Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) NUTARTIS
2024 m. liepos 8 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis – Institucinė teisė – SESV 263 straipsnis – Ieškinys dėl panaikinimo – Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Rumunijoje – Ginčijamo akto nebuvimas – Reikalaujamo balsų vieningumo nebuvimas – Akivaizdus ieškinio nepriimtinumas pirmojoje instancijoje – Akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“
Byloje C‑732/23 P
dėl 2023 m. lapkričio 30 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Răzvan-Eugen Nicolescu, gyvenantis Bukarešte (Rumunija),
Exclusive Car Trading SRL, įsteigta Băicoi (Rumunija),
Asociația pentru Energie Curată și Combaterea Schimbărilor Climatice, įsteigta Bukarešte,
atstovaujami avocaţi Y. Beşleagă, M. Bodea, D. S. Bogdan, C. Pintilie ir V. Stoica,
apeliantai,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Sąjungos Tarybai,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai P. G. Xuereb (pranešėjas) ir A. Kumin,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į išklausius generalinį advokatą priimtą sprendimą išspręsti bylą motyvuota nutartimi pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį,
priima šią
Nutartį
1 Apeliaciniu skundu Răzvan-Eugen Nicolescu, Exclusive Car Trading SRL ir Asociația pentru Energie Curată și Combaterea Schimbărilor Climatice (Švarios energijos ir klimato kaitos asociacija) prašo panaikinti 2023 m. spalio 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Nicolescu ir kt. / Taryba (T‑272/23, EU:T:2023:694, toliau – skundžiama nutartis); ja jis atmetė jų pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį dėl 2022 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjungos Tarybos „sprendimo“, kuriuo nebuvo priimtas Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje projektas Nr. 15218/22 (toliau – ginčijamas aktas), panaikinimo.
Teisinis pagrindas
2 Akto dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 157, 2005, p. 203; toliau – Stojimo aktas), pridėto prie Europos Sąjungos valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos sutarties dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 157, 2005, p. 11) pagal šios sutarties, kuri buvo priimta 2005 m. balandžio 25 d. ir įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnyje numatyta:
„1. Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą <...>, nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, išvardyti II priede, taip pat visi kiti tokie aktai, priimti iki įstojimo dienos, yra privalomi ir taikomi Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo įstojimo dienos.
2. Šengeno acquis, integruotos į <...> Sąjungos sistemą, nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, nenurodyti 1 dalyje, nors privalomi Bulgarijai ir Rumunijai nuo įstojimo dienos, kiekvienoje iš šių valstybių taikomi tik pagal šiuo tikslu priimtą Tarybos sprendimą, patikrinus pagal taikomas Šengeno vertinimo procedūras, ar būtinos sąlygos dėl visos atitinkamos acquis taikymo yra įvykdytos toje valstybėje.
Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą vieningu jos narių, atstovaujančių valstybių narių, kurioms šioje dalyje nurodytos nuostatos jau įsigaliojo, vyriausybėms ir valstybės narės, kuriai tos nuostatos turi įsigalioti, vyriausybės atstovo susitarimu. <...>“
Ginčo aplinkybės
3 Bendrasis Teismas ginčo aplinkybes išdėstė skundžiamos nutarties 2–18 punktuose, o šio proceso tikslais jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.
4 Apeliantai yra Rumunijos pilietis, Europos inovacijų ir technologijos instituto (EIT) narys, Rumunijoje įsteigta bendrovė, veikianti tarptautinio transporto sektoriuje, ir Rumunijos nevyriausybinė organizacija, siekianti skatinti aplinkos apsaugą.
5 2007 m. sausio 1 d. įstojusi į Sąjungą, 2009–2011 m. Rumunija ėmėsi Šengeno vertinimo procedūrų taikymo veiksmų, kad būtų įvykdyti Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo kriterijai.
6 Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengė du sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje projektus.
