2011 m. gruodžio 23 d. Cour de cassation (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Martin y Paz Diffusion SA prieš David Depuydt, Fabriek van Maroquinerie Gauquie SA

(Byla C-661/11)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Martin y Paz Diffusion SA

Atsakovai: David Depuydt, Fabriek van Maroquinerie Gauquie SA

Prejudiciniai klausimai

1.1.    Ar 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas nebegali prieš trečiąją šalį remtis jo suteikiamomis teisėmis visų registracijos paraiškoje nurodytų prekių atžvilgiu, kai:

savininkas ir trečioji šalis ilgą laiką kaip bendrasavininkiai dalijosi prekių ženklo naudojimosi teisėmis dalies tų prekių atžvilgiu?

pagal bendro naudojimosi susitarimą jis trečiajai šaliai davė neatšaukiamą sutikimą naudoti prekių ženklą toms prekėms?

1.2.    Ar šie straipsniai turi būti aiškinami taip, kad taikant nacionalinės teisės normą, pagal kurią teisės turėtojas negali jos įgyvendinti netinkamai ar ja piktnaudžiauti, gali būti visiškai uždrausta įgyvendinti šią išimtinę teisę daliai nurodytų prekių ar taip, kad pagal tokią normą turi būti taikomos kitokios sankcijos už tokį netinkamą teisės įgyvendinimą ar piktnaudžiavimą ja?

2.1.    Ar 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad kai registruoto prekių ženklo savininkas nutraukia trečiosios šalies atžvilgiu prisiimtą įsipareigojimą nenaudoti to prekių ženklo tam tikroms prekėms ir ketina pats perimti jo naudojimą, nacionalinis teismas gali galutinai uždrausti perėmimą dėl to, kad tai yra nesąžininga konkurencija, nes priešingu atveju savininkas galės pasinaudoti anksčiau tos trečiosios šalies padaryta prekių ženklo reklama ir galės būti suklaidinti klientai, ar jas reikia aiškinti taip, kad nacionalinis teismas turi taikyti kitokias sankcijas, kurios galutinai neuždraustų savininkui perimti prekių ženklo naudojimo?

2.2.    Ar šie straipsniai turi būti aiškinami taip, kad galutinis uždraudimas savininkui naudoti prekių ženklą yra pateisinamas, kai trečioji šalis daug metų investavo į tai, kad visuomenė žinotų prekes, kurių atžvilgiu ji gavo sutikimą iš savininko jį naudoti?

____________

¹ - OL L 40, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92.