Sujungtos bylos T‑454/10 ir T‑482/11
Associazione Nazionale degli Industriali delle Conserve Alimentari Vegetali (Anicav) ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Pagalba vaisių ir daržovių sektoriui – Ieškinys dėl panaikinimo – Tiesioginis poveikis – Priimtinumas – Perdirbti vaisiai ir daržovės – Veiklos fondai ir veiklos programos – Veiklos, kuri „nėra tikroji perdirbimo veikla“, finansavimas“
Santrauka – 2013 m. gegužės 30 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Teisės praradimas praleidus terminą – Sąvoka – Ankstesnį galutinį teisės aktą patvirtinantis aktas – Įtraukimas – Reglamento nuostatos pakeitimas – Ieškinio dėl šios nuostatos ir dėl visų kartu su ja visumą sudarančių nuostatų atnaujinimas
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginis poveikis – Kriterijai – Nuostatos, numatančios pagalbos, apimančios veiklą, kurią vykdo ir gamintojų organizacijai nepriklausantys perdirbėjai, suteikimą gamintojų organizacijoms – Nuostatos, numatančios pagalbos suteikimą investicijoms bei veiksmams, susijusiems su vaisių ir daržovių perdirbimu – Valstybių narių diskrecijos dėl fiksuotų dydžių taikymo siekiant apskaičiuoti prekiaujamos produkcijos vertę nebuvimas – Tiesioginis poveikis gamintojų organizacijų ir jų narių konkurencinei padėčiai
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamento Nr. 1580/2007 52 straipsnio 2a dalis ir Reglamento Nr. 543/2011 50 straipsnio 3 dalis ir 60 straipsnio 7 dalis)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Nuostata, numatanti Sąjungos pagalbos suteikimą – Pagalbos gavėjo konkurentas – Teisė pareikšti ieškinį
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio akto, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, sąvoka – Bet kuris visuotinio taikymo teisės aktas, išskyrus įstatymo galią turinčius teisės aktus – Komisijos reglamentai, numatantys pagalbos suteikimą vaisių ir daržovių sektoriui – Įtraukimas – Aktai, dėl kurių nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių, kaip tai suprantama pagal minėtą Sutarties nuostatą
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamento Nr. 1580/2007 52 straipsnio 2a dalis ir Reglamento Nr. 543/2011 50 straipsnio 3 dalis ir 60 straipsnio 7 dalis)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Savo narius ginančios ir jiems atstovaujančios profesinės asociacijos ieškinys – Priimtinumas – Sąlygos
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
6. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl negaliojančiu paskelbto teisės akto – Panaikinimo priimant naują nuostatą ir tokios nuostatos nepriimant atitinkamos pasekmės
(SESV 264 ir 266 straipsniai)
7. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Perdirbti vaisių ir daržovių produktai – Pagalba gamybai – „Ne tikrosios perdirbimo veiklos“ vertės įtraukimas į prekių, kuriomis prekiaujama, vertę – Sąjungos finansavimo galimybė investicijoms ir veiksmams, susijusiems su vaisių ir daržovių perdirbimu – Nepriimtinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1234/2007 103c straipsnis ir 122 straipsnio pirmos pastraipos c punktas; Komisijos reglamento Nr. 1580/2007 29 straipsnis ir 52 straipsnio 2a dalies antra pastraipa ir Reglamento Nr. 543/2011 27 straipsnis, 50 straipsnio 3 dalis ir 60 straipsnio 7 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 29 punktą)
2. Ieškinio dėl panaikinimo atveju SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad sprendimas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, įvykdoma tik tuomet, kai ginčijama Europos Sąjungos priemonė tiesiogiai veikia asmens teisinę padėtį ir nepalieka jokios diskrecijos adresatui, atsakingam už jos įgyvendinimą; ši sąlyga yra vien automatinio pobūdžio ir kyla tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių nuostatų.
Gamintojų organizacijos ir jų nariai tiesiogiai susiję su Reglamento Nr. 1580/2007, nustatančio reglamentų Nr. 2200/96, Nr. 2201/96 ir Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles, 52 straipsnio 2a dalimi ir su Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, 50 straipsnio 3 dalimi ir 60 straipsnio 7 dalimi, nes poveikis jų konkurencinei padėčiai tiesiogiai kyla iš konkrečių fiksuotų dydžių, nustatytų Reglamento Nr. 1580/2007 52 straipsnio 2a dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 50 straipsnio 3 dalyje, ir Sąjungos galimybių finansuoti investicijas ir veiksmus, susijusius su perdirbimu, remiantis pastarojo reglamento 60 straipsnio 7 dalimi.
