Byla T‑53/12

CF Sharp Shipping Agencies Pte Ltd

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui siekiant užkirsti kelią platinti branduolinius ginklus – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2012 m. spalio 26 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Sprendimas arba reglamentas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas ginčijamas aktas – Nauja aplinkybė – Pradinių reikalavimų ir pagrindų tikslinimas – Terminas – Termino pareikšti ieškinį dėl panaikinimo taikymas – Išimtis – Sąlygos

(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa)

2.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių Iranui nustatymo – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Minimalūs reikalavimai

(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalis)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Poveikis – Reglamento dėl ribojamųjų priemonių Iranui nustatymo panaikinimas – Reglamento panaikinimo įsigaliojimas nuo termino apeliaciniam skundui pateikti pabaigos arba nuo šio skundo atmetimo momento

(SESV 280 ir 288 straipsniai; Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirma pastraipa ir 60 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 961/2010 VIII priedas ir Tarybos reglamento Nr. 267/2012 51 straipsnio antra pastraipa bei IX priedas)

1.      Jeigu vykstant procesui sprendimas ar reglamentas, kuris tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu, pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, jis turėtų būti laikomas nauja aplinkybe, leidžiančia ieškovui patikslinti savo reikalavimus ir ieškinio pagrindus.

Patikslinta turi būti per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytą dviejų mėnesių terminą. Šis terminas iš principo taikytinas tiek tuo atveju, kai aktą prašoma panaikinti ieškiniu, tiek tuo atveju, kai tai daroma jau vykstančiame procese patikslinant reikalavimus dėl ankstesnio panaikinto ir aptariamu aktu pakeisto akto.

Vis dėlto, kaip šio principo išimtis, šis terminas netaikytinas jau nagrinėjamoje byloje, jei, viena vertus, ginčijamas aktas ir juo panaikintas ir pakeistas aktas suinteresuotojo asmens atžvilgiu turi tą patį dalyką, jie pagrįsti iš esmės tais pačiais motyvais ir yra iš esmės tapataus turinio, skiriasi vien jų taikymo laiko atžvilgiu sritys, o kita vertus, reikalavimų patikslinimas grindžiamas ne kokiu nors nauju pagrindu, faktine aplinkybe ar įrodymu, o tik tuo, kad buvo priimtas atitinkamas aktas, kuriuo panaikintas ir pakeistas ankstesnis aktas. Tokiu atveju, kadangi pradiniu ieškiniu nustatytas ginčo dalykas ir teisinis pagrindas keičiami tik laiko aspektu, aplinkybė, kad reikalavimai tikslinami po dviejų mėnesių termino, nedaro įtakos teisiniam saugumui.

(žr. 25, 26, 28 ir 29 punktus)

2.      Pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus yra vienas iš esminių Sąjungos teisės principų, nuo kurio gali būti nukrypstama tik dėl imperatyvių pagrindų. Todėl iš principo apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme.

Kalbant apie tokį aktą, koks yra Reglamentas Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui nustatymo, Taryba privalo supažindinti subjektą, kuriam skirtos ribojamosios priemonės, su specifinėmis ir konkrečiomis priežastimis, dėl kurių mano, kad šių priemonių reikėjo imtis, išskyrus atvejus, kai tam prieštarauja imperatyvūs Sąjungos ar jos valstybių narių saugumo arba su jų tarptautinių santykių išsaugojimu susiję pagrindai. Ji taip pat turi nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, nuo kurių priklauso atitinkamų priemonių teisinis pagrindimas, ir argumentus, dėl kurių jas priėmė.

(žr. 35 ir 36 punktus)

3.      Pagal Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, kuriais reglamentas panaikinamas, įsigalioja tik pasibaigus šio statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo pateikimo terminui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, – nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos.

Reglamentas Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui nustatymo, įskaitant jo IX priedą, yra reglamento pobūdžio, nes jo 51 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, o tai atitinka SESV 288 straipsnyje numatytą reglamento poveikį. Remiantis tuo darytina išvada, kad šio reglamento panaikinimo poveikis negali kilti nedelsiant.

(žr. 48–50 punktus)