos 2005/53 priėmimo dieną galiojusią specifikaciją, pakeitė reikalavimą, susijusį su HCB kiekiu, jį padidindama nuo 0,01 iki 0,04 g/kg.
85 Šiuo klausimu ginčijamos direktyvos 4 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė: „kadangi Direktyvoje 2005/53/EB reikalaujama, kad valstybės narės taikytų 2 straipsnį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., iš dalies pakeistą chlortalonilo specifikaciją taip pat reikėtų taikyti nuo šios dienos“.
86 Iš to, kas nurodyta, aišku, kad numačiusi iš dalies pakeistos specifikacijos galiojimą atgaline data Komisija ketino išvengti, kad valstybės narės net labai trumpai nebūtų priverstos taikyti Direktyva 2005/53 numatytą griežtesnę specifikaciją. Atsižvelgiant į šį tikslą turėjo būti numatyta, kad iš dalies pakeista chlorotalonilo specifikacija yra taikoma nuo tos datos, nuo kurios buvo taikoma pradinė specifikacija.
87 Taigi reikia pripažinti, kad šioje byloje tenkinama šio sprendimo 82 punkte nurodytoje teismų praktikoje nustatyta pirmoji sąlyga, t. y. kad siekiamam tikslui reikėtų ginčijamoje direktyvoje numatyti naujos švelnesnės specifikacijos taikymą atgaline data. Ieškovė daugiau neginčija ginčijamos direktyvos taikymo atgaline data tiek, kiek ji nustato naują švelnesnę specifikaciją.
88 Kalbant apie antrąją sąlygą, t. y. atsižvelgimą į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius, pirmiausia reikia nurodyti: kadangi ginčijamojoje direktyvoje numačius iš dalies pakeistą specifikaciją buvo tik sušvelnintos įtraukimo sąlygos, ją taikant atgaline data negalėjo būti pažeisti atitinkamų ūkio subjektų teisėti lūkesčiai.
89 Tačiau ieškovė tvirtina, kad ginčijama direktyva pažeidžia teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principus, nes joje nėra pereinamojo laikotarpio, jai leidžiančio prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir įpareigojančio valstybes nares patikrinti galiojančius nacionalinius leidimus.
90 Šiuo klausimu reikia priminti (žr. šio sprendimo 70–80 punktus), kad nei taikomos nuostatos, nei Komisijos praktika jos neįpareigoja šiuo atveju numatyti tokio pereinamojo laikotarpio.
91 Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Komisija jai suteikė teisėtų vilčių, kad pakeitus specifikaciją bus nustatytas naujas pereinamasis laikotarpis. Kadangi pati ieškovė prisidėjo prie šio pakeitimo (žr. šio sprendimo 23 ir 24 punktus), kuriuo buvo sumažinti reikalavimai, taikomi jos produktų leidimams nenumačius pereinamojo laikotarpio, leidžiančio ieškovei prisitaikyti prie naujų reikalavimų, nebuvo pažeisti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principai.
92 Šioje byloje visi produktai, kurie atitinka Direktyvos 2005/53 specifikaciją, a fortiori atitinka ir numatytąją ginčijamoje direktyvoje, todėl neatrodo, kad tiek valstybėms narėms, tiek ieškovei prisitaikyti prie naujų reikalavimų reikėtų specialių priemonių ar pastangų, pateisinančių teisėtus lūkesčius pereinamojo laikotarpio šiam tikslui nustatymo atžvilgiu.
93 Konkrečiau kalbant ir atsižvelgiant į teisinio saugumo principą, Direktyva 2005/53 ir tuo metu taikytos aiškios ir tikslios nuostatos, kurių ginčijama direktyva nepanaikino, leido ieškovei nedviprasmiškai žinoti jai nustatytų pareigų apimtį. Ji galėjo imtis atitinkamų veiksmų ir visų pirma, jei būtų norėjusi išsaugoti savo galiojančius leidimus, būtų galėjusi pateikti visą dokumentų rinkinį, parengtą pagal Direktyvos 91/414 II priedą. Per pereinamąjį laikotarpį po Direktyvos 2005/53 priėmimo, akivaizdu, kad ieškovei aiškiai buvo naudinga pateikti tokį dokumentų rinkinį arba įrodyti, jog gali juo naudotis, kad išsaugotų savo galiojančius leidimus.
