BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. rugsėjo 20 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo BADTORO paraiška – Ankstesni žodiniai Europos Sąjungos prekių ženklai ir nacionalinis vaizdinis prekių ženklas TORO – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Žymenų panašumas – Prekių ir paslaugų panašumas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑350/13
Jordi Nogues, SL, įsteigta Barselonoje (Ispanija), atstovaujama advokatų J. Fernández Castellanos, M. J. Sanmartín Sanmartín ir E. López Parés,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), iš pradžių atstovaujamą V. Melgar ir J. Crespo Carrillo, vėliau J. Crespo Carillo,
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Grupo Osborne, SA, įsteigta El Puerto de Santa María (Ispanija), atstovaujama advokato J. M. Iglesias Monravá,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2013 m. balandžio 16 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1446/2012‑2), susijusio su protesto procedūra tarp Grupo Osborne ir Jordi Nogues,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai I. Ulloa Rubio ir A. Marcoulli (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. liepos 2 d.,
susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. rugsėjo 24 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. spalio 7 d.,
atsižvelgęs į 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą,
atsižvelgęs į 2016 m. kovo 1 d. Bendrojo Teismo raštą, kuriuo šalims pranešta, kad Bendrasis Teismas susipažino su Alikantės Europos Sąjungos prekių ženklų teismo Nr. 1 (Ispanija) sprendimu ir kad rašytinė proceso dalis baigta,
atsižvelgęs į pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalį pateiktą prašymą sujungti šią bylą su byla T‑386/15 ir į šalių pastabas šiuo klausimu,
atsižvelgęs į 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą atsisakyti sujungti šią bylą su byla T‑386/15,
įvykus 2016 m. gruodžio 15 d. posėdžiui,
atsižvelgęs į 2017 m. vasario 15 d. nutartį atnaujinti žodinę proceso dalį,
atsižvelgęs į EUIPO ir į įstojusios į bylą šalies pastabas, kurias Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2017 m. kovo 1 ir 6 d.,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2010 m. gruodžio 1 d. ieškovė Jordi Nogues, SL pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės ir paslaugos, kurioms prašyta registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 25, 34 ir 35 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 25 klasė: „Drabužiai, avalynė, galvos apdangalai“,
– 34 klasė: „Tabakas; rūkymo reikmenys; degtukai“,
– 35 klasė: „Importo paslaugos; eksportas; komercinis atstovavimas; spausdintų knygų, laikraščių, skalbinių, namų apyvokos arba virtuvės reikmenų ir indų, dekoracijų, rūkymo reikmenų ir dovanų pardavimas parduotuvėse ir pasaulio kompiuteriniais tinklais; reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla“.
4 Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2011 m. sausio 14 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 9/2011.
5 2011 m. balandžio 12 d. įstojusi į bylą šalis Grupo Osborne, SA, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsniu, pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.
6 Protestas buvo grindžiamas šiais ankstesniais prekių ženklais:
– ankstesniu vaizdiniu Ispanijos prekių ženklu, kurio registracijos paraiška pateikta 2010 m. liepos 15 d. ir kuris įregistruotas 2010 m. gruodžio 13 d. Nr. 2939631 prie 34 klasės priskiriamiems „žiebtuvėliams ir rūkymo reikmėms“ ir atrodo taip:
– ankstesniu žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu TORO, kurio registracijos paraiška pateikta 2002 m. rugsėjo 13 d. ir kuris įregistruotas 2010 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 2844264 prie 25 klasės priskiriamiems „drabužiams; galvos apdangalams; diržams“,
– ankstesniu žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu TORO, kurio registracijos paraiška pateikta 2000 m. birželio 23 d. ir kuris įregistruotas 2007 m. sausio 3 d. Nr. 1722362 prie 35 klasės priskiriamoms „reklamos paslaugoms; verslo vadybai; verslo tvarkybai; įstaigų veiklai; mažmeninei prekybai maisto produktais ir gėrimais (nė viena iš šių paslaugų ar prekių nesusijusi su buliais“,
– ankstesniu žodiniu Ispanijos prekių ženklu EL TORO, kurio registracijos paraiška pateikta 1998 m. birželio 17 d. ir kuris įregistruotas 2003 m. spalio 8 d. Nr. 2169043 prie 25 klasės priskiriamiems „vyrams, moterims ar vaikams skirtiems drabužiams ir avalynei (išskyrus ortopedinę avalynę); galvos apdangalams),
– ankstesniu vaizdiniu Ispanijos prekių ženklu, kurio registracijos paraiška pateikta 2010 m. kovo 16 d. ir kuris įregistruotas 2010 m. birželio 22 d. Nr. 2919417 prie 35 klasės priskiriamoms „,mažmeninės prekybos įvairiomis prekėmis parduotuvėse ir internetu“ paslaugoms ir kuris atrodo taip:
7 Motyvas, kuriuo grindžiamas protestas − Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos supainiojimo galimybės buvimas.
