2007 m. balandžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Toshiba prieš Komisiją

(Byla T-113/07)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Toshiba Corp. (Tokijas, Japonija), atstovaujama solicitor J. MacLennan, advokatų A. Schulz ir J. Borum

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą byloje COMP/F/38.899 − Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai; arba

panaikinti Komisijos sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Toshiba; arba

pakeisti sprendimo 1 ir 2 straipsnius panaikinant arba žymiai sumažinant Toshiba paskirtą baudą; ir

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant su banko garantija susijusias išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė pateikė ieškinį dėl 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo (byla COMP/F/38.899 − Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai − C(2006) 6762 galutinis) panaikinimo pagal EB 230 straipsnį. Šiuo sprendimu Komisija pripažino ieškovę ir kitas įmones atsakingas už EB 81 straipsnio, o nuo 1994 m. sausio 1 d. − ir EEE susitarimo 53 straipsnio − pažeidimą dujų izoliacijos skirstomųjų įrenginių (toliau − DISĮ) sektoriuje dėl susitarimų ir suderintų veiksmų, kuriais: a) pasidalinama rinka; b) paskirstomos kvotos ir sutariama dėl atitinkamų rinkos dalių išlaikymo; c) nustatytiems gamintojams paskirstomi atskiri DISĮ projektai (antikonkurencinis veiksmų suderinimas konkursuose) ir sutariama dėl su šiais projektais susijusių konkursų procedūros valdymo; d) nustatoma kaina; e) susitariama nutraukti licencijų sutartis su karteliui nepriklausančiais subjektais ir f) pasikeičiama slapta rinkos informacija. Nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą.

Ieškovės teigimu, Komisija savo išvadas grindė trimis susitarimais, kuriais remiantis ji nusprendė dėl pasaulinio masto kartelio egzistavimo. Net jei taip ir būtų, ieškovė tvirtina, kad Komisija neturi jurisdikcijos dėl už EEE ribų padarytų konkurenciją ribojančių veiksmų.

Ji tvirtina, kad Komisija taikomų kriterijų atžvilgiu nepakankamai įrodė, kad ieškovė dalyvavo kokiame nors susitarime ar suderintuose veiksmuose, kurių tikslas buvo riboti prekybą Europoje, arba kad DISĮ Europos tiekėjai atlygino Japonijos bendrovėms už tai, kad jos netiektų Europai DISĮ, Europos projektus "priskirdami" Europos "ĮK¹". Ieškovė toliau tvirtina, kad Komisija, patvirtindama informaciją, rėmėsi netiesioginiais, neaiškiais, nepatvirtintais įrodymais, kuriuos iš esmės sudaro žodiniai prašančio atleisti nuo baudos asmens paaiškinimai. Be to, ji kaltina Komisiją neatsižvelgus į inkriminuojamą pažeidimą paneigiančius įrodymus.

Be to, nors ieškovė neneigė, kad ji buvo "ĮK susitarimo" šalis, ji tvirtina, kad aptariamas susitarimas buvo Europos neapimantis pasaulinio masto susitarimas, kurio atžvilgiu Komisija neturi jurisdikcijos. Ieškovė tvirtina, kad Komisija, siekdama ieškovei taikyti savo jurisdikciją, savo teisinį vertinimą iš esmės grindė tuo, ar buvo "bendra pozicija" (kad japonai neis į Europos rinką, o Europos bendrovės savo ruožtu nekonkuruos Japonijoje) ir ar apie tam tikrus Europos projektus buvo sistemingai pranešama Japonijos bendrovėms bei ar jie buvo "priskiriami" Europos "ĮK" kaip "bendros pozicijos" pasekmė. Taigi ieškovė tvirtina, kad Komisija nenustatė, jog ieškovė yra atsakinga už keletą pažeidimų Europoje ir kad ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

Ieškovė taip pat tvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl procedūros pažeidimų. Šiuo požiūriu ji mano, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, nes Komisija nepateikė atitinkamų motyvų, neleido susipažinti su tam tikrais įrodymais ir iškreipė kitus įrodymus.

Papildomai ieškovė tvirtina, kad skundžiamo sprendimo adresatams taikytas baudų nustatymo metodas buvo neteisėtas dėl to, kad Komisija netinkamai paskirstė atsakomybę tarp Europos ir Japonijos bendrovių. Šiuo požiūriu ieškovė mano, kad Komisija netinkamai įvertino pažeidimo sunkumą ir trukmę ir, todėl, neteisingai diskriminavo ieškovę.

____________

¹ - "Į" reiškia "įrenginį", o "K" − kvotą.