7 2011 m. birželio 9 d. išvadose dėl Rumunijos pasirengimo įgyvendinti visas Šengeno acquis nuostatas įvertinimo proceso užbaigimo (9166/3/11 REV 3) Tarybos Šengeno klausimų darbo grupė („Šengeno vertinimas“) atkreipė dėmesį į tai, kad Šengeno vertinimo procedūros Rumunijos atžvilgiu buvo užbaigtos. Konstatavusi, kad Rumunijoje įvykdytos sąlygos visose Šengeno acquis srityse, ji padarė išvadą, kad Taryba galėjo priimti Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.
8 Po dviejų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtų sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje projektų buvo priimtos įvairios Parlamento rezoliucijos, kuriomis pritariama Rumunijos prisijungimui prie Šengeno erdvės ir Taryba raginama imtis tam būtinų priemonių. Tačiau dėl šių dviejų projektų Taryboje nebuvo balsuojama.
9 2022 m. lapkričio 29 d., remdamasi Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalimi, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengė Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje projektą Nr. 15218/22.
10 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos sudėtis „Teisingumas ir vidaus reikalai“ (TVR) surengė posėdį, kad priimtų sprendimą dėl Projekto Nr. 15218/22, įtraukto į šio posėdžio darbotvarkės 3 punkto a papunktį; jame buvo numatyta, kad gali būti prašoma balsuoti, kad valstybių narių vyriausybių atstovai galėtų jį priimti. Nepasiekus vieningo susitarimo, šis projektas nebuvo priimtas.
11 2023 m. kovo 22 d. apeliantai gavo minėto posėdžio protokolą ir taip sužinojo, kad Projektas Nr. 15218/22 nebuvo priimtas.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis
12 Ieškiniu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. gegužės 19 d.) apeliantai pagal SESV 263 straipsnį pareiškė ieškinį dėl ginčijamo akto panaikinimo.
13 2023 m. spalio 26 d. Bendrasis Teismas, taikydamas savo Procedūros reglamento 126 straipsnį ir netęsdamas proceso, atmetė šį ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.
14 Skundžiamos nutarties 28 punkte Bendrasis Teismas visų pirma konstatavo, kad Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas Tarybos sprendimas, nepaisant to, kad buvo užbaigtos Šengeno vertinimo procedūros, galėjo egzistuoti ir todėl sukelti apeliantams privalomų teisinių pasekmių tik tuo atveju, jei būtų priimtas vieningai šios dalies antroje pastraipoje numatytomis sąlygomis.
15 Toliau Bendrasis Teismas, pirma, skundžiamos nutarties 29 punkte pažymėjo, kad, nepaisant Šengeno vertinimo procedūrų užbaigimo ir kelių Parlamento rezoliucijų priėmimo, balsavimas Taryboje dėl Projekto Nr. 15218/22 nebuvo vieningas, kaip to reikalaujama iš atitinkamų valstybių narių vyriausybių atstovų pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, ir, antra, šios nutarties 30 punkte nurodė, kad Stojimo akto 4 straipsnyje nenustatyta jokio termino, kuriam pasibaigus Taryba turėjo priimti sprendimą arba jis buvo laikomas priimtu.
16 Minėtos nutarties 31 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad šio straipsnio, kuriame aiškiai numatyta kelių etapų procedūra ir šiuo tikslu nenustatytas terminas, tekstui prieštarautų tai, kad dėl išankstinių etapų baigties Taryba prarastų įgaliojimus atitinkamų valstybių narių vyriausybių atstovams balsuojant vieningai priimti sprendimą, kaip jis suprantamas pagal minėtą straipsnį, todėl tame pačiame straipsnyje numatytas Tarybos sprendimas negali būti laikomas aktu, kuriuo tik patvirtinamas „techninių kriterijų“, nustatytų prieš Šengeno vertinimo procedūras, tenkinimas.
17 Be to, skundžiamos nutarties 32 punkte Bendrasis Teismas patikslino, kad Taryba visada gali dar kartą įtraukti Projektą Nr. 15218/22 į naujo posėdžio darbotvarkę arba Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė gali parengti naują Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje projektą.