8 2012 m. birželio 7 d. Protestų skyrius patenkino protestą. Jis padarė išvadą, kad galimybė supainioti egzistuoja dėl visų prekių, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą, atsižvelgiant į ankstesnius žodinius Europos Sąjungos prekių ženklus Nr. 2844264, Nr. 1722362 ir į ankstesnį vaizdinį Ispanijos prekių ženklą Nr. 2939631.
9 2012 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
10 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO antroji apeliacinė taryba atmetė ieškovės pateiktą apeliaciją. Konkrečiai ji nusprendė, kad prekės, kurioms skirti žymenys, dėl kurių kilo ginčas, iš dalies sutampa ir iš dalies panašios. Be to, atsižvelgusi į vidutinį ankstesnių prekių ženklų skiriamąjį požymį, nors daugelis Ispanijoje įregistruotų prekių ženklų turėjo žodį „toro“, į bendro elemento „toro“, pagrindžiančio fonetinį, konceptualų ir (mažiau) vizualų panašumą, svarbą ir bet kuriuo atveju žymenų, dėl kurių kilo ginčas, taikaus koegzistavimo Ispanijos rinkoje nebuvimą, ji padarė išvadą, kad egzistuoja galimybė supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.
Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
12 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo vienintelį pagrindą – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimą. Jos teigimu, Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad egzistuoja žymenų, dėl kurių kilo ginčas, supainiojimo galimybė.
Pirminės pastabos
14 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Suklaidinimo galimybė apima galimybę susieti su ankstesniu prekių ženklu. Be to, pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį ankstesniais prekių ženklais reikia laikyti prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje, kurių registracijos paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo datą.
15 Pagal suformuotą jurisprudenciją galimybė supainioti yra tai, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Pagal tą pačią jurisprudenciją supainiojimo galimybė turi būti vertinama visapusiškai, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia žymenis ir nagrinėjamas prekes, bei į visus šiai bylai būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių arba paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Sprendimo Laboratorios RTB / VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, EU:T:2003:199, 30–33 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
16 Taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą galimybė supainioti reiškia, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra tapatūs arba panašūs ir kad prekės ar paslaugos, kurioms jie skirti, yra tapačios arba panašios. Tai – kumuliacinės sąlygos (žr. 2009 m. sausio 22 d. Sprendimo Commercy / VRDT – easyGroup IP Licensing (easyHotel), T‑316/07, EU:T:2009:14, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
17 Pagal jurisprudenciją visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į atitinkamos kategorijos prekių vidutinį vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vidutinio vartotojo pastabumas gali kisti atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorijas (žr. 2007 m. vasario 13 d. Sprendimo Mundipharma / VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, EU:T:2007:46, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
18 Be to, kai ankstesnio prekių ženklo apsauga apima visą Europos Sąjungą, reikia atsižvelgti į tai, kaip žymenis, dėl kurių kilo ginčas, suvokia nagrinėjamų prekių ir paslaugų vartotojas šioje teritorijoje. Vis dėlto reikia priminti, kad Europos Sąjungos prekių ženklas neregistruojamas, jeigu santykinis atmetimo pagrindas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, egzistuoja Sąjungos dalyje (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Mast-Jägermeister / VRDT – Licorera Zacapaneca (VENADO su rėmu ir kt.), T‑81/03, T‑82/03 ir T‑103/03, EU:T:2006:397, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
19 Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su atitinkama visuomene, Apeliacinė taryba nusprendė, kad prie 25 ir 34 klasių priskiriamos prekės yra skirtos plačiajai visuomenei, o 35 klasės paslaugos skirtos ir plačiajai, ir specializuotai visuomenei. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad supainiojimo galimybė turėjo būti vertinama atsižvelgiant į tai, kaip žymenis suvokia tiek plačiajai, tiek specializuotai visuomenei priklausantis vidutinis vartotojas, visų pirma – Ispanijos vartotojas, nes protestas, be kita ko, grindžiamas Ispanijos prekių ženklais.
20 Tokiam atitinkamos visuomenės nustatymui, kurio, beje, ieškovė neginčijo, reikia pritarti dėl tų pačių motyvų, kurie išdėstyti ginčijamame sprendime.
21 Kiek tai susiję su prekių ir paslaugų, kuriems skirti žymenys, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu, reikia pažymėti, kad šalys teisingai sutaria, jog 25 ir 35 klasių prekės ir paslaugos sutampa, o 34 klasės prekės – sutampa arba yra panašios.
22 Atsižvelgiant į tai ir į vertinimą, kurį Apeliacinė taryba pateikė ginčijamame sprendime, reikia išanalizuoti ieškovės argumentus dėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo.
Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo
23 Iš jurisprudencijos matyti, kad visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant visų pirma į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Vidutinio nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojo prekių ženklų suvokimas turi lemiamą reikšmę atliekant visapusį minėtos galimybės supainioti vertinimą. Vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
24 Be to, vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negali pakakti atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, šį palyginimą būtina atlikti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad vienas ar keli elementai negali dominuoti kuriant bendrą sudėtinį prekių ženklo įspūdį atitinkamos visuomenės atmintyje (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios. Taip ypač galėtų būti tuomet, kai ši sudedamoji dalis viena dominuotų atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde, todėl visos kitos bendro šio prekių ženklo sukurto įspūdžio sudedamosios dalys būtų nežymios (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:539, 43 punktą).
25 Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, sukuria panašų bendrą įspūdį dėl to, kad sutampa žodiniu ir konceptualiu požiūriais dėl žodžio „toro“ buvimo, kurį lengva atpažinti prašomame įregistruoti prekių ženkle ir kuris visų pirma buvo vienintelė ankstesnio žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo sudedamoji dalis ir vienintelis ankstesnio vaizdinio Ispanijos prekių ženklo žodinis elementas, antra, kuris turi skiriamąjį požymį, ir, trečia, prašomame prekių ženkle atlieka ne antraeilį vaidmenį. Kiek tai susiję su ankstesniais tik žodiniais prekių ženklais, pažymėtina, kad Apeliacinė taryba nusprendė, kad panašumą sustiprino tai, jog prašomame įregistruoti prekių ženkle žodis „toro“ išlaikė savarankišką išskirtinę poziciją.
Dėl skiriamųjų ir dominuojančių žymenų, dėl kurių kilo ginčas, elementų
26 Nagrinėjamu atveju visų pirma iš ginčijamo sprendimo 31, 32 ir 42 punktų matyti, kad, Apeliacinės tarybos nuomone, nė viena prašomo įregistruoti prekių ženklo sudedamoji dalis nėra dominuojanti jam kuriant įspūdį, o ankstesniame vaizdiniame Ispanijos prekių ženkle dominuoja žodinis elementas „toro“. Kaip minėta šio sprendimo 25 punkte, Apeliacinė taryba taip pat nusprendė, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle žodinis elementas „toro“ turi savarankišką išskirtinę poziciją.
27 Ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą fragmentišku ir netinkamu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, lyginimu. Jos teigimu, taip Apeliacinė taryba iškreipė prašomo įregistruoti prekių ženklo „bendrą įspūdį“, nes klaidingai nusprendė, kad nė vienas elementas nedominavo bendrai sukurtame vaizde ir kad žodis „toro“ atliko ne antraeilį vaidmenį, nors jis yra žymens pabaigoje ir prieš jį vartojamas originalus grafikos elementas, kurio dydis aiškiai išsiskiria ir kurio reikšmės negalima nuvertinti. Taip pat ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai taikė jurisprudenciją, suformuotą 2005 m. spalio 6 d. Sprendime Medion (C‑120/04, EU:C:2005:594), nors šio atvejo aplinkybės visiškai kitokios, ypač dėl to, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle žodis „toro“ nėra išskirtas. Taigi, Apeliacinė taryba nesilaikė palyginimo pagal bendrą sukuriamą įspūdį principo.
28 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija šiuos argumentus.
29 Visų pirma reikia priminti, kad nors tuo atveju, kai prekių ženklą sudaro žodiniai ir vaizdiniai elementai, žodiniai elementai paprastai labiau išsiskiria nei vaizdiniai, nes vidutiniam vartotojui lengviau nurodyti nagrinėjamas prekes įvardijant prekių ženklo pavadinimą, nei apibūdinant vaizdinį jo elementą, negalima daryti išvados, kad žodinius prekių ženklo elementus visuomet reikia laikyti kaip išsiskiriančius labiau nei vaizdiniai elementai. Iš tiesų sudėtinio prekių ženklo atveju vaizdinis elementas gali būti toks pat reikšmingas kaip ir žodinis (2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Monster Energy / VRDT – Balaguer (icexpresso + energy coffee), T‑61/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:750, 37 punktas). Taigi, siekiant nustatyti dominuojantį elementą, reikia išanalizuoti pagrindines prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, vaizdinio ir žodinio elementų savybes ir tai, kokią vietą jie užima (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 16 d. Sprendimo Inter-Ikea / VRDT – Waibel (idea), T‑112/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:10, 49 punktą).