94 Iš tiesų taikant Direktyvos 2005/53 3 straipsnio 1 dalį ieškovė buvo įspėta, kad neįvykdžius šios pareigos, kuri nepriklauso nuo reikalavimo, susijusio su produkto atitiktimi Bendrijos specifikacijai, jos leidimai bus panaikinti.
95 Papildomai ir labiau atsižvelgiant į kontekstą iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad ieškovei buvo pranešta apie tai, jog Komisija ketino pakeisti chlorotalonilo specifikaciją, kad atsižvelgtų į 2005 m. gruodžio mėn. MŽŪO patvirtintą specifikaciją, ir jog šis pakeitimas buvo padarytas atliekant patikrinimą pagal Direktyvos 2005/53 3 straipsnio 1 dalį.
96 Iš tiesų prieš ginčijamos direktyvos priėmimą vykdyta procedūra buvo pradėta 2005 m. gruodžio 16 d. ieškovės pateiktos informacijos pagrindu ir pastarajai buvo pranešta tiek apie valstybės narės ataskaitos rengėjos 2006 m. balandžio mėn. parengtos ataskaitos išvadas, kuriose siūlyta pakeisti Direktyvoje 2005/53 įtvirtintą specifikaciją, tiek apie tai, kad 2006 m. liepos 13 ir 14 d. komitetas priėmė tokį pasiūlymą.
97 Tačiau, kaip matyti iš ieškovės pateikto 2006 m. liepos 28 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės laiško (žr. šio sprendimo 31 punktą), ir iš Komisijos pateiktų 2006 m. rugpjūčio 7 d. Airijos ir 2006 m. rugsėjo 7 d. Belgijos Karalystės valdžios institucijų laiškų, kai kurie ieškovės leidimai buvo panaikinti ne dėl neatitikties Direktyvoje 2005/53 numatytai chlorotalonilo specifikacijai, bet todėl, kad ji nepateikė dokumentų rinkinio, atitinkančio Direktyvos 91/414 II priedo reikalavimų, ar neįrodė, kad tokiu dokumentų rinkiniu gali naudotis.
98 Taigi ieškovė negali reikalauti teisės ištaisyti savo dokumentų rinkinio spragas iš naujo nagrinėjant jos leidimus per naują pereinamąjį laikotarpį, nors ji visiškai galėjo pasinaudoti galimybe pateikti Direktyvos 91/414 II priedo reikalavimus atitinkantį dokumentų rinkinį per pereinamąjį laikotarpį, prasidėjusį po Direktyvos 2005/53 priėmimo. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad reikalavimai, keliami šio dokumentų rinkinio pateikimui, išliko nepakitę. Bet kokiam dokumentų rinkiniui, atitinkančiam Direktyvos 91/414 II priedo reikalavimus, taikoma Direktyva 2005/53 ir tebetaikoma ginčijama direktyva. Tiek dėl specifikacijos, tiek dėl reikalavimus atitinkančio dokumentų rinkinio turėjimo Komisija, priimdama ginčijamą direktyvą, neturėjo jokių priežasčių įpareigoti valstybes nares atlikti naują galiojančių leidimų tyrimą nei šiuo tikslu numatyti pereinamąjį laikotarpį.
