Language of document : ECLI:EU:C:2022:513

TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. birželio 30 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 1999/70/CE – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – 4 punkto 1 dalis – Nediskriminavimo principas – Neatsižvelgimas į laikinojo tarnautojo, kuris tapo karjeros tarnautoju, dirbtą darbą tam, kad būtų konsoliduotas individualus pareigų lygis – Šio darbo prilyginimas karjeros tarnautojo dirbamam darbui – Sąvoka „objektyvios priežastys“ – Atsižvelgimas į darbo laikotarpį karjeros tarnautojo statuso įgijimo tikslais – Nacionalinės teisės aktuose numatyta karjeros tarnautojų vertikalios karjeros struktūra“

Byloje C‑192/21

dėl Tribunal Superior de Justicia de Castilla y León (Kastilijos ir Leono aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) 2021 m. vasario 9 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2021 m. kovo 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

D. Clemente

prieš

Comunidad de Castilla y León (Dirección General de la Función Pública)

TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. Passer, teisėjai F. Biltgen (pranešėjas) ir M. L. Arastey Sahún,

generalinis advokatas J. Richard de la Tour,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        D. Clemente, atstovaujamo abogados M. Pérez Rodríguez ir F. J. Viejo Carnicero,

–        Comunidad de Castilla y León (Dirección General de la Función Pública), atstovaujamos letrada D. Vélez Berzosa,

–        Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos J. Rodríguez de la Rúa Puig,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato E. De Bonis,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos D. Recchia ir N. Ruiz García,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Bendrasis susitarimas), esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368) priede, 4 punkto 1 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant apelianto pagrindinėje byloje, kuriam prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priskyrė fiktyvią pavardę „D. Clemente“, ir Comunidad de Castilla y León (Dirección General de la Función Pública) (Kastilijos ir Leono autonominė sritis (Valstybės tarnybos generalinis direktoratas), Ispanija) (toliau – autonominė sritis) ginčą dėl pastarosios atsisakymo konsoliduoti individualų pareigų lygį, kuris buvo suteiktas apeliantui pagrindinėje byloje, kaip laikinajam tarnautojui, prieš tai, kai jis buvo paskirtas karjeros tarnautoju.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Pagal Bendrojo susitarimo 1 punkto a papunktį šio susitarimo tikslas, be kita ko, yra pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą.

4        Pagal Bendrojo susitarimo 2 punkto 1 dalį šis susitarimas taikomas pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių darbo sutartį arba darbo santykius apibrėžia kiekvienos valstybės narės teisė, kolektyvinės sutartys ar praktika.

5        Bendrojo susitarimo 3 punkte „Apibrėžimai“ nustatyta:

„1.      Šiame susitarime „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“ – tai asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, tiesiogiai sudarytą tarp darbdavio ir darbuotojo, arba palaikantis tiesioginius darbo santykius su darbdaviu, kai darbo sutarties ar santykių pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena, konkrečios užduoties įvykdymas ar konkretus įvykis.

2.      Šiame susitarime „panašus nuolatinis darbuotojas“ – tai toje pačioje įmonėje dirbantis darbuotojas, kuris sudarė neterminuotą darbo sutartį arba palaiko neterminuotus darbo santykius ir atlieka tą patį ar panašų darbą (profesines pareigas), tinkamai atsižvelgiant į jo kvalifikaciją ar įgūdžius. <…>“

6        Bendrojo susitarimo 4 punkto „Nediskriminavimo principas“ 1 dalyje numatyta:

„Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent ši nevienoda traktuotė yra objektyviai pagrįsta [šis skirtingas požiūris yra objektyviai pagrįstas].“

 Ispanijos teisė

7        2005 m. gegužės 24 d. Ley 7/2005 de la Función Pública de Castilla y León (Kastilijos ir Leono autonominės srities valstybės tarnybos įstatymas Nr. 7/2005) (BOE, Nr. 162, 2005 m. liepos 8 d., p. 24200) 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Karjeros tarnautojas, neatsižvelgiant į jo užimamas pareigas, turi teisę gauti bent jau pareiginę išmoką, susijusią su jo individualų pareigų lygį atitinkančio lygio pareigomis.“

