Byla T‑91/11
InnoLux Corp.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Skystųjų kristalų monitorių (LCD) pasaulinė rinka – Susitarimai ir suderinti veiksmai dėl kainų ir gamybos pajėgumų – Teritorinė kompetencija – Vidaus pardavimai – Galutinių produktų su integruotais produktais, dėl kurių sudarytas kartelis, pardavimai – Vienas tęstinis pažeidimas – Baudos – Suapvalinimo metodas – Neribota jurisdikcija“
Santrauka – 2014 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Pardavimų vertės nustatymas – Kriterijai – Atsižvelgimas į pardavimus, kuriems iš tikrųjų neturėjo poveikio pažeidimai – Leistinumas – Atsižvelgimas į produktų, dėl kurių sudarytas kartelis ir kurie integruoti į galutinius produktus, kuriuos dukterinės bendrovės parduoda tretiesiems asmenims, vertę – Leistinumas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 punktas)
2. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Teritorinė taikymo sritis – Įmonių, įsteigtų už Sąjungos ribų, kartelis, įgyvendinamas vidaus rinkoje ir jai turintis poveikio – Komisijos kompetencija taikyti Sąjungos konkurencijos taisykles – Leistinumas, atsižvelgiant į tarptautinę viešąją teisę – Už Sąjungos ribų įsteigtų dukterinių bendrovių, tarpininkų ar padalinių dalyvavimas – Poveikio nebuvimas
(SESV 101 straipsnis)
3. Konkurencija – Baudos – Baudų apskaičiavimo metodo gairės – Apskaičiavimo metodas, pagal kurį atsižvelgiama į įvairius lankstumo kriterijus – Komisijos diskrecija – Vienodo požiūrio principo paisymas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
4. Konkurencija – Baudos – Komisijos diskrecija – Vertinimas, atsižvelgiant į įmonės individualius veiksmus – Sankcijų kitam ūkio subjektui neskyrimo poveikis – Nebuvimas – Reikalavimas pasinaudoti neteisėtumu, kuriuo pasinaudojo kitas ūkio subjektas – Nepriimtinumas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Laikinas pobūdis – Komisijos pareiga galutiniame sprendime paaiškinti to sprendimo ir preliminarių jos vertinimų skirtumus – Nebuvimas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis)
6. Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės atsakomybė už visą pažeidimą – Sąlygos
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
7. Karteliai – Rinkos apibrėžimas – Dalykas – Kartelio įtakos konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai vertinimas – Dėl kartelio pateiktų kaltinimų pasekmės
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Vienas tęstinis pažeidimas – Komisijos pareiga vienoje procedūroje patraukti atsakomybėn už veiksmus, sudarančius vieną tęstinį pažeidimą – Nebuvimas – Komisijos diskrecija nustatyti procedūrų apimtį – Ribos – „Ne bis in idem“ principo paisymas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
9. Konkurencija – Administracinė procedūra – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(SESV 101 straipsnio 1 dalis, 102 ir 296 straipsniai)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Ribos – Vienodo požiūrio principo paisymas – Komisijos pareiga laikytis ankstesnės jos sprendimų priėmimo praktikos – Nebuvimas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Atsižvelgimas į visus pažeidimo požymius
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 19–25 punktai)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Apimtis – Atsižvelgimas į įmonės nebendradarbiavimą per administracinę procedūrą – Baudos padidinimas – Sąlyga
(SESV 101, 102 ir 261 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 2 ir 3 dalys, 23 straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 36–48, 53 punktus)
2. Konkurencijos srityje, tuo atveju, kai už Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų įsteigtos įmonės, gaminančios prekes, kurios parduodamos EEE tretiesiems asmenims, susitaria dėl kainų, kurias jos taiko savo klientams, įsteigtiems EEE, ir vykdo šį susitarimą parduodamos faktiškai suderintomis kainomis, jos dalyvauja susitarime, kurio tikslas ar poveikis yra konkurencijos iškraipymas vidaus rinkoje, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, ir dėl kurio Komisija turi teritorinę kompetenciją vykdyti persekiojimo procedūras. SESV 101 straipsnio pažeidimas suponuoja du elgesio elementus, t. y. kartelio sudarymą ir jo įgyvendinimą. Jei konkurencijos teisėje nustatytų draudimų taikymas būtų padarytas priklausomas nuo kartelio sudarymo vietos, įmonėms neabejotinai būtų suteiktas lengvas būdas apeiti šiuos draudimus. Taigi svarbi yra vieta, kurioje kartelis įgyvendinamas.
