Byla T‑280/23
Oil company „Lukoil“ PAO
prieš
Europos Parlamentą ir kt.
2024 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) nutartis
„Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinio pareiškimo terminas – Vėlavimas – Akivaizdus nepriimtinumas“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Pranešimas – Sąvoka – Pareiga įrodyti, kad sprendimas buvo įteiktas
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa)
(žr. 7 punktą)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Pranešimas – Sąvoka – Pranešimo apie sprendimą galiojimo sąlyga – Galimybės sprendimo adresatui faktiškai susipažinti su jo turiniu suteikimas – Įtraukimas
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa)
(žr. 8 punktą)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Sprendimas, apie kurį pranešta elektroniniu laišku – Įrodymas, kad adresatui pranešta konkrečią dieną – Sąlygos – Įrodymai, kad adresatui laiškas faktiškai išsiųstas ir jam suteikta galimybė faktiškai susipažinti su sprendimo turiniu – Įtraukimas
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa)
(žr. 9 punktą)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Sprendimas, apie kurį pranešta elektroniniu laišku – Pranešimo prezumpcija – Nebuvimas
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa)
(žr. 10 punktą)
Santrauka
Gavęs ieškinį dėl panaikinimo Bendrasis Teismas jį atmetė kaip akivaizdžiai nepriimtiną dėl pavėluoto jo pareiškimo; jis, viena vertus, pirmą kartą kitoje nei viešoji tarnyba srityje taikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendime Kerstens / Komisija(1) suformuotą jurisprudenciją, susijusią su ieškinio dėl sprendimo, apie kurį pranešta elektroniniu laišku, pareiškimo termino skaičiavimu, ir, kita vertus, patikslino, kaip taikomas vienos registracijos principas pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo skaidrumo registro(2).
Savo ieškiniu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. gegužės 17 d.) ieškovė Oil company „Lukoil“ PAO, įsteigta Maskvoje, prašė panaikinti Skaidrumo registro sekretoriato sprendimą išbraukti ją iš Europos Sąjungos skaidrumo registro(3). Šis sekretoriatas 2023 m. kovo 6 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovei apie ginčijamą sprendimą. Ieškovė aiškiai pripažino, kad tą dieną šį elektroninį laišką į savo elektroninio pašto dėžutes gavo du jos atstovai, paskirti tuo metu, kai ji buvo įtraukta į Skaidrumo registrą (toliau – atstovai).
Bendrojo Teismo vertinimas
Bendrasis Teismas visų pirma priminė, jog tam, kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta, reikia ne to, kad šio sprendimo adresatas iš tikrųjų susipažintų su jo turiniu, o to, kad jis turėtų galimybę faktiškai su juo susipažinti. Kaip įrodymas, kad sprendimo adresatas ne tik jį gavo, bet ir galėjo faktiškai su juo susipažinti, gali būti įvairios aplinkybės.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad siekdama įrodyti, jog apie sprendimą, apie kurį pranešta elektroniniu laišku, jo adresatui buvo tinkamai pranešta konkrečią dieną ir dėl to šią dieną prasidėjo ieškinio pareiškimo terminas, šalis, kuri remiasi pavėluotu ieškinio pareiškimu, turi įrodyti ne tik tai, kad apie šį sprendimą buvo pranešta jo adresatui – jis išsiųstas ir gautas šio adresato elektroninio pašto adresu, bet ir tai, kad adresatui buvo suteikta galimybė tą dieną faktiškai susipažinti su minėto sprendimo turiniu, t. y. tą dieną jis galėjo atidaryti elektroninį laišką su nagrinėjamu sprendimu ir tinkamai su juo susipažinti.
Šiuo aspektu prezumpcija, kad sprendimo, apie kurį pranešta elektroniniu laišku, adresatui bet kuriuo atveju galėjo būti suteikta galimybė faktiškai susipažinti su jo turiniu tik tą dieną, kai jis patikrino savo elektroninio pašto dėžutę, kaip ir prezumpcija, kad tokio sprendimo adresatas turi galimybę faktiškai susipažinti su jo turiniu bet kuriuo atveju nuo jo gavimo elektroninio pašto dėžutėje momento, negali būti suderinama su nuostatomis, kuriose nustatyti ieškinio pareiškimo terminai.
Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas sprendimas išsiųstas 2023 m. kovo 6 d., terminas prašyti jį panaikinti iš esmės baigėsi 2023 m. gegužės 16 d., todėl šis ieškinys iš pirmo žvilgsnio pareikštas pavėluotai.
Vis dėlto jis išnagrinėjo kelis argumentus, kuriais rėmėsi ieškovė, nesutikdama su tuo, kad ieškinys pareikštas pavėluotai.