30 Nagrinėjamu atveju vaizdinį prašomo įregistruoti prekių ženklo elementą sudaro išgalvotas piešinys, vaizduojantis bulių dideliais ragais ir nepasitenkinimą išreiškiančiu žvilgsniu. Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad, pirma, jo vaizdavimas dideliu mastu prašomame įregistruoti prekių ženkle labai užgožia žodinį elementą. Antra, vaizdinis elementas yra virš žodinio elemento. Trečia, vaizduojamas masyvus, juodos spalvos ir ypač išsiskiriantis bulius. Tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad vaizdinio elemento išgalvotas pobūdis ir dydis atitinkamos visuomenės dėmesį nukreips nuo apačioje nurodyto žodinio elemento. Taigi, ieškovė turi pagrindo teigti, kad ginčijamo sprendimo 31 punkte Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad nė vienas iš prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančių elementų nedominuoja jam kuriant įspūdį. Todėl žodinis prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas, įskaitant žodį „toro“, prašomame įregistruoti prekių ženkle atlieka antraeilį vaidmenį.
31 Vis dėlto, kaip ginčijamo sprendimo 31 punkte pabrėžė Apeliacinė taryba, žodinis elementas pavaizduotas didžiosiomis raidėmis. Nepaisant dideliu mastu pavaizduoto vaizdinio elemento, žodinis elementas yra aiškiai matomas. Tokiomis aplinkybėmis dominuojantis vaizdinis prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas negali, vertinant bendrai prekių ženklo sukuriamą įspūdį, sumenkinti žodinio elemento „badtoro“ (pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Kido / VRDT– Amberes (SCORPIONEXO), T‑152/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:357, 66 punktą ir 2015 m. balandžio 23 d. Sprendimo Iglotex / VRDT – Iglo Foods Group (IGLOTEX), T‑282/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:226, 53 ir 54 punktus).
32 Antra, kiek tai susiję su aplinkybe, kad Apeliacinė taryba taikė 2005 m. spalio 6 d. Sprendimą Medion (C‑120/04, EU:C:2005:594), reikia priminti, kad pagal minėtame sprendime įtvirtintą jurisprudenciją, nors žymenų, dėl kurių kilo ginčas, bendro elemento negalima laikyti dominuojančiu kuriant bendrą įspūdį, į jį reikia atsižvelgti vertinant šių žymenų panašumą, jeigu pats šis elementas yra ankstesnis prekių ženklas ir išlaiko išskirtinę savarankišką poziciją sudėtiniame prekių ženkle, kurį sudaro, be kita ko, šis elementas ir kurį prašoma įregistruoti. Iš tiesų, jeigu bendras elementas išlaiko sudėtiniame prekių ženkle išskirtinę savarankišką poziciją, bendras sudaromas šio žymens įspūdis gali leisti visuomenei manyti, kad nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra kilusios bent jau iš ekonomiškai susijusių įmonių; tokiu atveju būtina pripažinti galimybės supainioti buvimą (2015 m. spalio 22 d. Sprendimo BGW, C‑20/14, EU:C:2015:714, 38 punktas).
33 Nagrinėjant, ar vienas iš sudėtinio žymens elementų užima savarankišką išskirtinę poziciją, taip siekiama nustatyti, kuriuos iš minėtų elementų suvoks atitinkama visuomenė (žr. 2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Novomatic / VRDT – Simba Toys (African SIMBA), T‑687/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:37, 135 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė, kad sudėtinio žymens elementas neišsaugos tokios savarankiškos išskirtinės pozicijos, jeigu jis kartu su kitu ar kitais žymens elementais, vertinamais kaip visuma, sudarys vienetą, kurio reikšmė skirsis nuo atskirai vertinamų minėtų elementų reikšmės (2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Bimbo / VRDT, C‑591/12 P, EU:C:2014:305, 25 punktas).
35 Taip pat reikia pažymėti, kad nors vidutinis vartotojas paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo skirtingų detalių, vis dėlto, suprasdamas žodinį žymenį, jis jį suskaido į žodinius elementus, jam turinčius konkrečią reikšmę ar primenančius žinomus žodžius (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 13 d. Sprendimo RESPICUR, T‑256/04, EU:T:2007:46, 57 punktą ir 2008 m. vasario 13 d. Sprendimo Sanofi-Aventis / VRDT – GD Searle (ATURION), T‑146/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:33, 58 punktą).
36 Nagrinėjamu atveju, kaip Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 35 punkte, ispanų k. kalbanti visuomenė ir žodžio „toro“ reikšmę žinanti Sąjungos visuomenės dalis išskirs šį žodį žodiniame elemente. Šis žodis yra vienintelė ankstesnių prekių ženklų, kuriais grindžiamas protestas, sudėtinė dalis arba vienintelis jų žodinis elementas.
37 Šiuo klausimu reikia priminti, kad visų pirma prašomo įregistruoti prekių ženklo žodinis elementas, priešingai Apeliacinės tarybos išvadai, žymenyje atlieka antraeilį vaidmenį.