8        2018 m. birželio 7 d. Decreto 17/2018 por el que se regula la consolidación, convalidación y conservación del grado personal (Dekretas Nr. 17/2018, kuriuo reglamentuojamas individualaus pareigų lygio konsolidavimas, patvirtinimas ir išsaugojimas) (BOCyL, Nr. 113, 2018 m. birželio 13 d., toliau – Dekretas Nr. 17/2018), kuris, remiantis jo 2 straipsniu, taikomas Kastilijos ir Leono autonominės srities karjeros tarnautojams, 3 straipsnyje nustatyta:

„1.      Tam, kad individualus pareigų lygis būtų konsoliduotas, turi būti įvykdytos šios sąlygos:

a)      turi būti paskiriama į nuolatines pareigas, išskyrus administracinės profesinės karjeros pradinį lygį;

b)      turi būti faktiškai užimamos vienos ar kelios atitinkamo lygio pareigos.

2.      Šios dvi sąlygos turi būti įvykdytos laikantis toliau pateiktose nuostatose aprašytos tvarkos.“

9        Šio dekreto 4 straipsnyje nustatyta:

„1.      Tam, kad individualus pareigų lygis būtų konsoliduotas, reikia, kad asmuo būtų paskirtas į nuolatines pareigas, kurių lygis yra toks pat arba aukštesnis už konsoliduotiną pareigų lygį.

2.      Vis dėlto administracinė profesinė karjera prasideda nuo pradinio lygio, atitinkančio karjeros tarnautojui po to, kai jis laimėjo atitinkamą atrankos procedūrą, priskirtas pareigas, neatsižvelgiant į paskyrimo į šias pareigas tvarką, išskyrus atvejus, kai savanoriškai pateiktas prašymas konsoliduoti žemesnį lygį.“

10      Šio dekreto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Individualaus pareigų lygio konsolidavimas priklauso nuo to, ar laikinai arba nuolatos buvo eitos vienos ar kelios pareigos, kurių lygis yra tas pats arba aukštesnis nei konsoliduotinas lygis nepertraukiamu dvejų metų laikotarpiu ar iš viso trejų metų laikotarpiu, jeigu buvo pertrauka. Kai yra abi aplinkybės, pareigų lygio konsolidavimas nustatomas tą dieną, kuri yra palankiausia karjeros tarnautojui.“

11      To paties dekreto 6 straipsnis suformuluotas taip:

„1.      Konsoliduotinas lygis gali būti aukštesnis už jau įgytą individualų pareigų lygį ne daugiau kaip dviem lygiais, tačiau jokiu būdu negali viršyti pareigų, į kurias paskirta visam laikui, lygio, taip pat lygiui, atitinkančiam profesinės klasifikacijos, kuriai priklauso minėtos pareigos, pogrupį ar grupę, priskirto intervalo.

2.      Laikino darbo einant pareigas trukmė – nesvarbu, ar tai būtų delegavimas, ar laikinas paskyrimas – pareigų lygio konsolidavimo tikslais įskaičiuojama tik tuo atveju, jeigu laikinai užimamų pareigų lygis yra toks pat ar aukštesnis nei konsoliduotinas lygis.

3.      Naujo individualaus pareigų lygio įgijimas siejamas su minimalaus dvejų metų laikotarpio, skaičiuojamo nuo ankstesnio pareigų lygio konsolidavimo dienos, pasibaigimu.

4.      Darbo laikotarpiai apskaičiuojami chronologiškai ir konsolidavimo tikslais yra apskaitomi tik vieną kartą.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12      Laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės 28 d. iki 2008 m. sausio 21 d. apeliantas pagrindinėje byloje, kaip laikinasis tarnautojas, kuris buvo paskirtas vieną kartą, ėjo autonominės srities veterinarijos gydytojo koordinatoriaus pareigas. Šias pareigas ėjusiam apeliantui pagrindinėje byloje, taikant šioje autonominėje srityje galiojančią valstybės tarnybos pareigybių klasifikaciją, pagal kurią visos pareigos klasifikuojamos pagal lygius intervale nuo 1 iki 30, buvo priskirtas 24 individualus pareigų lygis.

