BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. birželio 25 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Vertinimo klaida – Pareiga motyvuoti – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Nuosavybės teisė – Vienodas požiūris“
Byloje T‑95/14
Iranian Offshore Engineering & Construction Co., įsteigta Teherane (Iranas), atstovaujama advokatų J. Viñals Camallonga, L. Barriola Urruticoechea ir J. Iriarte Ángel,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą Á. de Elera San Miguel Hurtado ir V. Piessevaux,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimą 2013/661/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 306, p. 18), ir 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1154/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 306, p. 3), kiek šie aktai susiję su ieškove,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude (pranešėjas), teisėjai I. Wiszniewska-Białecka ir I. Ulloa Rubio,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. sausio 22 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Iranian Offshore Engineering & Construction Company, įsteigta Teherane (Iranas), veikia inžinerijos, statybos ir infrastruktūrų montavimo jūroje ir sausumoje srityse, įgyvendindama naftos ir dujų projektus.
2 2010 m. birželio 9 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1929 (2010) (toliau – Rezoliucija 1929), kuria buvo išplėsta ribojamųjų priemonių, nustatytų Saugumo Tarybos rezoliucijomis 1737 (2006), 1747 (2007) ir 1803 (2008), taikymo sritis ir Irano Islamo Respublikai nustatytos papildomos ribojamosios priemonės.
3 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad jai vis didesnį susirūpinimą kelia Irano branduolinė programa, ir palankiai įvertino Rezoliucijos 1929 priėmimą. Primindama savo 2009 m. gruodžio 11 d. deklaraciją, Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Sąjungos Tarybos patvirtinti priemones, kuriomis būtų įgyvendinamos Rezoliucijoje 1929 nustatytos priemonės ir jas papildančios priemonės, siekiant derybomis išspręsti visus susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su Irano Islamo Respublikos kuriamomis didesnės rizikos technologijomis, kurios yra reikalingos jos branduolinei ir raketų programoms. Šiose priemonėse daugiausia dėmesio turėjo būti skirta prekybai, finansų sektoriui, Irano transporto sektoriui, svarbiausiems naftos ir dujų pramonės sektoriams ir papildomų subjektų, ypač Islamo revoliucijos gvardijos, įtraukimui.
4 2010 m. liepos 26 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39) ir kurio II priede išvardyti kiti nei I priede Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ar pagal Rezoliuciją 1737 (2006) sukurto Sankcijų komiteto nurodyti asmenys ir subjektai, kurių turtas įšaldomas. Jo 22 konstatuojamojoje dalyje daroma nuoroda į Rezoliuciją 1929 ir pažymima, kad šioje rezoliucijoje atkreiptas dėmesys į Irano pajamų, gaunamų iš energetikos sektoriaus, ir Irano branduolinės veiklos, susijusios su padidinta platinimo rizika, finansavimo galimą tarpusavio ryšį.
5 Dėl pastaraisiais metais Europos Sąjungos Iranui taikomų sankcijų 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimu 2011/783/BUSP (OL L 319, p. 71) buvo iš dalies pakeistas Sprendimas 2010/413/BUSP, įtraukiant į sąrašą naujų asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Sprendimo 2010/413 II priede nustatytos ribojamosios priemonės, pavadinimus.
6 Todėl Sprendimu 2011/783 ieškovės pavadinimas buvo pirmą kartą įrašytas į Sprendimo 2010/413 II priede esantį sąrašą, remiantis šiais motyvais:
„Energetikos sektoriaus įmonė, dalyvaujanti urano sodrinimo objekto Kome / Forde statyboje. Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija yra atsisakiusios suteikti leidimą eksportuoti.“
7 Be to, 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos priimtu Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas 2010 m. spalio 25 d. Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 319, p. 11), vadovaujantis Sprendimu 2011/783, buvo pakeistas Reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, p. 1), VIII priedas, į kurį, be kita ko, buvo įrašytas ieškovės pavadinimas, remiantis tais pačiais Sprendime 2011/783 nurodytais motyvais.
8 Ieškovė 2012 m. vasario 27 d. užginčijo jos pavadinimo įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus, pareikšdama ieškinį dėl Sprendimo 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1245/2011 panaikinimo, kiek šie aktai su ja susiję. Šis ieškinys buvo įregistruotas ir jam suteiktas bylos numeris T‑110/12.