Šiomis nuostatomis iš tiesų įtvirtinta sistema, pagal kurią gamintojų organizacijos turi teisę gauti pagalbą, apimančią perdirbimo veiklą, kurią vykdo ir gamintojų organizacijai nepriklausantys perdirbėjai, net jei ši veikla buvo vadinama „ne tikrąja“ perdirbimo veikla. Be to, neginčijama, kad nei Reglamento Nr. 1580/2007 52 straipsnio 2a dalis, nei Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 50 straipsnio 3 dalis nepalieka diskrecijos valstybėms narėms kalbant apie fiksuotų dydžių taikymą siekiant apskaičiuoti prekiaujamos produkcijos vertę. Tai išplaukia ir iš Įgyvendinimo Reglamento Nr. 543/2011 60 straipsnio 7 dalies.
(žr. 36, 38–40 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 41 punktą)
4. Bendro rinkų organizavimo srityje Reglamentas Nr. 1580/2007, nustatantis reglamentų Nr. 2200/96, Nr. 2201/96 ir Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles, ir Įgyvendinimo reglamentas Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, yra reglamentuojamojo pobūdžio aktai, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, nes jie nėra nei įstatymo galią turintys teisės aktai, kaip apibrėžta SESV 289 straipsnio 3 dalyje, nei individualūs teisės aktai. Be to, Reglamento Nr. 1580/2007 52 straipsnio 2a dalis ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 50 straipsnio 3 dalis turi būti traktuojamos kaip nenumatančios įgyvendinimo priemonių, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
Iš tiesų, nors tiesa tai, kad Sąjungos pagalbos pervedimas taikant šias nuostatas atliekamas tarpininkaujant nacionalinėms valdžios institucijoms, vis dėlto instrumentai, pagal kuriuos šios valdžios institucijos atlieka nagrinėjamus mokėjimus, yra nesusiję su ieškovėmis organizacijomis ir jie joms nėra nei skirti, nei apie juos joms buvo pranešta. Be to, kiekviena mokėjimo įstaiga savo funkcijas vykdo remdamasi atitinkamoje valstybėje narėje taikomomis taisyklėmis, kurios nebūtinai numato, kad priimami aktai gali būti skundžiami nacionaliniams teismams.
(žr. 42, 43 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 46 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 49 punktą)
7. Reglamento Nr. 1580/2007, nustatančio reglamentų Nr. 2200/96, Nr. 2201/96 ir Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles, 52 straipsnio 2a dalies antra pastraipa ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, 50 straipsnio 3 dalis bei 60 straipsnio 7 dalis panaikinamos tiek, kiek jose numatyta, kad „ne tikrosios perdirbimo veiklos“ vertė įtraukiama į vaisių ir daržovių, skirtų perdirbti, gamybos vertę ir tiek, kiek jose numatyta Sąjungos finansavimo galimybė investicijoms ir veiksmams, susijusiems su vaisių ir daržovių perdirbimu.
Taigi Reglamento Nr. 1580/2007 52 straipsnio 2a dalies ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 50 straipsnio 3 dalies tikslas yra pagalbos teikimas perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms, kurios pačios perdirba savo produkciją arba ji perdirbama jų sąskaita. Šios nuostatos pažeidžia Reglamentą Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas, nes jame nenumatytas toks pagalbos pervedimas, todėl sukelia Sąjungos perdirbėjų, esančių konkurencinėje padėtyje, diskriminaciją. Šios pasekmės kyla tuomet, kai šiose nuostatose nurodyti fiksuoti dydžiai apima ir išlaidas perdirbėjams vykdant tam tikrą vaisių ir daržovių, kuriuos jiems tiekia gamintojų asociacijos, perdirbimo veiklą, nes pagalba, apimanti tam tikras šios veiklos išlaidas, suteikiama tik kai juos perdirba gamintojų organizacijos arba kai jos yra atsakingos už ją teikiant užsakomąsias paslaugas, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 1580/2007 29 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 27 straipsnyje.
Tai išplaukia ir iš Įgyvendinimo Reglamento Nr. 543/2011 60 straipsnio 7 dalies. Pirma, šia nuostata pripažįstama, kad Sąjungos finansavimas gali būti suteikiamas visiems veiksmams ar investicijoms, kurių ėmėsi gamintojų organizacija, susijusi su perdirbimu, net neribojant jų apimties iki „ne tikrosios perdirbimo veiklos“. Antra, tai, kad nagrinėjama galimybė priklauso nuo Reglamento Nr. 1234/2007 103c straipsniu ar 122 straipsnio pirmosios pastraipos c punktu siekiamų tikslų, nelemia nagrinėjamos nuostatos suderinamumo su šiuo reglamentu. Taigi aplinkybė, kad gamintojų organizacija siekia vieno iš šių tikslų, negali leisti finansuoti veiklos, susijusios su vaisių ir daržovių perdirbimu.
(žr. 76–78, 81 punktus)