TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. kovo 26 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Kalbų vartojimo tvarka – Sutartininkų atrankos procedūra – Kvietimas pareikšti susidomėjimą – Vairuotojai – I pareigų grupė – Kalbų mokėjimas – Atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis – Bendravimo kalba – Reglamentas Nr. 1 – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos – Diskriminacija dėl kalbos – Pateisinimas – Tarnybos interesas“
Byloje C‑377/16
dėl 2016 m. liepos 7 d. pagal SESV 263 straipsnį pareikšto ieškinio dėl panaikinimo
Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. J. García‑Valdecasas Dorrego ir M. A. Sampol Pucurull,
ieškovė,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą D. Nessaf, C. Burgos ir M. Rantala,
atsakovą,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, kolegijų pirmininkai J.‑C. Bonichot, M. Vilaras, E. Regan, F. Biltgen, K. Jürimäe ir C. Lycourgos, teisėjai A. Rosas (pranešėjas), E. Juhász, J. Malenovský, E. Levits ir L. Bay Larsen,
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorė L. Carrasco Marco, administratorė,
susipažinęs su 2018 m. liepos 25 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo ieškiniu Ispanijos Karalystė prašo panaikinti kvietimą pareikšti susidomėjimą „Sutartininkai. I pareigų grupė. Vairuotojai (‑os)“ (EP/CAST/S/16/2016) (OL C 131 A, 2016, p. 1, toliau – kvietimas pareikšti susidomėjimą).
Teisinis pagrindas
Reglamentas Nr. 1/58
2 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3), iš dalies pakeisto 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL L 158, 2013, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1/58), 1 straipsnyje nustatyta:
„Sąjungos institucijų oficialios[ios] ir darbo kalbos yra airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.“
3 Šio reglamento 2 straipsnyje numatyta:
„Valstybė narė ar jos jurisdikcijoje esantis asmuo Bendrijos institucijoms siunčiamus dokumentus rengia bet kuria iš keturių oficialių kalbų [bet kuria iš oficialiųjų kalbų] siuntėjo pasirinkimu. Atsakymas rengiamas ta pačia kalba.“
4 Minėto reglamento 6 straipsnyje nurodyta:
„Bendrijos institucijos gali savo darbo tvarkos taisyklėse nustatyti, kokią kalbą vartoti konkrečiais atvejais.“
Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos
5 Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) ir Kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – KTĮS) nustatyti 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatančiu Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 5), iš dalies pakeistu 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013 (OL L 287, 2013, p. 15).
Pareigūnų tarnybos nuostatai
6 Pareigūnų tarnybos nuostatų I antraštinėje dalyje „Bendrosios nuostatos“ yra 1–10c straipsniai.
7 Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnyje nustatyta:
„1. Taikant šiuos Tarnybos nuostatus draudžiama bet kokia diskriminacija bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl <…> kalbos <…>
<…>
6. Nors ir laikantis nediskriminacinio principo [Laikantis nediskriminavimo principo] ir proporcingumo principo, bet koks jų taikymo apribojimas turi būti pagrįstas objektyviomis ir pagrįstomis priežastimis ir juo turi būti siekiama teisėtų tikslų, vadovaujantis bendrais interesais ir bendromis personalo politikos nuostatomis [teisėtų bendrojo intereso tikslų įgyvendinant personalo politiką]. <…>“
8 Pareigūnų tarnybos nuostatų III antraštinė dalis pavadinta „Pareigūnų tarnyba“.
9 Šios Pareigūnų tarnybos nuostatų antraštinės dalies 1 skyriuje „Priėmimas į darbą“ yra 27–34 straipsniai; šių nuostatų 28 straipsnyje numatyta:
„Pareigūną galima paskirti tik su sąlyga, kad:
<…>
f) pateikia dokumentą, patvirtinantį [f) įrodo], jog jis puikiai moka vieną iš Sąjungos kalbų ir patenkinamai – dar vieną iš Sąjungos kalbų, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigas.“
10 Pareigūnų tarnybos nuostatų III antraštinės dalies 3 skyriaus „Ataskaitos, perkėlimas į aukštesnę pakopą ir paaukštinimas darbe“ 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Prieš pirmą kartą po įdarbinimo paaukštinant pareigūno pareigas, jis turi įrodyti, jog sugeba dirbti vartodamas trečiąją kalbą iš išvardytų Europos Sąjungos sutarties 55 straipsnio 1 dalyje. <…>“
11 Pareigūnų tarnybos nuostatų III priede, susijusiame su konkursų procedūra, numatytas, be kita ko, konkurso pobūdis ir tipas, su laisvomis pareigomis susijusių funkcijų ir užduočių pobūdis, taip pat prireikus kalbų mokėjimas, būtinas dėl tų pareigų pobūdžio.
KTĮS
12 KTĮS I antraštinėje dalyje „Bendrosios nuostatos“ yra 1–7a straipsniai.
13 Pagal KTĮS 1 straipsnį šios sąlygos taikomos pagal sutartį įdarbintiems Sąjungos tarnautojams, o tai jiems suteikia, be kita ko, „sutartininko“ statusą.
14 KTĮS 3a straipsnyje, be kita ko, nustatyta:
„1. Šiose įdarbinimo sąlygose „sutartininkai“ – tai darbuotojai, nepaskirti į etatus, kurie įtraukti į etatų, nurodytų atitinkamai institucijai skirtame biudžeto skirsnyje, sąrašą, o pasamdyti dirbti visą ar sutrumpintą darbo laiką:
a) institucijoje, atliekant fizinio darbo ar pagalbinio administracinio darbo užduotis,
<…>“
15 KTĮS IV antraštinėje dalyje „Sutartininkai“ yra 79–119 straipsniai.
16 Šios KTĮS antraštinės dalies 1 skyriuje „Bendrosios nuostatos“ yra 80 straipsnis, jis suformuluotas taip:
„1. Sutartiniai [sutartininkai] suskirstomi į keturias pareigų grupes, atitinkančias atliekamą darbą. Kiekviena pareigų grupė toliau skirstoma į lygius ir pakopas.
