BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. birželio 7 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai dėl Europos Sąjungos ir Indijos Respublikos derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo sudarymo – Atsisakymas leisti susipažinti – Išimtis, susijusi su viešojo intereso apsauga tarptautinių santykių srityje – Viešai prieinami tapę dokumentai – Dokumentų platinimo apribojimo atsisakymas“
Byloje T‑93/11
Stichting Corporate Europe Observatory, įsteigta Amsterdame (Nyderlandai), atstovaujama solisitoriaus S. Crosby ir advokato S. Santoro,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą F. Clotuche‑Duvieusart ir C. Ten Dam, vėliau – F. Clotuche‑Duvieusart ir I. Zervas,
atsakovę,
palaikomą
Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos T. Henze, J. Möller, K. Petersen ir A. Wiedmann,
įstojusios į bylą šalies,
dėl ieškinio, kuriuo siekiama panaikinti 2010 m. gruodžio 6 d. Komisijos sprendimą atsisakyti leisti ieškovei be apribojimų susipažinti su keliais dokumentais, susijusiais su Europos Sąjungos ir Indijos Respublikos derybomis dėl laisvosios prekybos susitarimo sudarymo, taikant 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas L. Truchot, teisėjai M. E. Martins Ribeiro (pranešėja) ir A. Popescu,
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. sausio 11 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Europos Sąjungos ir Indijos Respublikos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo sudarymo prasidėjo 2007 metais.
2 Atliekant parengiamuosius šio susitarimo darbus ir taikant 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimą 98/552/EB dėl Komisijos veiksmų, susijusių su Bendrijos rinkos prieinamumo strategija, įgyvendinimo (OL L 265, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 29 t., p. 207), buvo sudarytas patariamasis komitetas, turėjęs padėti Europos Bendrijų Komisijai, be kita ko, nustatyti suinteresuotosios trečiosios valstybės rinkos prieinamumo kliūtis ir galimas priemones joms pašalinti. Remiantis Sprendimo 98/552 3 straipsniu, šis komitetas sudarytas iš valstybių narių atstovų ir jam pirmininkauja Komisijos atstovas.
3 Į šį procesą įtraukiami profesinių asociacijų ar bendrovių atstovai, kurie kaip ekspertai dalyvauja patariamojo komiteto darbe ir pagal sektorinę kompetenciją sudarytose darbo grupėse.
4 Ieškovė Stichting Corporate Europe Observatory yra pagal Nyderlandų teisę įsteigtas fondas, kuris pagal savo įstatus nesiekia pelno (įstatų 4.2 punktas), o siekia „gerinti bendrąsias žinias apie tarptautinių bendrovių ir finansinių institucijų politinę ir ekonominę įtaką“ ir „teikti alternatyvius sprendimus ir politinius pasiūlymus, kad būtų ribojama ši įtaka ir padėta kurti demokratiškesnė ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu teisingesnė visuomenė“ (įstatų 4.1punktas).
5 2009 m. birželio 5 d. ieškovė, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), pateikė Komisijai prašymą leisti susipažinti su šiais dokumentais:
„1) sąrašu susirinkimų, kuriuose dalyvavo Prekybos generalinio direktorato pareigūnai ir (arba) atstovai (įskaitant komisarą ir jo kabineto narius) ir pramonės federacijų, kaip antai BusinessEurope, Europos paslaugų forumo, Europos bankų federacijos (EBF), Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPAF), Europos pramonės ir prekybos rūmų arba Amerikos prekybos rūmų prie Europos Sąjungos (AmCham EU), atstovai ir kuriuose kalbėta apie Indiją, būtent apie ES ir Indijos prekybos derybas (nuo 2008 m. vasario mėn.);
2) sąrašu susirinkimų, kuriuose dalyvavo Prekybos generalinio direktorato pareigūnai ir (arba) atstovai (įskaitant komisarą ir jo kabineto narius) ir įmonių, kaip antai Alcoa, Arcelor‑Mittal, BASF, BP Europe, Exxonmobil, Pfizer, Shell, Unilever, Vedanta Resources ar Veolia, atstovai ir kuriuose kalbėta apie Indiją, būtent apie ES ir Indijos prekybos derybas (nuo 2008 m. vasario mėn.);
3) šių susirinkimų protokolais ir kitomis ataskaitomis, įskaitant dokumentus, kuriuose yra susirinkimų įvertinimų ir tolesnių veiksmų planų;
4) bet kokiu Prekybos generalinio direktorato pareigūnų ir (arba) atstovų (įskaitant komisarą ir jo kabineto narius) bei minėtųjų ar kitokių pramonės federacijų ir įmonių atstovų susirašinėjimu (įskaitant elektroninius laiškus), kuriame minėta Indija, būtent ES ir Indijos prekybos derybos (nuo 2008 m. vasario mėn.)“.