13      2006 m. kovo 7 d. įsakymu, priimtu vykstant procedūrai, per kurią siekta laikinai dirbančiuosius įdarbinti visam laikui ir užtikrinti sveikatos sistemos darbuotojų darbo vietų stabilumą, buvo paskelbta apie atrankos testus, siekiant autonominėje srityje įdarbinti aukštesnio universitetinio lygio techninius darbuotojus, ypač kiek tai susiję su „sveikatos“ (veterinarijos gydytojų) specialybe. Tame įsakyme buvo numatyta, kad darbas, kurį dirba minėti laikinieji tarnautojai, yra vertinamas 0,25 balo už visą darbo mėnesį, bet ne daugiau kaip 40 balų.

14      Apeliantas pagrindinėje byloje sėkmingai dalyvavo minėtuose testuose ir 2015 m. lapkričio 10 d. nuo 2008 m. sausio 22 d. buvo paskirtas į nuolatines pareigas; jam priskirtas 22 individualus pareigų lygis.

15      2019 m. kovo 18 d. raštu apeliantas pagrindinėje byloje paprašė autonominės srities konsoliduoti 24 individualų pareigų lygį, argumentuodamas tuo, kad šį lygį atitinkančias pareigas jis ėjo kaip laikinasis tarnautojas.

16      Autonominė sritis atmetė šį prašymą, motyvuodama tuo, kad pareigų, kuriose asmuo dirbo kaip laikinasis tarnautojas ar ne nuolat, lygis negali būti konsoliduotas ir kad nuolatinės pareigos, į kurias buvo paskirtas apeliantas pagrindinėje byloje, atitinka žemesnį nei prašomas lygį.

17      Apeliantas pagrindinėje byloje pateikė skundą kompetentingam pirmosios instancijos teismui; tas teismas nusprendė, kad apeliantas gali pretenduoti tik į 22 individualų pareigų lygį, atitinkantį nuolatines pareigas, į kurias jis buvo paskirtas karjeros tarnautoju.

18      Gavęs apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas – Tribunal Superior de Justicia de Castilla y León (Kastilijos ir Leono aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) – pažymi, kad 24 individualaus pareigų lygio konsolidavimas reikštų, kad apeliantas pagrindinėje byloje būtų paaukštintas į aukštesnį lygį nei 22 lygis, atitinkantis pareigas, į kurias jis buvo paskirtas visam laikui, ir taip būtų pažeistos Dekreto Nr. 17/2018 3 ir 4 straipsniuose numatytos pareigų lygio konsolidavimo sąlygos.

19      Dėl autonominės srities atsisakymo konsoliduoti apeliantui pagrindinėje byloje 24 individualų pareigų lygį, atitinkantį pareigas, kurias jis užėmė kaip laikinasis tarnautojas, suderinamumo su Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, dėl šioje nuostatoje vartojamos sąvokos „panašus nuolatinis darbuotojas“. Šiuo klausimu jis pažymi, kad apelianto pagrindinėje byloje situacija, kai jis buvo laikinasis tarnautojas, buvo tokia pati kaip ir tas pačias pareigas einančio karjeros tarnautojo, kiek tai susiję su funkcijomis, reikalaujamu diplomu, darbo tvarka, vieta ir kitomis darbo sąlygomis, todėl individualaus pareigų lygio konsolidavimo atžvilgiu tai yra iš principo panašūs darbuotojai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu nurodo 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimą 1592/2018 (EU:TS:2018:3744), kuriame Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija), remdamasis, be kita ko, 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimu Rosado Santana (C‑177/10, EU:C:2011:557), nusprendė, kad, atsižvelgiant į laikinųjų tarnautojų ir karjeros tarnautojų situacijų panašumą, į laikinųjų tarnautojų dirbtą darbą galima atsižvelgti individualaus pareigų lygio konsolidavimo tikslais.

