TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. balandžio 6 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vienodas požiūris į asmenis neatsižvelgiant į jų rasę arba etninę kilmę – Direktyva 2000/43/EB – 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktai – Kredito įstaiga, iš asmenų, prašančių išduoti paskolą automobiliui įsigyti ir kaip tapatybės įrodymą pateikiančių vairuotojo pažymėjimą su nurodyta gimimo šalimi, kuri nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, reikalaujanti papildomo tapatybės įrodymo pateikiant paso ar leidimo gyventi kopiją“
Byloje C‑668/15
dėl Vestre Landsret (Vakarų regiono apeliacinis teismas, Danija) 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. gruodžio 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Jyske Finans A / S
prieš
Ligebehandlingsnævnet, veikiančią Ismar Huskic vardu,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai E. Regan, A. Arabadjiev (pranešėjas), C.G. Fernlund ir S. Rodin,
generalinis advokatas N. Wahl,
posėdžio sekretorius I. Illéssy, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. spalio 12 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Jyske Finans A / S, atstovaujamos advokato C. Led-Jensen,
– Danijos vyriausybės, atstovaujamos C. Thorning, padedamo advokato R. Holdgaard,
– Europos Komisijos, atstovaujamos D. Martin ir iš pradžių M. Clausen, vėliau – L. Grønfeldt,
susipažinęs su 2016 m. gruodžio 1 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės [kilmės] (OL L 180, 2000, p. 22; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 20 sk., 1 t., p. 23), 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktų ir 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005, p. 15) 13 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Jyske Finans A / S ir Ligebehandlingsnævnet (Lygių galimybių taryba, Danija), veikiančios Ismar Huskic vardu, dėl šios bendrovės vidaus procedūros taisyklės, pagal kurią iš asmenų, prašančių išduoti paskolą automobiliui įsigyti ir kaip tapatybės įrodymą pateikiančių vairuotojo pažymėjimą su nurodyta gimimo šalimi, kuri nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybė narė, reikalaujama papildomo tapatybės įrodymo pateikiant paso ar leidimo gyventi kopiją, teisėtumo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2000/43 8 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad „1999 m. gruodžio 10–11 d. Helsinkio Europos vadovų tarybos patvirtintose 2000 m. Užimtumo gairėse pabrėžiamas poreikis puoselėti sąlygas bendrai socialinei darbo rinkai kurti sudarant nuoseklų politinių nuostatų rinkinį, skirtą kovai su diskriminacija, nukreipta prieš tokias grupes, kaip tautinės mažumos“.
4 Šios direktyvos 13 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „visoje [Sąjungoje] turėtų būti draudžiama bet kokia tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl rasės arba etninės priklausomybės [kilmės] [minėtoje] direktyvoje aptariamose srityse. Šis diskriminacijos draudimas turėtų būti taikomas ir trečiųjų šalių piliečiams, tačiau jis neapima dėl pilietybės taikomų skirtingų sąlygų ir nepažeidžia nuostatų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą, jų apsigyvenimą, įsidarbinimą ir darbą.“
5 Direktyvos 2000/43 1 straipsnyje nurodyta, kad jos „tikslas – sukurti kovos su diskriminacija dėl rasės ar etninės priklausomybės [kilmės] sistemą siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą“.
6 Šios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:
„1. Šioje direktyvoje vienodo požiūrio principas reiškia, kad nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl rasės ar etninės priklausomybės [kilmės].
2. Šio straipsnio 1 dalyje:
a) tiesioginė diskriminacija yra tada, kai vienam asmeniui taikomos prastesnės sąlygos, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti taikomos kitam asmeniui dėl rasės ar etninės priklausomybės [kilmės];
b) netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros rasės ar etninės priklausomybės [kilmės] asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
<…>“
7 Pagal Direktyvos 2000/43 3 straipsnio 2 dalį direktyvoje neaptariamos dėl pilietybės taikomos skirtingos sąlygos ir ji nepažeidžia nuostatų ir sąlygų, taikomų trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės atvykimui į valstybių narių teritoriją ir apsigyvenimui jose, nei kitų su tokių trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės teisiniu statusu susijusių sąlygų taikymo.