6 Po 2009 m. birželio 10 d.–2010 m. vasario 19 d. vykusio susirašinėjimo su Komisija dėl 2009 m. birželio 5 d. ieškovės pateikto prašymo leisti susipažinti nagrinėjimo eigos 2010 m. kovo 26 d. laišku ieškovė priminė Komisijai, kad ši vis dar nepateikė atsakymo, ir paragino ją ištaisyti padėtį iki 2010 m. balandžio 9 d.
7 Komisijai nepateikus atsakymo, 2010 m. balandžio 13 d. laišku ieškovė jai pateikė kartotinį prašymą, kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 4 dalyje.
8 2010 m. balandžio 29 d. laišku Komisija atsakė į pirminį prašymą ir leido be apribojimų susipažinti su daugiau kaip 100 dokumentų ir iš dalies susipažinti su daugiau kaip 50 kitų dokumentų. Remiantis įvairiomis Reglamente Nr. 1049/2001 numatytomis išimtimis neleista susipažinti su maždaug 30 dokumentų.
9 2010 m. gegužės 21 d. laišku ieškovė pateikė Komisijai naują kartotinį prašymą dėl 17 dokumentų, su kuriais jai neleista susipažinti be apribojimų, ir pabrėžė, kad tie patys dokumentai be jokių apribojimų ir neminint jų slaptumo buvo pateikti daugeliui asmenų, nes jų potencialių adresatų skaičius yra labai didelis. Ji nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis nagrinėjamuose dokumentuose nebuvo jokios slaptos informacijos arba bet kuriuo atveju jie tapo viešai prieinami. Ieškovė patikslino, kad nors ji neginčijo atsisakymo leisti susipažinti motyvo, pagrįsto fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsauga, tačiau ji nesutiko su neatskleidimu, pagrįstu Sąjungos ir Indijos Respublikos santykių ar bet kokio su jais susijusio intereso apsauga.
10 2010 m. birželio 21 d. ir liepos 12 d. laiškais Komisija pranešė ieškovei, kad dar negali pateikti galutinio atsakymo į 2010 m. gegužės 21 d. kartotinį prašymą.
11 2010 m. rugsėjo 14 d. ieškovė Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl implicitinio sprendimo atmesti 2010 m. gegužės 21 d. kartotinį prašymą panaikinimo.
12 2010 m. gruodžio 6 d. Komisija atsakė į 2010 m. gegužės 21 d. kartotinį prašymą (toliau ginčijamas sprendimas).
13 2011 m. balandžio 12 d. Nutartimi Stichting Corporate Europe Observatory prieš Komisiją (T‑395/10, neskelbiama Rinkinyje) Bendrasis Teismas konstatavo, kad nereikia priimti sprendimo byloje, ir priteisė iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ginčijamas sprendimas
14 Atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 21 d. kartotinio prašymo turinį, Komisija ginčijamo sprendimo 1 antraštinėje dalyje „Jūsų prašymo dalykas“ nurodė 17 dokumentų:
– 1 dokumentas – 2008 m. kovo 18 d. už prekybą atsakingo Komisijos nario laiškas BusinessEurope generaliniam sekretoriui,
– 2–8 dokumentai – darbo grupių dėl rinkos prieinamumo susirinkimų protokolai,
– 9–13 dokumentai, atitinkantys patariamojo komiteto dėl rinkos prieinamumo susirinkimų protokolus,
– 14 dokumentas – 2008 m. liepos 23 d. Komisijos Prekybos generalinio direktorato elektroninio laiško Europos padangų ir gumos gamintojų asociacijai (ETRMA) priedas,
– 15–17 dokumentai, atitinkantys kitus 2008 m. liepos 24 d., 2009 m. kovo 23 d. ir 2009 m. liepos 7 d. Prekybos generalinio direktorato elektroninius laiškus ETRMA.
15 Ginčijamo sprendimo 3 antraštinėje dalyje „Su tarptautiniais santykiais susijusio viešojo intereso apsauga“ Komisija leido papildomai su apribojimais susipažinti su 11 ir 12 dokumentais. Kartu ji patvirtino savo atsisakymą leisti susipažinti su neatskleistomis 1–13 ir 15–17 dokumentų dalimis bei su visu 14 dokumentu, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktu, kuriame numatyta teisės susipažinti išimtis, susijusi su tarptautinių santykių apsauga.
16 Atsakydama į ieškovės teiginį, kad atitinkami dokumentai jau tapo viešai prieinami, Komisija nurodė, kad 1 dokumentas yra „privačiam adresatui konkrečiomis aplinkybėmis nusiųstas laiškas, o tai aiškiai neprilygsta dokumento paskelbimui“.
