Byla C‑377/16
Ispanijos Karalystė
prieš
Europos Parlamentą
2019 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Ieškinys dėl panaikinimo – Kalbų vartojimo tvarka – Sutartininkų atrankos procedūra – Kvietimas pareikšti susidomėjimą – Vairuotojai – I pareigų grupė – Kalbų mokėjimas – Atrankos procedūros antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis – Bendravimo kalba – Reglamentas Nr. 1 – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos – Diskriminacija dėl kalbos – Pateisinimas – Tarnybos interesas“
1. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Kvietimas pareikšti susidomėjimą siekiant sudaryti kandidatų, kurie gali būti įdarbinti kaip sutartininkai, duomenų bazę – Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) ir kandidatų bendravimo kalbos – Apribojimas – Leistinumas – Motyvavimas – Pateisinimas dėl tarnybos intereso – Proporcingumo principo paisymas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalys; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1 2 ir 5 straipsniai)
(žr. 38–40, 44, 47, 51 punktus)
2. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Kvietimas pareikšti susidomėjimą siekiant sudaryti kandidatų, kurie gali būti įdarbinti kaip sutartininkai, duomenų bazę – Antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas – Diskriminacija dėl kalbos – Pateisinimas dėl tarnybos intereso – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 6 dalis)
(žr. 63, 67, 70, 72–74, 78 punktus)
3. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Kvietimas pareikšti susidomėjimą siekiant sudaryti kandidatų, kurie gali būti įdarbinti kaip sutartininkai, duomenų bazę – Antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas – Teisminė kontrolė – Apimtis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 6 dalis)
(žr. 68, 69 punktus)
4. Pareigūnų ieškiniai – Teismo sprendimas dėl panaikinimo – Padariniai – Kvietimo pareikšti susidomėjimą siekiant sudaryti kandidatų, kurie gali būti įdarbinti kaip sutartininkai, duomenų bazę panaikinimas – Atrinktų kandidatų teisėti lūkesčiai – Padarinių ribojimas laiko atžvilgiu – Netaikymas
(SESV 266 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)
(žr. 83–88 punktus)
Santrauka
Vykstant Sąjungos institucijų personalo atrankos procedūroms skirtingas požiūris dėl kalbos iš esmės yra neleistinas.
2019 m. kovo 26 d. priimtame Sprendime Ispanija / Parlamentas (C‑377/16) Teisingumo Teismas, išnagrinėjęs ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, panaikino Europos Parlamento paskelbtą kvietimą pareikšti susidomėjimą siekiant sudaryti kandidatų, kurie gali būti įdarbinti kaip sutartininkai vairuotojų pareigoms eiti, duomenų bazę; šiame kvietime buvo numatyta, kad atrankos procedūros antrąją kalbą buvo galima rinktis tik iš anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų ir kad per procedūrą buvo galima bendrauti tik šiomis kalbomis.
2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamentas, siekdamas sudaryti kandidatų, kurie gali būti įdarbinti kaip sutartininkai vairuotojų pareigoms eiti, duomenų bazę, paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą. Šio kvietimo IV antraštinėje dalyje buvo nurodyta, kad į šias pareigas įdarbinama, jeigu tenkinamas reikalavimas „patenkinamai mokėti vokiečių, anglų arba prancūzų kalbą kaip „antrąją kalbą“. Parlamento teigimu, šis apribojimas atitiko tarnybos interesą, reikalaujantį, kad „įdarbinti nauji darbuotojai sugebėt[ų] dirbti iš karto ir veiksmingai bendrauti kasdienėje veikloje“, nes šioje institucijoje daugiausia vartojamos šios trys kalbos. Be to, kandidatai turėjo pateikti savo paraiškas naudodami elektroninę registracijos formą, prieinamą Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje tik šiomis trimis kalbomis.