2. Darbo rūšys ir atitinkamos pareigų grupės yra tokios, kaip nustatyta šioje lentelėje:
Pareigų grupė | Lygiai | Darbas |
IV | 13–18 | Administracinis, patariamasis, kalbinis [darbas] ir lygiavertės techninės užduotys, atliekamos prižiūrint pareigūnams ar laikiniesiems darbuotojams [ar laikiniesiems tarnautojams]. |
III | 8–12 | Vykdomosios užduotys, projektai, apskaita ir kitos lygiavertės techninės užduotys, atliekamos prižiūrint pareigūnams ar laikiniesiems darbuotojams [ar laikiniesiems tarnautojams]. |
II | 4–7 | Kanceliarinės ir sekretorių užduotys, raštinės valdymas ir kitos lygiavertės techninės užduotys, atliekamos prižiūrint pareigūnams ar laikiniesiems darbuotojams [ar laikiniesiems tarnautojams]. |
I | 1–3 | Fizinis darbas ir administracinio aptarnavimo [darbo] užduotys, atliekamos prižiūrint pareigūnams ar laikiniesiems darbuotojams [ar laikiniesiems tarnautojams]. |
3. Remdamasi šia lentele, 3a straipsnyje nurodytos kiekvienos institucijos, agentūros ar įstaigos institucija [ar įstaigos tarnyba, įgaliota sudaryti sutartininkų darbo sutartis], pasitarusi su Tarnybos nuostatų komitetu, išsamiau apibrėžia kiekvienai darbo rūšiai priskiriamus įgaliojimus.
4. Pagal analogiją taikom[as] Tarnybos nuostatų 1d <…> straipsn[is].
<…>“
17 KTĮS IV antraštinės dalies 3 skyriaus „Įdarbinimo sąlygos“ 82 straipsnyje nustatyta:
„<…>
2. Į sutartininko pareigas skiriamas asmuo turi turėti bent:
a) I pareigų grupėje, sėkmingai baigtą privalomąjį išsilavinimą;
<…>
3. Sutartininkas gali būti įdarbintas tik tuomet, jeigu jis:
<…>
e) pateikia įrodymus, kad nuodugniai [puikiai] moka vieną iš Sąjungos kalbų ir patenkinamai moka kitą Sąjungos kalbą tiek, kiek reikia jo pareigoms atlikti.
<…>
5. Europos personalo atrankos tarnyba [(EPSO)], gavusi atitinkamą prašymą, teikia pagalbą įvairioms institucijoms atrenkant sutartininkus, visų pirma nustatydama patikrinimų [egzaminų] turinį ir rengdama atrankos tvarką [procedūras]. [EPSO] užtikrina, kad sutartininkų atrankos tvarka [procedūra] būtų skaidri.
<…>“
Ginčijama atrankos procedūra
18 2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamentas, siekdamas sudaryti kandidatų, kurie gali būti įdarbinti kaip sutartininkai, vykdantys vairuotojų pareigas, duomenų bazę, paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą. Iš šio kvietimo įžanginės dalies matyti, kad bendras laisvų darbo vietų skaičius – apie 110 ir kad asmenys bus „daugiausia įdarbinti Briuselyje“ (Belgija).
19 Kvietimo pareikšti susidomėjimą II antraštinėje dalyje „Darbo pobūdis“ numatyta, kad „prižiūrint pareigūnui ar laikinajam tarnautojui“ įdarbintas sutartininkas „turės vykdyti vairuotojo pareigas“, ir patikslinama: „<…> gali būti vykdomos [šios] pareigos (pavyzdžiai):
– vežti Europos Parlamento svarbius asmenis, pareigūnus ir kitus tarnautojus daugiausia į Briuselį, Liuksemburgą [(Liuksemburgas)] ir Strasbūrą [(Prancūzija)], taip pat į kitas valstybes nares bei trečiąsias šalis,
– vežti lankytojus (diplomatinio korpuso atstovus ir kitus svarbius asmenis),
– gabenti daiktus ir dokumentus,
– gabenti korespondenciją,
– tinkamai naudoti transporto priemonę, visų pirma jos technologines priemones,
– vežant užtikrinti asmenų ir daiktų saugumą laikantis atitinkamos šalies eismo taisyklių,
– prireikus krauti krovinius į transporto priemones ir iš jų,
– prireikus vykdyti administracines užduotis ar teikti logistinę pagalbą.“
20 Kvietimo pareikšti susidomėjimą IV antraštinėje dalyje „Atrankos reikalavimai“ nustatyta, kad įdarbinti asmenis kaip sutartininkus galima, jeigu jie atitinka kelis reikalavimus, tarp jų reikalavimą mokėti dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas. Kandidatai turi, pirma, „puikiai mokėti (mažiausiai C1 lygis <…>) vieną iš 24 oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų“ kaip atrankos procedūros „pirmąją kalbą“ ir, antra, „gerai mokėti (B2 lygis) anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą“ kaip atrankos procedūros „antrąją kalbą“ (toliau – atrankos procedūros antroji kalba), tačiau „antroji kalba turi skirtis nuo pirmosios“.
21 Europos Tarybos nustatytoje Bendroje Europos kalbų mokėjimo orientacinėje sistemoje (1998 m. kovo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (98) 6, toliau – CEFR) apibrėžiami šeši kalbos mokėjimo lygiai – nuo A1 iki C2 lygio. Joje yra įvairių lentelių, vienoje iš jų nurodyti bendri orientaciniai mokėjimo lygiai. B2 lygis, atitinkantis „savarankiško vartotojo“ kalbos mokėjimo lygį, CEFR apibūdintas taip:
„Geba suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis, taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis. Geba pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu, todėl bendravimas su gimtakalbiais, nesukeliant jiems įtampos ir patiems jos nejaučiant, yra visiškai įmanomas. Geba kurti aiškų, detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais, išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus.“
22 Kvietimo pareikšti susidomėjimą IV antraštinėje dalyje atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis yra motyvuojamas taip:
„Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) [2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu Italija / Komisija, C‑566/10 P, EU:C:2012:752] Europos Parlamentas turi šiame kvietime pareikšti susidomėjimą motyvuoti antrosios kalbos pasirinkimo apribojimą nedideliu oficialiųjų Sąjungos kalbų skaičiumi.
Todėl kandidatams pranešama, kad šiame kvietime pareikšti susidomėjimą trys antrosios kalbos pasirinktos vadovaujantis tarnybos interesais, t. y. atsižvelgiant į tai, kad įdarbinti nauji darbuotojai privalo sugebėti dirbti iš karto ir veiksmingai bendrauti kasdienėje veikloje.
Remiantis Europos Parlamente nusistovėjusia kalbų vartojimo vidaus bendravimui praktika ir taip pat atsižvelgiant į tarnybų poreikius, susijusius su išorės bendravimu ir dokumentų tvarkymu, dažniausiai tebevartojamos anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos. Be to, 2013 m. vertinimo ataskaitose 92 % visų darbuotojų pareiškė, kad moka anglų k., 84 % – prancūzų k. ir 56 % – vokiečių k. Darbuotojų, nurodžiusių, kad gerai moka kitas oficialiąsias kalbas, buvo mažiau nei 50 %.