20      Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, viena vertus, apeliantas pagrindinėje byloje prašo ne to, kad jam, kaip karjeros tarnautojui, tą dieną, kai buvo įdarbintas laikinuoju tarnautoju, atgaline data būtų pripažinta teisė į tai, kad būtų konsoliduotas 24 individualus pareigų lygis, bet to, kad skiriant jį karjeros tarnautoju būtų atsižvelgta į jo, kaip laikinojo tarnautojo, anksčiau dirbtą darbą tam, kad būtų konsoliduotas 24 individualus pareigų lygis. Kita vertus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad karjeros tarnautojas, kuris laikinai (visų pirma delegavimo atveju) eina aukštesnio lygio pareigas, turi teisę išlaikyti ne šias pareigas atitinkantį lygį, o pareigas, į kurias jis buvo paskirtas visam laikui, atitinkantį lygį. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, ar pagrindinėje byloje susiklosčiusios situacijos yra panašios, ir jis klausia, ar sąvoka „panašus nuolatinis darbuotojas“ turi būti aiškinama taip, kad ji susijusi tik su santykių su autonomine sritimi pobūdžiu, t. y. atsižvelgiant į tai, ar tai yra karjeros tarnautojas, ar laikinasis tarnautojas, ir ar taip pat reikia atsižvelgti į karjeros tarnautojo užimamų pareigų galutinį ar laikinąjį pobūdį.

21      Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo dvi „objektyvias priežastis“, kaip jos suprantamos pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, kurios gali pateisinti tai, kad neatsižvelgiama į laikinojo tarnautojo dirbtą darbą tam, kad būtų konsoliduotas individualus pareigų lygis po jo paskyrimo karjeros tarnautoju. Viena vertus, kadangi į šį darbą buvo atsižvelgta per atrankos procedūrą siekiant įgyti karjeros tarnautojo statusą, atsižvelgimas į jį pareigų lygio konsolidavimo tikslais reikštų dvigubą vertinimą, dėl kurio asmenims, esantiems tokioje situacijoje, kaip apeliantas pagrindinėje byloje, būtų taikomas palankesnis požiūris nei karjeros tarnautojams, kurie nebuvo laikinieji tarnautojai.

22      Kita vertus, karjeros tarnautojams vertikalioji profesinė karjera, taigi, ir lygių, kuriuos reikia konsoliduoti, įgijimas yra laipsniški, o tai yra pačios administracinės struktūros pasekmė ir ja siekiama motyvuoti karjeros tarnautojus bei pagerinti jų darbo atlikimą. Tačiau laikinieji tarnautojai nepriklauso jokiai kategorijai ir nepriskiriami prie jokios grupės, nes skiriami tam, kad užimtų laisvas darbo vietas įvairiose kategorijose ir grupėse, atsižvelgiant į poreikius, ir neina pareigų neribotą laiką. Pareigų lygio, atitinkančio pareigas, kurias užima laikinasis tarnautojas, konsolidavimas galėtų lemti „šuolius“ ir „paaukštinimus“ karjeros tarnautojo vertikaliojoje profesinėje karjeroje, nesilaikant kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o tai iškreiptų šios karjeros struktūrą.

23      Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nors Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) praeityje yra nusprendęs, kad individualaus pareigų lygio konsolidavimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu pareigos užimamos visam laikui, vertindamas jo svarbą valstybės tarnybos struktūroje šio sprendimo 19 punkte nurodytame sprendime jis taikė Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, neatsižvelgdamas į tai, ar pareigos užimamos visam laikui. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo Ustariz Aróstegui (C‑72/18, EU:C:2019:516) 47 ir 50 punktuose dėl karjeros tarnautojams, o ne laikiniesiems tarnautojams, mokamo darbo užmokesčio priedo Teisingumo Teismas atskyrė skirtingą požiūrį, grindžiamą vien darbo stažu, nuo skirtingo požiūrio, grindžiamo priskyrimu prie aukštesnio lygio, ir leido suprasti, kad pastarasis skirtingas požiūris gali būti pateisinamas kitais veiksniais, kurie papildo vien atitinkamų pareigų ėjimo trukmę.