18 Taigi tos nutarties 33 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą: kadangi balsavimas dėl Projekto Nr. 15218/22 nebuvo vieningas, kaip to reikalaujama, nebuvo priimta jokio Tarybos sprendimo, kaip tai suprantama pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, ir kad balsavimas, dėl kurio šis projektas nebuvo priimtas, savaime neprilygsta Tarybos atsisakymui vėliau priimti tokį sprendimą.
19 Taigi minėtos nutarties 34 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamas aktas negali būti laikomas aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.
Šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme
20 2023 m. lapkričio 30 d. pateiktu apeliaciniu skundu apeliantai prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą nutartį.
Dėl apeliacinio skundo
21 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį, jeigu visas apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtina arba akivaizdžiai nepagrįsta, šis eismas gali bet kuriuo metu, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, nuspręsti motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.
22 Šią nuostatą reikia taikyti šioje byloje.
23 Grįsdami apeliacinį skundą apeliantai nurodo tris pagrindus, grindžiamus, pirma, teisės klaida, nes nustatydamas, ar ginčijamas aktas sukelia teisinių pasekmių, Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į Sąjungos piliečių teisę laisvai judėti ir Sąjungai bei valstybėms narėms tenkančią pareigą sutikti su visapusišku Šengeno acquis nuostatų taikymu, kai tik įvykdomos Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje numatytos techninės sąlygos; antra, teisės klaida, nes ginčijamas aktas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, o trečiasis, pateiktas subsidiariai, – teisės klaida, nes akto nepriėmimas išimtinėmis aplinkybėmis gali būti aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.
Dėl pirmojo ir antrojo pagrindų
24 Pirmajame ir antrajame pagrinduose, kuriuos reikia nagrinėti kartu, apeliantai iš esmės teigia, kad skundžiamos nutarties 28 punkte padaryta klaida, nes Bendrasis Teismas ginčijamą aktą turėjo kvalifikuoti kaip „aktą, dėl kurio galima pareikšti ieškinį“, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.
25 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, siejamoje su šio straipsnio pirma pastraipa, numatytą ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų priimtų bet kokių nuostatų ir priemonių (neatsižvelgiant į jų formą), kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti įtakos fizinio ar juridinio asmens interesams, nes iš esmės pakeičiama jo teisinė padėtis. Siekiant nustatyti, ar aktas sukelia tokių pasekmių, todėl dėl jo gali būti pareikštas toks ieškinys, reikia remtis šio akto esme ir įvertinti šias pasekmes pagal objektyvius kriterijus, kaip antai minėto akto turinį, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos, įstaigos ar organo įgaliojimus (2024 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / BPV, C‑551/22 P, EU:C:2024:520, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
26 Kalbant apie ginčijamo akto priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios Sąjungos institucijos įgaliojimus, reikia pažymėti, kad Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje numatyti keli procedūriniai etapai ir kad tik įvykdžius visus šiuos etapus Rumunijoje gali būti visapusiškai taikomos Šengeno acquis nuostatos. Šie etapai apima patikrinimą, laikantis šioje srityje taikomų Šengeno vertinimo procedūrų, ar atitinkamoje valstybėje įvykdytos visoms atitinkamoms šio acquis dalims taikyti būtinos sąlygos, konsultavimąsi su Parlamentu (toliau kartu – techninės sąlygos) ir vieningo Tarybos sprendimo dėl visų minėto acquis nuostatų taikymo Rumunijoje priėmimą.
27 Be to, dėl ginčijamo akto turinio reikia konstatuoti, kad, kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamos nutarties 17 punkte, jį sudaro 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos TVR sudėties posėdyje konstatuotas faktas, kad nebuvo priimtas Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje projektas Nr. 15218/22, nes balsuojant dėl šio projekto valstybių narių vyriausybių atstovai nebuvo vieningi.
28 Atsižvelgiant į ginčijamo akto esmę, kaip tai tinkamai padarė Bendrasis Teismas, reikia atmesti apeliantų argumentus, kad balsuojant išreiškiama Tarybos pozicija dėl visapusiško Šengeno acquis taikymo nebuvimo, nes buvo sutarta, kad Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo mėn. ir kad tą dieną Taryba atidėjo šį balsavimą.
