CURIA - Documents

Home > Search form > List of results > Documents

Start printing

Language of document : ECLI:EU:T:2012:201

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. balandžio 25 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Irano Islamo Respublikai taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Tarybos kompetencija – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Įsigaliojimas – Negaliojimas atgaline data – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisės klaida – Paramos branduolinių ginklų platinimo veiklai sąvoka – Vertinimo klaida“

Byloje T‑509/10

Manufacturing Support & Procurement Kala Naft Co., Tehran, įsteigta Teherane (Iranas), atstovaujama advokačių F. Esclatine ir S. Perrotet,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bishop ir R. Liudvinaviciute-Cordeiro,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Konstantinidis ir É. Cujo,

įstojusios į bylą šalies,

dėl prašymo panaikinti 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, p. 25), 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP (OL L 281, p. 81), ir 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, p. 1), kiek šie aktai susiję su ieškove,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude,

posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. sausio 11 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

Ginčo aplinkybės

1 Ieškovė Manufacturing Support & Procurement Kala Naft Co., Tehran yra Irano bendrovė, priklausanti National Iranian Oil Company, kuri veikia kaip centrinė perkančioji bendrovė National Iranian Oil Company grupės naftos, dujų ir naftos chemijos veiklai.

Irano Islamo Respublikai taikomos ribojamosios priemonės

2 Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant daryti spaudimą Irano Islamo Respublikai, kad ji nutrauktų branduolinę veiklą, dėl kurios kyla branduolinių ginklų platinimo rizika, ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimą (toliau – branduolinių ginklų platinimas).

3 Europos Sąjungoje 2007 m. vasario 27 d. priimta Tarybos bendroji pozicija 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 61, p. 49), o 2007 m. balandžio 19 d. priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, p. 1).

4 Bendrosios pozicijos 2007/140 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas tam tikrų kategorijų asmenų ir subjektų bet kokių lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas. Šių asmenų ir subjektų sąrašas pateikiamas Bendrosios pozicijos 2007/140 II priede.

5 Tiek, kiek tai susiję su Europos bendrijos kompetencija, Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalyje numatytas asmenų, subjektų ar organizacijų, kuriuos Europos Sąjungos Taryba pagal Bendrosios pozicijos 2007/140 5 straipsnio 1 dalies b punktą pripažino dalyvaujančiais branduolinių ginklų platinimo veikloje, lėšų įšaldymas. Šių asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalį taikoma lėšų įšaldymo priemonė, sąrašas sudaro šio teisės akto V priedą.

6 Bendroji pozicija 2007/140 panaikinta 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimu 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 195, p. 39).

7 Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalyje numatytos kelios kategorijos subjektų, kuriems taikomas lėšų įšaldymas. Ši nuostata, be kita ko, susijusi su „asmenimis ir subjektais, <...> dalyvaujančiais [branduolinių ginklų platinimo veikloje], tiesiogiai su ja susijusiais ar teikiančiais jai paramą, arba jų vardu veikiančiais ar jų vadovaujamais asmenimis ar subjektais, arba jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų kontroliuojamais subjektais, įskaitant neteisėtomis priemonėmis, <...> kaip nurodyta II priede“.

8 Pagal Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 2–4 dalis:

„2. Jei Taryba nusprendžia asmeniui arba subjektui taikyti 19 straipsnio 1 dalies b [punkte] ir 20 straipsnio 1 dalies b [punkte] nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia II priedą.

3. Apie savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą priežastis, 2 [dalyje] nurodytam asmeniui arba subjektui Taryba praneša tiesiogiai, jei žinomas adresas, arba paskelbdama pranešimą, suteikdama tokiam asmeniui ar subjektui galimybę pateikti pastabas.

4. Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja asmenį arba subjektą.“

9 Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašas pakeistas nauju sąrašu, nustatytu 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, p. 81).

10 Reglamentas Nr. 423/2007 panaikintas 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 281, p. 1).

11 Pagal Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį:

„2. Įšaldomos visos VIII priede nurodytiems asmenims, subjektams ir organizacijoms priklausančios, jų turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Į VIII priedą įtraukiami <...> fiziniai ir juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos, kai pagal Sprendimo [2010/413] 20 straipsnio 1 dalies b [punktą] nustatoma, kad:

a) jie dalyvauja [branduolinių ginklų platinimo veikloje], yra tiesiogiai su tuo susiję arba teikia paramą, <...> arba jie nuosavybės teise priklauso tokiam asmeniui, subjektui arba organizacijai, arba yra jų kontroliuojami, įskaitant neteisėtas priemones, arba veikia jų vardu ar nurodymu;

<...>“

12 Pagal Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnį:

„2. Jeigu Taryba nusprendžia [subjektui] taikyti 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies keičia VIII priedą.

3. Taryba tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba netiesiogiai, t. y. viešai paskelbdama pranešimą, [2 dalyje] nurodyt[am] [subjektui] praneša savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą motyvus, suteikdama tokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai galimybę pateikti pastabas.

4. Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja [subjektą].“

Ieškovei taikomos ribojamosios priemonės

13 Priimdama 2010 m. liepos 26 d. Sprendimą 2010/413 Taryba ieškovės pavadinimą įtraukė į asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašą, esantį šio sprendimo II priedo I lentelėje.

14 Todėl 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, p. 25), ieškovės pavadinimas įtrauktas į asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašą, esantį Reglamento Nr. 423/2007 V priedo I lentelėje. Priėmus Įgyvendinimo reglamentą Nr. 668/2010, įšaldytos ieškovės lėšos ir ekonominiai ištekliai.

15 Taryba Sprendime 2010/413 nurodė šiuos motyvus:

„Parduoda įrangą naftos ir dujų sektoriui, kuri gali būti naudojama vykdant Irano branduolinę programą. Mėgino nupirkti medžiagos (itin atsparaus lydinio vartų), kuri naudojama tik branduolinėje pramonėje. Turi ryšių su bendrovėmis, dalyvaujančiomis Irano branduolinėje programoje.“

16 Įgyvendinimo reglamente Nr. 668/2010 vartojama tokia formuluotė:

17 2010 m. liepos 29 d. raštu, kurį ieškovė teigia gavusi 2010 m. rugpjūčio 25 d., Taryba informavo ieškovę, kad jos pavadinimas įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priede esantį sąrašą ir Reglamento Nr. 423/2007 V priede esantį sąrašą.