Visų pirma Bendrasis Teismas atmetė argumentą, grindžiamą tuo, kad elektroninis laiškas išsiųstas po darbo valandų. Pagal terminų skaičiavimo taisykles, „[j]eigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamas terminas turi būti skaičiuojamas nuo įvykio arba veiksmo pradžios momento, tai laikoma, kad ta diena, kurią prasideda įvykis ar veiksmas, neįeina į nagrinėjamą terminą“(4).
Pirma, Bendrasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. kovo 31 d. Skaidrumo registro sekretoriatui adresuotu raštu ieškovės patarėjai, siųsdami atsakymą dėl ginčijamo sprendimo, pridėto prie 2023 m. kovo 6 d. elektroninio laiško, pateikė prašymą atnaujinti tyrimą, o jį galima svarstyti tik jeigu jis pateiktas per 20 darbo dienų po to, kai atitinkamiems asmenims pranešta apie sprendimą(5).
Antra, jis pažymėjo, kad siekdami pagrįsti, jog prašymas atnaujinti tyrimą dėl ieškovės buvo pateiktas per šį terminą, ieškovės patarėjai 2023 m. kovo 31 d. rašte aiškiai nurodė aplinkybę, kad 20 darbo dienų terminas prasidėjo 2023 m. kovo 7 d. ir baigsis 2023 m. balandžio 3 d.
Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas konstatavo, kad tokia tiksli informacija, kurią pateikė pačios ieškovės patarėjai, gali būti aiškinama tik taip, kad jie pripažino, jog elektroninis laiškas su ginčijamu sprendimu ieškovės atstovams buvo išsiųstas 2023 m. kovo 6 d., tą pačią dieną jis buvo gautas jų elektroninio pašto dėžutėse ir jie su juo susipažino arba bent jau turėjo galimybę faktiškai susipažinti tą pačią tokio išsiuntimo ir gavimo dieną. Tuo remdamasis jis padarė išvadą, kad apie elektroninį laišką su jame esančiu ginčijamu sprendimu šiems atstovams buvo „tinkamai pranešta“ 2023 m. kovo 6 d.
Be to, Bendrasis Teismas atmetė argumentą, grindžiamą tuo, kad elektroninis laiškas su ginčijamu sprendimu 2023 m. kovo 6 d. buvo išsiųstas tik ieškovės patronuojamosios bendrovės Belgijoje atstovams, o ne pačiai ieškovei, todėl tą dieną ieškovė negalėjo su juo susipažinti.
Šiuo klausimu jis visų pirma priminė, kad pagal Skaidrumo registro sekretoriato parengtas su šiuo registru susijusias gaires registracijos paraišką teikiantiems asmenims ir įregistruotiesiems subjektams, kad būtų užtikrintas nuoseklus šio susitarimo taikymas (toliau – gairės), siekiant išvengti daugkartinių registracijų ir paspartinti administracinį paraiškų ar registracijos nagrinėjimą, keliose šalyse veikiantys interesų grupių atstovai (pvz., tarptautinės įmonės) turėtų registruoti savo veiklą registre tik vieną kartą ir taip įtraukti įvairius kitus tinklui, įmonių grupei ar kt. priklausančius subjektus(6). Gairėse pažymėta, kad praktiškai paprastai turi registruotis filialas ar atstovybė, atstovaujantys subjekto interesams santykiuose su Sąjungos institucijomis.
Bendrasis Teismas konstatavo, pirma, jog iš Skaidrumo registro išrašo matyti, kad tik ieškovė buvo įtraukta į šį registrą. Iš tiesų Belgijoje įsteigta ieškovės patronuojamoji bendrovė nebuvo atskirai įregistruota ir buvo nurodyta tik kaip „už santykius su Sąjunga atsakinga atstovybė“. Taigi pagal Tarpinstitucinį susitarimą(7) ir gairėse(8) įtvirtintą vienos registracijos principą nuoroda į ieškovę, kaip vienintelę į Skaidrumo registrą įtrauktą organizaciją, apėmė visas grupės, kuriai ieškovė priklauso, įmones visose šalyse, kuriose ši grupė veikia, įskaitant Belgijoje įsteigtą patronuojamąją bendrovę.
Antra, nurodydama registro išraše tos patronuojamosios bendrovės dviejų direktorių kaip už „subjektą teisiškai atsakingo asmens“ ir „už santykius su Sąjunga atsakingo asmens“ pavardes, nesvarbu, kokios būtų jų atitinkamos pareigos šioje bendrovėje, ieškovė sutiko, kad šie asmenys veiktų jos vardu kaip atstovai, atsakingi už jos santykius su Skaidrumo registro sekretoriatu(9).