29 Iš tiesų, nors 2011 m. birželio 24 d. buvo sutarta, kad šis sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo mėn., tai neprilygsta Tarybos sprendimo priėmimui, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kuriam taikomos šios nutarties 26 punkte išvardytos sąlygos ir, be kita ko, procedūrinė sąlyga, t. y. vieningo balsavimo šioje institucijoje sąlyga.
30 Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamos nutarties 28 punkte nusprendė, kad Tarybos sprendimas, kaip jis suprantamas pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, nepaisant to, kad buvo užbaigtos Šengeno vertinimo procedūros, galėjo egzistuoti ir todėl sukelti apeliantams privalomų teisinių pasekmių, tik jeigu jis buvo priimtas vienbalsiai šioje nuostatoje numatytomis sąlygomis.
31 Šios išvados negali paneigti apeliantų argumentai, grindžiami 1971 m. kovo 31 d. Sprendimu Komisija / Taryba (22/70, EU:C:1971:32). Tiesa, tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad 1970 m. kovo 20 d. Tarybos svarstymas dėl derybų dėl Europos ekonominės bendrijos valstybių narių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo ir dėl šios sutarties sudarymo yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal EB 173 straipsnio pirmos pastraipos pirmą sakinį (dabar – SESV 263 straipsnio pirma pastraipa).
32 Vis dėlto byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas, Taryba per šią sesiją priėmė visas „išvadas“ dėl požiūrio, kurio turi laikytis valstybių narių vyriausybės lemiamose derybose dėl šio susitarimo. Teisingumo Teismas konstatavo, kad šio Tarybos svarstymo tikslas buvo nustatyti privalomas elgesio gaires tiek Sąjungos institucijoms, tiek valstybėms narėms ir kad Taryba priėmė nuostatas, kuriomis gali būti nukrypstama nuo Sutartyje numatytų derybų su trečiosiomis valstybėmis procedūrų, todėl minėtas svarstymas sukėlė privalomų teisinių pasekmių, neatsižvelgiant į jo pobūdį ar formą (šiuo klausimu žr. 1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija / Taryba, 22/70, EU:C:1971:32, 44 ir 53–55 punktus). Tačiau ginčijamas aktas nesukėlė tokių pasekmių.
33 Be to, priešingai, nei teigia apeliantai, Bendrajam Teismui neturėtų būti priekaištaujama dėl to, kad jis pagal analogiją taikė 2004 m. liepos 13 d. Sprendimą Komisija / Taryba (C‑27/04, EU:C:2004:436) skundžiamos nutarties 28 ir 34 punktuose; tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad, kai Taryboje balsuojant nesusidaro reikiama balsų dauguma, nepriimama jokio sprendimo, kaip tai suprantama pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis (dabar – SESV 126 straipsnio 8 ir 9 dalys), kad nėra jokios Bendrijos teisės nuostatos, nustatančios terminą, kuriam pasibaigus laikoma, kad priimtas numanomas sprendimas pagal šią nuostatą, ir apibrėžiančios šio sprendimo turinį, ir kad šioje nuostatoje numatytų aktų nepriėmimas negali būti laikomas aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnį (dabar – SESV 263 straipsnis) (2004 m. liepos 13 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑27/04, EU:C:2004:436, 31, 32 ir 34 punktai).
34 Iš tiesų, nors, kaip pažymi apeliantai, byloje, kurioje priimtas šis sprendimas, Teisingumo Teismas patikslino, kad tokiu atveju Europos Komisija galėjo pareikšti ieškinį dėl neveikimo, reikia priminti, kad, be Sąjungos institucijų, remiantis SESV 265 straipsnio pirma pastraipa, fizinis ar juridinis asmuo taip pat gali pareikšti ieškinį dėl neveikimo SESV 265 straipsnio trečioje pastraipoje numatytomis sąlygomis. Vis dėlto, pirma, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti, kad Taryba būtų buvusi paraginta imtis veiksmų šiuo atveju, ir, antra, Taryba vis dėlto turėtų veikti laikydamasi šios nutarties 26 punkte primintos vieningo balsavimo sąlygos.
