TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 15 d.

Byla F‑66/09

Roberta Saracco

prieš

Europos centrinį banką

„Viešoji tarnyba — ECB personalas — Atostogos dėl asmeninių priežasčių — Maksimali trukmė — Atsisakymas pratęsti“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, pridedamo prie Europos bendrijos steigimo sutarties, 36.2 straipsnį, kuriuo R. Saracco prašo panaikinti 2008 m. spalio 14 d. ECB sprendimą atsisakyti iki 2009 m. spalio 31 d. jai pratęsti atostogas dėl asmeninių priežasčių, kuriomis ji naudojosi iki šiol.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovė padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Ieškinys — Dalykas

(Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsnis)

2.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Atostogos dėl asmeninių priežasčių — Maksimali trukmė

(Europos centrinio banko darbo reglamento 11.2 straipsnis; Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 30 straipsnis; Europos centrinio banko personalo taisyklės)

3.      Institucijų aktai — Galiojimas laiko atžvilgiu

4.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Bendrosios sąlygos dėl judumo — Taikymo sritis — Tarnautojai, išėję atostogų dėl asmeninių priežasčių — Įtraukimas

(Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 30 straipsnis; Europos centrinio banko personalo taisyklių 5.12 straipsnis)

5.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Atostogos dėl asmeninių priežasčių — Maksimali trukmė — Vertinimas — Atsižvelgimas į laikotarpį iki Bendrųjų sąlygų dėl judumo įsigaliojimo — Leistinumas

6.      Pareigūnai — Administracijos rūpestingumo pareiga — Apimtis — Europos centrinio banko atsižvelgimas

1.      Sąjungos teismui nepriklauso, vykdant teisminę kontrolę, grindžiamą Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsniu, pateikti teisinių patvirtinimų.

(žr. 39 punktą)

2.      Pagal Europos centrinio banko darbo reglamento 11.2 straipsnį Vykdomoji valdyba priima organizacines taisykles, kurios yra privalomos ECB personalui; tai galioja ir ECB ir jo personalo darbo santykiams.

Be to, nė viena Banko personalo įdarbinimo sąlygų ir Personalo taisyklių nuostata neprieštaraujama tam, kad minėtų Įdarbinimo sąlygų 30 straipsnyje numatyta atostogų dėl asmeninių priežasčių trukmė būtų ribojama. Todėl Banko vykdomoji valdyba gali teisėtai nustatyti taisyklę, pagal kurią neapmokamų atostogų trukmė negali viršyti trejų metų tuo atveju, kai atostogos suteiktos darbuotojui, pageidaujančiam dirbti kitoje organizacijoje, net jeigu dėl tokios taisyklės galėtų būti ribojama atostogų dėl asmeninių priežasčių, kurios suteikiamos personalui pagal įdarbinimo sąlygų 30 straipsnį, trukmė.

(žr. 62, 65, 66 ir 82 punktus)

3.      Materialinės normos turi būti aiškinamos taip, kad jos taikomos iki jų įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms, tik jeigu iš jų formuluotės, tikslų ar bendros struktūros akivaizdžiai matyti, jog turi būti pripažintas toks jų poveikis.

Vis dėlto nauja taisyklė, ypač jei tai materialinė norma, iš principo yra nedelsiant taikoma ir būsimoms iki jos įsigaliojimo susiklosčiusios situacijos pasekmėms.

Dėl teisės akto, kuriuo nustatoma maksimali neapmokamų atostogų trukmė, pažymėtina, kad remiantis tuo, jog nauja taisyklė taikoma nedelsiant, ir tuo, jog nėra nurodyta data, iki kurios į buvusius atostogų periodus nereikia atsižvelgti, akto nuostatos nedelsiant taikomos ir būsimoms iki jų įsigaliojimo susiklosčiusių situacijų pasekmėms. Taip yra neapmokamų atostogų periodų, buvusių iki minėtų nuostatų įsigaliojimo, atveju.

(žr. 75–77 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2002 m. sausio 29 d. Sprendimo Pokrzeptowicz-Meyer, C‑162/00, Rink. p. I‑1049, 49 ir 50 punktai.

4.      Europos centrinio banko bendrosios sąlygose dėl judumo įtvirtintos nuostatos, taikomos „išorės judumo“ poziciją užimantiems banko darbuotojams. Jose paaiškinama, kad ši pozicija apima, be kita ko, ir asmenis, kuriems neapmokamos atostogos buvo suteiktos, kad jie galėtų dirbti kitoms organizacijoms.

Vis dėlto vien aplinkybė, kad šios neapmokamos atostogos patenka į Banko personalo įdarbinimo sąlygų 30 straipsnio bei Banko personalo taisyklių 5.12 straipsnio taikymo sritį, todėl yra atostogos dėl asmeninių priežasčių, nereiškia, kad minėtos Banko bendrosios sąlygos dėl judumo netaikomos asmenims, kurie naudojasi šiomis atostogomis.

(žr. 79 ir 81 punktus)

5.      Jeigu Europos centrinis bankas atsižvelgia į atostogų dėl asmeninių priežasčių, kuriomis naudojosi vienas iš jo darbuotojų, periodą iki Banko bendrųjų sąlygų dėl judumo įsigaliojimo vertindamas, ar buvo išnaudota maksimali neapmokamų atostogų dėl asmeninių priežasčių trukmė, tai nepaneigia susidariusios situacijos arba įgytos teisės, nes: pirma, suinteresuotasis asmuo galėjo naudotis jam suteiktomis atostogomis dėl asmeninių priežasčių iki jų pabaigos; antra, minėtose Bendrosiose sąlygose nenumatyta darbuotojų teisė po jų įsigaliojimo trejus metus naudotis neapmokamomis atostogomis, bet tik nurodyta maksimali šių atostogų trukmė, o tai leidžia manyti, kad, nesant tekste paaiškinimų šiuo klausimu, jos taikomos ne tik prašymams suteikti neapmokamas atostogas, pateiktiems po minėtų Bendrųjų sąlygų įsigaliojimo; trečia, iki minėtų Bendrųjų sąlygų įsigaliojimo suinteresuotasis asmuo neturėjo teisės, remdamasis teisės aktu arba administracijos sprendimu, naudotis trejų metų laikotarpį viršijančiomis neapmokamomis atostogomis; ketvirta, nenustatyta ir netgi netvirtinama, kad įgyta teisė, kuri skiriasi nuo teisės į atostogas, būtų pažeista.

(žr. 89–91, 93 ir 95 punktus)

6.      Administracijos rūpestingumo pareigos sąvoka atspindi abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nuostatais įtvirtintą dėl viešosios valdžios institucijos ir jos darbuotojų santykių. Ši pusiausvyra įpareigoja, be kita ko, kad, priimdama sprendimą dėl pareigūno situacijos, administracija atsižvelgtų į visus veiksnius, galinčius lemti jos sprendimą, ir taip paisytų ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno interesų.

Rūpestingumo pareiga, kurios turi laikytis institucijos, priimdamos aktus jų pareigūnų nenaudai, yra privaloma ir Europos centriniam bankui, kai jis priima tokį sprendimą dėl vieno iš savo darbuotojų.

(žr. 106 ir 107 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. gegužės 28 d. Sprendimo Kuhner prieš Komisiją, 33/79 ir 75/79, Rink. p. 1677, 22 punktas; 1994 m. birželio 29 d. Sprendimo Klinke prieš Teisingumo Teismą, C‑298/93 P, Rink. p. I‑3009, 38 punktas.