18 2010 m. rugsėjo 12 d. raštu ieškovė paprašė Tarybos peržiūrėti sprendimą įtraukti ją į Sprendimo 2010/413 II priede esantį sąrašą ir Reglamento Nr. 423/2007 V priede esantį sąrašą. Ji taip pat paprašė Tarybos jai pranešti, kokiais įrodymais ji rėmėsi, nustatydama ribojamąsias priemones jos atžvilgiu.

19 Sprendimo 2010/644 priėmimas neturėjo įtakos ieškovės pavadinimo įtraukimui į Sprendimo 2010/413 II priedą.

20 Reglamentą Nr. 423/2007 panaikinus Reglamentu Nr. 961/2010 ieškovės pavadinimą Taryba įtraukė į pastarojo reglamento VIII priedo B lentelės 29 punktą. Todėl ieškovės lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti pagal šio reglamento 16 straipsnio 2 dalį.

21 Dėl ieškovės įtraukimo į sąrašą Reglamente Nr. 961/2010 nurodyti tokie motyvai:

22 2010 m. spalio 28 d. laišku Taryba atsakė į ieškovės 2010 m. rugsėjo 12 d. laišką, nurodydama, kad po peržiūros ji atmetė ieškovės prašymą išbraukti jos pavadinimą iš Sprendimo 2010/413 II priede esančio sąrašo ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede esančio sąrašo. Šiuo atžvilgiu ji nurodė, jog byloje nėra naujų duomenų, pateisinančių jos pozicijos pakeitimą, todėl ieškovei ir toliau turi būti taikomos šiuose teisės aktuose numatytos ribojamosios priemonės.

Procesas ir šalių reikalavimai

23 Ieškovė pareiškė šį ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. spalio 20 d.

24 2011 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Europos Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą Tarybos pusėje. 2011 m. kovo 11 d. nutartimi Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido įstoti į bylą.

25 Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

– panaikinti Sprendimą 2010/413 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 668/2010,

– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

26 2011 m. gruodžio 6 d. pastabose, pateiktose atsakant į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą, ieškovė išplėtė pirmąją savo reikalavimų dalį, prašydama Bendrojo Teismo panaikinti Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010, kiek šie aktai susiję su ja.

27 Taryba ir Komisija Bendrojo Teismo prašo:

– atmesti ieškinį,

– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės

28 Ieškovė pateikia devynis ieškinio pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas neteisėtumu, susijusiu su Sprendimo 2010/413 įsigaliojimu. Šį ieškinio pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys. Pirma dalis susijusi su tuo, kad Sprendimas 2010/413 įsigaliojo atgaline data. Antra dalis – su Sprendimo 2010/413 4 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į 28 straipsnį, neteisėtumu. Antrasis pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu. Trečiasis pagrindas – su jos teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu. Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Taryba neturėjo kompetencijos priimti ginčijamų aktų. Šeštasis pagrindas susijęs su piktnaudžiavimu įgaliojimais. Septintasis pagrindas – su teisės klaida, kalbant apie dalyvavimo branduolinių ginklų platinimo veikloje sąvoką. Aštuntasis pagrindas susijęs su faktinių aplinkybių vertinimo klaida, sprendžiant dėl jos veiklos. Devintasis pagrindas, pateiktas tuo atveju, jei nebūtų patenkinti pirmesni reikalavimai, susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida ir proporcingumo principo pažeidimu.

29 Taryba ir Komisija ginčija ieškovės pateiktų pagrindų pagrįstumą.

30 Be to, pirma, Taryba ir Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti pirmojo ieškinio pagrindo antros dalies. Antra, per posėdį jos tvirtino, kad ieškinys nepriimtinas tiek, kiek jis pagrįstas tariamu pagrindinių ieškovės teisių pažeidimu.

31 Visų pirma iš pradžių reikia nagrinėti Tarybos ir Komisijos argumentus dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos, vėliau – jų argumentus dėl kai kurių ieškinio pagrindų priimtinumo ir galiausiai – prašymo panaikinti Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010, ieškovės pateikto jos 2011 m. gruodžio 6 d. pastabose, priimtinumą.

Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos nagrinėti pirmojo pagrindo antrą dalį

32 Pirmojo pagrindo antra dalimi ieškovė iš esmės tvirtina, kad Sprendimo 2010/413 4 straipsnis yra neteisėtas, nes jame numatyti draudimai, kurių taikymo sritis nustatyta nepakankamai tiksliai.

33 Reikia priimti sprendimą dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos nagrinėti šį pagrindą.

34 Pagal SESV 275 straipsnį:

„Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos bei jų pagrindu priimti aktai.

Tačiau Teismo jurisdikcijai priklauso prižiūrėti, kaip laikomasi Europos Sąjungos sutarties 40 straipsnio, ir priimti sprendimus dėl pagal šios Sutarties 263 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje numatytas sąlygas pateiktų ieškinių, peržiūrint Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyriaus pagrindu Tarybos priimtų sprendimų, patvirtinančių ribojančias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, teisėtumą.“

35 Sprendimo 2010/413 4 straipsnyje numatyta taip:

„1. Valstybių narių nacionaliniams subjektams, arba iš valstybių narių teritorijos, arba naudojantis valstybių narių jurisdikcijai priklausančiais laivais ar orlaiviais draudžiama parduoti, tiekti arba perduoti svarbiausią įrangą ir technologijas šiems svarbiausiems naftos ir gamtinių dujų pramonės sektoriams Irane arba šiuose sektoriuose už Irano ribų veikiančioms Irano įmonėms ar Iranui nuosavybės teise priklausančioms įmonėms, nesvarbu, ar valstybių narių teritorija yra jų kilmės vieta:

a) perdirbimo;

b) suskystintų gamtinių dujų;

c) žvalgymo;

d) gamybos.

Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikoma ši nuostata, nustatyti.

2. 1 dalyje nurodytoms svarbiausiuose Irano naftos ir dujų pramonės sektoriuose veikiančioms įmonėms Irane arba šiuose sektoriuose už Irano ribų veikiančioms Irano įmonėms ar Iranui nuosavybės teise priklausančioms įmonėms draudžiama teikti:

a) techninę pagalbą ar mokymo ir kitas paslaugas, susijusias su svarbiausia įranga ir technologijomis, kaip apibrėžta 1 dalyje;

b) finansavimą ar finansinę paramą svarbiausios įrangos ir technologijų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, kaip apibrėžta 1 dalyje, arba siekiant teikti susijusią techninę pagalbą ar mokymą.