17 Dėl 2–13 dokumentų Komisija patikslino, kad patariamajam komitetui dėl rinkos prieinamumo taikomose standartinėse taisyklėse numatyta galimybė sudaryti darbo grupes ir pasikviesti ekspertus. Ji pridūrė:
„Įvairių asociacijų atstovai dalyvavo darbo grupių ir paties patariamojo komiteto dėl rinkos prieinamumo pasitarimuose būtent kaip ekspertai, turintys specialių konkrečios srities žinių. Minėtose standartinėse taisyklėse numatyta, kad komiteto pasitarimai turi likti slapti. Pasirašę dalyvių sąraše atitinkami asmenys aiškiai įsipareigojo laikytis šio reikalavimo. Patariamasis komitetas ir jo darbo grupės sukurtos būtent tam, kad patartų ir padėtų Komisijai konkrečios srities darbe. Būtina, kad komitetą ir grupes sudarytų reikiamų žinių turintys nariai, siekiant, kad jie atneštų tikrą naudą Sąjungos pozicijai ir atliktų Tarybos jiems priskirtą vaidmenį. Šiomis aplinkybėmis pasikeitimas informacija turi esminę reikšmę norint, kad šios grupės tinkamai atliktų savo darbą. Informacijos, susijusios tik su klausimais, kuriais prašoma profesionalios pagalbos, atskleidimas ribotai asmenų grupei komitete negali būti prilygintas atskleidimui plačiajai visuomenei.“
18 Dėl 14–17 dokumentų Komisija nurodė:
„Negalima pamiršti, kad vesdamos komercines derybas Komisijos tarnybos gali būti priverstos keistis informacija su derybų dalyviais, kad žinotų paskutines naujienas bei visapusiškai suprastų padėtį ir taip geriau atstovautų Sąjungos interesams. Šis pasikeitimas vyksta tik specifiniais klausimais, kuriais prašoma atitinkamų organizacijų pagalbos ir nuomonės. Šie klausimai taip pat ypač svarbūs atitinkamiems dalyviams. Taigi darytina išvada, kad šis pasikeitimas vyko ne pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, nes <...> šiuo reglamentu institucijoms neleidžiama atsižvelgti į prašančio leisti susipažinti subjekto konkretų interesą. Dėl šios priežasties negalima atmesti galimybės, kad informacijai, kuria buvo keistasi šiomis konkrečiomis aplinkybėmis, gali būti taikomos tam tikros [minėtame] reglamente numatytos išimtys.“
Procesas ir šalių reikalavimai
19 Ši byla pradėta ieškovės ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. vasario 15 d.
20 2011 m. gegužės 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Vokietijos Federacinė Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą Komisijos pusėje.
21 2011 m. birželio 24 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas patenkino Vokietijos Federacinės Respublikos prašymą dėl įstojimo į bylą ir nurodė persiųsti jai visų bylos dokumentų kopijas.
22 Įstojusi į byla šalis per nustatytus terminus pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą.
23 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
24 Per 2013 m. sausio 11 d. teismo posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
25 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti, kad ginčijamu sprendimu pažeistas Reglamentas Nr. 1049/2001 ir, visų pirma, jo 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka, todėl panaikinti šį sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
26 Komisija, palaikoma įstojusios į bylą šalies, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos taikymu
27 Ieškovė teigia, kad išimtis dėl su tarptautiniais santykiais susijusio viešojo intereso apsaugos nagrinėjamu atveju netaikoma „ne todėl, kad Komisija klaidingai įvertino šios išimties svarbą nagrinėjamiems dokumentams“, bet todėl, kad šie dokumentai tapo viešai prieinami dėl Komisijos veiksmų ir neveikimo.
28 Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad nagrinėjami dokumentai be jokių apribojimų ir visiškai neminint jų slaptumo buvo pateikti profesinėms asociacijoms, kurių narių skaičius laibai didelis ar net neribotas, todėl tai prilygsta šių dokumentų paskelbimui ar paviešinimui. Ji taip pat nurodo, kad 2008 m. kovo 18 d. už prekybą atsakingo Komisijos nario laiško BusinessEurope generaliniam sekretoriui pabaigoje yra ranka rašytas laiško autoriaus pasiūlymas aptarti šį laišką su Indijos pramonės konfederacija (IPK), vienijančia 8 100 narių. Ieškovės teigimu, Komisijos pozicijai galima pritarti tik tuo atveju, jei klausimas dėl nagrinėjamų dokumentų tapimo viešai prieinamų būtų nagrinėjamas atsižvelgiant į tiesioginius jų adresatus, tačiau ši pozicija nepagrįsta, jei būtų atsižvelgta į asmenų, galinčių susipažinti su šiais dokumentais po to, kai tai padarė pirmas adresatas, skaičių.
29 Teismo posėdyje atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą ieškovė patvirtino neginčijanti Komisijos atlikto prašomų dokumentų dalyko ir konkretaus turinio vertinimo, tačiau teigianti, kad papildomas jų atskleidimas taikant Reglamentą Nr. 1049/2001, kuriuo grįstas prašymas leisti susipažinti, nebegali pažeisti tarptautinių santykių apsaugos, nes Komisija jau paviešino šiuos dokumentus ir juose esančią informaciją.