38 Be to, reikia pabrėžti, kad žodis „toro“ yra žymens pabaigoje ir prieš jį vartojamas žodis „bad“. Šiuo aspektu galima priminti, kad paprastai vartotojas dėmesį labiau atkreipia į žodžių pradžią (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 17 d. Sprendimo El Corte Inglés / VRDT – González Cabello ir Iberia Líneas Aéreas de España (MUNDICOR), T‑183/02 ir T‑184/02, EU:T:2004:79, 81 punktą ir 2005 m. kovo 16 d. Sprendimo L’Oréal / VRDT – Revlon (FLEXI AIR), T‑112/03, EU:T:2005:102, 64 ir 65 punktus).
39 Be to, prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro vienintelis žodinis elementas, t .y. „badtoro“, sudarytas sujungus žodžius „bad“ ir „toro“. Aplinkybė, kad tarp dviejų žodžių nėra tarpo, sustiprina žodinio elemento suvokimą kaip vieną visumą, kurį bent jau dalis ispanų k. kalbančios visuomenės ir visuomenės, žinančios žodžio „toro“ reikšmę, supras kaip reiškiantį „piktas arba blogas bulius“ (pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Procter & Gamble Manufacturing Cologne / VRDT – Natura Cosméticos (NATURAVIVA), T‑107/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:551, 34 punktą). Taip žodinis elementas teikia nuorodą būtent į išgalvotą buliaus vaizdą, kuris, atsižvelgiant į jo dominuojančią padėtį prašomame įregistruoti prekių ženkle ir į unikalumą, kaip nurodyta šio sprendimo 30 punkte, greičiausiai bus elementas, kurį atitinkama visuomenė bus linkusi atpažinti ir išsaugoti atmintyje geriau nei patį gyvūną. Remiantis tuo darytina išvada, kad žodinis elementas „badtoro“ bus suvokiamas kartu su vaizdiniu elementu; abiejų jų visuma sudaro vieną loginį vienetą, kuris nutolęs nuo paprasto ankstesniuose prekių ženkluose vartojamo gyvūno pavadinimo.
40 Taigi, priminus, kad paprastai vartotojas prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo įvairių detalių, reikia konstatuoti, kad, vertinant bendrai, žodžio „toro“ prašomame įregistruoti prekių ženkle toks vartotojas nesupras kaip atskiro ir neįsimins dėl to, kad jis nepakankamai patraukia dėmesį (pagal analogiją žr. 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo Grupo Osborne / VRDT – Industria Licorera Quezalteca (TORO XL), T‑169/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:261, 42 punktą). Iš to matyti, kad ieškovė turi pagrindo teigti, jog Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle žodis „toro“ išlaiko savarankišką išskirtinę poziciją.
41 Atsižvelgiant į tai reikia įvertinti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą.
Dėl vizualaus panašumo
42 Ieškovė teigia, kad, priešingai Apeliacinės tarybos išvadai, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai nepanašūs.
43 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
44 Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba nusprendė, kad dėl sutampančio žodinio elemento „toro“ žymenys, dėl kurių kilo ginčas, buvo tam tikra prasme panašūs, bet toks panašumas nedidelis dėl to, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle buvo žodinis elementas „bad“, kuris nurodytas prieš žodinį elementą „toro“, ir vaizdiniai jų elementai turi skirtumų arba ankstesniuose prekių ženkluose nėra vaizdinio žymens.
45 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Apeliacinė taryba rėmėsi klaidinga prielaida, kad žodis „toro“ atliko ne antraeilį vaidmenį. Tokiomis aplinkybėmis ypatingą dėmesį ji skyrė tam, kad žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, kartojasi žodis „toro“, tačiau prieš tai ji nenagrinėjo, ar atitinkama visuomenė gali atskirai įsiminti prašomame registruoti prekių ženkle vartojamą žodį „toro“.
46 Nors žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, kartojasi žodis „toro“, šie žymenys turi daug skirtumų. Palyginti su ankstesniais žodiniais Europos Sąjungos prekių ženklais TORO, prašomo įregistruoti prekių ženklo struktūra labai skiriasi. Jame yra dominuojantis vaizdinis elementas, vaizduojantis išgalvotą išsiskiriantį bulių, po kurio kojomis yra žodinis elementas, sudarytas iš žodžio „toro“ ir prieš jį vartojamo raidžių junginio „bad“: jų visumą sudaro vieną žodinį elementą.