24      Šiomis aplinkybėmis Tribunal Superior de Justicia de Castilla y León (Kastilijos ir Leono aukštesnysis teisingumo teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Bendrojo susitarimo <…> 4 punkto 1 dalyje vartojama sąvoka „panašus nuolatinis darbuotojas“ turi būti aiškinama taip, kad individualaus pareigų lygio konsolidavimo tikslais karjeros tarnautojo, kuris prieš įgydamas šį statusą dirbo laikinuoju tarnautoju, darbas turi būti prilyginamas kito karjeros tarnautojo darbui?

2.      Ar Bendrojo susitarimo <…> 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tiek aplinkybė, jog darbo dirbant laikinuoju tarnautoju laikotarpis jau buvo įvertintas ir į jį buvo atsižvelgta siekiant įgyti karjeros tarnautojo statusą, tiek nacionalinės teisės aktuose numatyta karjeros tarnautojų vertikaliosios profesinės karjeros struktūra yra objektyvios priežastys, pateisinančios tai, kad į karjeros tarnautojo darbą, kurį jis prieš įgydamas šį statusą dirbo kaip laikinasis tarnautojas, individualaus pareigų lygio konsolidavimo tikslais neturi būti atsižvelgiama?“

 Dėl prejudicinių klausimų

25      Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 daliai prieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią individualaus pareigų lygio konsolidavimo tikslais neatsižvelgiama į darbą, kurį karjeros tarnautojas dirbo kaip laikinasis tarnautojas, prieš įgydamas karjeros tarnautojo statusą.

26      Pirmiausia reikia priminti, kad Direktyva 1999/70 ir Bendrasis susitarimas taikomi visiems atlygintinį darbą dirbantiems darbuotojams, esant juos su darbdaviais siejantiems terminuotiems darbo santykiams (2018 m. kovo 22 d. Nutarties Centeno Meléndez, C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

27      Taigi Bendrajame susitarime nurodyti reikalavimai taikytini terminuotoms darbo sutartims, sudarytoms su viešojo sektoriaus institucijomis ir kitais subjektais, ir terminuotiems darbo santykiams (2018 m. kovo 22 d. Nutarties Centeno Meléndez, C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28      Nagrinėjamu atveju yra aišku, kad apeliantas pagrindinėje byloje, ilgiau nei šešerius metus buvęs autonominės srities laikinuoju tarnautoju, buvo laikomas „pagal terminuotą sutartį dirbančiu darbuotoju“, kaip tai suprantama pagal Bendrąjį susitarimą.

29      Toliau reikia priminti, kad pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį draudžiama, kiek tai susiję su darbo sąlygomis, mažiau palankiai vertinti terminuotai dirbančius darbuotojus nei panašius neterminuotai dirbančius darbuotojus vien dėl to, kad jie dirba terminuotai, nebent skirtingas požiūris būtų objektyviai pagrįstas.

30      Šiuo klausimu svarbu pažymėti: nors pagal Bendrojo susitarimo 2 punkto 1 dalį šis susitarimas taikomas pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams, kaip jie apibrėžti Bendrojo susitarimo 3 punkte, tai, kad apeliantas pagrindinėje byloje vėliau įgijo karjeros tarnautojo – taigi nuolatinio darbuotojo – statusą, netrukdo jam remtis Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje įtvirtintu nediskriminavimo principu, jeigu jis kelia klausimą dėl skirtingo požiūrio jo pareigų lygio konsolidavimo tikslais, kiek tai susiję su atsižvelgimu į darbą, kurį dirbo kaip laikinasis tarnautojas prieš jį paskiriant karjeros tarnautoju (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 18 d. Sprendimo Valenza ir kt., C‑302/11–C‑305/11, EU:C:2012:646, 34 ir 35 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