Danijos teisė
8 Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, Direktyva 2000/43 į Danijos teisę buvo perkelta Lov om etnisk ligebehandling (Įstatymas dėl vienodo požiūrio dėl etninės kilmės); šio įstatymo 3 straipsnyje numatyta:
„Niekas negali tiesiogiai ar netiesiogiai kitam asmeniui taikyti skirtingo požiūrio dėl jo ar trečiojo asmens rasės ar etninės kilmės.
2. Tiesioginė diskriminacija yra tada, kai vienam asmeniui taikomos prastesnės sąlygos, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti taikomos kitam asmeniui dėl rasės ar etninės kilmės.
3. Netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros rasės ar etninės kilmės asmenims gali būti taikomas mažiau palankus požiūris nei kitiems asmenims, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
9 I. Huskic, gimęs 1975 m. Bosnijoje ir Hercegovinoje, nuo 1993 m. gyvena Danijoje ir 2000 m. gavo Danijos pilietybę. I. Huskic ir jo sugyventinė, Danijos pilietė, gimusi šioje valstybėje, iš automobilių pardavėjo nusipirko naudotą automobilį. Šio automobilio įsigijimas buvo iš dalies finansuotas iš paskolos, suteiktos Jyske Finans, automobilių finansavimo srityje besispecializuojančios kredito įstaigos.
10 Kad būtų išnagrinėta paraiška paskolai, minėtas pardavėjas elektroniniu paštu persiuntė Jyske Finans paskolos prašytojų vardus ir pavardes, adresą, nacionalinius tapatybės numerius ir Danijoje išduotų vairuotojo pažymėjimų kopiją. Šiuose vairuotojo pažymėjimuose nebuvo nurodyta jų turėtojo pilietybės. Jyske Finans, remdamasi I. Huskic vairuotojo pažymėjime nurodyta informacija, nustatė, kad jis gimė Bosnijoje ir Hercegovinoje, ir pagal savo vidaus procedūros taisykles paprašė kaip papildomą I. Huskic tapatybės įrodymą pateikti jo paso arba leidimo gyventi kopiją. Tokio papildomo įrodymo nebuvo paprašyta iš I. Huskic sugyventinės, kuri, remiantis jos vairuotojos pažymėjime nurodyta informacija, gimė Danijoje.
11 I. Huskic manė, kad Jyske Finans prašymas yra diskriminacinio pobūdžio, ir kreipėsi į Lygių galimybių tarybą; ši institucija jam priteisė kompensaciją už netiesioginę diskriminaciją. Retten i Viborg (Viborgo apylinkės teismas, Danija) patvirtino šį sprendimą, taip pat konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo buvo tiesiogiai diskriminuojamas.
12 Jyske Finans nurodė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas prašymas buvo pateiktas dėl jai tenkančių pareigų pagal teisės aktus dėl pinigų plovimo prevencijos.
13 Tokiomis aplinkybėmis Vestre Landsret (Vakarų regiono apeliacinis teismas, Danija), į kurį kreipėsi Jyske Finans, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar tiesioginės diskriminacijos dėl etninės kilmės draudimas Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies a punkte turi būti aiškinamas kaip draudžiantis praktiką, kaip antai nagrinėjamą šioje byloje, kai su lygiavertėje padėtyje esančiais asmenimis, gimusiais ne Šiaurės šalyse, valstybėje narėje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine, elgiamasi mažiau palankiai nei su asmenimis, gimusiais Šiaurės šalyse, valstybėje narėje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar tokia praktika lemia netiesioginę diskriminaciją dėl etninės kilmės, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies b punktą, nebent ji yra objektyviai pateisinama teisėtu tikslu ir priemonės šiam tikslui pasiekti yra tinkamos ir būtinos?
3. Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tokia praktika iš esmės gali būti pateisinama kaip tinkamos ir būtinos priemonės sugriežtinto klientų tikrinimo priemonėms, numatytoms Direktyvos 2005/60 13 straipsnyje, apsaugoti?“
Teisingumo Teismo vertinimas
Dėl pirmojo ir antrojo klausimų
14 Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama kredito įstaigos praktika, kai klientui, kurio vairuotojo pažymėjime nurodyta kita gimimo šalis nei Sąjungos arba ELPA valstybė narė, taikomas papildomas tapatybės nustatymo reikalavimas pateikiant paso ar leidimo gyventi kopiją.