Taigi, tarnybos interesus atsveriant [derinant su] kandidatų poreikiais ir gebėjimais, kartu atsižvelgiant į konkrečią šios atrankos procedūros sritį, yra pagrįsta reikalauti mokėti vieną iš šių trijų kalbų siekiant užtikrinti, kad visi kandidatai vieną iš šių trijų oficialiųjų kalbų mokėtų pakankamai gerai, kad galėtų ją vartoti darbe, nesvarbu, kokia būtų jų pirmoji oficialioji kalba.
Be to, kad visiems kandidatams būtų taikomos vienodos sąlygos, kiekvienas kandidatas, įskaitant tuos, kurių pirma oficialioji kalba yra viena iš šių trijų kalbų, privalo gerai mokėti antrą kalbą, pasirinktą iš šių trijų kalbų.
Tokiu būdu Europos Parlamentas, vertindamas specialiuosius gebėjimus [vertindamas konkrečių kalbų žinias], gali įvertinti kandidatų gebėjimą iškart dirbti aplinkoje, kuri labai panaši į aplinką, kurioje jie dirbtų po įdarbinimo.“
23 Kvietimo pareikšti susidomėjimą VI antraštinėje dalyje „Paraiškų pateikimo tvarka ir galutinis paraiškų pateikimo terminas“ numatyta, kad kandidatai turi pateikti paraišką naudodami elektroninę paraiškos formą EPSO interneto svetainėje. Remiantis šio kvietimo VII antraštinėje dalyje „Atrankos etapai“ pateikta informacija, atranka vykdoma pagal kvalifikaciją ir šiuo klausimu patikslinama, kad „[k]andidatai atrenkami remiantis tik kandidato registracijos formos dalyje „Gabumai“ (angl. Talent screener) pateikta informacija“.
24 Iš kvietimo pareikšti susidomėjimą VIII antraštinės dalies „Atrankos rezultatai“ matyti, kad 300 kandidatų, kurie pagal atitinkamus kriterijus gavo daugiausia taškų pasibaigus atrankai, bus įtraukti į šiuo tikslu sudarytą duomenų bazę. Šio kvietimo IX antraštinėje dalyje „Įdarbinimas“ primenama, kad įtraukimas į šią duomenų bazę nesuteikia garantijos būti įdarbintam. Tuo atveju, jeigu numatoma įdarbinti į šią duomenų bazę įtrauktus kandidatus, kvietime pareikšti susidomėjimą, be kita ko, nustatyta:
„Jei atsiras galimybė sudaryti sutartį, įdarbinančios tarnybos patikrins duomenų bazę ir pakvies kandidatus, kurių specializacija labiausiai atitinka atitinkamų pareigų reikalavimus.
Šie kandidatai bus pakviesti į pokalbį, kurio metu bus vertinama, ar jų specializacija atitinka pareigų reikalavimus. Per pokalbį bus taip pat vertinamas ir pirmosios[, ir] antrosios kalbų mokėjimas. Gali būti taip pat tikrinama, kaip kandidatas moka kitas nurodytas kalbas.
<…>
Atsižvelgiant į pokalbio ir galimo teorinio ir (arba) praktinio testo rezultatus, kandidatai galės gauti darbo pasiūlymą.“
25 Atrinkti kandidatai bus įdarbinti kaip sutartininkai (I pareigų grupė) ir sutartis bus sudaroma vadovaujantis KTĮS 3a, 84 ir 85 straipsniais. Ji bus sudaroma vieniems metams ir galės būti pratęsta dar vieniems metams, o antrą kartą ją bus galima pratęsti neribotam laikui.
26 Kvietimo pareikšti susidomėjimą X antraštinėje dalyje „Bendravimas“ numatyta:
„Europos Parlamentas su kandidatais susisieks per jų EPSO aplanką arba elektroniniu paštu. Kandidatai turi stebėti atrankos procedūros eigą ir reguliariai, bent du kartus per savaitę, tikrinti su jais susijusią informaciją, pateikiamą EPSO aplanke ir elektroniniu paštu. Jei dėl techninių problemų kandidatai negali patikrinti šios informacijos, jie privalo nedelsdami apie tai pranešti nusiųsdami laišką į šiai procedūrai numatytą elektroninio pašto dėžutę:
ACdrivers2016@ep.europa.eu[.]
Siųsti elektroninį laišką į minėtąją elektroninio pašto dėžutę taip pat galima, jei kyla kitų su atranka susijusių klausimų.“
Šalių reikalavimai
27 Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo panaikinti kvietimą pareikšti susidomėjimą ir priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas. Toks panaikinimas turėtų apimti ir pagal šį kvietimą sudarytos duomenų bazės panaikinimą.
28 Parlamentas Teisingumo Teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškinio
29 Grįsdama savo ieškinį Ispanijos Karalystė remiasi keturiais pagrindais.
30 Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad neteisėtai apribota galimybė pasirinkti kandidatų bendravimo su EPSO kalbas, leidžiant vartoti tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas.
31 Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad klaidingai aiškinami KTĮS sutartininkams numatyti kalbų reikalavimai.
32 Trečiasis ir ketvirtasis pagrindai, kurie bus nagrinėjami kartu, susiję su atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimo anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis teisėtumu.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su bendravimo kalbos pasirinkimo apribojimu anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis
Šalių argumentai
33 Ispanijos Karalystė pirmiausia nurodo, kad kvietimu pareikšti susidomėjimą pažeidžiami Reglamento Nr. 1/58 1 ir 2 straipsniai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 22 straipsnis ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalys, nes kaip kandidatų bendravimo su nagrinėjamos atrankos procedūros organizatoriais kalbas galima vartoti tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas. Ispanijos Karalystė šiuo klausimu teigia, kad pagal kvietimą pareikšti susidomėjimą kandidatų pateiktos paraiškos yra „valstyb[ės] nar[ės] <…> jurisdikcijoje esan[čio] asm[ens] Bendrijos institucijoms siunčiam[i] dokument[ai]“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/58 2 straipsnį, todėl, remiantis šiuo straipsniu, turi būti įmanoma juos parengti ir pateikti atitinkamai institucijai, šiuo atveju Parlamentui, bet kuria iš oficialiųjų Sąjungos kalbų siuntėjo pasirinkimu.
34 Ispanijos Karalystė papildomai nurodo, kad, apribojant bendravimo kalbų pasirinkimą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, pažeidžiamas Chartijos 22 straipsnis, susijęs su Sąjungos pareiga gerbti kalbų įvairovę, ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalys, pagal kurias draudžiama bet kokia diskriminacija, pavyzdžiui, dėl kalbos, nebent ji būtų pateisinama pagal šias straipsnio nuostatas. Ispanijos Karalystės teigimu, kandidatai, neturintys galimybės savo gimtąja kalba užpildyti EPSO interneto svetainėje prieinamos paraiškos formos ar šia kalba bendrauti su Parlamentu, yra nepalankesnėje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurių gimtoji kalba yra anglų, prancūzų arba vokiečių. Ji nurodo, kad nėra jokio tinkamo pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima pateisinti tokią diskriminaciją dėl kalbos.