30 Taigi reikia patikrinti, ar patariamojo komiteto ir darbo grupių dėl rinkos prieinamumo susirinkimų protokolai, perduoti visiems šių susirinkimų dalyviams, įskaitant daugybę narių vienijančias profesines organizacijas, ETRMA nusiųsti elektroniniai laiškai ir 2008 m. kovo 18 d. už prekybą atsakingo Komisijos nario laiškas gali būti laikomi viešai prieinamais tapusiais dokumentais, atsižvelgiant į jų platinimo sąlygas.
31 Pirma, kalbant apie nagrinėjamų dokumentų adresatus, svarbu pabrėžti, kad Komisija išplatino šiuos dokumentus vykstant konsultacijų procedūrai, kuri pagal Sprendimo 98/552 3 straipsnį yra privaloma.
32 Nors Komisija galiausiai per posėdį patikslino, kad klostantis bylos faktinėms aplinkybėms patariamasis komitetas neturėjo darbo tvarkos taisyklių, parengtų remiantis standartinėmis darbo tvarkos taisyklėmis, numatytomis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendime 1999/468/EB, nustatančiame Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124), kuriomis vis dėlto remtasi ginčijamame sprendime, konstatuotina, kad darbo grupių konkretiems klausimams spręsti sudarymas, trečiųjų asmenų pasitelkimas kaip ekspertų ir patariamojo komiteto ir minėtų darbo grupių dėl rinkos prieinamumo susirinkimų protokolų ar ataskaitų rengimas yra konkretūs veiksmai, atitinkantys numatytuosius standartinėse darbo tvarkos taisyklėse, nustatytose Sprendime 1999/468.
33 Kad šis komitetas galėtų pareikšti nuomonę laikydamasis tvarkos, pagal kurią jo dalyvavimas privalomas, Komisija turėjo parengti dokumentus ir perduoti juos komiteto nariams bei profesinėms organizacijoms ir ekspertų teisėmis dalyvaujančioms bendrovėms, todėl šie dokumentai buvo laikomi vidaus naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalį (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MyTravel prieš Komisiją, T‑403/05, Rink. p. II‑2027, 111 punktą, patvirtintą 2011 m. liepos 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija prieš MyTravel ir Komisiją, C‑506/08 P, Rink. p. I‑6237, 93 punktu). Pati ieškovė kartotiniame prašyme sutiko, jog Komisijos teiginys, kad ji perdavė patariamojo komiteto ir darbo grupių dėl rinkos prieinamumo susirinkimų protokolus įvairiems dalyviams, yra „visiškai įtikinamas, nes priešingu atveju būtų neįmanoma organizuoti šių grupių darbo“.
34 Taigi Komisija ir įstojusi į bylą šalis teisingai pažymi, kad nagrinėjami dokumentai buvo perduoti konkrečiai asmenų grupei dėl konkrečių priežasčių.
35 Ieškovės prašomų atskleisti dokumentų adresatės yra valstybės narės, profesinės organizacijos ir bendrovės, dalyvavusios kaip pirmųjų dviejų subjektų ekspertės patariamojo komiteto ir jo darbo grupių dėl trečiųjų valstybių rinkų prieinamumo darbe, vykusiame neviešų susirinkimų forma.
36 Dalyvavimas šioje pagalbos Komisijai procedūroje yra iš anksto nustatytas atskyrimo kriterijus, kurį įvykdžius įgyjamas nagrinėjamų dokumentų adresato statusas.
37 Dokumentai buvo perduoti ne siekiant suteikti bendrąją informaciją, o vykdant ribotus techninius mainus ir tik tam, kad visi dalyviai galėtų atlikti jiems tenkantį Komisijos patarėjų vaidmenį dirbdami komitete ir darbo grupėse, kuriuose svarstyti klausimai, itin svarbūs visiems privatiems subjektams, dalyvaujantiems konsultacijose, diskusijose ir informacijos keitimosi procese.
38 Ieškovės priekaištui pagrįsti nurodyta aplinkybė, kad jos prašomi atskleisti dokumentai buvo perduoti adresatams neišbraukiant jokių jų turinio elementų, tik patvirtina pirmiau aprašytą dalyvaujančių profesinių organizacijų ir bendrovių ypatingą padėtį.
39 Šiomis aplinkybėmis Komisijos atliktas nagrinėjamų dokumentų platinimas negali būti laikomas skirtu atskleisti šiuos dokumentus visuomenei, t. y. neribotam bendrai ir abstrakčiai suvokiamų asmenų skaičiui, arba lėmusiu tokį atskleidimą.
40 Visuomenei taip pat negalima prilyginti visų galimų prašomų atskleisti dokumentų adresatų, t. y. komiteto ir darbo grupių dėl rinkos prieinamumo darbe dalyvaujančių profesinių organizacijų narių. Šie nariai taip pat sudaro konkrečią asmenų grupę, apibrėžtą remiantis iš anksto nustatytu kriterijumi, šiuo atveju – priklausymu profesinei asociacijai, kurios patirtis reikalinga, kad padėtų Komisijai nustatyti prieigos prie trečiųjų valstybių rinkos strategiją.