3. Draudžiama sąmoningai ar apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama išvengti arba dėl kurios išvengiama 1 ir 2 dalyse nurodytų draudimų.“

36 Sprendimas 2010/413 priimtas remiantis ES 29 straipsniu, kuris yra nuostata, susijusi su bendra užsienio ir saugumo politika, kaip tai suprantama pagal SESV 275 straipsnį. Todėl reikia patikrinti, ar jo 4 straipsnis atitinka SESV 275 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtas sąlygas.

37 Taigi, pirma, Sprendimo 2010/413 4 straipsnyje nustatyti draudimai yra bendro pobūdžio priemonės, nes jų taikymo sritis nustatyta remiantis objektyviais kriterijais, o ne konkrečiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Todėl, kaip teigia Taryba ir Komisija, Sprendimo 2010/413 4 straipsnis nėra sprendimas, kuriuo numatytos fiziniams ar juridiniams asmenims taikomos ribojamosios priemonės, kaip tai suprantama pagal SESV 275 straipsnį.

38 Antra, ieškovei ribojamosios priemonės nustatytos įgyvendinant Sprendimo 2010/413 20 straipsnį, o ne jo 4 straipsnį. Todėl šiuo atveju pastarajai nuostatai negali būti taikomas prieštaravimas dėl teisėtumo pagal SESV 277 straipsnį, aiškinamą atsižvelgiant į SESV 263 straipsnį.

39 Šiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad pagal SESV 275 straipsnio pirmą pastraipą Bendrojo Teismo jurisdikcijai nepriklauso nagrinėti ieškinį dėl Sprendimo 2010/413 4 straipsnio teisėtumo įvertinimo ir todėl priimti sprendimą dėl pirmojo pagrindo antros dalies.

Dėl prašymo panaikinti Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010 priimtinumo

40 Kaip matyti iš šio sprendimo 9 ir 10 punktų, po ieškinio pateikimo Sprendimo 2010/413 II priede esantis sąrašas buvo pakeistas nauju sąrašu, nustatytu Sprendimu 2010/644, o Reglamentas Nr. 423/2007 panaikintas ir pakeistas Reglamentu Nr. 961/2010. Ieškovė paprašė leisti pakeisti pradinius reikalavimus taip, kad ieškiniu būtų siekiama panaikinti šiuos keturis aktus (toliau kartu – ginčijami aktai).

41 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, jeigu vykstant procesui sprendimas ar reglamentas, kuris tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu, pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, jis turėtų būti laikomas nauju faktu, leidžiančiu ieškovui pakeisti savo reikalavimus ir ieškinio pagrindus. Iš tiesų, jeigu iš ieškovo būtų reikalaujama pareikšti naują ieškinį, būtų pažeistas gero teisingumo vykdymo principas ir proceso ekonomiškumo reikalavimas. Be to, būtų neteisinga, jeigu atitinkama institucija, atsikirsdama į Sąjungos teisme pateiktame ieškinyje pareikštus kaltinimus dėl teisės akto, galėtų iš dalies pakeisti ginčijamą aktą ar jį pakeisti kitu aktu, ir remtis šiuo pakeitimu procese taip, kad kita šalis netektų galimybės taikyti savo pradinius reikalavimus ir ieškinio pagrindus vėlesniam aktui arba dėl jo pateikti papildomus reikalavimus ir ieškinio pagrindus (pagal analogiją žr. 2008 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran prieš Tarybą, T‑256/07, Rink. p. II‑3019, 46 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

42 Todėl pagal šią teismo praktiką nagrinėjamu atveju reikia patenkinti ieškovės prašymus ir pripažinti, kad jos ieškiniu žodinės proceso dalies pabaigoje taip pat siekiama panaikinti Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010 tiek, kiek šie aktai su ja susiję, ir leisti šalims performuluoti savo reikalavimus, pagrindus ir argumentus, atsižvelgiant į šią naują aplinkybę, t. y. pasinaudoti teise pateikti papildomus reikalavimus, pagrindus ir argumentus (pagal analogiją žr. 41 punkte minėto Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran prieš Tarybą 47 punktą).

Dėl Tarybos ir Komisijos argumentų, susijusių su ieškinio pagrindų dėl tariamo pagrindinių ieškovės teisių pažeidimo priimtinumu

43 Per posėdį Taryba ir Komisija tvirtino, kad ieškovė turi būti laikoma vyriausybine organizacija ir todėl Irano valstybės institucija, kuri negali remtis apsauga ir garantijomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis. Todėl jos laikosi nuomonės, kad ieškinio pagrindai, susiję su tariamu šių teisių pažeidimu, turi būti pripažinti nepriimtinais.

44 Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad Taryba ir Komisija neginčija pačios ieškovės teisės prašyti panaikinti ginčijamus aktus. Jos tik neigia, kad ji turi tam tikras teises, kuriomis ji remiasi siekdama šio panaikinimo.

45 Tačiau, antra, klausimas, ar ieškovė turi teisę, nurodytą siekiant pagrįsti panaikinimo pagrindą, susijęs ne su paties šio pagrindo priimtinumu, o su jo pagrįstumu. Todėl Tarybos ir Komisijos argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė yra vyriausybinė organizacija, reikia atmesti tiek, kiek jais siekiama patvirtinti, kad ieškinys iš dalies nepriimtinas.

46 Trečia, šis argumentas pirmą kartą pateiktas per posėdį, Tarybai ar Komisijai nenurodant teisinių arba faktinių aplinkybių, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Kiek tai susiję su bylos esme, jis yra naujas pagrindas, kaip tai suprantama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, o tai reiškia, kad jį reikia pripažinti nepriimtinu.

Dėl esmės

47 Bendrasis Teismas mano, kad ieškovės pateiktus ieškinio pagrindus reikia nagrinėti tokia tvarka:

– penktąjį pagrindą, susijusį su tuo, kad Taryba neturėjo kompetencijos priimti ginčijamus aktus,

– šeštąjį pagrindą, susijusį su piktnaudžiavimu įgaliojimais,

– pirmojo pagrindo, susijusio su Sprendimo 2010/413 įsigaliojimu atgaline data, pirmą dalį,

– antrąjį pagrindą, susijusį su pareigos motyvuoti pažeidimu,

– trečiąjį pagrindą, susijusį su ieškovės teisės į gynybą ir jos teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu,

– septintąjį pagrindą, susijusį su teisės klaida, kalbant apie dalyvavimo branduolinių ginklų platinimo veikloje sąvoką,

– aštuntąjį pagrindą, susijusį su faktinių aplinkybių vertinimo klaida, kalbant apie ieškovės veiklą,

– ketvirtąjį pagrindą, susijusį su proporcingumo principo pažeidimu,

– devintąjį pagrindą, pateiktą tuo atveju, jei nebūtų patenkinti pirmesni reikalavimai, susijusį su akivaizdžia vertinimo klaida ir proporcingumo principo pažeidimu.

Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad Taryba neturėjo kompetencijos priimti ginčijamus aktus

48 Ieškovė tvirtina, kad Taryba neturėjo kompetencijos priimti ginčijamus aktus. Pirma, ji tvirtina, kad ginčijamų aktų teisinis pagrindas – 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos deklaracija dėl Irano (toliau – 2010 m. birželio 17 d. Deklaracija). Antra, ieškovės nuomone, šioje deklaracijoje tik numatyta, kad Taryba įgyvendins Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1929 (2010) (toliau – Rezoliucija 1929 (2010) ir patvirtins papildomas priemones, tačiau nenumatytas savarankiškų lėšų įšaldymo priemonių nustatymas. Trečia, Rezoliucijoje 1929 (2010) nenurodytos priemonės, taikytinos Irano naftos ir dujų pramonei arba ieškovei. Tuo remdamasi ji daro išvadą, kad Taryba neturi kompetencijos nustatyti jai taikytinas ribojamąsias priemones, remdamasi 2010 m. birželio 17 d. Deklaracija.

49 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

50 Visų pirma reikia pažymėti, kad Taryba nustatė ieškovei taikomas ribojamąsias priemones dėl jos tariamos paramos branduolinių ginklų platinimo veiklai, o ne vien dėl to, kad ji vykdė veiklą naftos, dujų ir naftos chemijos sektoriuose. Todėl aplinkybė, kad Rezoliucijoje 1929 (2010) nenurodytos konkrečios priemonės, taikytinos šiam sektoriui, yra nesvarbi.

51 Be to, Rezoliucija 1929 (2010) siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui, be kita ko, užtikrinant, kad būtų laikomasi ankstesnių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų šioje srityje. Atsižvelgiant į šį tikslą, ją įgyvendinant gali būti nustatomos ribojamosios priemonės, taikytinos subjektams, teikiantiems paramą branduolinių ginklų platinimo veiklai.

52 Todėl 2010 m. birželio 17 d. Deklaracijos 4 punkto formuluotė, pagal kurią Užsienio reikalų tarybos prašoma „patvirtinti <…> priemones, kuriomis būtų įgyvendinamos [Rezoliucijoje 1929 (2010)] nustatytos priemonės ir jas papildančios priemonės“, apima tokių ribojamųjų priemonių, kaip taikomos ieškovei, nustatymą.

53 Be to, 2010 m. birželio 4 d. Deklaracijos 4 punkte taip pat yra fragmentas, pagal kurį „jos taip pat turi apimti naujus draudimus išduoti vizą ir turto įšaldymą, pirmiausia taikytinus Islamo revoliucinės gvardijos nariams“. Priešingai nei tvirtina ieškovė, šioje formuluotėje numatyta galimybė nustatyti ribojamąsias priemones, įskaitant savarankiškas priemones.

54 Todėl galima teigti, kad nustatydama ieškovei taikomas ribojamąsias priemones Taryba laikėsi ES 26 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos, pagal kurią ji veikia „remdamasi Europos Vadovų Tarybos apibrėžtomis bendromis gairėmis ir strateginėmis kryptimis“.

55 Taigi reikia pripažinti, kad Taryba buvo kompetentinga nustatyti ieškovei taikomas ribojamąsias priemones, ir todėl atmesti penktąjį ieškinio pagrindą kaip nepagrįstą.

Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su piktnaudžiavimu įgaliojimais

56 Ieškovė tvirtina, kad Taryba piktnaudžiavo įgaliojimais. Šiuo atžvilgiu ji teigia, kad Taryba nustatė jai taikomas ribojamąsias priemones neturėdama įrodymų dėl jos dalyvavimo branduolinių ginklų platinimo veikloje ir nepaisydama jos procesinių teisių. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės leidžia manyti, kad Taryba iš tikrųjų siekė pasinaudoti ribojamųjų priemonių sistema, susijusia su branduolinių ginklų platinimu, kad pakenktų Irano naftos, dujų ir naftos chemijos pramonei.

57 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

58 Pagal teismų praktiką teisės aktas tik tada laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei, remiantis objektyviais, tinkamais ir suderinamais duomenimis, paaiškėja, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų nei nurodytieji tikslų arba siekiant išvengti Sutartyje numatytos konkrečiomis aplinkybėmis taikytinos procedūros (žr. 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą, T‑390/08, Rink. p. II‑3967, 50 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

59 Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepatvirtino, kad yra tokių duomenų. Iš tiesų ji nepateikė informacijos, dėl kurios būtų galima daryti išvadą, kad aplinkybės, kuriomis ji remiasi, net jei jos būtų patvirtintos, kilo ne dėl paprastų Tarybos klaidų, o dėl jos noro siekti kitų tikslų, nei užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui.

60 Todėl šeštąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo pirmos dalies, susijusios su Sprendimo 2010/413 įsigaliojimu atgaline data

61 Ieškovė tvirtina, kad Sprendimas 2010/413 yra neteisėtas, nes jo 28 straipsnyje numatyta, kad sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną, kuri yra ankstesnė nei jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje diena.

62 Taryba ir Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

63 SESV 297 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta:

„Reglamentai ir visoms valstybėms narėms skirtos direktyvos bei sprendimai, kai juose nenurodyta, kam jie skirti, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei ji nenurodoma, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo.“

64 Pirma, reikia priminti, kad Sąjungos teisinės sistemos pagrindiniu principu reikalaujama, jog viešosios valdžios institucijos priimtu aktu nebūtų remiamasi asmenų atžvilgiu, kol jie neturi galimybės su juo susipažinti. Antra, nors iš esmės pagal teisinių situacijų saugumo principą draudžiama nustatyti, kad Sąjungos teisės aktas pradeda galioti anksčiau, nei buvo paskelbtas, išimtiniais atvejais gali būti kitaip, kai to reikia dėl siekiamo tikslo ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius (1979 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Weingut Decker, 99/78, Rink. p. 101, 3 ir 8 punktai).