15 Siekiant atsakyti į šiuos klausimus reikia išsiaiškinti, ar tokia praktika, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, įtvirtina skirtingą požiūrį dėl etninės kilmės, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2000/43 2 straipsnį. Šiuo klausimu primintina, jog pagal šį straipsnį vienodo požiūrio principas reiškia, kad dėl kurios nors iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos. Minėtos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte konkrečiai nurodyta, kad pagal jos 2 straipsnio 1 dalį tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl rasės ar etninės kilmės su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje elgiamasi su kitu asmeniu. Be to, iš tos pačios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punkto matyti, kad pagal šią direktyvą netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros rasės ar etninės kilmės asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
16 Pirma, dėl klausimo, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama praktika reiškia skirtingą požiūrį, tiesiogiai grindžiamą etnine kilme, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/43 1 straipsnį, reikia išnagrinėti, ar tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, gimimo šalis turi būti laikoma tiesiogiai ir neatsiejamai susijusia su tam tikra etnine kilme.
17 Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad etninės kilmės sąvoka kildinama iš to, kad visuomenė susiskirsčiusi į grupes, kurias, be kita ko, sieja tautybė, religiniai įsitikinimai, kalba, kultūra ir tradicijos, taip pat gyvenimo būdas (2015 m. liepos 16 d. Sprendimas CHEZ Razpredelenie Bulgaria, C‑83/14, EU:C:2015:480, 46 punktas).
18 Nors gimimo šalis nėra paminėta šiame kriterijų sąraše, reikia pažymėti: kadangi prieš pateikiant šį sąrašą pavartotas žodis „be kita ko“, jame nurodytų elementų sąrašas nėra baigtinis, taigi neatmestina galimybė, kad jis gali apimti ir šį kriterijų. Tačiau, net jeigu taip būtų, reikia konstatuoti, jog šis kriterijus būtų tik vienas iš konkrečių veiksnių, kuriuo remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo priklauso tam tikrai etninei grupei, bet jis jokiu būdu nebūtų lemiamas.
19 Iš tiesų etninė kilmė negali būti nustatyta remiantis vienu kriterijumi, o priešingai, turi būti grindžiama aplinkybių visuma; vienos iš šių aplinkybių yra objektyvios, o kitos – subjektyvios. Be to, nėra ginčijama, kad gimimo šalis negali bendrai ir absoliučiai pakeisti visų šio sprendimo 17 punkte nurodytų kriterijų.
20 Taigi vien gimimo šalis negali pagrįsti bendrosios prezumpcijos dėl priklausymo tam tikrai etninei grupei, kad būtų galima nustatyti, jog egzistuoja tiesioginis ir neatsiejamas šių dviejų sąvokų ryšys.
21 Be to, negalima daryti prielaidos, kad kiekvieną suverenią valstybę atitinka tik viena etninė kilmė.
22 Pagrindinėje byloje I. Huskic gimimo šalis yra vienintelis kriterijus, kuriuo remdamasi Lygių galimybių taryba, vėliau ir Retten i Viborg (Viborgo apylinkės teismas) konstatavo, kad nagrinėjama praktika lemia diskriminaciją dėl etninės kilmės.
23 Taigi negalima laikyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas papildomas tapatybės nustatymo reikalavimas, darant prielaidą, kad jis gali būti pripažintas nepalankiu vertinimu, tiesiogiai grindžiamas etnine kilme.
24 Be to, kaip matyti iš Direktyvos 2000/43 13 konstatuojamosios dalies ir 3 straipsnio 2 dalies, šioje direktyvoje neaptariamos dėl pilietybės taikomos skirtingos sąlygos.
25 Darytina išvada, kad praktika, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai klientui, kurio vairuotojo pažymėjime nurodyta kita gimimo šalis nei Sąjungos arba ELPA valstybė narė, taikomas papildomas tapatybės nustatymo reikalavimas pateikiant paso ar leidimo gyventi kopiją, nereiškia, kad atitinkamam asmeniui taikomas skirtingas požiūris, tiesiogiai grindžiamas etnine kilme.
26 Antra, dėl klausimo, ar tokia praktika reiškia netiesioginę diskriminaciją dėl etninės kilmės, reikia įvertinti, ar, atsižvelgiant į Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies b punktą, dėl šios praktikos, nors ir suformuluotos neutraliai, tam tikros rasės ar etninės kilmės asmenys patenka į tam tikru aspektu prastesnę padėtį nei kiti asmenys.