Be to, siekiant nustatyti, ar ši vieta yra EEE, nėra svarbu tai, ar kartelio dalyviai kreipėsi į dukterines bendroves, atstovus, tarpininkus ar padalinius, įsteigtus ar gyvenančius EEE, siekdami užmegzti ryšius su EEE įsteigtais ar gyvenančiais pirkėjais. Jei įgyvendinimo sąlyga įvykdyta, Komisijos kompetencijai taikyti Sąjungos konkurencijos taisykles dėl tokio elgesio galioja teritoriškumo principas, kuris visuotinai pripažįstamas tarptautinėje viešojoje teisėje.
Kai pasaulinio masto kartelio tikslas yra antikonkurencinis, jis įgyvendinamas vidaus rinkoje vien dėl to, kad produktais, dėl kurių sudarytas kartelis, prekiaujama šioje rinkoje. Kartelio įgyvendinimas nebūtinai reiškia, kad jis daro realų poveikį. Iš tikrųjų tai, ar kartelis darė konkretų poveikį jo dalyvių taikytoms kainoms, svarbu tik nustatant kartelio sunkumą, kai norima apskaičiuoti baudą, jei Komisija nusprendžia remtis šiuo kriterijumi. Įgyvendinimo sąvoka iš esmės grindžiama konkurencijos teisėje vartojama įmonės sąvoka, kuriai turi tekti lemiamas vaidmuo nustatant Komisijos teritorinės kompetencijos taikyti šią teisę ribas. Konkrečiai kalbant, jei įmonė dalyvavo už EEE ribų sudarytame kartelyje, Komisija turi galėti vykdyti persekiojimo procedūras dėl poveikio, kurį šios įmonės elgesys turėjo konkurencijai vidaus rinkoje, ir skirti jai baudą, proporcingą žalai, kuri dėl šio kartelio padaryta konkurencijai toje rinkoje.
(žr. 58–60, 66, 67, 69, 70, 75 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 78–80, 88 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 93, 142 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 95, 96 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 101–103, 126, 128 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 129–134 punktus)
8. Konkurencijos srityje nors vieno tęstinio pažeidimo sąvokos aiškinimas leidžia Komisijai vykdyti vieną procedūrą ir priimti vieną sprendimą bendrai dėl kelių veiksmų, dėl kurių būtų galima vykdyti atskiras procedūras, juo nenustatyta Komisijos pareiga taip elgtis. Komisija turi diskreciją nustatyti pradedamų procedūrų apimtį. Ji negali būti įpareigota nustatyti bet kokį antikonkurencinį elgesį ir už jį bausti, o Sąjungos teismai negali būti įpareigoti nuspręsti (net vien baudos sumažinimo tikslu), kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, Komisija turėjo nustatyti, jog konkrečiu laikotarpiu konkreti įmonė darė pažeidimą.
Naudojimuisi šia diskrecija taikoma teisminė kontrolė. Vis dėlto tik jeigu būtų galima įrodyti, kad Komisija be objektyvių priežasčių pradėjo dvi atskiras procedūras dėl vienos faktinės situacijos, jos sprendimą būtų galima pripažinti piktnaudžiavimu įgaliojimais. Tuo atveju, kai Komisija neturi arba dar neturi pakankamų įrodymų prieš atitinkamas įmones, įtariamas dalyvavimu darant tą patį vieną pažeidimą, ši aplinkybė yra objektyvi priežastis, pateisinanti Komisijos sprendimą dėl skirtingų ūkio subjektų vykdyti skirtingas procedūras, tačiau prireikus Komisija turi laikytis, be kita ko, ne bis in idem principo.