41 Antra, ieškovės teiginių nepatvirtina nagrinėjamų dokumentų perdavimo analizė, atlikta atsižvelgiant į kai kurias Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatas dėl konkrečioms institucijoms nustatytos „aktyvaus“ informavimo pareigos.
42 Reglamento Nr. 1049/2001 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad institucijos sudaro galimybes, kad dokumentai, kiek įmanoma, būtų „tiesiogiai“ prieinami visuomenei elektroniniu būdu arba per registrą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „tiesiogiai prieinami“, laikantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 ir 9 straipsnių nuostatų, turėtų būti teisėkūros dokumentai, tai yra valstybėse narėse juridinę galią turinčių arba vykdant jas saistančių teisės aktų priėmimo procesą parengti arba gauti dokumentai.
43 Reglamento Nr. 1049/2001 10 straipsnyje numatyta, kad galimybė susipažinti su dokumentais suteikiama leidžiant juos peržiūrėti vietoje arba atsiunčiant kopiją, įskaitant ir, jei įmanoma, elektroninę kopiją, pagal prašytojo pasirinkimą, tačiau jei atitinkama institucija dokumentą jau buvo paskelbusi ir prašytojas gali jį „lengvai gauti“, ši institucija gali įvykdyti savo pareigą užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais informuodama prašytoją, kaip gauti prašomą dokumentą.
44 Reikia konstatuoti, kad formuluotės dėl dokumentų pateikimo „tiesiogiai“ arba galimybės juos „lengvai gauti“, kuriomis apibūdinama situacija, kai „visuomenės“ teisė susipažinti su dokumentais užtikrinama aktyviais institucijų veiksmais, akivaizdžiai neapima atrankinio požiūrio, kuriuo nagrinėjamu atveju vadovavosi Komisija perduodama dokumentus.
45 Trečia, svarbu pažymėti, kad ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių padaryti užtikrintą išvadą, kad kuris nors iš 2010 m. gegužės 21 d. kartotiniame prašyme nurodytų dokumentų iš tiesų pateko ar buvo tiesiogiai perduotas juridiniams ar fiziniams asmenims, kurie nėra jų pradiniai adresatai.
46 Nors tiesa, kad profesinės asociacijos paprastai turi užduotį informuoti ir konsultuoti savo narius jų atstovaujamam sektoriui ar interesams svarbiais klausimais, šis ieškovės pabrėžiamas bendras šių organizacijų įstatuose nurodyto tikslo pobūdis nereiškia, kad jos reguliariai perduoda visus dokumentus, jų gaunamus atstovaujant ir ginant savo narių interesus tarptautinėje institucijoje.
47 Dėl 2008 m. kovo 18 d. už prekybą atsakingo Komisijos nario laiško BusinessEurope generaliniam sekretoriui pabaigoje ranka padaryto prierašo pasakytina, kad jis suformuluotas taip: „Jūs galite aptarti tai, kas pirmiau išdėstyta, su Jūsų kolegomis iš IPK.“ Iš šio prierašo negalima daryti išvados, kad IPK ir jos nariai faktiškai buvo supažindinti su 2008 m. kovo 18 d. laiško turiniu.
48 Šiomis aplinkybėmis visų ar dalies prašomų dokumentų atskleidimas profesinių organizacijų, padedančių Komisijai nustatyti prieigos prie trečiųjų valstybių rinkos strategiją, nariams ar tretiesiems asmenims neįrodytas.
49 Antra, ieškovė iš esmės teigia, kad nenurodydama, jog nagrinėjami dokumentai ar tam tikros jų dalys yra slapti, nors turėjo tai padaryti, kad neleistų jų perduoti tretiesiems asmenims, Komisija implicitiškai atsisakė bet kokios šių dokumentų kontrolės, kai perdavė juos pirminiams adresatams, ir taip padarė šiuos dokumentus viešai prieinamus.
50 Pirmiausia pažymėtina, kad 2009 m. liepos 7 d. Prekybos generalinio direktorato elektroninio laiško ETRMA kopijoje aiškiai nurodytas įspėjimas dėl konfidencialumo. Taigi ieškovės teiginys dėl šio dokumento neatitinka faktinių aplinkybių.
51 Toliau reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnio 1 dalį slapto pobūdžio dokumentais yra laikomi iš institucijų arba jų įsteigtų agentūrų, iš valstybių narių, trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų kilę dokumentai, kurie pagal atitinkamos institucijos taisykles klasifikuojami kaip YPATINGAI SLAPTI (TRÈS SECRET/TOP SECRET), SLAPTI (SECRET) arba KONFIDENCIALŪS (CONFIDENTIEL) ir kurie gina esminius Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte minimose srityse, ypač susijusius su visuomenės saugumu, gynyba ir kariniais reikalais.