35 Parlamentas ginčija šiuos argumentus ir nurodo, kad kvietime pareikšti susidomėjimą nereikalaujama vartoti kokios nors konkrečios kalbos, kuria turi būti užpildyta EPSO interneto svetainėje prieinama elektroninė paraiškos forma. Šiame kvietime taip pat neribojamas kandidatų bendravimo su EPSO ar Parlamentu kalbų vartojimas. Parlamento teigimu, tai, kad ši paraiškos forma dėl techninių priežasčių prieinama tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, nereiškia, kad kandidatai ją privalo užpildyti viena iš šių trijų kalbų. Be to, jis nurodo, kad kandidatų paraiškos buvo parengtos kita nei anglų, prancūzų ar vokiečių kalba ir kad jas įvertino atrankos komitetas, prireikus padedamas kalbos specialistų. Tokiomis aplinkybėmis Parlamentas mano, kad visiškai laikėsi pareigos bendrauti su kandidatais jų pačių pasirinkta kalba.
Teisingumo Teismo vertinimas
36 Pagal Reglamento Nr. 1/58 2 straipsnį, kuris iš esmės atitinka SESV 24 straipsnio ketvirtą pastraipą ir Chartijos 41 straipsnio 4 dalį, valstybės narės jurisdikcijai priklausantis asmuo Sąjungos institucijoms siunčiamus dokumentus rengia bet kuria iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų oficialiųjų kalbų siuntėjo pasirinkimu, o institucijos atsakymas turi būti parengtas ta pačia kalba. Šiems asmenims pripažįstama teisė pasirinkti iš oficialiųjų Sąjungos kalbų bendravimo su institucijomis, kaip antai Europos Parlamentu, kalbą yra esminė pagarbos Sąjungos kalbų įvairovei, apie kurios svarbą primenama ESS 3 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje ir Chartijos 22 straipsnyje, dalis ir jai būdingi pagrindinės teisės požymiai.
37 Vis dėlto, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, iš Sąjungos pareigos gerbti kalbų įvairovę negalima kildinti bendrojo teisės principo, pagal kurį kiekvienam asmeniui būtų užtikrinama teisė, kad viskas, kas gali paveikti jo interesus, turi būti visada parengta jo kalba, o institucijos būtų įpareigotos be jokių išlygų visais atvejais vartoti visas oficialiąsias kalbas (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Kik / VRDT, C‑361/01 P, EU:C:2003:434, 82 punktą, 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑566/10 P, EU:C:2012:752, 88 punktą ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Slovakija ir Vengrija / Taryba, C‑643/15 ir C‑647/15, EU:C:2017:631, 203 punktą).
38 Nagrinėdamas konkrečias Sąjungos personalo atrankos procedūras, Teisingumo Teismas 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Italija / Komisija (C‑566/10 P, EU:C:2012:752) 88 punkte jau yra konstatavęs, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 6 dalį leidžiama taikyti nediskriminavimo dėl kalbos principo apribojimus. Todėl, nepažeidžiant to sprendimo, be kita ko, 71 punkte primintos pareigos paskelbti pranešimą apie konkursą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su Reglamento Nr. 1/58 5 straipsniu, institucijoms leidžiama prireikus numatyti oficialiųjų kalbų vartojimo šioje srityje apribojimus, jeigu tokie apribojimai pagal minėto 1d straipsnio 6 dalį objektyviai ir tinkamai pateisinami teisėtu bendrojo intereso tikslu įgyvendinant personalo politiką ir yra proporcingi šiam siekiamam tikslui.
39 Taigi iš 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Italija / Komisija (C‑566/10 P, EU:C:2012:752) 88 punkto matyti, kad, vykdant Sąjungos personalo atrankos procedūras, iš institucijų negali būti reikalaujama daugiau, nei numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnyje.
40 Vadinasi, šiame ieškinyje nurodytas kandidatų bendravimo su EPSO ir Parlamentu kalbų apribojimo, leidžiant vartoti tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas, teisėtumo klausimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį, taikytiną sutartininkų atrankos procedūroms pagal KTĮS 80 straipsnio 4 dalį.
41 Parlamentas nesutinka su tuo, kad EPSO ir kandidatų bendravimo kalbos pasirinkimas yra apribotas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, todėl prieš pradedant nagrinėti Ispanijos Karalystės argumentą, kad šis apribojimas yra pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį draudžiamas nevienodas požiūris dėl kalbos, pirmiausia reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į abiejų šalių pateiktus argumentus, kvietime pareikšti susidomėjimą iš tikrųjų yra toks apribojimas.
42 Kaip matyti iš kvietime pareikšti susidomėjimą pateiktos informacijos, jame nurodyta atrankos procedūra vykdoma vien „pagal kvalifikaciją“, remiantis tik kandidato atsakymais į elektroninės paraiškos formos, prieinamos EPSO interneto svetainėje, dalyje „Gabumai“ pateikiamus klausimus. Taigi iš šio kvietimo matyti, kad paraiškos turėjo būti teikiamos internetu užpildant minėtą elektroninę paraiškos formą.
43 Šiuo klausimu bylos šalys neginčija, kad kvietimo pareikšti susidomėjimą elektroninė paraiškos forma EPSO interneto svetainėje buvo prieinama tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Vis dėlto Ispanijos Karalystė iš tokio kalbų, kuriomis pateikiama ši forma, apribojimo daro išvadą, kad faktiškai buvo apribota galimybė vartoti kalbas, kuriomis ta forma gali būti užpildyta, o Parlamentas teigia, kad šiame kvietime nenumatyta jokios imperatyvios nuostatos dėl kalbos, kuria turi būti užpildyta minėta forma, todėl kandidatai galėjo laisvai ją užpildyti ne tik šiomis trimis kalbomis, bet ir kitomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.
44 Kadangi kvietime pareikšti susidomėjimą nėra jokios informacijos apie tai, kad EPSO interneto svetainėje tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis prieinama elektroninė paraiškos forma galėjo būti užpildyta bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba, kandidatai galėjo pagrįstai manyti, kad ši forma būtinai turėjo būti užpildyta viena iš tų trijų kalbų. Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti to, kad iš kandidatų faktiškai buvo atimta galimybė jų pasirinkimu vartoti oficialiąją Sąjungos kalbą savo paraiškoms pateikti.
45 Atsižvelgiant į šį bendravimo kalbos pasirinkimo apribojimą, toliau reikia išnagrinėti, ar šis apribojimas lėmė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį draudžiamą nevienodą požiūrį į kandidatus.
