TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. kovo 11 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendrasis muitų tarifas – Kombinuotoji nomenklatūra – Tarifinis klasifikavimas – 8901 pozicija – Laivų korpusas – Laivyba jūroje – Laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams – Sąvoka“
Byloje C‑192/19
dėl 2019 m. vasario 12 d. Gerechtshof Amsterdam (Amsterdamo apeliacinis teismas, Nyderlandai) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2019 m. vasario 27 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Rensen Shipbuilding BV,
dalyvaujant
Inspecteur van de Belastingdienst / Douane district Rotterdam,
TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. G. Xuereb, teisėjai T. von Danwitz ir A. Kumin (pranešėjas),
generalinis advokatas G. Pitruzzella,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Rensen Shipbuilding BV, atstovaujamos advocaat B. J. B. Boersma,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Bulterman ir J. M. Hoogveld,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Caeiros, P. Vanden Heede ir M. Salyková,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priede (priėmus 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1031/2008 (OL L 291, 2008, p. 1) galiojanti redakcija) pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 89 skirsnio 1 papildomos pastabos išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Rensen Shipbuilding BV ir Inspecteur van de Belastingdienst / Douane district Rotterdam (Roterdamo apskrities mokesčių ir muitų inspektorius, Nyderlandai) ginčą dėl laivų korpuso tarifinio klasifikavimo.
Teisinis pagrindas
KN
3 Reglamentu Nr. 2658/87 nustatyta KN yra pagrįsta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema, kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba (vėliau tapusi Pasauline muitinių organizacija, PMO) ir kuri įtvirtinta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta Tarptautine konvencija dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos. Ši konvencija kartu su 1986 m. birželio 24 d. pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288).
4 Antroji KN dalis „Muitų sąrašas“ apima XVII skyrių, kuriame yra 89 skirsnis „Laivai, valtys ir plaukiantieji įrenginiai“.
5 KN 89 skirsnis apima 8901 poziciją, suformuluotą taip:
„8901 Kruizų laivai, ekskursijų laivai, keltai, krovininiai laivai, baržos ir panašios vandens transporto priemonės žmonėms arba kroviniams vežti.“
6 89 skirsnio 8901 pozicija apima šias subpozicijas:
<…> | <…> |
8901 20 | – Tanklaiviai: |
8901 20 10 | – – Jūrų |
8901 20 90 | – – Kiti |
<…> | <…> |
8901 90 | ‐ Kiti laivai kroviniams vežti ir kiti laivai žmonėms ir kroviniams vežti: |
8901 90 10 | – – Jūrų |
| – – Kiti: |
8901 90 91 | – – – Varomi nemechaniniu būdu |
8901 90 99 | – – – Varomi mechaniniu būdu |
<…> | <…> |
7 KN 89 skirsnio 1 pastaboje numatyta:
„Sumontuoti, nesumontuoti arba išardyti laivų korpusai, nebaigti statyti arba nesukomplektuoti laivai, taip pat nesumontuoti arba išardyti sukomplektuoti laivai turi būti klasifikuojami 8906 pozicijoje, jeigu jie neturi esminių tam tikros rūšies laivų požymių.“
8 Šio 89 skirsnio 1 papildomoje pastaboje numatyta:
„<…> 8901 20 10, 8901 90 10 <…> subpozicijoms turi būti priskiriami tik laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams ir kurių korpuso bendras ilgis (neįskaitant jokių išsikišančiųjų dalių) ne trumpesnis kaip 12 m. Tačiau žvejybos laivai ir gelbėjimo laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams, turi būti laikomi jūrų laivais nepriklausomai nuo jų ilgio.“
KN paaiškinimai
9 Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalį Europos Komisija priima KN paaiškinimus (toliau – KN paaiškinimai).
10 Kiek tai susiję su KN 89 skirsnio 1 pastaba, 2008 m. gegužės 30 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 133, 2008, p. 1) paskelbtuose KN paaiškinimuose numatyta:
„Sąvoka „laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams“ reiškia laivus, kurie dėl savo konstrukcijos arba įrangos, gali plaukti jūra net blogo oro sąlygomis (kai vėjo jėga pagal Boforto (Beaufort) skalę yra apie 7). Tokie laivai paprastai būna su vandens nepraleidžiančiais deniais ir orų pokyčiams atspariais denio antstatais.
<…>
Sąvoka „jūrų laivai“ reiškia laivus ir transporto priemones su oro pagalve, kurie tenkina pirmiau išvardytas sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar jie iš tikrųjų daugiausia naudojami pakrantės vandenyse, limanuose ar ežeruose ir t. t.