9 2012 m. sausio 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/35/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 19, p. 22). Šio sprendimo 8 konstatuojamosios dalies turinys iš esmės sutampa su Sprendimo 2010/413 22 konstatuojamosios dalies turiniu (šio sprendimo 4 punktas). Be to, Sprendimo 2012/35 13 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad leidimo atvykti apribojimai ir lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas turėtų būti taikomi ir kitiems asmenims ir subjektams, kurie remia Irano vyriausybę, kad ji galėtų vykdyti branduolinę veiklą, susijusią su didesne platinimo rizika, arba kurti branduolinių ginklų pristatymo sistemas, visų pirma asmenims ir subjektams, kurie Irano vyriausybei teikia finansinę, logistinę ar materialinę paramą.
10 Sprendimo 2012/35 1 straipsnio 7 dalies a punkto ii papunkčiu Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalis papildyta šiuo punktu, kuriame numatyta įšaldyti lėšas, priklausančias šiems asmenims ir subjektams:
„c) kiti į I priedą neįtraukti asmenys ir subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei, ir su jais susiję asmenys bei subjektai, išvardyti II priede.“
11 Todėl 2012 m. kovo 23 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1). Siekiant įgyvendinti Sprendimo 2012/35 1 straipsnio 7 dalies a punkto ii papunktį, Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įšaldomos lėšos, priklausančios IX priede išvardytiems asmenims, subjektams ir įstaigoms, kai nustatoma, kad:
„d) tai kiti asmenys, subjektai arba įstaigos, teikiantys paramą, pavyzdžiui, materialinę, logistinę arba finansinę paramą, Irano Vyriausybei, ir su jais susiję asmenys ir subjektai“.
12 2012 m. spalio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/635/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 282, p. 58). Pagal šio sprendimo 16 konstatuojamąją dalį į Sprendimo 2010/413 II priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą reikėtų papildomai įtraukti tam tikrų asmenų pavardes ir subjektų pavadinimus, visų pirma Iranui nuosavybės teise priklausančius subjektus, veikiančius naftos ir dujų sektoriuje, nes jie yra esminis pajamų šaltinis Irano vyriausybei.
13 Sprendimo 2012/635 1 straipsnio 8 dalies a punktu iš dalies pakeistas Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punktas, kuriame numatyta, kad į ribojamosios priemonės taikymo sritį taip pat įtraukiami:
„c) kiti asmenys ir subjektai, kuriems netaikomas I priedas, teikiantys paramą Irano Vyriausybei, ir jiems nuosavybės teise priklausantys ar jų kontroliuojami subjektai ar asmenys ir su jais susiję subjektai, kaip išvardyta II priede.“
14 2012 m. gruodžio 21 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1263/2012, iš dalies keičiantį Reglamentą Nr. 267/2012 (OL L 356, p. 34). Reglamento Nr. 1263/2012 1 straipsnio 11 dalimi iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punktas, kuriame numatyta įšaldyti lėšas, priklausančias IX priede išvardytiems asmenims, subjektams ir įstaigoms, kai nustatyta, kad:
„d) tai yra kiti asmenys, subjektai arba įstaigos, teikiantys paramą, pavyzdžiui, materialinę, logistinę arba finansinę, Irano Vyriausybei, ir jiems nuosavybės teise priklausantys arba jų kontroliuojami subjektai arba su jais susiję asmenys ir subjektai“.
15 Bendrasis Teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendime Iranian Offshore Engineering & Construction / Taryba (T‑110/12, Rink., EU:T:2013:411; toliau – 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimas) panaikino Sprendimą 2011/783 ir Reglamentą Nr. 1245/11 tiek, kiek šie aktai buvo susiję su ieškove.
16 2013 m. spalio 10 d. raštu Taryba pranešė ieškovei, kad ji atkreipė dėmesį į minėto 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo (EU:2013:411) 15 punktą ir mano, kad ieškovė atitiko visas būtinas sąlygas, kad jai būtų taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės pagal Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punktą ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punktą, kurie apima asmenis arba subjektus, teikiančius paramą, pvz., finansinę arba logistinę, Irano vyriausybei, dėl vykdomos veiklos energetikos sektoriuje, ypač dėl jos svarbaus vaidmens plėtojant „Sud Pars“ telkinį.
17 2013 m. spalio 14 d. ieškovė paprašė Tarybos jai leisti susipažinti su bylos medžiagoje esančiais įrodymais, kuriais remiantis pastaroji nusprendė vėl įtraukti jos pavadinimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus (toliau – ginčijami sąrašai).