31      Be to, reikia konstatuoti, kad, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, individualaus pareigų lygio, su kuriuo susiję pagrindinėje byloje aptariami teisės aktai, konsolidavimas yra „darbo sąlyga“, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, o lemiamas kriterijus nustatant, ar priemonė patenka į šią sąvoką, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją yra būtent susijęs su darbu, t. y. darbuotojo ir jo darbdavio darbo santykiais (2019 m. birželio 20 d. Sprendimo Ustariz Aróstegui, C‑72/18, EU:C:2019:516, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32      Viena vertus, iš Dekreto Nr. 17/2018 3–5 straipsnių matyti, jog individualaus pareigų lygio konsolidavimas siejamas su dviem sąlygomis: būtent „turi būti paskiriama į nuolatines pareigas, išskyrus administracinės profesinės karjeros pradinį lygį“, ir „turi būti faktiškai užimamos vienos ar kelios <…> pareigos“, kurių lygis atitiktų anksčiau eitas pareigas. Kita vertus, pagal Kastilijos ir Leono autonominės srities valstybės tarnybos įstatymo Nr. 7/2005 69 straipsnio 1 dalį pareigų lygio konsolidavimas užtikrina karjeros tarnautojui teisę gauti darbo užmokestį, atitinkantį konsoliduotą pareigų lygį, net jeigu pasikeičia pareigos. Be to, tai yra išankstinė karjeros tarnautojų vertikaliosios profesinės karjeros sąlyga.

33      Taigi – kadangi iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimų teksto matyti, kad jie grindžiami prielaida, jog individualaus pareigų lygio konsolidavimo tikslais į laikinuosius tarnautojus žiūrima mažiau palankiai nei į karjeros tarnautojus, kiek tai susiję su atsižvelgimu į einant tokias pareigas dirbtą darbą, – pirmiausia reikia išnagrinėti, ar šių dviejų kategorijų darbuotojų padėtis yra panaši, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį.

34      Siekiant įvertinti, ar darbuotojai dirba vienodą arba panašų darbą, kaip tai suprantama pagal Bendrąjį susitarimą, vadovaujantis jo 3 punkto 2 dalimi ir 4 punkto 1 dalimi reikia nustatyti, ar atsižvelgiant į visus aspektus, pavyzdžiui, darbo pobūdį, mokymo ir darbo sąlygas, jų situacija gali būti laikoma panašia (2019 m. birželio 20 d. Sprendimo Ustariz Aróstegui, C‑72/18, EU:C:2019:516, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35      Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi kompetenciją įvertinti faktines aplinkybes, turi nustatyti, ar karjeros tarnautojų ir laikinųjų tarnautojų padėtis yra panaši (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo Ustariz Aróstegui, C‑72/18, EU:C:2019:516, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), iš paties prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nagrinėjamu atveju apelianto pagrindinėje byloje situacija, kai jis buvo laikinasis tarnautojas, buvo tokia pati, kokia yra jo, kaip karjeros tarnautojo, situacija, kiek tai susiję su veterinarijos gydytojo koordinatoriaus funkcijomis, reikalaujamu diplomu, darbo tvarka, vieta ir kitomis darbo sąlygomis.

36      Atsižvelgdamas į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad karjeros tarnautojas, kuris laikinai (t. y. delegavimo atveju) eina aukštesnio lygio pareigas nei tas, į kurias buvo paskirtas visam laikui, išlaiko ne šias delegavimo metu einamas pareigas atitinkantį lygį, o pareigas, į kurias jis buvo paskirtas visam laikui, atitinkantį lygį. Todėl jam kyla klausimas, ar tai, kad karjeros tarnautojas išlaiko aukštesnį pareigų lygį, kurį turėjo, kai buvo laikinasis tarnautojas, reikštų karjeros tarnautojų atvirkštinę diskriminaciją.