99 Iš to matyti, kad ginčijama direktyva įtvirtintos naujos specifikacijos taikymas atgaline data nepažeidžia teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Reikia pridurti, kad, priešingai ieškovės teiginiams, ginčijama direktyva nėra neveiksminga. Iš tiesų ji leidžia palikti galiojančius leidimus jos nustatytą naują specifikaciją atitinkantiems produktams su sąlyga, kad leidimo turėtojas įvykdė Direktyva 2005/53 nustatytus kitus reikalavimus.
100 Vienodo požiūrio principas yra pažeidžiamas tik tuo atveju, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai arba skirtingos situacijos vertinamos vienodai, išskyrus atvejus, kai toks vertinimas gali būti objektyviai pateisinamas (1990 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoche, C‑174/89, Rink. p. I‑2681, 25 punktas).
101 Tačiau šioje byloje ieškovės argumentais iš esmės lyginamos skirtingos situacijos. Iš tiesų medžiagos įtraukimas į Direktyvos 91/414 I priedą negali būti lyginamas su paprastu šios medžiagos, kuri jau įtraukta, specifikacijos pakeitimu, todėl ginčijama direktyva nebuvo būtina numatyti tokių pačių kaip Direktyvoje 2005/53, kurios likusi dalis nepanaikinta, pereinamojo laikotarpio taisyklių.
102 Be to, kadangi ieškovė, kaip ir kiti gamintojai, galėjo pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, prasidėjusiu po Direktyvos 2005/53 priėmimo, ir todėl įtraukti chlorotalonilą į Direktyvos 91/414 I priedą, visų pirma pateikti nacionalinės valdžios institucijoms Direktyvos 91/414 II priedą atitinkantį dokumentų rinkinį, ji negali remtis nevienodu vertinimu, palyginti su kitais šios medžiagos arba bet kokios kitos medžiagos gamintojais, įtraukiant šią medžiagą į minėtos direktyvos I priedą. Ieškovė taip pat neįrodė, kad Komisija, keisdama jau įtrauktos į Direktyvos 91/414 I priedą medžiagos specifikaciją, pereinamuosius laikotarpius numatė kitiems gamintojams.
103 Todėl Komisija, ginčijamojoje direktyvoje nenumačiusi pereinamojo laikotarpio, skirto patikrinti galiojančius leidimus, kaip numatyta Direktyvos 2005/53 3 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė vienodo požiūrio principo.
104 Iš to išplaukia, jog negalima pripažinti nė vieno ieškovės nurodyto bendrųjų teisės principų pažeidimo.
– Dėl tariamo pareigos motyvuoti pažeidimo
105 Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką EB 253 straipsnyje reikalaujama motyvacija turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti Bendrijos institucijos, priėmusios teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti jo priėmimo pagrindus ir dėl to – apginti savo teises, o Teisingumo Teismas – vykdyti priežiūrą (žr. 2002 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Europe Chemi-Con (Deutschland) prieš Tarybą, T‑89/00, Rink. p. II‑3651, 65 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
106 Šiuo klausimu dėl tariamos motyvacijos stokos, būdingos ginčijamos direktyvos nuostatai, apibrėžiančiai jos taikymą laiko atžvilgiu, pirma, reikia nurodyti, kad iš šio sprendimo 84 ir 85 punktuose minėtų ginčijamos direktyvos 1, 2 ir 4 konstatuojamųjų dalių aiškiai matyti, kodėl Komisija nusprendė iš dalies pakeistą specifikaciją taikyti atgaline data.
107 Antra, Komisija neprivalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių nenumatė pereinamojo laikotarpio, skirto patikrinti nacionalinius leidimus. Iš tiesų, kaip matyti iš nurodytų konstatuojamųjų dalių, nei taikomos nuostatos, nei jos ankstesnė praktika, nei koks nors ieškovės nurodytas bendrasis principas Komisijos neįpareigoja numatyti tokio pereinamojo laikotarpio.
108 Todėl ieškovė klaidingai tvirtina, kad ginčijamoje direktyvoje nėra motyvacijos.
109 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šį ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
110 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti Komisijos išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Vischim Srl bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.