18 2013 m. spalio 31 d. ieškovė pateikė savo pastabas ir patvirtino, kad nebuvo jokių teisinių ir faktinių priežasčių, pagrindžiančių Tarybos sprendimą įtraukti jos pavadinimą į ginčijamus sąrašus.
19 2013 m. lapkričio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/661/BUSP, iš dalies keičiantį Sprendimą 2010/413 (OL L 306, p. 18). Šiuo sprendimu ieškovės pavadinimas įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priede pateiktą sąrašą.
20 Tą pačią dieną Tarybos priimtu Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1154/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 306, p. 3), ieškovės pavadinimas įtrauktas į Reglamento Nr. 267/12 II priedą.
21 Ieškovės pavadinimo įraukimas į Sprendimo 2013/661 ir Reglamento Nr. 1154/2013 (toliau – ginčijami aktai) ginčijamus sąrašus pagrįstas šiuo motyvu:
„Svarbus energetikos sektoriaus subjektas, iš kurio Irano Vyriausybė gauna daug pajamų. Atitinkamai IOEC teikia finansinę ir logistinę paramą Irano Vyriausybei.“
22 2013 m. lapkričio 18 d. Taryba išsiuntė ieškovei raštą, kuriame ji patvirtino turinti priežasčių vėl įrašyti jos pavadinimą į ginčijamus sąrašus.
Procesas ir šalių reikalavimai
23 Pareiškimu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. vasario 7 d., ieškovė pareiškė šį ieškinį.
24 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie su ja susiję,
– išbraukti jos pavadinimą iš minėtų aktų atitinkamų priedų,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
25 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
26 Grįsdama savo ieškinį ieškovė iš esmės nurodo tris pagrindus. Pirma, ieškovė nurodo, kad ginčijami aktai nebuvo motyvuoti ir kad pažeistas SESV 296 straipsnis ir veiksmingos teisminės gynybos principas. Antra, ieškovė kaltina Tarybą tuo, kad ji padarė vertinimo klaidą, piktnaudžiavo įgaliojimais ir pažeidė taikomas teisės normas ir vienodo požiūrio principą, nes, neturėdama jokio faktinio pagrindo ir jokių įrodymų, įrašė ieškovės pavadinimą į ginčijamus sąrašus. Trečia, ieškovė nurodo, kad, įrašydama ją antrą kartą, Taryba pažeidė jos nuosavybės teisę ir proporcingumo principą.
27 Prieš pradedant nagrinėti šiuos skirtingus pagrindus, pirmiausia reikia pažymėti, kad savo antruoju reikalavimu ieškovė Bendrojo Teismo prašo išbraukti jos pavadinimą iš ginčijamų aktų priedų. Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal SESV 263 straipsnį, neviršydamas savo įgaliojimų, Bendrasis Teismas prižiūri institucijų priimtų teisės aktų teisėtumą ir kad pagal SESV 266 straipsnį institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimams įvykdyti. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kuriomis remdamasis Bendrasis Teismas negali atšaukti teisės akto, antrąjį ieškinio reikalavimą reikia laikyti paprastu pirmojo ieškinio reikalavimo patikslinimu.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su ginčijamų aktų motyvais
(Praleista)
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su ginčijamų aktų motyvų pagrįstumu
40 Ieškovė ginčija minėtų aktų motyvų pagrįstumą, nurodydama tris argumentus. Pirma, ji teigia veikianti ne kaip energetikos sektoriaus, bet kaip inžinerijos ir montavimo bendrovė, kuri užsiima stacionarių ir kilnojamųjų įrenginių jūroje statyba ir priežiūra. Antra, ieškovė teigia, kad 2010 m. bendrovė buvo visiškai privatizuota. Jos, kaip ir bet kurios kitos bendrovės, finansinė parama Irano vyriausybei apsiriboja mokesčių ir jos socialinių įmokų dalies mokėjimu. Šiuo atžvilgiu ji patikslina, kad Sąjungos teisėje neleidžiama bausti bendrovės vien dėl to, kad ji laikosi savo teisinių įsipareigojimų. Trečia, ieškovė tvirtina, kad Taryba nepateikė jokio įrodymo, leidžiančio teigti, kad ieškovė teikia logistinę paramą Irano vyriausybei.