27 Šioje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „prastesnė padėtis“ turi būti suprantamas taip, kad ypač tam tikros etninės kilmės asmenys dėl atitinkamos priemonės patenka į gerokai prastesnę padėtį (2015 m. liepos 16 d. Sprendimo CHEZ Razpredelenie Bulgaria, C‑83/14, EU:C:2015:480, 100 punktas).
28 Šiuo klausimu Teisingumo Teisme buvo tvirtinama: kad ir kokia būtų I. Huskich etninė kilmė, dėl kurios taikomos „nepalankios sąlygos“, „danų etninės kilmės“ asmenims dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos praktikos sudaromos palankesnės sąlygos, nes jiems netaikoma atitinkama pareiga.
29 Pakanka konstatuoti, kad ši pareiga vienodai taikoma visiems asmenims, gimusiems už Sąjungos valstybės narės arba ELPA valstybės narės teritorijos ribų.
30 Be to, reikia priminti, kad netiesioginė diskriminacija gali būti tuomet, kai nacionalinė priemonė, nors ir suformuluota neutraliai, iš tikrųjų daro nepalankų poveikį daugiau asmenims, turintiems saugomą savybę, negu jos neturintiems (2015 m. liepos 16 d. Sprendimo CHEZ Razpredelenie Bulgaria, C‑83/14, EU:C:2015:480, 101 punktas ir nurodyta jurisprudencija).
31 Vis dėlto, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 27 punkte, sąvoka „netiesioginė diskriminacija“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies b punktą, taikoma, tik jeigu tariamai diskriminacinė priemonė turi tokį poveikį, kad nepalankios sąlygos susidaro konkrečios etninės kilmės asmenims.
32 Kaip savo išvados 64 punkte pažymėjo generalinis advokatas, nepalankaus požiūrio buvimas turi būti konstatuotas ne bendrai ir abstrakčiai, bet specialiai ir konkrečiai, atsižvelgiant į nagrinėjamą palankų požiūrį.
33 Remiantis tuo darytina išvada, jog negalima pritarti argumentui, kad taikant pagrindinėje byloje nagrinėjamą neutralų kriterijų, susijusį su gimimo šalimi, esančia už minėtų valstybių teritorijos ribų, labiau tikėtina, kad „[tam tikros] etninės priklausomybės [kilmės]“ asmenims bus padarytas neigiamas poveikis, palyginti su „kitais asmenimis“.
34 Tas pats pasakytina apie argumentą, kad taikant šį kriterijų kitos šalies nei Sąjungos arba ELPA valstybė narė etninės kilmės asmenims sudaromos nepalankios sąlygos. Be to, reikia daryti nuorodą į šio sprendimo 18–21 punktus, iš kurių matyti, kad etninė kilmė negali būti bendrai preziumuojama remiantis tik gimimo šalies nustatymu.
35 Darytina išvada, kad praktika, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, nereiškia, kad atitinkamam asmeniui taikomas skirtingas požiūris, netiesiogiai grindžiamas etnine kilme.
36 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ši praktika yra pagrįsta kriterijumi, kuris nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susijęs su atitinkamo asmens etnine kilme. Taigi negalima pripažinti, kad dėl minėtos praktikos nustatomas skirtingas požiūris dėl etninės kilmės, kaip tai suprantama pagal siejamas Direktyvos 2000/43 1 straipsnio ir 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktų nuostatas.
37 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama kredito įstaigos praktika, kai klientui, kurio vairuotojo pažymėjime nurodyta kita gimimo šalis nei Sąjungos arba ELPA valstybė narė, taikomas papildomas tapatybės nustatymo reikalavimas pateikiant paso ar leidimo gyventi kopiją.
Dėl trečiojo klausimo
38 Atsižvelgiant į pateiktą atsakymą į pirmąjį ir antrąjį klausimus, į trečiąjį klausimą atsakyti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės [kilmės], 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama kredito įstaigos praktika, kai klientui, kurio vairuotojo pažymėjime nurodyta kita gimimo šalis nei Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, taikomas papildomas tapatybės nustatymo reikalavimas pateikiant paso ar leidimo gyventi kopiją.
Parašai.