37      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalies teksto, pakanka, kad į atitinkamus pagal terminuotas sutartis dirbančius darbuotojus būtų žiūrima mažiau palankiai negu į panašius nuolatinius darbuotojus, tam, kad pirmieji darbuotojai galėtų pagrįstai reikalauti taikyti jiems šį punktą (2019 m. birželio 20 d. Sprendimo Ustariz Aróstegui, C‑72/18, EU:C:2019:516, 31 punktas).

38      Matyti, kad apeliantas pagrindinėje byloje nemažai metų kaip laikinasis tarnautojas, kuris buvo paskirtas vieną kartą, ėjo autonominės srities veterinarijos gydytojo koordinatoriaus pareigas ir pagal šioje autonominėje srityje taikomą pareigybių klasifikaciją buvo priskirtas prie 24 individualaus pareigų lygio. Todėl apelianto pagrindinėje byloje situacija turi būti lyginama su karjeros tarnautojo, kuris tokias pareigas užima visam laikui, situacija.

39      Iš to matyti (su sąlyga, kad atsižvelgdamas į visas svarbias aplinkybes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tai patikrins), kad reikia manyti, jog laikinojo tarnautojo, kaip antai apelianto pagrindinėje byloje prieš jam įgyjant karjeros tarnautojo statusą, situacija yra panaši į karjeros tarnautojo, kuris tas pačias pareigas, kurias ėjo minėtas tarnautojas, užima visam laikui, situaciją.

40      Tokiomis aplinkybėmis toliau reikia patikrinti, ar yra „objektyvių priežasčių“, kaip jos suprantamos pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, galinčių pateisinti šio sprendimo 33 punkte nurodytą skirtingą požiūrį.

41      Kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, sąvoka „objektyvios priežastys“ apima reikalavimą, kad nustatytas skirtingas požiūris būtų pateisinamas tiksliomis ir konkrečiomis aplinkybėmis, kurios apibūdina atitinkamą darbo sąlygą, atsižvelgiant į konkrečias jos taikymo aplinkybes ir remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, siekiant įvertinti, ar skirtingas požiūris atitinka tikruosius poreikius, leidžia pasiekti numatytą tikslą ir yra būtinas jam pasiekti. Šias aplinkybes gali lemti, be kita ko, ypatingas užduočių, kurioms atlikti terminuotos sutartys buvo sudarytos, pobūdis ir savybės arba prireikus teisėto valstybės narės socialinės politikos tikslo siekimas (2019 m. birželio 20 d. Sprendimo Ustariz Aróstegui, C‑72/18, EU:C:2019:516, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42      Vis dėlto minėta sąvoka negali būti suprantama kaip leidžianti pateisinti skirtingą požiūrį į darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, remiantis tuo, kad toks požiūris yra numatytas bendroje ir abstrakčioje nacionalinės teisės normoje, pavyzdžiui, įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Rosado Santana, C‑177/10, EU:C:2011:557, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43      Rėmimasis tuo, kad laikinųjų tarnautojų darbas yra laikinojo pobūdžio, savaime negali būti objektyvi priežastis, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo Ustariz Aróstegui, C‑72/18, EU:C:2019:516, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44      Dėl galimų pagrindinėje byloje konstatuoto skirtingo požiūrio pateisinimų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia nurodo karjeros tarnautojų vertikaliosios profesinės karjeros struktūrą, kuri yra progresinė ir išplaukia iš pačios administracinės struktūros.

45      Kadangi vertikalioji profesinė karjera ir individualaus pareigų lygio konsolidavimas yra susiję su karjeros tarnautojų statusu, reikia priminti, kad, atsižvelgiant į diskreciją, kurią turi valstybės narės, organizuodamos savo pačių viešojo administravimo institucijas, jos iš esmės gali – neprieštaraudamos Direktyvai 1999/70 ir Bendrajam susitarimui – numatyti karjeros tarnautojo statuso įgijimo ir tokių tarnautojų įdarbinimo sąlygas (2019 m. birželio 20 d. Sprendimo Ustariz Aróstegui, C‑72/18, EU:C:2019:516, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

46      Nors Direktyva 1999/70 ir Bendrasis susitarimas iš principo nedraudžia, kad individualus pareigų lygis būtų konsoliduojamas tik karjeros tarnautojams, valstybės narės teisės normose negali būti nustatomos bendros ir abstrakčios sąlygos, susijusios tik su laikinųjų tarnautojų darbo laikinuoju pobūdžiu, neatsižvelgiant į atliekamas ypatingas užduotis ir jų savitumą.