Dėl galimo kandidatų ir EPSO bendravimo kalbų pasirinkimo per nagrinėjamą atrankos procedūrą apribojimo Teisingumo Teismas nusprendė, jog negalima atmesti galimybės, kad iš kandidatų buvo atimta galimybė vartoti oficialiąją kalbą pagal jų pasirinkimą teikiant kandidatūrą, ir dėl to jiems taikytas nevienodas požiūris dėl kalbos. Dėl šio aspekto Teisingumo Teismas priminė, kad pagal Reglamento Nr. 1/58(1) 2 straipsnį valstybės narės jurisdikcijai priklausantis asmuo Sąjungos institucijoms siunčiamus dokumentus rengia bet kuria iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų oficialiųjų kalbų siuntėjo pasirinkimu. Ši teisė iš oficialiųjų Sąjungos kalbų pasirinkti bendravimo su institucijomis kalbą yra esminė Sąjungos kalbų įvairovės, apie kurios svarbą primenama ESS 3 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnyje, užtikrinimo principo dalis ir turi pagrindinės teisės pobūdį. Vis dėlto vykstant Sąjungos personalo atrankos procedūroms institucijos gali nustatyti oficialiųjų kalbų vartojimo apribojimus, jeigu jie, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 6 dalies, taikomos sutartininkams pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (KTĮS)(2) 80 straipsnio 4 dalį, objektyviai ir tinkamai pateisinami teisėtu bendrojo intereso tikslu įgyvendinant personalo politiką ir yra proporcingi siekiamam tikslui. Nagrinėjamu atveju Europos Parlamentas nenurodė jokio motyvo, kuriuo remiantis galima įrodyti, kad egzistuoja teisėtas bendrojo intereso tikslas, galintis pateisinti bendravimo kalbų apribojimą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.
Dėl galimybės per atrankos procedūrą antrąją kalbą rinktis tik iš minėtų kalbų Teisingumo Teismas konstatavo, kad iš kandidatų, kurie dėl kalbos žinių negalėjo atitikti šio reikalavimo, buvo atimta galimybė dalyvauti šioje atrankos procedūroje, net jeigu, atsižvelgiant į KTĮS 82 straipsnio 3 dalies e punkte nustatytus reikalavimus, jie pakankamai mokėjo bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas. Šis apribojimas gali reikšti nevienodą požiūrį dėl kalbos. Nors vadovaujantis tarnybos interesais dėl teisėto bendrojo intereso tikslo galima reikalauti, kad įdarbinti asmenys mokėtų konkrečias kalbas, institucija, kuri riboja kalbų vartojimą per atrankos procedūrą ir kuri tuo klausimu turi didelę diskreciją, turi įrodyti, kad toks apribojimas iš tikrųjų gali atitikti realų su įdarbintų asmenų atliktinomis užduotimis susijusį poreikį, ir šis apribojimas turi būti proporcingas šiam interesui ir grindžiamas aiškiais, objektyviais ir nuspėjamais kriterijais tam, kad kandidatai galėtų suprasti tokio apribojimo motyvus, o Sąjungos teismai – patikrinti jo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad kvietimo pareikšti susidomėjimą IV antraštinėje dalyje pateiktų motyvų savaime neužtenka įrodyti, kad, norint dirbti vairuotoju Europos Parlamente, būtina mokėti vieną iš šių trijų kalbų, o ne kurią nors kitą oficialiąją Sąjungos kalbą. Kadangi Europos Parlamentas pagal Reglamento Nr. 1/58 6 straipsnį nepriėmė vidaus taisyklių dėl kalbų vartojimo tvarkos, neatsižvelgus į užduotis, kurias įdarbinti asmenys konkrečiai turės atlikti, negalima teigti, kad šių trijų kalbų mokėjimas neabejotinai yra naudingiausias einant bet kokias pareigas toje institucijoje. Teisingumo Teismas nusprendė, jog aplinkybės, kad užduočių, kurias turės atlikti įdarbinti vairuotojai, aprašyme buvo nurodyta, jog jie jas turės atlikti daugiausia Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre, t. y. trijuose valstybių narių, kurių viena iš oficialiųjų kalbų yra prancūzų arba vokiečių kalba, miestuose, nepakanka nagrinėjamam apribojimui pateisinti. Taigi Parlamentas neįrodė, kad galimybės rinktis kalbą apribojimas tik viena iš kalbų, kuri nurodyta kaip atrankos procedūros antroji kalba, yra objektyviai ir tinkamai pateisinamas užduočių, kurias reikės atlikti, ypatybėmis ir kodėl nebuvo galima rinktis iš kitų oficialiųjų kalbų, kurių mokėjimas gali būti reikšmingas atliekant tokias užduotis.
Galiausiai, kalbant apie kvietimo pareikšti susidomėjimą panaikinimo padarinius, reikia nurodyti, kad Teisingumo Teismas nusprendė panaikinti šiuo tikslu sudarytą duomenų bazę. Jis nusprendė, kad į šią duomenų bazę įrašyti kandidatai negavo jokios garantijos, kad bus įdarbinti, ir kad vien dėl kandidatų įtraukimo į nagrinėjamą duomenų bazę negali atsirasti teisėtų lūkesčių, dėl kurių reikia palikti galioti panaikinto kvietimo pareikšti susidomėjimą padarinius. Be to, panaikinimas neturėjo įtakos galimoms jau baigtoms įdarbinimo procedūroms.