(žr. 136–139 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 141 punktą)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 144 punktą)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 150, 151 punktus)
12. Konkurencijos srityje Komisijos priimtų sprendimų teisėtumo kontrolę papildo neribota jurisdikcija, kuri Sąjungos teismui suteikta Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu, remiantis SESV 261 straipsniu. Ši jurisdikcija, be sankcijos teisėtumo paprastos kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl ir panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą. Todėl naudodamasis neribota jurisdikcija Bendrasis Teismas savo sprendimo priėmimo dieną turi įvertinti, ar atitinkamoms įmonėms buvo skirta bauda, kurios dydis tinkamai atspindi nagrinėjamo pažeidimo sunkumą. Nors Bendrasis Teismas turi pats įvertinti nagrinėjamos bylos aplinkybes, kad nustatytų baudos dydį, naudojimasis neribota jurisdikcija neturi lemti to, kad nustatant skirtų baudų dydį atskiros kartelyje dalyvavusios įmonės būtų diskriminuojamos pažeidžiant SESV 101 straipsnio 1 dalį.
Vis dėlto siekdama užtikrinti Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 2 ir 3 dalių veiksmingumą Komisija turi teisę įpareigoti įmonę pateikti visą būtiną informaciją apie aplinkybes, kurios jai gali būti žinomos, ir prireikus perduoti jai turimus su tuo susijusius dokumentus, laikantis vienos sąlygos – nereikalauti iš įmonės pateikti atsakymų, kuriais ji turėtų pripažinti pažeidimo egzistavimą, – jį turi įrodyti Komisija. Todėl įmonė, kuriai Komisija pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio nuostatas adresuoja prašymą pateikti informaciją, privalo aktyviai bendradarbiauti ir jai gali būti skirta šio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje numatyta specifinė bauda, kuri gali siekti iki 1 % jos bendros apyvartos, jeigu ta įmonė tyčia ar dėl aplaidumo pateikia neteisingą arba iškraipytą informaciją. Remiantis tuo darytina išvada, kad naudodamasis neribota savo jurisdikcija Bendrasis Teismas prireikus gali atsižvelgti į įmonės nebendradarbiavimą ir padidinti už SESV 101 ar 102 straipsnių pažeidimą jai skirtos baudos dydį, jei ši įmonė nebuvo bausta už tą patį elgesį specifine bauda pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalį.
Taip, pavyzdžiui, galėtų būti tuomet, kai Komisijai pateikus tokį prašymą, įmonė per administracinę procedūra tyčia ar dėl aplaidumo nepateikia esminės informacijos, reikalingos baudos dydžiui nustatyti, kurią ji turėjo ar galėjo turėti tuo metu, kai buvo priimamas ginčijamas sprendimas. Nors Bendrajam Teismui naudojantis neribota jurisdikcija niekas netrukdo atsižvelgti į tokią informaciją, vis dėlto įmonė, kuri ją pateikia tik per teismo procesą ir taip daro žalą administracinės procedūros tikslui ir tinkamai eigai, rizikuoja, kad į tai Bendrasis Teismas atsižvelgs nustatydamas tinkamą baudos dydį.
Aplinkybė, kad įmonė padarė klaidų, kai pateikė Komisijai duomenis, kurių reikia reikšmingų pardavimų vertei apskaičiuoti, nes į juos įtraukė duomenis apie pardavimus, susijusius su kitais produktais nei tie, dėl kurių sudarytas kartelis, neleidžia daryti išvados, kad ši įmonė neįvykdė pareigos bendradarbiauti, nustatytos Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio nuostatose, tiek, kad į tai būtų verta atsižvelgti nustatant baudos dydį. Atitinkama įmonė nesiekė suklaidinti Komisijos ir nepateikė jai neapdorotų duomenų, kurių pagrindu Komisija būtų turėjusi apskaičiuoti reikšmingų pardavimų vertę, kartu nepateikdama paaiškinimų, kurių reikia svarbiems duomenims gauti. Ji pasitelkė kompetentingus išorės konsultantus tam, kad galėtų pateikti Komisijai reikiamus duomenis, bet buvo aplaidi ir šiems konsultantams nepaaiškino nagrinėjamų produktų tam tikrų tipų skirtumų. Šiuo atžvilgiu atitinkama įmonė akivaizdžiai nebuvo suinteresuota, kad Komisija gautų klaidingus duomenis, į kuriuos įtraukti duomenys apie pardavimus, susijusius su kitais produktais nei tie, dėl kurių sudarytas kartelis, atsižvelgiant į tai, kad šie netikslumai jai galėjo būti tik žalingi, nes Komisija jai skirtų didesnę baudą.
(žr. 156, 157, 165, 167–172 punktus)