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
11 2009 m. rugsėjo mėn. ir gegužės mėn. Rensen Shipbuilding muitinėje deklaravo 27 laivų korpusus iš Kinijos, kuriuos priskyrė prie KN 8901 90 10 subpozicijos, taikomos laivams, skirtiems kroviniams jūra vežti.
12 2012 m. kovo mėn. atlikęs muitinės patikrinimą Roterdamo apskrities mokesčių ir muitų inspektorius, remdamasis tam tikrais komerciniais dokumentais ir sertifikatais, rastais tarp šios bendrovės apskaitos dokumentų, padarė išvadą, kad deklaruotos prekės turi būti laikomos laivų, skirtų ne jūrų laivybai, bet laivybai vidaus vandenyse, korpusais. Taigi šie laivų korpusai buvo atitinkamai priskirti prie KN 8901 20 90 subpozicijos kaip tanklaiviai, išskyrus jūrų laivus, ir prie KN 8901 90 91 ir 8901 90 99 subpozicijos kaip kiti laivai kroviniams vežti ir kiti laivai žmonėms ir kroviniams vežti, varomi mechaniniu arba nemechaniniu būdu, išskyrus jūrų laivus. Todėl 2012 m. balandžio 27 d. suinteresuotajam asmeniui buvo pateiktas nurodymas dėl mokėjimo.
13 Nagrinėdamas bylą Gerechtshof Amsterdam (Amsterdamo apeliacinis teismas, Nyderlandai) 2015 m. birželio 11 d. sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo Rensen Shipbuilding pareikštas ieškinys pripažintas nepagrįstu.
14 2017 m. birželio 30 d. sprendimu Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) panaikino minėtą Gerechtshof Amsterdam (Amsterdamo apeliacinis teismas) sprendimą.
15 Kadangi ši byla iš naujo nagrinėjama pastarajame teisme, jis patikslina, kad šiame proceso etape ginčas yra susijęs tik su klausimu, ar atitinkamus laivų korpusus reikia priskirti prie jūrų laivų (KN 8901 20 10 ir 8901 90 10 subpozicijos) ar ne prie jūrų laivų (KN 8901 20 90, 8901 90 91 ir 8901 90 99 subpozicijos). Nagrinėjamu atveju šie laivų korpusai gali būti priskirti prie atitinkamai pastarųjų trijų subpozicijų dėl to, kad jie gali būti naudojami kaip laivų, skirtų plaukioti vidaus vandenyse, korpusai. Jei būtų nustatyta, kad minėti laivų korpusai gali būti naudojami kaip laivų, skirtų jūrų laivybai, korpusai, jie turėtų būti taip klasifikuojami.
16 Šio teismo nuomone, nors aišku, kad atitinkami laivų korpusai negali būti naudojami kaip laivų, kurie, būdami visiškai pakrauti, gali perplaukti vandenynus blogo oro sąlygomis, korpusai, šalys pagrindinėje byloje nesutaria dėl atstumo, kurį turi galėti nuplaukti laivas, kad jį būtų galima laikyti jūrų laivu. Šiuo klausimu Rensen Shipbuilding iš esmės teigė, kad atitinkami laivų korpusai gali būti tokių laivų korpusai, nes pabaigus juos rinkti, jie galėtų plaukti jūra. Iš tiesų, remiantis ekspertų išvadomis, laivai, kurių toks korpuso dydis, turi galėti nuplaukti maždaug 21 jūrmylę (apie 38 kilometrus) nuo pakrantės blogo oro sąlygomis.
17 Kadangi KN 89 skirsnio 1 papildomoje pastaboje numatyta, kad prie KN 8901 20 10 ir 8901 90 10 subpozicijų, be kita ko, priskiriami tik laivai, priskirtini prie „jūrų laivų“, Gerechtshof Amsterdam (Amsterdamo apeliacinis teismas) siekia sužinoti, kaip reikia suprasti šią sąvoką. Šiomis aplinkybėmis jis pažymi, kad remiantis Komisijos paaiškinimo, susijusio su minėta papildoma pastaba, tekstu galima daryti išvadą, jog „jūrų“ sąvoka neapima pakrančių vandenų, upių žiočių ir ežerų. Vis dėlto nesant sąvokos „pakrančių vandenys“ apibrėžties, atstumas, kurį turi nuplaukti laivas, kad būtų „jūroje“, visada buvo netikslus.