52 Nors dėl dokumento pripažinimo slaptu jis turi būti tvarkomas laikantis specialios tvarkos, toks pripažinimas savaime nepateisina Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalyje numatyto atsisakymo pagrindo taikymo (2005 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sison prieš Tarybą, T‑110/03, T‑150/03 ir T‑405/03, Rink. p. II‑1429, 73 punktas). Kai pateikiamas prašymas leisti susipažinti su tokiu dokumentu, žala, kuri būtų padaryta dėl jo atskleidimo, vertinama taip pat, kaip ir kitų dokumentų atveju, t. y. iš esmės vertinant konkretų jo turinį.
53 Analogiškai, jei, kaip nagrinėjamu atveju, prašomi atskleisti dokumentai nepažymėti viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnio 1 dalyje numatytų žymų, tai nereiškia, kad šio reglamento 4 straipsnyje numatytos išimtys netaikomos, nes priešingu atveju ši nuostata netektų veiksmingumo ir būtų pakenkta ja saugomiems interesams.
54 Tokia pati išvada darytina dėl žymos „ES riboto naudojimo“ („Restreint UE/EU Restricted“) nebuvimo dokumentuose; ši klasifikacija apibrėžta Komisijos darbo tvarkos taisyklių (OL L 308, 2000, p. 26), iš dalies pakeistų, be kita ko, 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimu 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiu jos darbo tvarkos taisykles (OL L 317, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 353), kuriuo teismo posėdyje rėmėsi ieškovė, priedo „Saugumo taisyklės“ 16.1 straipsnyje.
55 Taigi Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnio 1 dalyje numatytų žymų arba žymos „ES riboto naudojimo“ buvimas arba nebuvimas dokumente nėra lemiamas kriterijus vertinant, ar jis turi būti saugomas.
56 Galiausiai svarbu pažymėti, kad ieškovė negali pagrįstai teigti, kad Komisijos neveikimas sukėlė teisinių pasekmių, dėl kurių jai atsirado teisių.
57 Iš tikrųjų dėl institucijos neveikimo teisinių pasekmių gali kilti tik jei jos aiškiai numatytos Sąjungos teisėje (dėl sprendimo priėmimo žr. 2004 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Greencore, C‑123/03 P, Rink. p. I‑11647, 45 punktą).
58 Kalbant apie galimybę susipažinti su dokumentais, pažymėtina, kad į institucijos atsakymo nebuvimą atsižvelgiama tik Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 3 dalyje dėl kartotinių prašymų nagrinėjimo, kurioje aiškiai numatyta, kad „jei institucija per nurodytą laikotarpį neatsiunčia atsakymo, tai laikoma neigiamu atsakymu, ir prašytojas turi teisę pradėti teisminį procesą prieš instituciją ir (arba) paduoti skundą ombudsmenui pagal atitinkamas EB sutarties nuostatas“.
59 Ieškovės teiginiai dėl Komisijos prisiimtos „rizikos“ arba jos „neapdairumo“ platinant dokumentus ir dėl žalos, galinčios kilti dėl šios situacijos, neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą ir susiję su kita problema, t. y. galimu Sąjungos deliktinės atsakomybės už jos institucijų neteisėtus veiksmus atsiradimu susidarius tokiai situacijai, kaip numatyta SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje.
60 Taigi dėl paprasto Komisijos neveikimo negalima daryti išvados, kad ji implicitiškai atsisakė bet kokių prašyme leisti susipažinti nurodytų dokumentų platinimo apribojimų, kitaip nei tuo atveju, jei ši institucija šiuo klausimu būtų pateikusi aiškų nurodymą.
61 Šiuo klausimu primintina, kad 2008 m. kovo 18 d. už prekybą atsakingo Komisijos nario laiško BusinessEurope generaliniam sekretoriui pabaigoje ranka parašyta: „Jūs galite aptarti tai, kas pirmiau išdėstyta, su Jūsų kolegomis iš IPK.“ Ieškovė mano, kad iš šio prierašo matyti, jog jo autorius neprieštaravo laiško perdavimui IPK, kuri vienija 8 100 narių.
62 Akivaizdu, kad nagrinėjamas prierašas nėra leidimas perduoti patį laišką, bet jame minimos tik galimos pastabos, kurių BusinessEurope generalinis sekretorius gali pateikti dėl laiško turinio ir kurių adresatai gali būti tik analogiškas pareigas IPK einantys asmenys, o ne jos nariai.
63 Toks leidimas perduoti negali būti pripažintas aiškiu atsisakymu taikyti bet kokius laiško ar jame esančios informacijos perdavimo apribojimus, nes tik konstatavus tokį atsisakymą būtų galima pripažinti, kad nagrinėjamas dokumentas tapo viešo naudojimo ir yra prieinamas bet kuriam suinteresuotajam asmeniui ar įmonei (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Afton Chemical, C‑343/09, Rink. p. I‑7027, 39 punktą).
