2013 m. gegužės 7 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-255/13)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato M. Salvatorelli ir G. Palmieri

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2013 m. vasario 26 d. Komisijos sprendimą C(2013) 981 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) tiek, kiek jis susijęs su fiksuoto dydžio finansinėmis pataisomis, padarytomis atlikus tyrimus AC/2005/44, XC/2007/0107 ir XC/2007/030 (fiksuoto dydžio finansinės pataisos kompleksinės paramos 2005, 2006 ir 2007 paraiškų teikimo metais srityje už sumą, atitinkančią 48.095.235,86 euro), tyrimus FV/2007/315 ir FV/2007/355 (fiksuoto dydžio finansinės pataisos, susijusius su citrusinių vaisių perdirbimu 2005 - 2006 ir 2007 finansiniais metais už sumą, atitinkančią 17.913.976,32 euro), ir kurios susijusios su tyrimais FA/2008/64, FA/2008/103, FA/2009/064 ir FA/2009/104 (fiksuoto dydžio finansinės pataisos kriterijų pripažinimo 2007, 2008 ir 2009 finansiniais metais srityje už sumą, atitinkančią 6.354.112, 39 euro),

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas.

1.    Pirmas kaltinimas: Komisija atliko pataisas, nors direktyva nebuvo įgyvendinta arba buvo nepakankamai įgyvendinta, ir todėl galėjo būti pradėta pažeidimo procedūra.

2.    Antras kaltinimas: nemotyvuotai buvo neatsižvelgta į Italijos valdžios institucijų elgesį ir nelaikyta, jog būtina požiūrį pritaikyti prie ypač sudėtinga laikomos sistemos, jog svarbu paisyti ES teisės aktuose pateiktos nuorodos į pasirinkimą, kurį gali padaryti kiekviena valstybė narė, jog santykinai neaišku, kaip reikia aiškinti Bendrijos teisės aktus, ir todėl buvo pažeisti teisinio tikrumo, teisėtumo, proporcingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai.

3.    Trečias kaltinimas: visiškai neatsižvelgta į objektyvų įvairių mokėjimo agentūrų kontrolės sistemų buvimą.

4.    Ketvirtas kaltinimas: taikytas aukštas pataisų lygis, kuris atitinka 10% taikomų tik nepakankamos ir atsitiktinės kontrolės atvejais.

5.    Penktas kaltinimas: pažeistas motyvavimo principas.

6.    Be to, sprendimas ginčijamas remiantis Komisijos pateiktais atskirais specifiniais argumentais nagrinėjant aplinkybes pagal jos analizuotus dokumentus.

7.    Kiek tai susiję su fiksuoto dydžio pataisomis, susijusiomis su citrusinių vaisių perdirbimu atsižvelgiant į 2005, 2006 ir 2007 metus, sprendimas yra neteisėtas ir ginčijamas, nes jame nustatyta atsakomybė už sukčiavimą šiame sektoriuje valstybei narei neatlikus tinkamos kontrolės. Konkrečiai kalbant, reikia nurodyti, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad Italijos valstybei nepriskirtinas joks neveikimas ar veikimo stoka, kadangi sukčiavimas priskiriamas viešiesiems tarnautojams, kurie atlikę turimą atlikti kontrolę, turėjo patvirtinti, ar vykdyta veikla teisėta ir kokios turėjo būti sumokėtos įmokos; patvirtinimas negalėjo būti atliktas kitaip ir būti toks, kad būtų išvengta sukčiavimo, siekiant atskleisti minėtus baudžiamojo pobūdžio veiksmus.

8.    Kalbant apie fiksuoto dydžio pataisas akreditavimo kriterijų (ARBEA), susijusių su 2006, 2007 ir 2008 finansiniais metais, laikymosi srityje, kurios pagrįstos tariamais Italijos valstybei priskirtinais organizaciniais trūkumais, jos ginčijamos todėl, kad šiuo atveju buvo taikyti faktinių aplinkybių metu dar negaliojantys teisės aktai ir todėl, kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog Italijos valstybė tinkamu laiku ėmėsi būtinų taisomųjų priemonių.

____________