35 Be to, dėl apeliantų teiginio, kad tariamo termino, kuriam pasibaigus Tarybos sprendimas turi būti arba, laikoma, buvo priimtas, nebuvimas nėra nei teisingas, nei reikšmingas, reikia pažymėti, kad jis grindžiamas klaidingu skundžiamos nutarties 30 punkto aiškinimu.
36 Iš tiesų, kaip matyti iš šios nutarties 29 punkto, Tarybos sprendimo, kaip jis suprantamas pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, priėmimui, be techninių sąlygų, taikoma procedūrinė sąlyga, t. y. vieningo balsavimo šioje institucijoje sąlyga.
37 Šiuo klausimu 2013 m. lapkričio 19 d. Sprendime Komisija / Taryba (C‑63/12, EU:C:2013:752) suformuota jurisprudencija, kuria remiasi apeliantai, šioje byloje neturi reikšmės. Byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, buvo ginčijamas Tarybos sprendimas, kuriuo ši institucija atmetė Komisijos reglamento pasiūlymą, pateiktą remiantis Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 3 straipsniu.
38 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Taryba ne atidėjo, bet atmetė šį pasiūlymą, kaip matyti iš šio sprendimo konstatuojamųjų dalių, ir taip užbaigė „įprastą“ kasmetinio atlyginimų ir pensijų tikslinimo procedūrą, numatytą šių nuostatų XI priedo 3 straipsnio 1 dalyje ir pradėtą remiantis šiuo 3 straipsniu, taip pat padarė išvadą, kad ginčijamu sprendimu siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių (2013 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑63/12, EU:C:2013:752, 32 ir 33 punktai).
39 Reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ginčijamu aktu neužbaigiama Šengeno vertinimo procedūra, kiek tai susiję su Rumunija, todėl jis nėra galutinis.
40 Be to, Bendrasis Teismas taip pat nepadarė klaidos, kai skundžiamos nutarties 32 punkte konstatavo, kad Taryba visada gali dar kartą įtraukti Projektą Nr. 15218/22 į naujo posėdžio darbotvarkę arba Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė gali parengti naują Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje projektą.
41 Antra, apeliantai tvirtina, kad nustatydamas, ar ginčijamas aktas sukelia teisinių pasekmių, Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti tiek į Sąjungos piliečių teisę laisvai judėti, tiek į Sąjungai ir valstybėms narėms tenkančią pareigą, kylančią iš lojalaus bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo principų, pritarti Šengeno acquis nuostatų visapusiškam taikymui Rumunijoje, kai tik įvykdomos Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje numatytos techninės sąlygos, o taip yra nagrinėjamu atveju.
42 Vis dėlto, pirma, kaip matyti iš šios nutarties 26 ir 29 punktų, niekas neleidžia manyti, kad priimant Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą turi būti įvykdytos tik šioje nuostatoje numatytos techninės sąlygos, o ne visi joje numatyti procedūriniai etapai, įskaitant Tarybos sprendimo priėmimą vieningai. Atvirkščiai, ši institucija turi laikytis šios vieningo balsavimo sąlygos.
43 Antra, dėl tariamo Rumunijos piliečių laisvo judėjimo Sąjungoje pažeidimo apeliaciniame skunde nėra jokios konkrečios informacijos, kuri leistų manyti, kad pateikti prieštaravimai susiję su Sąjungos teisės norma, kuri galėtų būti taikoma Rumunijai pagal Stojimo akto 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, siejamas su jo II priedu.
44 Be to, kalbant apie tariamą Rumunijos diskriminaciją, palyginti su Kroatijos Respublika, reikia konstatuoti, kad apeliantai nepaaiškina, kaip toks skirtingas požiūris, darant prielaidą, kad jis įrodytas, galėjo turėti įtakos Tarybos sprendimo priėmimui, kaip tai suprantama pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį.