64 Be to, net darant prielaidą, kad dėl laiško nusiuntimo BusinessEurope generaliniam sekretoriui suteikiant leidimą su apribojimais perteikti jo turinį gali būti pakenkta su tarptautinių santykių apsauga susijusiam viešajam interesui, nesant galimybės laikyti šio dokumento viešu, Komisijai reikėtų pripažinti galimybę remtis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1dalies a punkto trečioje įtraukoje numatyta išimtimi, siekiant, kad nedidėtų dėl pradinio platinimo sukelta žala.
65 Iš to, kas pirmiau pasakyta, matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, negalima daryti išvados, kad nagrinėjami dokumentai ir juose esanti informacija tapo viešai prieinami dėl Komisijos veiksmų ir neveikimo.
66 Taigi ieškovės rėmimasis generalinės advokatės J. Kokott išvada byloje, kurioje priimtas 2010 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau (C‑139/07 P, Rink. p. I‑5885, I‑5887), 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu API prieš Komisiją (T‑36/04, Rink. p. II‑3201) ir komisijos darbo tvarkos taisyklėmis neturi jokios reikšmės, nes šiuose trijuose tekstuose minimo dokumentų paviešinimo nagrinėjamu atveju nebuvo.
67 Taip pat reikia pažymėti, kad išvada, jog Komisija „paviešino“ esminę dalį su valstybės pagalba susijusių dokumentų turinio, buvo padaryta atsižvelgiant į informaciją apie šią valstybės pagalbą, buvusią sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą ir paskelbti apie tai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB [88] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 26 straipsnio 2 dalį (generalinės advokatės J. Kokott išvados, pateiktos byloje, kurioje priimtas šio sprendimo 66 punkte minėtas Sprendimas Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau, 134 punktas).
68 Ši situacija visiškai nepanaši į nagrinėjamąją, nes šiuo atveju jokie prašomi atskleisti dokumentai ar juose esanti informacija nebuvo viešai skelbiami.
69 Prašomų atskleisti dokumentų taip pat negalima lyginti su teismo posėdžio pranešimu, kuris, kaip konstatavo Bendrasis Teismas, viešai skelbiamas teismo posėdžio dieną (šio sprendimo 66 punkte minėto Sprendimo API prieš Komisiją 98 punktas), o tai reiškia, kad jis tampa iš esmės tiesiogiai prieinamas. Iš tiesų šis dokumentas faktiškai įteikiamas visiems suinteresuotiesiems asmenims prie teismo posėdžių salės, dar prieš aptariant jame išdėstytus šalių argumentus viešame teismo posėdyje.
70 Dėl Komisijos darbo tvarkos taisyklių ieškovė teigia, kad jose numatyta, jog jeigu „dokumente esanti informacija jau buvo perduota dideliam asmenų skaičiui <...>, atsisakymas ją atskleisti nepateisinamas“, taigi atsisakydama leisti jai susipažinti su prašomais dokumentais Komisija pažeidė savo pačios darbo tvarkos taisykles.
71 Be to, kad nagrinėjami dokumentai buvo perduoti ribotai konkrečių asmenų grupei, apibrėžtai taikant iš anksto nustatytą dalyvavimo padedant Komisijai kriterijų (žr. šio sprendimo 34–36 punktus), šiuo ieškovės argumentu bet kuriuo atveju negalima įrodyti tariamo ginčijamo sprendimo neteisėtumo.
72 Iš teismo praktikos matyti, jog niekas nedraudžia, kad su institucijos vidaus darbo organizavimu susijęs teisės aktas sukeltų teisinių pasekmių tretiesiems asmenims (žr. 1996 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai prieš Tarybą, C‑58/94, Rink p. I‑2169, 38 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
73 Dėl administracijos priimtų vidaus priemonių Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad nors jos negali būti kvalifikuojamos kaip teisės norma, kurios administracija turi paisyti bet kuriuo atveju, vis dėlto jos nustato elgesio taisyklę, nurodančią administracijos praktiką, nuo kurios tam tikru atveju ji negali nukrypti nenurodydama priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą. Todėl tokios priemonės yra visuotinai taikomo pobūdžio aktai, kurių neteisėtumu suinteresuoti pareigūnai ir kiti tarnautojai gali remtis, grįsdami ieškinį dėl remiantis šiais aktais priimtų individualių sprendimų (2002 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Libéros prieš Komisiją, C‑171/00 P, Rink. p. I‑451, 35 punktas).
