BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 6 d.(*)
„Dempingas – Tam tikrų rūšių Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės riebalų alkoholio ir jo mišinių importas – Koregavimas, kurio prašoma dėl valiutos konvertavimo – Įrodinėjimo pareiga – Žala – Galutinis antidempingo muitas“
Byloje T‑6/12
Godrej Industries Ltd, įsteigta Mumbajuje (Indija),
VVF Ltd, įsteigta Mumbajuje,
atstovaujamos advokato B. Servais,
ieškovės,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.-P. Hix, padedamo advokatų G. Berrisch ir A. Polcyn,
atsakovę,
palaikomą
Sasol Olefins & Surfactants GmbH, įsteigtos Hamburge (Vokietija),
Sasol Germany GmbH, įsteigtos Hamburge,
atstovaujamų advokato V. Akritidis ir solisitoriaus J. Beck,
ir
Europos Komisijos, atstovaujamos M. França ir A. Stobiecka-Kuik,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1138/2011, kuriuo tam tikrų rūšių importuojamam Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės riebalų alkoholiui ir jo mišiniams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 293, p. 1),
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude (pranešėjas),
posėdžio sekretorė S. Spryropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. balandžio 24 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
Procesas ir šalių reikalavimai
10 2012 m. sausio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu pareiškimu ieškovės pareiškė šį ieškinį.
11 2012 m. vasario 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Komisija paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.
12 2012 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Sasol Olefins & Surfactants GmbH ir Sasol Germany GmbH (toliau kartu – Sasol) paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.
13 2012 m. balandžio 19 d. ketvirtosios kolegijos pirmininkės nutartimi Komisijai leista įstoti į bylą.
14 2012 m. birželio 4 d. ketvirtosios kolegijos pirmininkės nutartimi Sasol leista įstoti į bylą.
15 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis su jomis susijęs,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
16 Taryba, palaikoma Komisijos ir Sasol, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
(Praleista)
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su ieškovių pardavimų „Cognis“ įtraukimu į žalos dydžio skaičiavimus
59 Antrajam pagrindui pagrįsti ieškovės nurodo iš esmės tris pažeidimus. Pirma, ieškovės nurodo, kad buvo pažeistos 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, klaidų ištaisymas OL 2010, L 7, p. 22; toliau – pagrindinis reglamentas) 3 straipsnio 6 ir 7 dalys. Jos tvirtina, kad jų pardavimai Cognis turėjo būti neįtraukti į žalos vertinimą, o kadangi tariamą žalą patyrė jos pačios, priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir žalos, kaip jis suprantamas pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį, nustatymas buvo negalimas. Net darant prielaidą, kad tariama žala nustatyta, ji pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį turėjo būti pripažinta atsiradusia dėl „kitų veiksnių“, kaip kad nuspręsta kai kuriuose ankstesniuose Komisijos ir Tarybos sprendimuose. Į minėtus pardavimus taip pat neturėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant žalos dydį. Antra, ieškovės nurodo, kad buvo pažeista pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalis. Kadangi nustatant priežastinį ryšį buvo atsižvelgta į pardavimus Cognis, Komisijos ir Tarybos atliktas tyrimas buvo neobjektyvus, o žalos nustatymas nepagrįstas tiesioginiais įrodymais. Trečia, ieškovės taip pat nurodo, kad buvo pažeista pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalis, nes Taryba atsižvelgė į susijusių produktų pardavimus Cognis ir nustatė antidempingo muitą tinkamai neįvertinusi žalos dydžio.
60 Taryba ginčija visus ieškovių argumentus.
Dėl pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių pažeidimų
61 Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia priminti, kad iš pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalies matyti, jog „antidempingo muitas gali būti taikomas bet kuriam produktui dempingo kaina, kurį išleidus į laisvą apyvartą [Sąjungoje] būtų padaryta žala“. Pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalį žala nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais ir atlikus objektyvų tyrimą, visų pirma dėl importo dempingo kaina kiekių.
