Byla T‑456/10
Timab Industries
ir
Cie financière et de participations Roullier (CFPR)
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Europos pašarinių fosfatų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Pardavimo kvotų nustatymas, kainų ir pardavimo sąlygų koordinavimas bei keitimasis slapta komercine informacija – Ieškovių atsisakymas tęsti susitarimo procedūrą – Baudos – Pareiga motyvuoti – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Bendradarbiavimas – Tikėtinų baudų ribų, nurodytų per susitarimo procedūrą, nesilaikymas“
Santrauka – 2015 m. gegužės 20 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Susitarimo procedūra – Procedūra, kurioje dalyvauja ne visi kartelio dalyviai – Įmonės atsisakymas tęsti susitarimo procedūrą – Du Komisijos po dviejų atskirų procedūrų priimti sprendimai, skirti skirtingiems adresatams – Baudų apskaičiavimo metodo gairių taikymas – Pareiga laikytis vienodo požiūrio principo
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 10a straipsnis ir Komisijos reglamentas Nr. 622/2008; Komisijos pranešimai 2006/C 210/02 ir 2008/C 167/01)
2. Konkurencija – Baudos – Dydis – Baudos dydžio sumažinimas atsižvelgiantį į bendradarbiavimą – Būtinybė įmonei bendradarbiauti per administracinę procedūrą dėl nagrinėjamo pažeidimo – Pateiktos informacijos kokybės ir naudingumo vertinimas
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimai 2002/C 45/03 ir 2006/C 210/02)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Teisės į gynybą paisymas – Pagrindinių faktinių ir teisinių aplinkybių, galinčių lemti baudos skyrimą, nurodymas – Pakankamas nurodymas, atsižvelgiant į teisę būti išklausytam dėl baudos dydžio nustatymo
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 ir 27 straipsniai)
4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Laikinas pobūdis – Komisijos pareiga galutiniame sprendime paaiškinti skirtumus tarp šiuo sprendimo ir jos pirminių vertinimų – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Susitarimo procedūra – Baudų ribų nurodymas – Įmonės atsisakymas tęsti susitarimo procedūrą – Minėtų baudų ribų nepaisymas galutiniame Komisijos sprendime – Leistinumas
(Komisijos reglamento Nr. 773/2004 10a straipsnio 2 dalis ir Komisijos reglamentas Nr. 622/2008; Komisijos pranešimai 2002/C 45/03, 2006/C 210/02 ir 2008/C 167/01)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Kitų darant pažeidimą dalyvavusių įmonių pareiškimų pripažinimas įrodymais – Priimtinumas – Pagrindinių kartelio dalyvių savanoriškų pareiškimų siekiant, kad jiems būtų taikomas pranešimas dėl bendradarbiavimo, įrodomoji galia
(SESV 101 straipsnis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
7. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas
(SESV 101 ir 296 straipsniai)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Vertinimas – Tyčios viršenybė prieš elgesio poveikį
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Baudos nustatymas proporcingai atsižvelgiant į pažeidimo sunkumo vertinimo kriterijus
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas, atsižvelgiant į kaltinamos įmonės bendradarbiavimą – Sąlygos – Komisijos diskrecija – Įrodinėjimo pareiga
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Sąjungos teismo neribota jurisdikcija – Apimtis
(SESV 261 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
1. Kartelių srityje, kai susitarimo procedūroje dalyvauja ne visi pažeidimo dalyviai, pavyzdžiui, kai įmonė pasitraukia iš minėtos procedūros, Komisija pasibaigus supaprastintai procedūrai (susitarimo procedūrai) priima sprendimą, kuris skirtas pažeidimo dalyviams, nusprendusiems susitarti, ir kuriame nurodomi kiekvieno iš jų įsipareigojimai, taip pat sprendimą pagal įprastą procedūrą, skirtą pažeidimo dalyviams, kurie nusprendė nesitarti.
Tačiau net esant tokiai hibridinei situacijai, kai po dviejų atskirų procedūrų priimami du sprendimai, kurių adresatai skirtingi, vis dėlto tai yra vieno ir to paties kartelio dalyviai, todėl turi būti laikomasi vienodo požiūrio principo. Pagal šį principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas.
Iš to išplaukia, kad susitarimo procedūra yra administracinė procedūra, ji alternatyvi įprastai administracinei procedūrai (kuri yra ginčo procedūra), atskirta nuo jos ir turi tam tikrų ypatybių, kaip antai išankstinį pranešimą apie kaltinimus ir galimos baudos ribų nurodymą. Tačiau lieka visiškai taikomos Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės. Tai reiškia, kad nustatant baudos dydį neturi būti šalių, dalyvavusių tame pačiame kartelyje, diskriminacijos taikant skirtingus skaičiavimo kriterijus ir metodus, kuriems neturi įtakos susitarimo procedūrai priskiriamos ypatybės, kaip antai dėl susitarimo 10 % sumažinta bauda.