46 Šiuo klausimu konstatuotina, kad kandidatai, kurie dėl paraiškos formos neprieinamumo visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis manė, kad paraiškos formą turėjo užpildyti anglų, prancūzų arba vokiečių kalba, todėl savo paraišką parengė viena iš šių kalbų, nors nė viena iš jų nėra ta oficialioji Sąjungos kalba, kurią jie moka geriausiai, galėjo atsidurti nepalankesnėje padėtyje, kiek tai susiję su šios formos visišku supratimu ir paraiškos parengimu, palyginti su kandidatais, kurių pasirinkta oficialioji kalba buvo viena iš šių trijų kalbų.
47 Taigi dėl to, kad paraiškos forma EPSO interneto svetainėje buvo prieinama ne visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, kandidatai, kurie, siekdami užpildyti tą formą, taigi ir pateikti paraišką, norėjo vartoti kitą nei anglų, prancūzų ar vokiečių oficialiąją kalbą, buvo mažiau palankiai vertinami nei kandidatai, kurių pasirinkta oficialioji kalba buvo viena iš šių trijų kalbų, nes iš pirmųjų buvo atimta galimybė vartoti tą oficialiąją kalbą, kurią jie moka geriausiai. Vadinasi, tai lėmė nevienodą požiūrį dėl kalbos, iš esmės draudžiamą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalį.
48 Kita vertus, atsižvelgiant į Ispanijos Karalystės pateiktą informaciją, neatrodo, kad kandidatai negalėjo prireikus elektroniniu paštu bendrauti su Parlamentu ar EPSO savo pasirinkta oficialiąja kalba. Taigi negalima pritarti Ispanijos Karalystės ieškinio pagrindui dėl bendravimo kalbų apribojimo, kiek tai susiję su tokiu bendravimu. Vis dėlto pirmesniame punkte konstatuoto nevienodo požiūrio dėl kalbų, kurias galima vartoti pildant paraiškos formą, taigi ir pateikiant paraišką, negali pašalinti kandidatams suteikta galimybė prireikus elektroniniu paštu bendrauti su Parlamentu ar EPSO savo pasirinkta oficialiąja kalba, jeigu kyla kitų su nagrinėjama atrankos procedūra susijusių klausimų.
49 Kaip priminta šio sprendimo 38 punkte, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 6 dalies matyti, kad pagal šiuos nuostatus nevienodas požiūris dėl kalbos neleidžiamas, nebent jis objektyviai ir tinkamai pateisinamas ir atitinka teisėtus bendrojo intereso tikslus įgyvendinant personalo politiką.
50 Ispanijos Karalystė nurodė, kad kvietime pareikšti susidomėjimą nustatytas nevienodas požiūris gali būti diskriminacija dėl kalbos, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalį, todėl Parlamentas turėjo įrodyti, kad toks apribojimas yra pateisinamas.
51 Tačiau nagrinėjamu atveju Parlamentas nei kvietime pareikšti susidomėjimą, nei savo rašytinėse pastabose, nei per posėdį Teisingumo Teisme nenurodė jokio motyvo, kuriuo remiantis galima įrodyti, kad egzistuoja teisėtas bendrojo intereso tikslas įgyvendinant personalo politiką, dėl kurio yra būtinas šio sprendimo 47 punkte konstatuotas nevienodas požiūris, susijęs su kalbomis, kuriomis turi būti užpildyta elektroninė paraiškos forma. Vadinasi, Parlamentas neįrodė, kad iš kvietimo pareikšti susidomėjimą kylantis bendravimo kalbos pasirinkimo apribojimas yra pateisinamas.
52 Taigi pirmasis ieškinio pagrindas yra pagrįstas.
Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo KTĮS 82 straipsnio pažeidimu
Šalių argumentai
53 Antrojo pagrindo pirmoje dalyje Ispanijos Karalystė nurodo, kad kvietime pareikšti susidomėjimą numatytas reikalavimas gerai mokėti antrąją oficialiąją Sąjungos kalbą pažeidžia KTĮS 82 straipsnį, nes antrosios kalbos mokėti nereikia, kad atrinkti kandidatai galėtų vykdyti jiems pavestas pareigas. Iš KTĮS 82 straipsnio 3 dalies e punkto matyti, kad administracija gali reikalauti iš kandidato į sutartininko pareigas ne tik puikiai mokėti vieną iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, bet ir patenkinamai mokėti antrą konkrečią kalbą, tačiau tik jeigu jos reikia dėl specifinio laisvų pareigų pobūdžio. Nagrinėjamu atveju geras antrosios kalbos mokėjimas negali būti pateisinamas sutartininkams, kurie bus įdarbinti, patikėtų užduočių vykdymu. Šiuo klausimu Ispanijos Karalystė primena, kad KTĮS 80 straipsnyje I pareigų grupės sutartininkams priskirtos užduotys apibrėžiamos kaip fizinis darbas ir administracinio darbo užduotys, atliekamos prižiūrint pareigūnams ar laikiniesiems tarnautojams. Šio ieškinio pagrindo antroje dalyje Ispanijos Karalystė teigia, kad net jeigu iš kandidato būtų galima reikalauti vykdant tokias užduotis puikiai mokėti vieną oficialiąją kalbą ir gerai mokėti antrąją kalbą, šiame kvietime pareikšti susidomėjimą nepagrįstai reikalaujama tą antrąją kalbą mokėti B2 lygiu pagal CEFR.
54 Atsakydamas Parlamentas nurodo, kad KTĮS 82 straipsnio 3 dalies e punkte įtvirtintas reikalavimas patenkinamai mokėti antrąją oficialiąją Sąjungos kalbą kaip su tarnyba susijusi pareiga.
Teisingumo Teismo vertinimas
55 Pagal KTĮS 82 straipsnio 3 dalies e punktą „[s]utartininkas gali būti įdarbintas tik tuomet, jeigu jis <…> pateikia įrodymus, kad nuodugniai [puikiai] moka vieną iš Sąjungos kalbų ir patenkinamai moka kitą Sąjungos kalbą tiek, kiek reikia jo pareigoms atlikti“. Ispanijos Karalystė ieškinio antrojo pagrindo pirmoje dalyje nurodo, kad pagal šią nuostatą iš kandidatų į sutartininko pareigas reikalaujama mokėti antrąją Sąjungos kalbą tik jeigu jos reikia dėl pareigų, kurias jie turi atlikti, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra.
56 Taigi reikia nustatyti, ar pagal šį 82 straipsnio 3 dalies e punktą, kuriame numatyti kalbų reikalavimai, iš kandidatų į sutartininkų pareigas sistemiškai reikalaujama puikiai mokėti vieną iš oficialiųjų Sąjungos kalbų ir patenkinamai mokėti kitą oficialiąją Sąjungos kalbą.