62 Iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalies matyti, kad Sąjungos institucijos turi įrodyti, jog importas dempingo kaina, atsižvelgiant į jo kiekį ir kainas, sukelia didelę žalą Bendrijos pramonei. Šiuo atveju kalbama apie vadinamąją priskyrimo analizę. Be to, iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalies matyti, kad šios institucijos privalo nagrinėti visus kitus žinomus veiksnius, kurie tuo pat metu kaip ir importas dempingo kaina daro žalą Bendrijos pramonei, ir šių kitų veiksnių padarytos žalos nepriskirti prie atitinkamo importo padarytos žalos. Šiuo atveju kalbama apie vadinamąją nepriskyrimo analizę.
63 Taigi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis siekiama, kad Sąjungos institucijos atsietų ir atskirtų importo dempingo kaina žalingą poveikį nuo kitų veiksnių žalingo poveikio. Jei institucijos atsisako atsieti ir atskirti skirtingų žalos veiksnių poveikį, jos negali tinkamai nuspręsti, kad importas dempingo kaina padarė žalos Bendrijos pramonei.
64 Toliau iš teismo praktikos matyti, kad vertindamos žalą Taryba ir Komisija, be kita ko, privalo išnagrinėti, ar jų ketinama patvirtinti žala atsirado dėl pačių Sąjungos gamintojų elgesio (1992 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Extramet Industries prieš Tarybą, C‑358/89, Rink. p. I‑3813, 16 punktas).
65 Galiausiai reikia priminti, kad pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte pateikta tokia Bendrijos pramonės apibrėžtis: „sąvoka „Bendrijos pramonė“ suprantama kaip panašius produktus gaminančių [Sąjungos] gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį visos [Sąjungos] produkcijos, kaip numatyta 5 straipsnio 4 dalyje, išskyrus:
a) kai gamintojai yra susiję su tariamai dempingo kaina produkto eksportuotojais arba importuotojais arba patys yra jo importuotojai, sąvoka „Bendrijos pramonė“ gali būti suprantama kaip reiškianti likusius gamintojus <...>“
66 Atsižvelgiant būtent į šiuos paaiškinimus reikia nagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą.
67 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad prie Bendrijos pramonės priskyrus gamintoją, kuris yra, kaip manoma, produkto dempingo kaina importuotojas, savaime dar nereiškia, kad jo importuojamų prekių nebereikia laikyti „kitu veiksniu“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį. Iš 64 punkte nurodytos teismo praktikos iš tiesų matyti, kad šia nuostata Komisija ir Taryba įpareigojamos atsižvelgti į visus kitus nei importas dempingo kaina veiksnius, kurie gali trukdyti nustatyti priežastinį ryšį tarp dempingo ir žalos Bendrijos pramonei. Tai, kad tariama žala padaryta sau, o taip gali atsitikti Sąjungos gamintojui nusipirkus produktų dempingo kaina iš šalių, dėl kurių atliekamas antidempingo tyrimas, yra vienas iš „kitų veiksnių“, kurį Komisija ir Taryba turi apsvarstyti vertindamos žalą. Tačiau, priešingai, nei tvirtina ieškovės, nei iš pagrindinio reglamento, nei iš teismo praktikos nematyti, kad į Sąjungos gamintojo vykdomą produktų dempingo kaina importą iš šalių, dėl kurių atliekamas tyrimas, niekada negali būti atsižvelgiama vertinant žalą.
68 Šioje byloje iš ginčijamo reglamento matyti, kad, pirma, ginčijamo reglamento 61 konstatuojamojoje dalyje Taryba iš tiesų išnagrinėjo klausimą, ar Cognis vis dar priskirtinas Bendrijos pramonei, nepaisant to, kad importavo prekes iš šalių, dėl kurių atliekamas tyrimas, ir, antra, ginčijamo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje ji išnagrinėjo, ar vertinant žalą ir apskaičiuojant žalos dydį turėjo būti neatsižvelgta į ginčijamus pardavimus, nes bet kokia tariama žala dėl šio pirkimo būtų padaryta sau.