41 Kalbant apie pirmąjį argumentą, pagrįsta teigti, kad ieškovė nei parduoda, nei tiekia rinkai energetinius produktus, pvz., naftą arba dujas. Vis dėlto su inžinerija, statyba ir priežiūra susijusi jos veikla yra būtina siekiant eksploatuoti šiuos išteklius. Iš tikrųjų, remiantis tiek interneto svetaine, kurios ištraukos pateiktos ieškinio priede, tiek ieškovės įstatais, ypač jų antru straipsniu, matyti, kad jos veiklos sritis yra susijusi su naftos ir dujų išgavimu ir tiekimu, visų pirma statant jūrų platformas, dujotiekius ir naftotiekius. Šios ištraukos nurodo ne tik tai, kad ieškovė yra pirmoji Irano generalinė rangovė, kuri gamina ir jūroje įrengia infrastruktūras, skirtas Irano dujų ir naftos pramonei, ir kad ji siūlo šias jūrines ir sausumos paslaugas tarptautiniu mastu, bet juose taip pat pateikta didelė įvairovė projektų pavyzdžių, pvz., „Sud Pars“ telkinio plėtra.
42 Todėl reikia atmesti pirmąjį argumentą, kad ieškovė nėra „svarbus energetikos sektoriaus subjektas“, kaip tai tvirtina Taryba ginčijamų aktų motyvuose.
43 Kalbant apie antrąjį argumentą, susijusį su finansine parama Irano vyriausybei, pirmiausia reikia priminti, kad šis kriterijus apima ne bet kokios formos paramą Irano vyriausybei, o tik kiekybiškai ar kokybiškai reikšmingas paramos formas, kuriomis skatinamas tolesnis branduolinės Irano veiklos vykdymas.
44 Tokia parama visų pirma gali kilti iš kapitalo ryšių, saistančių bendrovę su Irano valstybe, kuriai galiausiai atitenka dividendai ir kapitalo prieaugis, atsiradęs dėl šios bendrovės vykdomos veiklos.
45 Be to, iš teismų praktikos matyti, kad būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų atitinkamo asmens atžvilgiu, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, Rink., EU:C:2013:518, 121 punktas).
46 Galiausiai reikėtų priminti, kad ginčijamų aktų teisėtumas gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į tas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais remiantis jie buvo priimti, o ne į tas, kurios Tarybai buvo nurodytos priėmus ginčijamus aktus, net jei, kaip teigia Taryba, šios faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai galėjo teisėtai pagrįsti minėtų aktų priėmimą. Iš tikrųjų Bendrasis Teismas negali pritarti Tarybos raginimui galiausiai pakeisti motyvus, kuriais pagrįsti šie aktai (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 26 d. Sprendimo Oil Turbo Compressor / Taryba, T‑63/12, Rink., EU:T:2012:579, 29 punktą).
47 Nagrinėjamu atveju Taryba pripažįsta, kad Irano valstybė nebebuvo vienintelė ieškovės akcininkė tuo momentu, kai jos pavadinimas buvo įrašytas į ginčijamus sąrašus. Vis dėlto ji nurodo, kad duomenis apie tikslią savo akcininkų sudėtį ieškovė pateikė tik pateikdama dubliką. Taigi, iš šios pavėluotai pateiktos informacijos matyti, kad 51 % ieškovės akcijų turi Oil Pension Fund Investment Company – subjektas, kurio pavadinimas taip pat įtrauktas į ginčijamus sąrašus dėl jo teikiamos finansinės paramos Irano vyriausybei. Todėl Taryba mano, kad nors ieškovė tai ginčija, ją kontroliuoja pusiau valstybinis subjektas, kurį galiausiai kontroliuoja Irano vyriausybė.
48 Remiantis šio sprendimo 46 punkte minima teismų praktika konstatuotina, kad Tarybos argumentai yra nepriimtini.
49 Iš tikrųjų, iš kintančių Tarybos argumentų matyti, kad šių ginčijamų aktų priėmimo momentu ji neturėjo jokių tikslių duomenų apie ieškovės akcininkų sudėtį ir kad iš esmės ji Bendrojo Teismo prašo pakeisti pradinius ginčijamų aktų motyvus į jos triplike pateiktus motyvus.