57 Šiuo klausimu primintina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnio f punkte analogiškai numatyta, kad „[p]areigūną galima paskirti tik su sąlyga, kad <…> pateikia dokumentą, patvirtinantį [kad <…> įrodo], jog jis puikiai moka vieną iš Sąjungos kalbų ir patenkinamai – dar vieną iš Sąjungos kalbų, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigas“. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 2 dalį taip pat reikalaujama, kad prieš paaukštinant pareigūnų pareigas pirmą kartą po to, kai pareigūnai buvo įdarbinti, jie įrodytų, jog sugeba dirbti „vartodam[i] trečiąją kalbą iš išvardytų Europos Sąjungos sutarties 55 straipsnio 1 dalyje“, t. y. vieną iš oficialiųjų Sąjungos kalbų. Iš to neabejotinai darytina išvada, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnio f punkte nustatytas reikalavimas mokėti antrąją kalbą negali būti laikomas jiems neprivalomu.
58 Sutartininkai, kaip ir pareigūnai, turi atlikti pareigas daugiakalbėje aplinkoje, todėl nėra pagrindo KTĮS 82 straipsnio 3 dalies e punkte sutartininkams nustatytą kalbų mokėjimo reikalavimą aiškinti skirtingai, palyginti su Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnio f punkte pareigūnams vienodai suformuluotu kalbų mokėjimo reikalavimu. Aplinkybę, kad pareigūnams, priešingai, nei sutartininkams, gali tekti įrodyti trečiosios kalbos mokėjimą, galima paaiškinti tuo, kad pastariesiems netaikoma Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta paaukštinimo tvarka. Vis dėlto šis skirtumas neturi įtakos Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnio f punkte ir KTĮS 82 straipsnio 3 dalies e punkte įtvirtinto reikalavimo mokėti antrąją kalbą aiškinimui.
59 Taigi, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 111 punkte, KTĮS 82 straipsnio 3 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad kandidatai, norintys dirbti kaip sutartininkai, turi įrodyti, jog moka bent dvi oficialiąsias kalbas. Vadinasi, Ispanijos Karalystės ieškinio antrojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.
60 Šio ieškinio pagrindo antroje dalyje Ispanijos Karalystė teigia, kad, atsižvelgiant į pareigų, kurias turės atlikti sutartininkai, pobūdį, kvietime pareikšti susidomėjimą nustatytas reikalavimas dėl atrankos procedūros antrosios kalbos mokėjimo lygio, t. y. B2 lygio pagal CEFR, nėra pagrįstas. Argumentai, kuriais grindžiama ši antra dalis, sutampa su trečiajam ir ketvirtajam pagrindams pagrįsti pateiktais argumentais, todėl minėta dalis bus nagrinėjama kartu su šiais pagrindais.
Dėl antrojo pagrindo antros dalies ir trečiojo ir ketvirtojo pagrindų, susijusių su atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimu anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis
Šalių argumentai
61 Ispanijos Karalystė teigia, kad kvietime pareikšti susidomėjimą nustatytas atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis yra savavališkas, pažeidžia Reglamento Nr. 1/58 1 ir 6 straipsniuose nustatytą kalbų vartojimo tvarką ir yra diskriminacija dėl kalbos, draudžiama pagal Chartijos 22 straipsnį, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalis ir KTĮS 82 straipsnio 3 dalies e punktą. Nė viena iš kvietime pareikšti susidomėjimą nurodytų priežasčių negali būti laikoma teisėtu bendrojo intereso tikslu, kuriuo galima pateisinti tokį apribojimą. Taigi motyvas, grindžiamas „tarnybos interesu“, kad įdarbinti darbuotojai galėtų iš karto dirbti nuo pirmosios dienos, vartodami reikalaujamas kalbas, ir veiksmingai bendrauti darbe, yra stereotipinis ir neturi jokio ryšio su pareigų, kurios bus atliekamos, pobūdžiu. Bet kuriuo atveju šis apribojimas yra neproporcingas realiems tarnybos poreikiams. Reikalavimas mokėti atrankos procedūros antrąją kalbą B2 lygiu pagal CEFR taip pat yra neproporcingas.
62 Parlamentas ginčija šiuos argumentus ir nurodo, kad atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas kvietime pareikšti susidomėjimą yra tinkamai pagrįstas, be kita ko, tikslu įdarbinti darbuotojus, gebančius dirbti iš karto ir veiksmingai bendrauti kasdienėje veikloje.
Teisingumo Teismo vertinimas
63 Dėl šio sprendimo 36–40 punktuose nurodytų priežasčių reikia įvertinti atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimo anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis teisėtumą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį. Iš tiesų, kaip ir kalbų, kuriomis galima užpildyti elektroninę paraiškos formą EPSO interneto svetainėje, taigi ir pateikti paraišką, pasirinkimo apribojimas, kuris yra Ispanijos Karalystės ieškinio pirmojo pagrindo dalykas, antrojo pagrindo antroje dalyje ir trečiajame ir ketvirtajame pagrinduose nurodytas apribojimas yra nustatytas būtent organizuojant Sąjungos personalo atrankos procedūras, kurias visų pirma reglamentuoja Pareigūnų tarnybos nuostatai.
64 Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 38 ir 49 punktuose, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalyje, taikytinoje sutartininkų atrankos procedūroms pagal KTĮS 80 straipsnio 4 dalį, draudžiama taikant šiuos nuostatus bet kokia diskriminacija, pavyzdžiui, dėl kalbos, tačiau pagal 1d straipsnio 6 dalį gali būti leidžiamas nevienodas požiūris dėl kalbos, jeigu jis objektyviai ir tinkamai pateisinamas teisėtu bendrojo intereso tikslu įgyvendinant personalo politiką.
65 Kvietime pareikšti susidomėjimą, taikant KTĮS, buvo numatytas atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, todėl iš kandidatų, kurie dėl kalbos žinių negalėjo atitikti šio reikalavimo, buvo atimta galimybė dalyvauti šioje atrankos procedūroje, net jeigu, atsižvelgiant į KTĮS 82 straipsnio 3 dalies e punkte nustatytus reikalavimus, jie pakankamai mokėjo bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas.
66 Todėl tai, kad iš kandidatų buvo reikalaujama pasirinkti atrankos procedūros antrąją kalbą tik iš anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų, reiškia nevienodą požiūrį dėl kalbos, kuris iš esmės draudžiamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalį.