18 Šis teismas priduria, kad atsižvelgiant į minėtą Komisijos paaiškinimą, pagal kurį „sąvoka „laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams“ reiškia laivus, kurie dėl savo konstrukcijos arba įrangos, gali plaukti jūra net blogo oro sąlygomis (kai vėjo jėga pagal Boforto (Beaufort) skalę yra apie 7)“, gali būti manoma, kad svarbus ne atstumas tarp laivo ir pakrantės, o tik galimybė, kad laivas nenuskęs jūroje blogo oro sąlygomis. Vis dėlto nutolimas nuo pakrantės sustiprina blogo oro sąlygų poveikį, visų pirma dėl didėjančio bangų aukščio. Be to, net jei nebūtų atsižvelgta į sąvoką „jūrų“ ir jei reikėtų tik patikrinti, ar laivas, atsižvelgiant į jo konstrukciją ir įrangą, gali plaukti jūra, kai vėjo jėga pagal Boforto skalę yra apie 7, svarbu žinoti, kaip toli nutolęs nuo pakrantės laivas turi galėti plaukti tokiomis aplinkybėmis, kad būtų galima jį laikyti „jūrų laivu“, kaip tai suprantama pagal KN 89 skirsnį.
19 Šiomis aplinkybėmis Gerechtshof Amsterdam (Amsterdamo apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylą ir Teisingumo Teismui pateikti šį prejudicinį klausimą:
„[KN] 89 skirsnio 1 papildomoje pastaboje nustatyta, kad (be kitų) prie KN 8901 20 10 ir 8901 90 10 subpozicijų („jūrų laivai“) priskiriami tik laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams. Kaip šiomis aplinkybėmis turi būti suprantama sąvoka „priskirtini jūrų laivams“?“
Dėl prejudicinio klausimo
20 Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagrindinė byla susijusi su tuo, ar atitinkamus laivų korpusus reikia priskirti prie KN subpozicijų, susijusių su „jūrų“ laivais, t. y. atsižvelgiant į šių laivų korpusų pobūdį, prie 8901 20 10 ir 8901 90 10 subpozicijų, ar prie subpozicijų, taikomų „kitiems“ laivams, t. y. 8901 20 90, 8901 90 91 ir 8901 90 99.
21 Pirma, reikia priminti, kad pagal KN 89 skirsnio 1 pastabą, kai nėra abejonių dėl laivų, su kuriais susiję laivų korpusai, tipo, šie korpusai klasifikuojami priskiriant prie šiems laivams taikomų subpozicijų.
22 Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių objektyvius požymius ir savybes, išvardytus KN pozicijos aprašyme ir skyrių ar skirsnių pastabose (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Amoena, C‑677/18, EU:C:2019:1142, 40 punktas ir nurodyta jurisprudencija).
23 Šiuos objektyvius prekių požymius ir savybes turi būti įmanoma patikrinti atliekant muitinės formalumus (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Amoena, C‑677/18, EU:C:2019:1142, 41 punktas ir nurodyta jurisprudencija).
24 Taigi, kaip pažymėjo Komisija, nesant papildomos faktinės informacijos apie pagrindinėje byloje nagrinėjamų laivų korpusus, reikia remtis principu, kad nagrinėjamu atveju objektyvūs požymiai ir savybės, kuriomis remiantis šie korpusai turi būti priskirti arba prie KN 8901 20 subpozicijos kaip tanklaiviai, arba prie KN 8901 90 subpozicijos kaip kiti laivai kroviniams vežti ir kiti laivai žmonėms ir kroviniams vežti, jau buvo jų išleidimo momentu ir kad todėl šie korpusai nėra tokie patys; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
25 Tai turint omenyje primintina, kad iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, jog pagal nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, įtvirtintą SESV 267 straipsnyje, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti šio nagrinėjamą ginčą. Atsižvelgiant į tai Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Aramex Nederland, C‑145/16, EU:C:2017:130, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
26 Šiuo klausimu iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės negali būti laivų, kurie, būdami visiškai pakrauti, gali perplaukti vandenynus blogo oro sąlygomis, korpusai. Vis dėlto remiantis Rensen Shipbuilding pateiktomis ekspertų išvadomis laivai, kurių išmatavimai yra kaip atitinkamų prekių, turėtų galėti plaukti maždaug 21 jūrmylę nuo pakrantės blogo oro sąlygomis.
27 Taigi, siekiant išspręsti nagrinėjamą ginčą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui yra svarbu išsiaiškinti, ar į KN 89 skirsnio 1 papildomoje pastaboje pateiktą sąvoką „laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams“ patenka laivai, kurie gali plaukti maždaug 21 jūrmylę nuo pakrantės blogo oro sąlygomis.
28 Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia priminti, kad iš šios papildomos pastabos matyti, jog prie jūrų laivų subpozicijų priskiriami tik tie laivai, pirma, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams ir, antra, kurių korpuso bendras ilgis (neįskaitant jokių išsikišančiųjų dalių) ne trumpesnis kaip 12 m, tačiau šiuo atveju ši antroji sąlyga nėra reikšminga.