45 Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamos nutarties 31 punkte nusprendė, kad Stojimo akto 4 straipsnyje numatytas Tarybos sprendimas negali būti laikomas aktu, kuriuo tik patvirtinamas iš anksto nustatytų ir šio straipsnio 2 dalyje numatytų „techninių kriterijų“ tenkinimas.
46 Trečia, dėl apeliantų argumento, kad net darant prielaidą, jog ginčijamas aktas yra tarpinis aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad dėl tarpinio akto, kuris sukelia savarankiškų teisinių pasekmių, galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, jeigu su šiuo aktu susijęs neteisėtumas negali būti panaikintas pareiškus ieškinį dėl galutinio sprendimo, kuriam parengti tas aktas yra skirtas (2022 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Picard / Komisija, C‑366/21 P, EU:C:2022:984, 110 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
47 Vadinasi, kai tarpinio akto teisėtumo ginčijimas pareiškiant tokį ieškinį negali ieškovui užtikrinti veiksmingos teisminės apsaugos nuo šio akto padarinių, turi būti galima pareikšti ieškinį dėl jo panaikinimo (2022 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Picard / Komisija, C‑366/21 P, EU:C:2022:984, 111 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
48 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad apeliantams nepavyko įrodyti, jog ginčijamas aktas jų padėčiai sukėlė savarankiškų teisinių pasekmių.
49 Taigi apeliacinio skundo pirmasis ir antrasis pagrindai turi būti atmesti.
Dėl trečiojo pagrindo
50 Galiausiai dėl subsidiariai pateikto apeliacinio skundo trečiojo pagrindo, pagal kurį institucijos tylėjimą galima ginčyti išimtinėmis aplinkybėmis, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog iš principo vien institucijos tylėjimas negali būti prilyginamas numanomam atsisakymui, nebent tai aiškiai numatyta Sąjungos teisės nuostatoje, ir negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis šis principas gali būti netaikomas taip, kad institucijos tylėjimas ar neveikimas išimtiniais atvejais galėtų būti laikomas numanomu sprendimu dėl atsisakymo (2004 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija / Greencore, C‑123/03 P, EU:C:2004:783, 45 punktas).
51 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, pirma, kad 2004 m. gruodžio 9 d. Sprendimas Komisija / Greencore (C‑123/03 P, EU:C:2004:783), kuriuo remiasi apeliantai, nesusijęs su klausimu dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje. Antra, priešingai, nei teigia apeliantai, ginčijamas aktas nėra nei Tarybos tylėjimas, nei neveikimas, t. y. numanomas sprendimas atsisakyti visapusiškai taikyti Šengeno acquis nuostatas Rumunijoje. Iš tiesų, nors, nesant vieningo balsavimo, šis aktas negali būti laikomas sprendimu, kaip jis suprantamas pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, tai yra ne paprastas tylėjimas ar neveikimas, bet aktas, kaip matyti iš šios nutarties 27 punkto, nepriimti Tarybos sprendimo dėl visapusiško Projekto Nr. 15218/22 taikymo, nedarant poveikio šios institucijos galimybei vėlesniame etape priimti tokį sprendimą pagal šią nuostatą. Bet kuriuo atveju apeliantai nenurodė tokių išimtinių aplinkybių, kaip tai suprantama pagal pirmesniame šios nutarties punkte nurodytą jurisprudenciją.
52 Taigi apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą reikia atmesti.
53 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54 Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliacinėje byloje pagal šio Procedūros reglamento 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.
55 Kadangi nagrinėjamu atveju ši nutartis priimta dar neįteikus apeliacinio skundo kitai proceso šaliai, taigi jai dar nepatyrus bylinėjimosi išlaidų, reikia nuspręsti, kad apeliantai padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nutaria:
1. Atmesti apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
2. Răzvan-Eugen Nicolescu, Exclusive Car Trading SRL ir Asociația pentru Energie Curată și Combaterea Schimbărilor Climatice padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.