69 Šiuo atžvilgiu reikia patvirtinti, kad Taryba nepadarė jokios klaidos nuspręsdama, kad nėra įtikinamų priežasčių atliekant analizę neatsižvelgti į ginčijamus pardavimus.
70 Pirma, neginčytina, kad šie pardavimai iš tikrųjų buvo vykdomi dempingo kaina. Taigi jie galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonei padarytos žalos. Iš tiesų, net jei būtų nustatyta, kad tai yra sau padaryta žala, kiek tai susiję su Cognis, tai nebūtų taikoma visai Bendrijos pramonei, t. y. kitam importuotojui. Tai, kad Cognis atsiėmė skundą, dar nepaneigia šios išvados visais atvejais.
71 Antra, iš ginčijamo reglamento 69 konstatuojamosios dalies matyti, kad tyrimo laikotarpiu Cognis importavo prekes iš esmės dėl to, jog buvo laikinai uždaryta viena iš jos gamyklų. Todėl šie pirkimai dempingo kaina iš esmės yra konjunktūrinis ribojimas. Kaip pažymėjo Taryba, neabejotina, kad tokiu importu taip pat gali būti siekiama riboti žalingą importo dempingo kaina poveikį.
72 Be abejo, kaip nurodė ieškovės, iš ginčijamo reglamento 17 konstatuojamosios dalies matyti, kad kelerius metus Cognis apsirūpindavo prekėmis iš ieškovių. Tačiau ginčijamų pardavimų mastas, kuris tyrimo laikotarpiu buvo mažas, ankstesniais metais buvo dar mažesnis. Iš tiesų, kaip matyti iš Tarybos pateiktų skaičių, dėl kurių ieškovės nepateikė prieštaravimų, tiriamuoju laikotarpiu importas tesudarė 9–11 % Cognis produkcijos ir tik 4–5 % importo buvo iš Indijos. Pavyzdžiui, 2007 ir 2008 m. importas iš Indijos sudarė mažiau negu 1 % visos Cognis produkcijos, o importas iš kitų trečiųjų šalių sudarė apie 1 %. Be to, 2009 m. ieškovių pardavimai Cognis sudarė atitinkamai tik 4,3 % ir 5,3 % viso importo iš Indijos ir viso importo iš kitų dviejų šalių, dėl kurių atliekamas tyrimas. Todėl ieškovių pardavimai Cognis tiriamuoju laikotarpiu iš tikrųjų buvo daugiausia laikini.
73 Trečia, kalbant apie ankstesnius Komisijos ir Tarybos sprendimus ir reglamentus, kuriuos nurodė ieškovės grįsdamos savo argumentus, pakanka konstatuoti, kad tiek tose bylose, tiek ir šioje byloje (žr. 68 punktą) Taryba ir Komisija iš tikrųjų išnagrinėjo klausimą, ar Sąjungos gamintojų vykdytas importas, kaip vienas iš „kitų veiksnių“, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, buvo kliūtis nustatyti priežastinį ryšį.
74 Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti visus ieškovių argumentus, kuriais siekiama, kad žalos ir priežastinio ryšio nustatymo tikslais būtų neatsižvelgta į ginčijamus pardavimus Cognis. Kadangi ieškovės nepateikė papildomo argumento, kad į minėtus pardavimus turi būti neatsižvelgta apskaičiuojant žalos dydį, reikia atmesti visus ieškovių argumentus, susijusius su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių pažeidimais, kaip nepagrįstus.
<...>
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Godrej Industries Ltd ir VVF Ltd padengia Europos Sąjungos Tarybos, Sasol Olefins & Surfactants GmbH ir Sasol Germany GmbH bei savo bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | van der Woude |
Paskelbta 2013 m. rugsėjo 6 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.