29 Kalbant apie šios papildomos pastabos formuluotę, žodžių „pagal savo konstrukciją priskirtini“ vartojimas reiškia, kad lemiamą reikšmę turi atitinkamo laivo konstrukcija, o ne naudojimas. Taigi „laivas“, kaip jis suprantamas pagal tą pačią papildomą pastabą, yra laivas, kuris dėl savo konstrukcijai būdingų savybių gali būti „priskirtinas jūrų laivams“, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų naudojamas kaip toks.
30 Konkrečiai kalbant apie žodžių junginį „priskirtini jūrų laivams“, KN 89 skirsnio 1 papildomos pastabos kalbinės versijos skiriasi. Iš tiesų, be kita ko, versijose prancūzų (tenir la haute mer) ir nyderlandų kalba (vaart in volle zee) daroma nuoroda į „atvirąją jūrą“, o versijose vokiečių (seetüchtig) ir anglų kalba (sea-going) tiesiog daroma nuoroda į „jūrą“.
31 Nepaisant šių skirtumų, remiantis visomis KN 89 skirsnio 1 papildomos pastabos kalbinėmis versijomis galima daryti išvadą, jog tam, kad laivai galėtų būti laikomi patenkančiais į šios nuostatos taikymo sritį, jie turi galėti plaukioti jūroje apskritai, nesvarbu, kur, įskaitant atvirąją jūrą.
32 Vis dėlto laivas, kuris dėl savo konstrukcijai būdingų savybių gali plaukioti tik konkrečioje zonoje, nustatytoje palei pakrantę, negali būti laikomas pagal savo konstrukciją „priskirtinu jūrų laivams“.
33 Šį aiškinimą patvirtina KN 89 skirsnio struktūra, nes šiame skirsnyje yra specialios subpozicijos, atitinkančios „jūrų“ laivus ir „kitus“ laivus, o pastarosios subpozicijos a contrario susijusios ne su jūrų laivais, t. y. su laisvais, skirtais plaukioti vidaus vandenyse, pavyzdžiui, upių ir ežerų laivais.
34 Vis dėlto, kaip pažymėjo Nyderlandų vyriausybė, skirtumas tarp jūrų laivų ir vidaus vandenų laivų netektų prasmės, jei visi vidaus vandenų laivai turėtų būti laikomi jūrų laivais dėl to, kad jie techniškai gali nuplaukti kelias jūrmyles pakrantėje.
35 Šį aiškinimą taip pat pagrindžia KN paaiškinimai, kurie, nors ir nėra teisiškai privalomi, iš tiesų yra svarbi pagalbinė priemonė, padedanti aiškinti įvairių tarifinių pozicijų apimtis (žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. TDK-Lambda Germany, C‑559/18, EU:C:2019:667, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Iš tiesų iš KN 89 skirsnio 1 papildomos pastabos paaiškinimų matyti, kad sąvoka „laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams“ reiškia laivus, „kurie dėl savo konstrukcijos arba įrangos gali plaukti jūra net blogo oro sąlygomis (kai vėjo jėga pagal Boforto (Beaufort) skalę yra apie 7)“. Žinoma, dėl to, kad šiuose paaiškinimuose daroma nuoroda į gebėjimą plaukti „jūroje“, galimas aiškinimas, jog pakanka, kad aptariamas laivas galėtų plaukioti bet kur jūroje, nors ir tik netoli pakrantės. Taigi, jeigu būtų buvę siekiama tokio aiškinimo minėtuose paaiškinimuose, nebūtų reikėję tuose pačiuose paaiškinimuose pridurti, kad „laivais, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams“, yra laikomi tie laivai, kurie tenkina pirma išvardytas sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar jie iš tikrųjų daugiausia naudojami pakrantės vandenyse, limanuose ar ežeruose.
37 Iš to išplaukia, kad laivai, kurie gali nuplaukti tik kelias jūrmyles nuo pakrantės blogo oro sąlygomis, negali būti laikomi „laivais, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams“, kaip tai suprantama pagal KN 89 skirsnio 1 papildomą pastabą, todėl nepatenka į subpozicijas, susijusias su „jūrų“ laivais.
38 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad KN 89 skirsnio 1 papildoma pastaba turi būti aiškinama taip, kad šioje papildomoje pastaboje esanti sąvoka „laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams“ neapima laivų, kurie dėl savo konstrukcijai būdingų savybių gali nuplaukti tik apie 21 jūrmylę nuo pakrantės blogo oro sąlygomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:
1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede (priėmus 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1031/2008 galiojanti redakcija) pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros 89 skirsnio 1 papildoma pastaba turi būti aiškinama taip, kad šioje papildomoje pastaboje esanti sąvoka „laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams“ neapima laivų, kurie dėl savo konstrukcijai būdingų savybių gali nuplaukti tik apie 21 jūrmylę nuo pakrantės blogo oro sąlygomis.
Parašai.