47 Palyginti su ankstesniu vaizdiniu Ispanijos prekių ženklu, prašomo įregistruoti prekių ženklo struktūra taip pat aiškiai skiriasi, nes minėtą Ispanijos prekių ženklą sudaro vaizdinis elementas ir šalia esantis dominuojantis žodinis elementas. Atvirkščiai, prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro dominuojantis vaizdinis elementas ir apačioje esantis antraeilis žodinis elementas. Be to, nors abu vaizdiniai elementai vaizduoja bulių, jie iš esmės skiriasi. Ankstesniame Ispanijos prekių ženkle iš profilio vaizduojamas juodo silueto, klasikinis bulius visu kūnu. Tačiau prašomo įregistruoti prekių ženklo vaizdinį elementą sudaro išgalvotas, juodos spalvos bulius iš priekio. Jis turi tris kojas, baltos spalvos atsikišusius ragus ir akis. Galiausiai šie žymenys turi iš dalies skirtingą žodinį elementą.
48 Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad tai, jog ankstesniuose prekių ženkluose ir prašomame įregistruoti prekių ženkle yra žodis „toro“, turi tik nedidelė reikšmę palyginus juos kaip visumą, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 40 punkte, priešingai Apeliacinės tarybos išvadai, šis žodis prašomame įregistruoti prekių ženkle neišlaiko savarankiškos išskirtinės pozicijos. Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad du tą patį elementą turintys prekių ženklai vizualiai gali sukurti skirtingą įspūdį, ypač kai lyginami, viena vertus, žodinis prekių ženklas, kokie yra ankstesni Europos Sąjungos prekių ženklai, ir, kita vertus, sudėtinis prekių ženklas, koks yra prašomas įregistruoti prekių ženklas, kurį sudaro stiprus vaizdinis elementas ir iš dalies kitoks žodinis elementas, vizualiai sukuriantis įspūdį, kuris skiriasi nuo vieno elemento „toro“ (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Aktieselskabet af 21. november 2001 / VRDT – Parfums Givenchy (only givenchy), T‑586/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:722, 33 punktą ir 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Rocket Dog Brands / OHMI – Julius-K9 (JULIUS K9), T‑231/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:264, 34 punktą).
49 Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į nurodytus žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus, į jų atitinkamų elementų svorį ir į tai, kad žodis „toro“ neturi savarankiškos išskirtinės pozicijos, vertinami bendrai, vizualiai jie daugiausia panašūs labai nedaug.
Dėl fonetinio panašumo
50 Ieškovė teigia, kad, atsižvelgiant į žodžio „bad“ buvimą prieš žodį „toro“, Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, fonetiškai panašūs. Ji teigia, kad šiuose žymenyse kai kurios raidės skiriasi, jų išdėstymas lemia skirtingą tarimo ritmą ir garsų seką ir kad žodis „badtoro“ Ispanijos vartotojams skamba neįprastai ir yra naujadaras.
51 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis atmeta šiuos argumentus.
52 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad fonetiniu požiūriu žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi dėl papildomo skiemens „bad“, tačiau juose vartojami du tie patys skiemenys „to“ ir „ro“. Esant tokiam kontekstui, Ispanijos visuomenei neįprastas „d“ ir „t“ raidžių išdėstymas viena po kitos nėra pakankamas norint paneigti, kad bendras fonetinis įspūdis, kurį sukelia žymenys, dėl kurių kilo ginčas, dėl sutampančio žodžio „toro“ lemia vidutinį panašumą, kaip teisingai nurodė Apeliacinė taryba.
Dėl konceptualaus panašumo
53 Kiek tai susiję su konceptualiu panašumu, ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba klaidingai neatsižvelgė į tai, kad, priešingai nei ankstesnių prekių ženklų atveju, kur žodžiu „toro“ daroma nuoroda į gyvūną, prašomu prekių ženklu perteikiama „sudėtinė“ idėja, išreiškianti ir simbolį, kuriuo visuomenei perteikiama universali iššūkio ir pasipriešinimo idėja, ir apimanti pavadinimą, kurį sudaro naujadaras „badtoro“. Taigi, ieškovės teigimu, žodžiai „bad“ ir „toro“ neatsiejami.
54 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
55 Visų pirma reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją konceptualus panašumas atsiranda dėl to, kad dviejuose prekių ženkluose naudojami paveikslėliai, kurių semantinis turinys sutampa (1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, EU:C:1997:528, 24 punktas ir 2010 m. balandžio 21 d. Sprendimo Peek & Cloppenburg ir van Graaf / VRDT – Queen Sirikit Institute of Sericulture (Thai Silk), T‑361/08, EU:T:2010:152, 63 punktas).
