Byla T‑387/09

Applied Microengineering Ltd

prieš

Europos Komisiją

„Penktoji mokslo tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos pamatinė programa – Sutartys, susijusios su projektais „Formation of a New Design House for MST“ ir „Assessment of a New Anodic Bonder“ – Pervestos finansinės pagalbos dalies išieškojimas – Privaloma tvarka vykdomas sprendimas – Sprendimas, kuriuo vykstant teismo procesui iš dalies pakeičiamas ginčijamas sprendimas – Ieškinio teisinis pagrindas – Nurodytų ieškinio pagrindų pobūdis – Teisėti lūkesčiai – Pareiga motyvuoti – Gero administravimo principas“

Santrauka – 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl privaloma tvarka vykdomo sprendimo – Sprendimas, kuris gali būti ginčijamas remiantis EB 230 straipsniu – Priimtinumas – Pagrindai, susiję su sutarties sąlygomis ir taikytina nacionaline teise – Nepriimtinumas

(EB 230, 238, 249 ir 256 straipsniai)

2.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos – Administracijos aiškios garantijos – Pasikeitimas informacija su Komisija prieš pasirašant sutartį, kurioje nėra aiškios garantijos ar pažado – Teisėtų lūkesčių principo pažeidimas – Nebuvimas

3.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas dėl finansinės pagalbos dalies vykdant tyrimų programą išieškojimo – Būtinybė pridėti audito ataskaitą – Nebuvimas

(EB 253 straipsnis)

4.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Gero administravimo principas – Komisijos kontrahentas, kuris jos neinformavo apie savo adreso pasikeitimą – Laiškų siuntimas ankstesniu adresu – Gero administravimo principo pažeidimas – Nebuvimas – Naujasis adresas, nurodytas laiškuose, skirtuose auditoriui ir persiųstuose Komisijai – Sutarties galiojimo laikotarpio pasibaigimas – Poveikio nebuvimas

(Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis)

1.      Institucijų priimti aktai, neatskiriamai susiję su sutartimis, dėl savo pobūdžio nepriskiriami prie EB 249 straipsnyje numatytų aktų.

Tačiau privaloma tvarka vykdomi sprendimai, nurodyti EB 256 straipsnyje, nesant priešingos nuostatos EB sutartyje, priskirtini prie EB 249 straipsnyje nurodytų aktų, kurie gali būti ginčijami tik teisme, nagrinėjančiame ieškinį dėl panaikinimo, remiantis EB 230 straipsniu. Tai ypač taikytina tuomet, kai privaloma tvarka vykdytinas sprendimas priimamas siekiant išieškoti skolą, atsiradusią dėl su institucija sudarytos sutarties.

Gavęs EB 230 straipsnio nuostatomis pagrįstą ieškinį dėl panaikinimo Sąjungos teismas turi vertinti ginčijamo akto teisėtumą atsižvelgdamas į EB sutartį ar į kitą jos taikymo taisyklę, taigi į Sąjungos teisę. Tačiau ieškinio, pateikto remiantis EB 238 straipsniu, atveju ieškovas gali kaltinti susitariančiąją instituciją tik dėl sutarties sąlygų ar sutarčiai taikytinos teisės pažeidimo.

Todėl ieškinyje dėl sprendimo, kuris vykdytinas privaloma tvarka, panaikinimo nurodyti pagrindai, susiję su sutarties sąlygų ir taikytinos nacionalinės teisės pažeidimu, turi būti atmesti kaip nepriimtini.

(žr. 36, 38–41 punktus)

2.      Žiūrėti sprendimo tekstą.

(žr. 57–62 punktus)

3.      Motyvavimo pareigos apimtis priklauso nuo nagrinėjamo akto pobūdžio ir jo priėmimo konteksto. Motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos samprotavimus, kad Sąjungos teismas galėtų vykdyti teisėtumo priežiūrą, o suinteresuotieji asmenys – sužinoti apie priimtos priemonės motyvus tam, kad apgintų savo teises ir patikrintų, ar sprendimas yra pagrįstas.

Nereikalaujama, kad motyvavimas apimtų visas svarbias faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo turinį, bet ir į kontekstą bei visas teisines nuostatas, reglamentuojančias aptariamą sritį.

Konkrečiai kalbant, Komisija neprivalo priimti pozicijos dėl visų suinteresuotųjų asmenų jai pateiktų argumentų. Pakaktų, kad ji pateiktų sprendimo aplinkybėmis lemiamą reikšmę turinčius faktus ir teisinius argumentus.

Galiausiai, jei suinteresuotasis asmuo aktyviai dalyvavo ginčijamo sprendimo rengimo procese, todėl žino priežastis, dėl kurių administracija nusprendė netenkinti jo prašymo, pareigos motyvuoti apimtis siejama su aplinkybėmis, kurioms turėjo įtakos toks dalyvavimas. Tokiu atveju Teisingumo Teismo praktikos reikalavimai šioje srityje yra daug švelnesni.

Taigi, kai remdamasi audito ataskaita Komisija ginčijamame sprendime pakankamai aiškiai atskleidė priežastis, dėl kurių nusprendė išieškoti nagrinėjamas sumas, ieškovei buvo sudarytos galimybės ginti savo teises Sąjungos teisme, o pastarajam – vykdyti šio sprendimo teisėtumo kontrolę, ir nebuvo būtina, kad ši audito ataskaita būtų pridėta prie šio sprendimo.

(žr. 64–67, 72 punktus)

4.      Viena iš Sąjungos teisės per administracines procedūras užtikrinamų garantijų yra gero administravimo principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, nuo kurio neatskiriama kompetentingos institucijos pareiga rūpestingai ir nešališkai ištirti visas nagrinėjamam atvejui svarbias aplinkybes.

Siekiant išieškoti dalį paramos, pervestos įgyvendinant tyrimų programą, kalbant apie laišką, kuriuo ieškovė informuojama apie audito procedūros pabaigą ir kuris buvo išsiųstas kaip registruotas laiškas su gavimo patvirtinimu adresu, ieškovės nurodytu Komisijai, pažymėtina, kad Komisija neturėtų būti kritikuojama dėl tokių veiksmų, kai ieškovė neinformuoja jos apie pasikeitusį adresą. Iš tiesų, viena vertus, vien aplinkybė, kad sutarties galiojimo laikotarpis pasibaigė, neatleido ieškovės nuo pareigos informuoti Komisiją apie pasikeitusį adresą, nes audito procedūra dar tęsėsi. Kita vertus, vien ieškovės naujojo adreso nuorodos jai pasirašant auditoriui skirtus elektroninius laiškus nepakanka tam, kad būtų galima pripažinti, jog Komisija buvo tinkamai informuota apie pasikeitusį adresą, net jei šiuos elektroninius laiškus auditorius persiuntė Komisijai.

(žr. 76, 80 punktus)