50 Tai reiškia, kad Taryba nepakankamai pagrindė motyvą, pagal kurį ieškovė teikia dideles pajamas Irano vyriausybei.
51 Tačiau ginčijamų aktų motyvai grindžiami ne tik finansinės paramos Irano vyriausybei, bet ir logistinės paramos motyvu, tad pastarasis dar turi būti patikrintas. Iš tikrųjų, dėl sprendimo, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, teisėtumo kontrolės Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų ribojamųjų priemonių prevencinį pobūdį, jeigu atlikdamas skundžiamo sprendimo teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas mano, kad bent vienas iš nurodytų motyvų yra pakankamai tikslus ir konkretus, kad jis pagrįstas ir kad pats savaime yra pakankamas pagrindas patvirtinti šį sprendimą, aplinkybė, kad kiti iš šių motyvų tokie nėra, negali pateisinti šio sprendimo panaikinimo (2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, Rink., EU:C:2013:776, 72 punktas).
52 Kalbant apie trečiąjį argumentą, pažymėtina, kad ieškovė teigia nesanti logistika užsiimanti bendrovė, todėl jos negalima kaltinti logistinės paramos teikimu Irano vyriausybei.
53 Šiuo atžvilgiu, priešingai, nei teigia ieškovė, turėtų būti laikoma, kad Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punkte minima „logistikos“ termino apibrėžtis apima ne tik su krovinių arba asmenų vežimu susijusią veiklą. Iš tikrųjų šis terminas yra visuotinai suprantamas kaip apimantis bet kokią veiklą, susijusią su atitinkamos operacijos arba sudėtingo proceso organizavimu ir įgyvendinimu. Logistika – tai bendra sąvoka, į kurią gali būti įtrauktos įvairių rūšių operacijos, pavyzdžiui, žaliavų tiekimas, medžiagų valdymas, prekių pristatymas arba paruošimas. Todėl, remiantis minėtomis nuostatomis, logistine parama turi būti laikoma bet kokia veikla, kuri, net neturėdama tiesioginio ar netiesioginio ryšio su branduolinių ginklų platinimu, dėl savo kiekybinės ar kokybinės svarbos gali padėti vykdyti šį platinimą, tenkindama Irano vyriausybės logistinius poreikius, šioje nagrinėjamoje byloje susijusius su naftos ir dujų sektoriumi, iš kurio minėta vyriausybė gauna dideles pajamas.
54 Taigi, kaip jau buvo pažymėta, ieškovės, save laikančios pirmąja Irano rangove statybos ir infrastruktūrų įrengimo jūroje srityje, veikla, susijusi su inžinerija, statyba ir priežiūra, yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą Irano dujų ir naftos industrijos veikimą. Nesant gręžimo, gavybos ir tiekimo įrenginių, ypač dujotiekių ir naftotiekių, ši industrija negalėtų veikti. Dėl savo kokybinės ir kiekybinės svarbos ieškovės įrenginiai ir įvykdyti projektai yra būtini siekiant patenkinti Irano naftos ir dujų sektoriaus, kurį per įvairias valstybės įmones kontroliuoja Irano vyriausybė, poreikius. Tokia ieškovės teikiama logistinė parama minėtai vyriausybei atitinka Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punkte numatytą kriterijų, jeigu pagal Sprendimo 2010/413 22 konstatuojamąją dalį ir Sprendimo 2012/35 8 konstatuojamąją dalį iš savo energetikos sektoriaus Iranas gauna dideles pajamas branduolinei veiklai, susijusiai su padidinta platinimo rizika, finansuoti.
55 Taigi, Taryba, nusprendusi įrašyti ieškovės, teikiančios logistinę paramą Irano vyriausybei, pavadinimą į ginčijamus sąrašus, nepadarė vertinimo klaidos.
56 Todėl reikia atmesti ieškovės tvirtinimus, kad Taryba piktnaudžiavo savo įgaliojimais ir pažeidė vienodo požiūrio principą. Šie tvirtinimai iš esmės grindžiami priežasties, pateisinančios ieškovės lėšų įšaldymą, nebuvimu. Tačiau šio sprendimo 55 punkte buvo padaryta išvada, kad, įrašydama ieškovės, teikiančios logistinę paramą Irano vyriausybei, pavadinimą į ginčijamus sąrašus, Taryba teisingai taikė įrašymo kriterijų, numatytą Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2012/635, 20 straipsnio 1 dalies c punkte (žr. šio sprendimo 13 punktą) ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punkte (žr. šio sprendimo 14 punktą).
57 Darytina išvada, kad antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl trečiojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su nuosavybės teise ir proporcingumo principu
(Praleista)
67 Todėl reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė iš esmės pralaimėjo bylą, ji turi padengti Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Iranian Offshore Engineering & Construction Co. padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2015 m. birželio 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.