67 Toliau dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 6 dalyje numatyto teisėto bendrojo intereso tikslo įgyvendinant personalo politiką, kuriuo galima pateisinti šį nevienodą požiūrį, buvimo pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog vadovaujantis tarnybos interesais galima reikalauti, kad įdarbinti asmenys mokėtų konkrečias kalbas. Todėl ypatingu užduočių, kurias reikia atlikti, pobūdžiu galima pateisinti įdarbinimą remiantis, be kita ko, puikiu konkrečios kalbos mokėjimu (šiuo klausimu žr. 1975 m. birželio 19 d. Sprendimo Küster / Parlamentas, 79/74, EU:C:1975:85, 16 ir 17 punktus, 1975 m. spalio 29 d. Sprendimo Küster / Parlamentas, 22/75, EU:C:1975:140, 13 ir 14 punktus ir 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑566/10 P, EU:C:2012:752, 88 punktą).
68 Šiuo klausimu, vykdydamos atrankos procedūrą, institucijos turi plačią diskreciją vertinti tarnybos interesą, taip pat kandidatų kvalifikaciją ir nuopelnus, į kuriuos reikia atsižvelgti (pagal analogiją žr. 1987 m. vasario 4 d. Sprendimo Bouteiller / Komisija, 324/85, EU:C:1987:59, 6 punktą, 2003 m. balandžio 3 d. Sprendimo Parlamentas / Samper, C‑277/01 P, EU:C:2003:196, 35 punktą ir 2008 m. spalio 9 d. Sprendimo Chetcuti / Komisija, C‑16/07 P, EU:C:2008:549, 77 punktą). Taigi Teisingumo Teismas neturi pakeisti administracijos vertinimo savuoju, kiek tai susiję, be kita ko, su konkrečių kalbų mokėjimu, kurio tarnybos interesais turi būti reikalaujama iš konkurse dalyvaujančių kandidatų (pagal analogiją žr. 2003 m. balandžio 3 d. Sprendimo Parlamentas / Samper, C‑277/01 P, EU:C:2003:196, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
69 Vis dėlto institucija, apribojusi atrankos procedūros kalbų vartojimą ir leisdama jas pasirinkti tik iš nedidelio oficialiųjų Sąjungos kalbų skaičiaus, turi įrodyti, kad toks apribojimas iš tikrųjų gali atitikti realų su pareigomis, kurias turės atlikti įdarbinti asmenys, susijusį poreikį. Be to, bet koks reikalavimas mokėti konkrečią kalbą turi būti proporcingas šiam interesui ir grindžiamas aiškiais, objektyviais ir nuspėjamais kriterijais tam, kad kandidatai galėtų suprasti tokio reikalavimo motyvus, o Sąjungos teismai – patikrinti jo teisėtumą (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑566/10 P, EU:C:2012:752, 90 ir 92 punktus).
70 Parlamentas šiuo klausimu mano, kad, kaip matyti iš kvietimo pareikšti susidomėjimą, tarnybos interesu įdarbinti darbuotojus, gebančius dirbti iš karto ir veiksmingai bendrauti kasdienėje veikloje, galima pateisinti atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Ispanijos Karalystė, priešingai, teigia, kad šiame kvietime nurodytomis priežastimis negalima pateisinti tokio apribojimo.
71 Kaip matyti iš šio sprendimo 22 punkto, kvietimo pareikšti susidomėjimą IV antraštinėje dalyje numatyta, kad trys kalbos, t. y. anglų, prancūzų ir vokiečių, pasirinktos kaip atrankos procedūros antroji kalba, buvo nustatytos siekiant patenkinti „tarnybos interesą“, t. y. užtikrinti, kad įdarbinti asmenys „sugebėt[ų] dirbti iš karto ir veiksmingai bendrauti kasdienėje veikloje“. Šiuo klausimu patikslinta, kad dėl Parlamente „nusistovėjusi[os] kalbų vartojimo vidaus bendravimui praktikos“, atsižvelgiant į „tarnybų poreikius, susijusius su išorės bendravimu ir dokumentų tvarkymu“, „dažniausiai tebevartojamos anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos“.
72 Vis dėlto šių motyvų, nors juose nurodomas tarnybos interesas, kad naujai įdarbinti asmenys galėtų veiksmingai bendrauti nuo to momento, kai pradeda eiti pareigas, savaime nepakanka įrodyti, kad norint eiti nagrinėjamas pareigas, t. y. Europos Parlamento vairuotojo pareigas, būtina mokėti vieną iš šių trijų kalbų, o ne kurią nors kitą oficialiąją Sąjungos kalbą.
73 Šiuose motyvuose nurodyta, kad anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos yra dažniausiai Europos Parlamente vartojamos kalbos, kuriomis bendraujama tiek institucijos viduje, tiek su išore, taip pat tvarkomi dokumentai, todėl iš kvietimo pareikšti susidomėjimą galima suprasti, kad šios trys kalbos apskritai yra naudingiausios darbo šioje institucijoje kalbos. Vis dėlto, kadangi Europos Parlamentas pagal Reglamento Nr. 1/58 6 straipsnį nepriėmė su kalbų vartojimo tvarkos taikymu susijusių vidaus taisyklių, negalima teigti, neatsižvelgiant į pareigas, kurias įdarbinti asmenys konkrečiai turės atlikti, kad šios trys kalbos neabejotinai yra naudingiausios kalbos atliekant bet kokias pareigas toje institucijoje.
74 Kvietimo pareikšti susidomėjimą IV antraštinėje dalyje pateikti motyvai, kuriais siekiama pateisinti atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimą, visiškai nesusiję su šio apribojimo pateisinimu konkrečių kalbų poreikiu, susijusiu su pareigomis, kurias turės atlikti įdarbinti vairuotojai. Tokiomis aplinkybėmis šie motyvai nėra paremti aiškiais, objektyviais ir nuspėjamais kriterijais, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju toks nevienodas požiūris dėl kalbos būtinas dėl tarnybos interesų.
75 Pareigos, kurias turės atlikti įdarbinti vairuotojai, aprašytos kvietimo pareikšti susidomėjimą II antraštinėje dalyje. Šiuo klausimu toje antraštinėje dalyje nurodyta, kad sutartininkas turės „vykdyti vairuotojo pareigas“, be kita ko, „vežti Europos Parlamento svarbius asmenis, pareigūnus ir kitus tarnautojus daugiausia į Briuselį, Liuksemburgą ir Strasbūrą, taip pat į kitas valstybes nares bei trečiąsias šalis“, „vežti lankytojus (diplomatinio korpuso atstovus ir kitus svarbius asmenis)“ ir „tinkamai naudoti transporto priemonę, visų pirma jos technologines priemones“.
76 Vis dėlto nei Parlamento nurodyta aplinkybė, kad įdarbinti vairuotojai turi atlikti užduotis, be kita ko, Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre, t. y. trijuose valstybių narių, kurių viena iš oficialiųjų kalbų yra prancūzų arba vokiečių kalba, miestuose, nei to paties Parlamento per posėdį Teisingumo Teisme nurodyta aplinkybė, kad asmenys, kuriuos turės vežti vairuotojai, dažniausiai vartoja anglų kalbą, negali pateisinti atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimo trimis aptariamomis kalbomis.