74 Ši teismo praktika juo labiau taikoma elgesio taisyklėms, kuriomis siekiama išorinio poveikio, kaip yra įmonėms už konkurencijos taisyklių pažeidimus skiriamų baudų nustatymo gairių atveju. Priimdama tokias elgesio taisykles ir viešai skelbdama, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, Komisija apriboja savo diskreciją ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti paskirta sankcija už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos, pažeidimą. Todėl negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis, atsižvelgiant tokių visuotinai taikomų elgesio taisyklių turinį, šios taisyklės gali turėti teisinį poveikį (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 210 ir 211 punktus).
75 Nagrinėjamu atveju ieškovė teisminiam nagrinėjimui pateikė dokumentą pavadinimu „Galimybės susipažinti su dokumentais vadovas“, kuriame yra nuoroda į „Prekybos generalinį direktoratą“. Dokumentas sudarytas iš trijų dalių, kurių pavadinimai „Bendrieji principai“, „Susipažinimas su konkrečių Prekybos generalinio direktorato rūšių dokumentais“ ir „Prekybos generaliniam direktoratui kylantys praktiniai padariniai“, ir jame tik primenamos įvairios taikomų teisės aktų nuostatos, svarbi teismo praktika ir atitinkamo direktorato veiksmai nagrinėjant prašymus leisti susipažinti.
76 Teismo posėdyje Komisija pažymėjo, kad dokumentas pavadinimu „Galimybės susipažinti su dokumentais vadovas“ skirtas išimtinai naudoti viduje ir klostantis faktinėms bylos aplinkybėms jo net nebuvo Komisijos interneto tinklapyje. Ieškovė, nurodžiusi, kad gavo šį dokumentą pateikusi prašymą leisti susipažinti pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, neteigė ir juo labiau neįrodė, kad šis dokumentas buvo įtrauktas į kokią nors tretiesiems asmenims skirtą publikaciją.
77 Šiomis aplinkybėmis matyti, kad Prekybos generalinio direktorato dokumentu „Galimybės susipažinti su dokumentais vadovas“ nesiekta sukelti kokių nors padarinių už institucijos ribų ir tai buvo paprasta tarnybinė instrukcija, galiojanti tik administracijos, konkrečiau kalbant, minėto direktorato viduje ir nesukurianti jokių teisių tretiesiems asmenims.
78 Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad panaikinimo pagrindas dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos klaidingo taikymo turi būti atmestas.
Dėl ieškinio pagrindo, kildinamo iš ieškovės diskriminavimo
79 Ieškovė teigia, kad tarp jos ir pramonės sektorių atstovų, su kuriais konsultavosi Komisija, „nėra esminio skirtumo“, todėl, atskleisdama informaciją tik pastariesiems, Komisija ją diskriminavo. Tokia išvada, anot jos, darytina juo labiau todėl, kad Komisija negalėtų įrodyti, kodėl ieškovė yra mažiau patikima nei profesinės organizacijos, kurios yra dokumentų adresatės.
80 Remiantis nusistovėjusia teismo praktika pagal vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (2006 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, Rink. p. I‑403, 95 punktas ir 2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lietuvos geležinkeliai, C‑250/11, 44 punktas).
81 Kaip minėta šio sprendimo 35 ir 37 punktuose, ieškovės prašomi atskleisti dokumentai buvo perduoti profesinėms organizacijoms ir bendrovėms, kurios dalyvavo kaip ekspertės patariamojo komiteto ir jo darbo grupių dėl trečiųjų valstybių rinkų prieinamumo darbe, ir tik tam, kad visi dalyviai galėtų atlikti jiems tenkantį Komisijos patarėjų vaidmenį. Akivaizdu, kad minėti dokumentai nebuvo perduoti remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001.
82 Pakanka nurodyti, kad ieškovė objektyviai neturi minėto statuso, kad ir koks svarbus būtų jos vaidmuo tarptautinėse derybose ar patikimumas kaip į Komisijos tvarkomą interesų grupių registrą įtrauktos organizacijos.
83 Šiuo objektyviu situacijos skirtumu pateisinamas skirtingas vertinimas dėl galimybės susipažinti su nagrinėjamais dokumentais, todėl Komisijos negalima kaltinti pažeidus vienodo požiūrio principą ieškovės atžvilgiu.
84 Darytina išvada, kad šio sprendimo 79 punkte nurodytas panaikinimo pagrindas atmestinas.
85 Dėl ieškovės taip pat nurodyto individualaus intereso gauti prašomus dokumentus primintina, kad į tokį interesą neatsižvelgiama taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas privalomas išimtis (šio sprendimo 52 punkte minėto Sprendimo Sison prieš Tarybą 52 punktas, patvirtintas 2007 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sison prieš Tarybą, C‑266/05 P, Rink. p. I‑1233, 47 punktu), kaip pati Komisija nurodė ginčijamame sprendime.
86 Iš visų išdėstytų samprotavimų išplaukia, kad ieškinys turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš jos, kaip to reikalavo Komisija.
88 Remiantis Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalimi, Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Ieškovė padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Truchot | Martins Ribeiro | Popescu |
Paskelbta 2013 m. birželio 7 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.