47      Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagrindinėje byloje taikomose nacionalinės teisės nuostatose numatyta, jog vien dėl to, kad karjeros tarnautojas laikinai eina pareigas, atitinkančias aukštesnį pareigų lygį, palyginti su pareigų, į kurias jis buvo paskirtas visam laikui, lygiu, jam automatiškai nesuteikiama teisės pasilikti šio aukštesnio pareigų lygio.

48      Jeigu šiomis aplinkybėmis būtų leidžiama konsoliduoti karjeros tarnautojui aukštesnį pareigų lygį, kurį jis turėjo tuomet, kai buvo laikinasis tarnautojas, tai galėtų reikšti atvirkštinę tų karjeros tarnautojų diskriminaciją, kurie laikinai buvo deleguoti eiti pareigas, atitinkančias aukštesnį pareigų lygį, palyginti su pareigų, į kurias jie buvo paskirti visam laikui, lygiu.

49      Taigi tiek, kiek – atmetant galimybę automatiškai konsoliduoti laikinai turimą pareigų lygį – pagal pagrindinėje byloje taikomas nacionalinės teisės normas leidžiama nustatant konsoliduotiną pareigų lygį atsižvelgti į laikotarpį, dirbtą laikinai einant pareigas (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), šios teisės normos turi būti vienodai taikomos asmenims, kurie tas pareigas ėjo laikinai kaip laikinieji tarnautojai arba visam laikui paskirti karjeros tarnautojai.

50      Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, kadangi į apelianto pagrindinėje byloje, kaip laikinojo tarnautojo, darbą buvo atsižvelgta per atrankos procedūrą, leidusią jam įgyti karjeros tarnautojo statusą, atsižvelgimas į jį individualaus pareigų lygio konsolidavimo tikslais reikštų dvigubą šio darbo vertinimą, dėl to apeliantui pagrindinėje byloje būtų taikomas palankesnis požiūris nei į kitus karjeros tarnautojus.

51      Vis dėlto karjeros tarnautojo statuso įgijimo sąlygų nustatymas ir tokio tarnautojo pasinaudojimas individualaus pareigų lygio konsolidavimu, kuris, kaip nurodyta šio sprendimo 31 ir 32 punktuose, yra darbo sąlyga, yra du atskiri karjeros tarnautojams taikomos tvarkos aspektai, todėl atsižvelgimas į suinteresuotojo asmens, kaip laikinojo tarnautojo, dirbtą darbą įgyjant karjeros tarnautojo statusą arba konsoliduojant individualų pareigų lygį negali būti laikomas lemiančiu dvigubą šio darbo vertinimą individualaus pareigų lygio konsolidavimo tikslais.

52      Taigi, nors pagal šio sprendimo 45 punkte nurodytą jurisprudenciją yra teisėta numatyti karjeros tarnautojo statuso įgijimo sąlygas, jų nustatymas negali pateisinti skirtingo požiūrio minėto konsolidavimo sąlygų atžvilgiu.

53      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 daliai prieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią individualaus pareigų lygio konsolidavimo tikslais neatsižvelgiama į darbą, kurį karjeros tarnautojas dirbo kaip laikinasis tarnautojas prieš įgydamas karjeros tarnautojo statusą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

54      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 4 punkto 1 daliai prieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią individualaus pareigų lygio konsolidavimo tikslais neatsižvelgiama į darbą, kurį karjeros tarnautojas dirbo kaip laikinasis tarnautojas prieš įgydamas karjeros tarnautojo statusą.

Parašai.


*      Proceso kalba: ispanų.