65 Šiuo atveju neginčijama, kad nors Sprendimas 2010/413, kuriame nenurodyta, kam jis skirtas, priimtas 2010 m. liepos 26 d., Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jis paskelbtas tik kitą dieną.

66 Be to, Taryba net nenurodo priežasčių, pateisinančių Sprendimo 2010/413 galiojimo atgaline data pripažinimą.

67 Šiomis aplinkybėmis reikia panaikinti Sprendimo 2010/413 28 straipsnį, kiek jis susijęs su ieškove, ir todėl pripažinti, kad šis sprendimas įsigaliojo dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

68 Tačiau ieškovė nenurodo duomenų, kuriais siektų įrodyti, kad šios aplinkybės gali turėti įtakos kitų Sprendimo 2010/413 nuostatų teisėtumui, kiek jos su juo susiję.

69 Todėl reikia pritarti pirmojo ieškinio pagrindo pirmai daliai, kiek ja siekiama, kad būtų panaikintas Sprendimo 2010/413 28 straipsnis, ir ją atmesti kaip nereikšmingą dėl likusios ieškinio dalies.

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu

70 Ieškovė tvirtina, kad Taryba ginčijamuose aktuose nenurodė pakankamų teisinių motyvų, todėl ji negali nustatyti faktų, kuriais yra kaltinama, ir patikrinti ar paneigti nurodytų motyvų pagrįstumą.

71 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą. Ji tvirtina, kad nurodyti motyvai susiję su ieškovės parama branduolinių ginklų platinimo veiklai. Ji priduria, kad ginčijami aktai priimti ieškovei žinomomis aplinkybėmis.

72 Pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, numatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir konkrečiau šioje byloje Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalyje, Reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalyje, siekiama, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, antra, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra esminis Sąjungos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypstama tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų nenurodymo negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie akto motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme. (šiuo klausimu žr. 58 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 80 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

73 Todėl jei pagal imperatyvius reikalavimus, susijusius su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, nedraudžiama perduoti tam tikrų duomenų, Taryba pagal Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalį, Reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalį privalo informuoti subjektą, kuriam taikoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes pagal Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalį, Reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalį ar Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį nustatyta priemonė, apie faktines ir konkrečias priežastis, dėl kurių ji mano, kad ši nuostata taikytina suinteresuotajam asmeniui. Ji taip pat turi nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, sudarančias teisinį priemonės pagrindą, ir motyvus, dėl kurių ji priimta (šiuo klausimu žr. 58 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 81 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

74 Be to, motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę (žr. 58 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 82 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

75 Nagrinėjamu atveju iš ginčijamų aktų motyvų matyti, jog Taryba remiasi trimis savarankiškais motyvais, pateisinančiais ieškovei taikomų ribojamųjų priemonių nustatymą. Todėl reikia juos nagrinėti po vieną.

76 Kalbant apie pirmąjį motyvą, pagal kurį ieškovė parduoda įrangą naftos ir dujų sektoriui, kuri gali būti naudojama vykdant Irano branduolinę programą, reikia pripažinti, kad, kaip tvirtina ieškovė, nurodytas motyvas yra labai bendro pobūdžio, nes nepatikslinamas nurodytos įrangos pobūdis ar rūšys ir veiklos, kuria kaltinama ieškovė, pobūdis.

77 Tačiau, atsižvelgiant į per posėdį pateiktus paaiškinimus, reikia pripažinti, kad šis motyvas yra pakankamas. Iš tiesų iš Tarybos atsakymo į Bendrojo Teismo klausimą matyti, kad pirmasis motyvas pagrįstas ne konkrečiais prekių, kurios faktiškai panaudotos branduolinių ginklų platinimo veikloje, pirkimo sandoriais, o bendra aplinkybe, kad ieškovės įsigytos prekės, patenkančios į dujų, naftos ir naftos chemijos sektorius, gali būti taip naudojamos. Tačiau ši aplinkybė ieškovei yra žinoma, kuri ją savo raštuose aiškiai pripažino, tačiau ginčija, be kita ko, septintajame ieškinio pagrinde jos reikšmę dalyvavimo branduolinių ginklų platinimo veikloje sąvokos atžvilgiu. Taigi reikia pripažinti, kad nurodytas motyvas leido ieškovei patikrinti ginčijamų aktų pagrįstumą, gintis Bendrajame Teisme ir pastarajam atlikti kontrolę.

78 Dėl antrojo motyvo, susijusio su tuo, kad ieškovė bandė nupirkti itin atsparaus lydinio vartų, naudojamų tik branduolinėje pramonėje, reikia pažymėti, kad pateiktame motyve identifikuojama nurodytų prekių rūšis, suteikiant galimybę ieškovei ginčyti tariamo bandymo pirkti tikrumą ir teigti, kad jos naudojami itin atsparaus lydinio vartai nėra skirti vien tik branduolinei pramonei.

79 Tačiau trečias motyvas, pagal kurį ieškovė palaiko ryšius su bendrovėmis, dalyvaujančiomis Irano branduolinėje programoje, yra nepakankamas, nes iš jo ji negali suprasti, kokiais ryšiais su kokiais subjektais ji faktiškai kaltinama, o tai reiškia, kad ji negali patikrinti šio teiginio pagrįstumo ir jo pakankamai tiksliai ginčyti.

80 Šiomis aplinkybėmis reikia, pirma, atmesti antrąjį pagrindą kaip nepagrįstą, kiek jis taikomas pirmajam ir antrajam Tarybos nurodytiems motyvams. Antra, reikia pritarti antrajam pagrindui ir todėl panaikinti ginčijamus aktus, kiek tai susiję su trečiuoju motyvu.

81 Kadangi trys atitinkami motyvai yra savarankiški, ši išvada nereiškia, kad ginčijami aktai panaikinami, kiek jais nustatytos ieškovei taikomos ribojamosios priemonės. Tačiau į trečiąjį motyvą nebus galima atsižvelgti nagrinėjant kitus ieškinio pagrindus, visų pirma aštuntąjį pagrindą dėl faktinių aplinkybių vertinimo klaidos.

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su ieškovės teisės į gynybą ir jos teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu

82 Ieškovė tvirtina, kad priimdama Sprendimą 2010/413 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 668/2010 Taryba pažeidė jos teisę į gynybą, o tai taip pat reiškia jos teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimą.