56 Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Apeliacinė taryba pirmiausia rėmėsi tuo, jog žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, buvo žodis „toro“. Ji nusprendė, kad dėl šios priežasties visuomenė, žinanti žodžio „toro“ reikšmę, konceptualiu požiūriu iš dalies tapatins šiuos žymenis, nepaisant to, ar ji supras žodžio „bad“ reikšmę. Papildomai ji nurodė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas sutampa su ankstesniu vaizdiniu Ispanijos prekių ženklu dėl jame vartojamo grafinio bulių vaizduojančio piešinio. Tuo remdamasi Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad žodžio „toro“ reikšmę žinančios visuomenės požiūriu žymenys, dėl kurių kilo ginčas, labai panašūs. Atvirkščiai, Apeliacinė taryba nusprendė, kad žodžio „toro“ reikšmės nežinanti visuomenė žymenis, dėl kurių kilo ginčas, supras ne kaip panašius, galbūt net kaip skirtingus, jeigu žino žodžio „bad“ reikšmę.
57 Visų pirma reikia priminti, kad šios išvados grindžiamos klaidinga prielaida, jog prašomame įregistruoti prekių ženkle žodis „toro“ atlieka ne antraeilį vaidmenį. Iš aplinkybės, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog žodžio „toro“ reikšmės nežinanti visuomenė prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį vaizdinį Ispanijos prekių ženklą supras kaip nepanašius, nors kiekviename iš jų vaizduojamas bulius, matyti, kad ypatingas dėmesys skiriamas žodžio „toro“ sutapimui abiejuose žymenyse.
58 Tokiomis aplinkybėmis visų pirma reikia pabrėžti, kad, kaip nurodė Apeliacinė taryba, visuomenės, kuri nežino žodžio „toro“ reikšmės, požiūriu prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesni žodiniai Europos Sąjungos prekių ženklai TORO neturi jokio konceptualaus panašumo.
59 Dėl Ispanijos visuomenės arba žodžio „toro“ reikšmę žinančios visuomenės reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 36 punkte, tokia visuomenė žodinį prašomame įregistruoti prekių ženkle esantį elementą supras kaip žodžio arba raidžių grupės „bad“ ir žodžio „toro“, kuris ispanų k. yra tikslus atitinkamo gyvūno pavadinimas, junginį. Taigi, žodį „toro“ minėta visuomenė suvoks kaip nuorodą į nurodytą gyvūną, konkrečiu atveju vaizduojamą ankstesniuose prekių ženkluose, dėl ko konceptualiu požiūriu žymenys, dėl kurių kilo ginčas, supanašėja.
60 Vis dėlto, nors ši bendra nuoroda į buliaus koncepciją matyti iš žymenų, dėl kurių kilo ginčas, prašomame įregistruoti prekių ženkle vaizduojamas bulius, kaip tvirtina ieškovė, panašesnis į simbolį ar į personažą, kuris skiriasi nuo gyvūno, tiesiog minimo arba vaizduojamo ankstesniuose prekių ženkluose. Taigi, priešingai „toro“ įvardijimui ir klasikinio buliaus siluetui, kuris vaizduojamas ankstesniame vaizdiniame prekių ženkle, prašomame įregistruoti prekių ženkle bulius „sužmoginamas“, visų pirma kaip tai matyti iš jo akių, kurios, kaip teigia ieškovė, išreiškia pyktį arba nepasitikėjimą. Be to, gyvūnas vaizduojamas itin išgalvotu būdu, su pernelyg dideliais ragais ir tik trimis kojomis. Atsižvelgiant į taip išreikštą buliaus vaizdą, žodinis elementas „badtoro“ gali būti suprantamas kaip tokio personažo vardas.
61 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, vertinami kaip visuma, vaizdinis ir žodinis prašomo įregistruoti prekių ženklo elementai išreiškia idėją, kuri atitolsta nuo klasikinės buliaus kaip gyvūno idėjos. Taigi, reikia sąlygiškai vertinti konceptualų prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą; toks panašumas turi būti laikomas daugiausia vidutiniu, o ne svarbiu, kaip klaidingai nurodė Apeliacinė taryba.
62 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad analizę dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo Apeliacinė taryba parėmė klaidinga išvada, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo vaizdinis elementas nedominuoja, ir pervertino reikšmę, kurią visuomenė skyrė tam, kad abiejuose žymenyse yra žodis „toro“. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant, viena vertus, į tai, kad vaizdinis elementas yra dėl savo dominavimo ir unikalumo atitinkamos visuomenės dėmesį patrauksiantis elementas, ir, kita vertus, į tai, kad žodis „toro“ prašomame įregistruoti prekių ženkle neišlaiko savarankiškos išskirtinės pozicijos, reikia daryti išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai labai mažai panašūs, fonetiškai panašūs vidutiniškai ir turi tam tikrą konceptualų panašumą. Todėl bendras žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumas yra mažas (pagal analogiją žr. 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Annco / VRDT – Freche et fils (ANN TAYLOR LOFT), T‑385/09, EU:T:2011:49, 38 punktą).