(žr. 71–74 punktus)
2. Baudos sumažinimas dėl bendradarbiavimo per administracinę procedūrą pateisinamas tik tuomet, kai atitinkamos įmonės veiksmai leidžia Komisijai lengviau konstatuoti pažeidimo buvimo faktą ir prireikus užkirsti jam kelią.
Kai prašymas taikyti pranešimą dėl baudų neskyrimo arba sumažinimo kartelių atvejais susijęs su kitu karteliu, nei nagrinėja Komisija, ir kuriam, be to, yra suėjusi senatis, nėra jokios papildomos vertės ir Komisija neturi pareigos kompensuoti už šį bendradarbiavimą, nes jis nepalengvina tyrimo. Šis samprotavimas taikomas ir bendradarbiavimui „neprašant neskirti baudos ar ją sumažinti“.
(žr. 92, 93 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 98 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 99 punktą)
5. Konkurencijos srityje baudų ribos yra išimtinai ir konkrečiai su susitarimo procedūra susijęs instrumentas. Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir [EB] 82 straipsnius tvarkos 10a straipsnio 2 dalyje Komisijos tarnyboms aiškiai suteikiama galimybė pranešti susitarimo diskusijose dalyvaujančioms šalims apie galimos baudos apskaičiavimą pagal Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse pateiktus paaiškinimus, Pranešimo dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose ir, jei reikia, Pranešimo dėl baudų neskyrimo arba sumažinimo kartelių atvejais nuostatas.
Jei įmonė nepateikia susitarimo pasiūlymo atsisakydama tęsti susitarimo procedūrą, procedūrą, po kurios priimamas galutinis sprendimas, reglamentuoja bendrosios Reglamento Nr. 773/2004 nuostatos, o ne tos, kurios reglamentuoja susitarimo procedūrą. Tai vadinamoji tabula rasa situacija, kai atsakomybė dar turi būti nustatyta. Iš to išplaukia, kad per susitarimo procedūrą nurodytos baudų ribos tokiu atveju neturi reikšmės, nes jos yra šios procedūros instrumentas. Todėl būtų nelogiška ir net netinkama, jei Komisija pranešime apie kaltinimus privalėtų taikyti arba remtis baudų ribomis, nustatytomis kitoje procedūroje, kuri jau nutraukta. Iš tikrųjų jau pranešime apie kaltinimus baudų ribų nurodymas prieštarautų visiškai parengiamajam tokio akto pobūdžiui ir atimtų iš Komisijos galimybę skirti baudą, pritaikytą prie naujų aplinkybių, egzistuojančių jos sprendimo priėmimo momentu, ir tuomet ji turėtų atsižvelgti į jai per įprastą administracinę procedūrą pateiktus naujus argumentus ar įrodymus, kurie gali turėti įtakos skirtinos baudos dydžio nustatymui.
Vadovaujantis ta pačia logika, Komisijai neatsiranda jokios griežtesnės pareigos motyvuoti, jeigu ji remiasi susitarimo procedūra, kuri vėliau nutraukiama, siekiant palengvinti ginčų sprendimą, nei ta, kuri jai tenka, kai ji priima sprendimą pagal įprastą procedūrą.
(žr. 100, 101, 104–107 punktus)
6. Principas, kuris dominuoja Sąjungos teisėje, yra laisvas įrodymų vertinimas ir vienintelis reikšmingas kriterijus vertinant pateiktus įrodymus yra jų patikimumas. Nėra jokios Sąjungos teisės normos ar bendrojo principo, pagal kurį Komisijai draudžiama vienos įmonės atžvilgiu remtis kitų kaltinamų įmonių parodymais. Pareiškimas, padarytas prašyme taikyti Pranešimą dėl baudų neskyrimo arba sumažinimo kartelių atvejais (pranešimas dėl bendradarbiavimo) turi nemažą įrodomąją galią. Toks samprotavimas gali būti perkeltas, kalbant apie pareiškimus, dėl kurių kaltinama įmonė, pateikusi prašymą pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo. Vis dėlto, jei tokia įmonė grįžta prie savo pareiškimo ar vėliau pateikia kitokį jo aiškinimą, Komisijai, vėliau ir teismui, yra sudėtinga, nesant kitų įrodymų, atsižvelgti į šį pareiškimą dėl sumažėjusios jo įrodomosios vertės. Tokiu atveju iš Komisijos nelaukiama, kad ji būtinai pateiks kaltinimus įmonei dėl pirmųjų pareiškimų.
(žr. 115 punktą)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 132, 133 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 154, 155 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 161 punktą)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 177, 178, 184 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 215 punktą)