77 Nors iš tiesų negalima atmesti galimybės, kad dėl tarnybos interesų gali prireikti įdarbinti įvairias kalbas mokančius vairuotojus, atsižvelgiant į vietovių, kuriose jie turės atlikti pareigas, arba asmenų, kuriuos turės vežti, kalbų mokėjimo įvairovę, reikia pažymėti, kad Parlamentas neįrodė, kodėl kiekviena iš kalbų, nurodytų kaip atrankos procedūros antroji kalba, yra itin naudinga atliekant tas pareigas.
78 Vadinasi, kvietimo pareikšti susidomėjimą IV antraštinėje dalyje nurodytais motyvais, net ir atsižvelgiant į šio kvietimo II antraštinėje dalyje pateiktą pareigų aprašymą ir Parlamento paaiškinimus šiuo klausimu, negalima pateisinti atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimo anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Taigi Parlamentas neįrodė, kad pasirinkimo galimybės apribojimas kiekviena iš kalbų, kuri nurodyta kaip atrankos procedūros antroji kalba, yra objektyviai ir tinkamai pateisinamas pareigų, kurias reikės atlikti, ypatumais ir kodėl nebuvo galima pasirinkti kitų oficialiųjų kalbų, kurios gali būti reikšmingos tokioms pareigoms eiti.
79 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti ieškinio trečiajam ir ketvirtajam pagrindams. Kadangi Europos Parlamentas neįrodė, kad atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis yra objektyviai ir tinkamai pateisinamas teisėtu bendrojo intereso tikslu įgyvendinant personalo politiką, toliau nereikia nagrinėti ieškinio antrojo pagrindo antros dalies, nes ji susijusi su reikalaujamu tų pačių kalbų mokėjimo lygiu.
80 Pripažinus pagrįstais Ispanijos Karalystės ieškinio pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus, kvietimas pareikšti susidomėjimą turi būti panaikintas.
Dėl kvietimo pareikšti susidomėjimą panaikinimo padarinių
Šalių argumentai
81 Ispanijos Karalystė mano, kad kvietimo pareikšti susidomėjimą panaikinimas lemia pagal šį kvietimą sudarytos duomenų bazės panaikinimą. Ispanijos Karalystė neprašo nutraukti darbo sutarčių, kurios galėjo būti sudarytos remiantis kandidato įtraukimu į šią duomenų bazę, tačiau pabrėžia, kad įtraukimas į šią bazę nesuteikia jokios garantijos būti įdarbintam, taigi, kiek tai susiję su į šią bazę įtrauktais kandidatais, jos panaikinimas nereiškia teisėtų lūkesčių principo pažeidimo.
82 Parlamentas teigia priešingai: kadangi ši duomenų bazė jau yra sudaryta, kandidatams buvo pranešta apie atrankos procedūros rezultatus ir pradėta juos įdarbinti. Siekiant laikytis teisėtų lūkesčių principo, ją reikėtų palikti remiantis, be kita ko, 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendime Italija / Komisija (C‑566/10 P, EU:C:2012:752) pateiktu požiūriu.
Teisingumo Teismo vertinimas
83 Teisingumo Teismas, priimdamas sprendimą dėl padarinių, atsirandančių panaikinus priemonę, susijusią su Sąjungos personalo atrankos procedūromis, turi siekti išlaikyti kandidatų, kurie dėl per šią procedūrą padaryto pažeidimo pateko į mažiau palankią padėtį, ir kitų kandidatų interesų pusiausvyrą, todėl turi atsižvelgti ne tik į būtinybę atkurti tų kandidatų, kurie patyrė neigiamų padarinių, teises, bet ir į jau atrinktų kandidatų teisėtus lūkesčius (šiuo klausimu žr. 1993 m. liepos 6 d. Sprendimo Komisija / Albani ir kt., C‑242/90 P, EU:C:1993:284, 14 punktą).
84 Konkrečiai dėl per atrankos procedūrą taikytinos kalbų vartojimo tvarkos pažeidimų pažymėtina, kad turi būti atsižvelgta į jau atrinktų kandidatų teisėtus lūkesčius, lyginant pasekmes, kurių gali atsirasti ginčijant kandidatų sąrašus, sudarytus remiantis šia atrankos procedūra, su neigiamų padarinių patyrusių kandidatų interesais (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑566/10 P, EU:C:2012:752, 103 punktą).
85 Kadangi nagrinėjamu atveju kvietimas pareikšti susidomėjimą panaikinamas dėl diskriminacinių reikalavimų, susijusių su kandidatų kalbų mokėjimu, reikia pripažinti, kad tie patys diskriminaciniai reikalavimai turėjo įtakos nagrinėjamai duomenų bazei. Iš tiesų kandidatai į šią bazę buvo įtraukti remiantis rezultatais, gautais per atrankos procedūrą, surengtą nevienodomis sąlygomis.
86 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip nurodo Ispanijos Karalystė, į nagrinėjamą duomenų bazę įtraukti kandidatai dėl šio įtraukimo neturi jokios garantijos, kad bus įdarbinti. Taigi šie kandidatai, priešingai, nei tie kandidatai, kuriems jau pasiūlytos sutartininko pareigos remiantis jų įtraukimu į šią bazę ir kurie dėl to įgijo teisėtą lūkestį, kad jų įdarbinimas nebus ginčijamas, iš administracijos negavo jokios papildomos garantijos, dėl kurios galėjo atsirasti teisėtų lūkesčių dėl jų įdarbinimo.
87 Todėl konstatuotina, kad vien įtraukus kandidatus į nagrinėjamą duomenų bazę negali atsirasti teisėtų lūkesčių, dėl kurių reikia palikti galioti panaikinto kvietimo pareikšti susidomėjimą pasekmes. Kita vertus, duomenų bazės panaikinimas negali turėti įtakos galimoms jau baigtoms įdarbinimo procedūroms.
88 Tokiomis aplinkybėmis duomenų bazė turi būti panaikinta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
89 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
90 Kadangi Ispanijos Karalystė reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Parlamentas pralaimėjo bylą, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti kvietimą pareikšti susidomėjimą „Sutartininkai. I pareigų grupė. Vairuotojai (‑os)“ (EP/CAST/S/16/2016).
2. Panaikinti duomenų bazę, sudarytą remiantis kvietimu pareikšti susidomėjimą „Sutartininkai. I pareigų grupė. Vairuotojai (‑os)“ (EP/CAST/S/16/2016).
3. Priteisti iš Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.