83 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą. Pirma, ji tvirtina, kad ieškovė negali remtis teisės į gynybą paisymo principu. Antra, ji mano, kad bet kuriuo atveju ji laikėsi šio principo, kaip ir ieškovės teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

– Dėl teisės į gynybą

84 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką teisės į gynybą, ir visų pirma teisės būti išklausytam, paisymas bet kokioje procedūroje, kuri buvo pradėta subjekto atžvilgiu ir gali pasibaigti jo nenaudai priimtu aktu, yra pagrindinis Sąjungos teisės principas ir turi būti užtikrintas net nesant nagrinėjamą procedūrą reglamentuojančių teisės aktų (58 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 91 punktas).

85 Pirma, pagal teisės į gynybą paisymo principą reikalaujama, kad suinteresuotajam subjektui būtų pranešta apie įrodymus, kuriais pagrįstas jo nenaudai priimtas aktas. Antra, jis turi turėti galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl šių įrodymų (pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą, T‑228/02, Rink. p. II‑4665, 93 punktą).

86 Pirmiausia Taryba ir Komisija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju taikytinas teisės į gynybą paisymo principas. Remdamosi 2010 m. gegužės 19 d. Bendrojo Teismo sprendimu Tay Za prieš Tarybą (T‑181/08, Rink. p. II‑1965, 121–123 punktai) jos tvirtina, kad ieškovei ribojamosios priemonės taikomos ne dėl jos pačios veiklos, o dėl to, kad ji priklauso bendrai asmenų ir subjektų kategorijai. Todėl ribojamųjų priemonių nustatymo procedūra nebuvo pradėta ieškovės atžvilgiu, kaip tai suprantama pagal pirmiau 84 punkte nurodytą teismų praktiką, ir todėl ji negali remtis teise į gynybą arba gali ja remtis tik ribotai.

87 Šiems argumentams negalima pritarti.

88 Iš tiesų, pirma, iš ginčijamų aktų motyvų matyti, kad ribojamųjų priemonių nustatymas ieškovei pateisinamas, be kita ko, sandoriais, kuriuos ji bandė sudaryti, ir jos ryšiais su tam tikrais subjektais. Taigi, skirtingai nei suinteresuotiesiems asmenims byloje, kurioje priimtas 86 punkte minėtas Sprendimas Tay Za prieš Tarybą, ieškovei ribojamosios priemonės taikomos todėl, kad manoma, jog ji pati dalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje, o ne dėl to, kad ji priklauso bendrai asmenų ir subjektų, susijusių su Irano Islamo Respublika, kategorijai.

89 Todėl 86 punkte minėto Sprendimo Tay Za prieš Tarybą 121–123 punktuose nurodyti argumentai netaikytini šioje byloje.

90 Antra, bet kuriuo atveju Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos nuostatos, kuriomis užtikrinama subjektų, kuriems taikomos pagal šiuos teisės aktus nustatytos ribojamosios priemonės, teisė į gynybą. Ar šios teisės paisoma, tikrina Sąjungos teismas (58 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 37 punktas).

91 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė gali remtis teisės į gynybą paisymo principu.

92 Pagal teismų praktiką, kalbant apie pirmąjį aktą, pagal kurį įšaldytos subjekto lėšos, apie įrodymus prieš subjektą turi būti pranešama priimant atitinkamą aktą arba kuo greičiau po jo priėmimo. Suinteresuotojo subjekto prašymu, jis taip pat turi teisę pateikti nuomonę dėl šių įrodymų priėmus aktą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink. p. I‑6351, 342 punktą ir 85 punkte minėto Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą 137 punktą).

93 Be to, reikia pažymėti, kad, kai perduodama pakankamai tiksli informacija, leidžianti suinteresuotajam subjektui veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Tarybos turimų įrodymų, teisės į gynybą paisymo principas nereiškia, kad šiai institucijai atsiranda pareiga savanoriškai leisti susipažinti su jo bylos dokumentais. Tik suinteresuotojo asmens prašymu Taryba turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone (žr. 58 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 97 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

94 Šiuo atveju, pirma, kiek tai susiję su pranešimu apie įrodymus prieš subjektą, apie Sprendimo 2010/413 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 priėmimą ieškovei pranešta asmeniškai 2010 m. liepos 29 d. laišku.

95 Kalbant apie šio pranešimo turinį, ieškovė skundžiasi nurodytų motyvų neapibrėžtumu, o tai reiškia, kad ji turėjo įrodyti priešingai.

96 Tačiau remiantis pirmiau atlikta antrojo ieškinio pagrindo analize, ginčijami aktai buvo pakankamai teisiškai motyvuoti, kalbant apie pirmąjį ir antrąjį Tarybos nurodytus motyvus.

97 Todėl reikia konstatuoti, kad Taryba nepažeidė ieškovės teisės į gynybą, kiek tai susiję su pradiniu pranešimu apie įrodymus jos atžvilgiu.

98 Antra, ieškovė tvirtina, kad ji negalėjo susipažinti su Tarybos byloje esančiais duomenimis ir informacija, susijusiais su ja, nepaisant aiškaus prašymo šiuo klausimu, pateikto 2010 m. rugsėjo 12 d. laiške. Taryba ginčija, kad toks prašymas egzistuoja.

99 2010 m. rugsėjo 12 d. laiške yra toks fragmentas:

„Be to, kad [ieškovė] galėtų pasinaudoti savo teisėmis, Tarybos prašoma pakankamai išsamiai informuoti bendrovę apie:

i) tariamus bandymus pirkti itin atsparaus lydinio vartų,

ii) tariamus ryšius su bendrovėmis, organizacijomis ir institucijomis, susijusiomis su branduoline programa,

iii) įrangos, kuri gali būti naudojama Irano branduolinėje programoje, pobūdį.“

100 Taryba savo 2010 m. spalio 28 d. laiške į šį prašymą neatsakė.

101 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Taryba pažeidė ieškovės teisę į gynybą, neatsakydama į prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga, kurį pastaroji pateikė laiku.

102 Trečia, kiek tai susiję su ieškovės teise veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl jos atžvilgiu turimų įrodymų, reikia konstatuoti, kad 2010 m. liepos 26 d. priėmus pirmuosius aktus, pagal kuriuos įšaldytos ieškovės lėšos, ji kreipėsi į Tarybą 2010 m. rugsėjo 12 d. laišku, kuriame nurodė savo nuomonę ir paprašė panaikinti jos atžvilgiu nustatytas ribojamąsias priemones. Taryba į šį laišką atsakė 2010 m. spalio 28 d.