63 Taigi, Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, bendrai buvo panašūs.
Dėl galimybės supainioti
64 Reikia priminti, kad galimybė supainioti egzistuoja tada, kai ir nagrinėjamų prekių ženklų panašumo laipsnis, ir šiais prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnis yra pakankamai dideli (2002 m. spalio 23 d. Sprendimo Matratzen Concord / VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN),T‑6/01, EU:T:2002:261, 45 punktas ir 2013 m. sausio 11 d. Sprendimo Kokomarina / VRDT – Euro Shoe Group (interdit de me gronder IDMG), T‑568/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:5, 48 punktas).
65 Taip pat reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją vidutinis atitinkamų prekių kategorijos vartotojas tik retai turi galimybę tiesiogiai palyginti įvairius prekių ženklus ir jam tenka pasikliauti netobulai prisimenamu jų vaizdu (1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, EU:C:1999:323, 26 punktas).
66 Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos išvadas dėl galimybės supainioti buvimo ir nurodo, kad ji neatsižvelgė į susilpnintą ankstesnių prekių ženklų skiriamąjį požymį, nors žodžiu „toro“ daroma nuoroda į pavaizduotą bulių, ypač Ispanijoje, kur bulius yra nacionalinis simbolis ir negali būti išimtinės teisės, kuri būtų suteikta vienam ūkio subjektui, objektas. Be to, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į prašomam įregistruoti prekių ženklui „būdingą itin skiriamąjį“ požymį dėl jo originalumo ir į aplinkybę, kuri gali būti laikoma akivaizdžia, t. y. kad ir grafiniam vaizdui, ir ieškovės išgalvoto personažo pavadinimui taikoma intelektinės nuosavybės apsauga. Be to, ji neatsižvelgė į žinomus atitinkamos visuomenės vartojimo įpročius. Galiausiai ieškovė remiasi su Europos Sąjungos prekių ženklais susijusias bylas nagrinėjančių Ispanijos teismų sprendimais, pastarąjį kartą – 2017 m. sausio 18 d. Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) priimtu sprendimu.
67 Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 57 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad, atsižvelgiant į bendrą žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo vertinimą, į prekių ir paslaugų, kuriems skirti šie žymenys, tapatumą ir į galimybės supainioti veiksnių tarpusavio ryšio principą, galimybė supainioti, apimanti galimybę susieti, neišvengiama.
68 Šiuo aspektu reikia priminti, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos yra arba tapačios, arba panašios, tačiau, priešingai Apeliacinės tarybos išvadoms, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, bendrai panašūs nedaug.
69 Visapusiškai vertinant žymenis, dėl kurių kilo ginčas, pabrėžtina, kad vizualaus, fonetinio ir konceptualaus jų panašumo, kurį lemia vaizduojamo išgalvoto buliaus dominavimas ir žodis „bad“, prašomame įregistruoti prekių ženkle esantis prieš žodį „toro, taip pat vieno loginio vieneto, kurį lemia kartu naudojami žodinis ir vaizdinis elementai, užtenka tam, kad galima būtų konstatuoti, jog susidūrusi su šiais žymenimis atitinkama visuomenė jų nesusies, nes nei prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis vaizdinis, nei jo žodinis elementai nesutampa su ankstesnių prekių ženklų vieninteliu ar kuriuo nors vienu iš jų elementų. Tokiomis aplinkybėmis, nepaisant nurodytų prekių ir paslaugų tapatumo ar panašumo, labai mažai tikėtina, kad jas, pažymėtas prašomu prekių ženklu, vartotojai supras kaip pagamintas arba teikiamas tos pačios ankstesnių prekių ženklų savininkės arba ekonomiškai su ja susijusios įmonės (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Torres / VRDT – Bodegas Peñalba López (Torre Albéniz), T‑287/06, EU:T:2008:602, 74 punktą).
70 Taigi, nesant reikalo priimti sprendimo dėl kitų ieškovės išdėstytų argumentų, reikia pripažinti, kad pagrindas, grindžiamas tuo, jog pripažinusi, kad egzistuoja galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, EUIPO pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, yra pagrįstas, taigi, ginčijamą sprendimą reikia panaikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
72 Nagrinėjamu atveju EUIPO pralaimėjo bylą, o ieškovė neprašė iš į bylą įstojusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl reikia EUIPO nurodyti padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jos ieškovės išlaidas pagal pastarosios pateiktus reikalavimus.
73 Be to, įstojusi į bylą šalis, kuri pralaimėjo bylą, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2013 m. balandžio 16 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1446/2012-2).
2. EUIPO padengia savo ir Jordi Nogues, SL bylinėjimosi išlaidas.
3. Grupo Osborne, SA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Van der Woude | Ulloa Rubio | Marcoulli |
Paskelbta 2017 m. rugsėjo 20 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.