103 Ieškovė šiuo klausimu taip pat skundžiasi, kad ji turėjo labai mažai laiko pateikti Tarybai prašymą dėl peržiūros, atsižvelgiant į laiško, kuriuo jai pranešta apie jai taikomų ribojamųjų priemonių priėmimą, pristatymo laiką.

104 Tačiau, pirma, atitinkamas laikotarpis, kuris praėjo nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 15 d., yra beveik trys savaitės. Toks laikotarpis turi būti laikomas pakankamu, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, ir, be kita ko, į nedidelį Tarybos nurodytų įrodymų skaičių. Antra, bet kuriuo atveju ieškovė apsiriboja bendru teiginiu, nepaaiškindama konkretaus sutrumpinto termino poveikio jos gynybai. Todėl jos argumentams šiuo klausimu negalima pritarti.

105 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad buvo laikytasi ieškovės teisės veiksmingai pateikti savo nuomonę.

– Dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą

106 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose. Teisminės kontrolės veiksmingumas reiškia, kad atitinkama Sąjungos institucija privalo ribojamosios priemonės taikymo motyvus pranešti suinteresuotajam subjektui, kiek įmanoma, arba šią priemonę priimant, arba bent jau kuo greičiau po to, kai ją priėmė, kad suinteresuotasis subjektas galėtų pasinaudoti savo teise pareikšti ieškinį per nustatytą terminą. Šios pareigos pranešti tokius motyvus laikymasis iš tiesų būtinas tiek dėl to, kad asmenys, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir visiškai susipažinę su informacija nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į Sąjungos teismą, tiek dėl to, kad šis galėtų visiškai vykdyti atitinkamo akto teisėtumo kontrolę, o tai yra jo pareiga (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 92 punkte minėto Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją 335–337 punktus ir nurodytą teismo praktiką).

107 Šiuo atveju, remiantis antrojo ieškinio pagrindo analize, darytina išvada, kad ieškovė laiku turėjo pakankamai tikslios informacijos dėl dviejų pirmųjų Tarybos nurodytų motyvų, kuriais pateisintas ribojamųjų priemonių nustatymas jos atžvilgiu. Tačiau, kaip konstatuota pirmiau 98–101 punktuose, Taryba neatsakė į ieškovės prašymą, kuriuo siekta gauti galimybę susipažinti su bylos medžiaga, pateikto nepasibaigus ieškinio pateikimo terminui.

108 Tačiau ši aplinkybė a priori gali turėti įtakos ieškovės gynybai Bendrajame Teisme ir todėl pažeisti jos teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

109 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pritarti trečiajam pagrindui ir todėl panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškove.

110 Tačiau savo raštuose Bendrajam Teismui Taryba iš esmės patvirtino, kad jos byloje nėra kitų įrodymų ar informacijos, nei nurodyti ginčijamų aktų motyvuose. Šiomis aplinkybėmis dėl proceso ekonomiškumo ir tinkamo teisingumo vykdymo reikia nagrinėti septintąjį ir aštuntąjį ieškinio pagrindus, atitinkamai susijusius su teisės klaida, kalbant apie dalyvavimo branduolinių ginklų platinimo veikloje sąvoką, ir faktinių aplinkybių vertinimo klaida, kalbant apie ieškovės veiklą. Iš tiesų dėl tokio nagrinėjimo galima išvengti, prireikus, naujo ieškinio Bendrajame Teisme, pagrįsto tais pačiais argumentais, kuriais remiamasi šioje byloje.

Dėl septintojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaida, kalbant apie dalyvavimo branduolinių ginklų platinimo veikloje sąvoką

111 Ieškovė tvirtina, kad, remiantis pirmuoju motyvu, susijusiu su tuo, kad ji parduoda įrangą naftos ir dujų sektoriui, kuri gali būti naudojama vykdant Irano branduolinę programą, Taryba padarė teisės klaidą. Iš tiesų vien šia aplinkybe negalima pateisinti ribojamųjų priemonių nustatymo.

112 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą. Ji tvirtina, kad aplinkybė, jog ieškovė gali National Iranian Oil Company grupės nariams nupirkti įrangos, kuri gali būti naudojama vykdant Irano branduolinę programą, reiškia paramą branduolinių ginklų platinimo veiklai.

113 Kaip matyti iš šio sprendimo 77 punkto, pirmasis Tarybos nurodytas motyvas nėra pagrįstas konkrečiu ieškovės elgesiu, dėl kurio ji laikoma dalyvaujančia branduolinių ginklų platinimo veikloje. Iš tiesų jis pagrįstas tvirtinimu, kad yra tam tikra rizika, jog ieškovė gali dalyvauti šioje veikloje dėl jos kaip centrinės National Iranian Oil Company grupės perkančiosios bendrovės padėties.

114 Tačiau Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalyje numatytas lėšų įšaldymas, taikomas „asmen[ims] ir subjekt[ams], <...> kurie <...> teik[ia] paramą“ branduolinių ginklų platinimo veiklai. Be to, Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktas taikomi, be kita ko, subjektams, kurie „teikia paramą“ branduolinių ginklų platinimo veiklai.

115 Teisės aktų leidėjo vartojamoje formuluotėje numatyta, kad ribojamosios priemonės nustatomos subjekto atžvilgiu dėl paramos, kurią jis teikia branduolinių ginklų platinimo veiklai, o tai reiškia, jog prieš tai jis užsiėmė veikla, atitinkančia šį kriterijų. Tačiau nesant tokios faktinės veiklos vien rizikos, kad atitinkamas subjektas teiks paramą branduolinių ginklų platinimo veiklai ateityje, nepakanka.

116 Todėl reikia konstatuoti, kad taikydama aiškinimą, prieštaraujantį Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 daliai, Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 daliai ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktui, Taryba padarė teisė klaidą.

117 Be to, Taryba šiuo klausimu tvirtina, kad pagal SESV 215 straipsnio 1 dalį ji turi teisę visiškai nutraukti ekonominius ir finansinius santykius su trečiąja šalimi arba jos atžvilgiu nustatyti ribojamąsias sektorines priemones.

118 Tačiau ši aplinkybė šiuo atveju nereikšminga. Iš tiesų pirmiau 116 punkte nurodytose nuostatose, kuriomis remiantis ieškovei nustatytos ribojamosios priemonės, numatytos ne tokios bendrosios ar sektorinės priemonės, o individualios priemonės.

119 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia patvirtinti septintąjį pagrindą ir todėl panaikinti ginčijamus akus, kiek tai susiję su pirmuoju motyvu.

Dėl aštuntojo ieškinio pagrindo, susijusio su faktinių aplinkybių vertinimo klaida, kalbant apie ieškovės veiklą

120 Visų pirma reikia priminti, kad, atsižvelgiant į pirmiau atlikto antrojo ir septintojo ieškinio pagrindų nagrinėjimo išvadą, šio pagrindo nagrinėjimas apribotas tik Tarybos nurodytu antruoju motyvu, susijusiu su tuo, kad ieškovė bandė įsigyti itin atsparaus lydinio vartų, naudojamų tik branduolinėje pramonėje.

121 Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad, priešingai nei Taryba nurodė ginčijamų aktų motyvuose, jos įsigyjami vartai naudojami ne tik branduolinėje pramonėje, bet taip pat dujų, naftos ir naftos chemijos sektoriuose.

122 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą. Ji tvirtina, jog pastaroji neįrodė, kad ji niekada nebandė įsigyti vartų, naudojamų tik branduolinėje pramonėje.

123 Pagal teismų praktiką akto, kuriuo nustatytos subjektui taikytinos ribojamosios priemonės, teisėtumo teisminė kontrolė apima tiek jį pagrindžiančių faktų ir aplinkybių vertinimą, tiek įrodymų ir informacijos, kuriais pagrįstas toks vertinimas, patikrinimą. Kilus ginčui, Taryba turi pateikti šiuos įrodymus, kad Sąjungos teismas galėtų juos patikrinti (šiuo klausimu žr. 58 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 37 ir 107 punktus).

124 Nagrinėjamu atveju Taryba nepateikė jokios informacijos ar įrodymo dėl antrojo motyvo be tų, kurie nurodyti ginčijamų aktų motyvuose. Kaip iš esmės ji pati pripažįsta, ji rėmėsi vien nepatvirtintais įtarimais, kad ieškovė bandė įsigyti itin atsparaus lydinio vartų, naudojamų tik branduolinėje pramonėje.

125 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, jog Taryba nepateikė įrodymų, kad pagrįstų tvirtinimus, kuriais remiamasi kaip antruoju motyvu.

126 Todėl reikia patvirtinti aštuntąjį pagrindą, kiek jis susijęs su Tarybos pateiktu antruoju motyvu, ir panaikinti ginčijamus aktus, kiek tai susiję su tuo pačiu motyvu.

127 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia patvirtinti ieškinį ir panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškove.

128 Kiek tai susiję su ginčijamų aktų panaikinimo pasekmėmis laiko atžvilgiu, pirmiausia reikia pažymėti, kad Įgyvendinimo reglamentas Nr. 668/2010, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 423/2007 V priede esantis sąrašas, nebesukelia teisinių pasekmių pastarąjį reglamentą panaikinus Reglamentu Nr. 961/2010. Todėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 paskelbimas negaliojančiu susijęs tik su jo pasekmėmis nuo jo įsigaliojimo iki panaikinimo.

129 Vėliau dėl Reglamento Nr. 961/2010 reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, skelbiantys reglamentą negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus šio Statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo pateikimo terminui arba, jeigu per šį laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos. Taigi Taryba nuo pranešimo apie šį sprendimą turi dviejų mėnesių ir dešimties dienų, pridedamų dėl nuotolio, terminą, kad ištaisytų nustatytus pažeidimus, prireikus priimdama naujas ribojamąsias priemones ieškovės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į didelį šių priemonių poveikį ieškovės teisėms ir laisvėms, rimtos ir nepataisomos žalos ribojamųjų priemonių, kurios nustatytos Reglamentu Nr. 961/2010, veiksmingumui atsiradimo rizika neatrodo pakankamai didelė, kad būtų galima pateisinti šio reglamento palikimą galioti ieškovės atžvilgiu pasibaigus Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antroje pastraipoje numatytam terminui (pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Kadio Morokro prieš Tarybą, T‑316/11, neskelbiamo Rinkinyje, 38 punktą).

130 Galiausiai, kiek tai susiję su Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, panaikinimo pasekmėmis laiko atžvilgiu, reikia priminti, kad pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą Bendrasis Teismas gali, jei mano, kad būtina, nurodyti, kurios paskelbto negaliojančiu akto pasekmės lieka galutinės. Šiuo atveju skirtumas tarp Reglamento Nr. 961/2010 panaikinimo įsigaliojimo dienos ir Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, panaikinimo įsigaliojimo dienos gali labai pakenkti teisiniam saugumui, nes šiais dviem aktais ieškovei nustatytos tokios pačios priemonės. Todėl Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, pasekmės, susijusios su ieškove, turi likti galioti nuo jo įsigaliojimo dvidešimtą dieną nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje iki Reglamento Nr. 961/2010 panaikinimo įsigaliojimo dienos (pagal analogiją dėl šio punkto žr. 129 punkte minėto Sprendimo Kadio Morokro prieš Tarybą 39 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

131 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

132 Pagal to paties reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą institucijos pačios padengia savo išlaidas. Todėl Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1. Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti pirmojo ieškinio pagrindo antros dalies.

2. Panaikinti, kiek jie susiję su Manufacturing Support & Procurement Kala Naft Co., Tehran:

– 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP,

– 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis,

– 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413,

– 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007.

3. Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, pasekmės, susijusios su Manufacturing Support & Procurement Kala Naft Co., Tehran, lieka galioti nuo jo įsigaliojimo dvidešimtą dieną nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje iki Reglamento Nr. 961/2010 panaikinimo įsigaliojimo dienos.

4. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir Manufacturing Support & Procurement Kala Naft Co., Tehran patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová

Jürimäe

Van der Woude

Paskelbta 2012 m. balandžio 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Irano Islamo Respublikai taikomos ribojamosios priemonės

Ieškovei taikomos ribojamosios priemonės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos nagrinėti pirmojo pagrindo antrą dalį

Dėl prašymo panaikinti Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010 priimtinumo

Dėl Tarybos ir Komisijos argumentų, susijusių su ieškinio pagrindų dėl tariamo pagrindinių ieškovės teisių pažeidimo priimtinumu

Dėl esmės