2007 m. rugsėjo 24 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. liepos 11 d. priimto sprendimo byloje T-351/03 Schneider Electric SA prieš Komisiją
(Byla C-440/07)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Petite ir F. Arbault,
Kitos proceso šalys: Schneider Electric SA, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika.
Apeliantės reikalavimai
Panaikinti 2007 m. liepos 11 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Schneider Electric SA prieš Komisiją (byla T-351/03);
Priteisti iš Schneider Electric SA visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Visų pirma pažymėjusi, kad siekiant patraukti Bendriją deliktinėn atsakomybėn būtinos trys sudėtinės sąlygos - pažeidimo buvimas, reali ir tikra žala bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos, - apeliantė nurodo septynis apeliacinio skundo pagrindus.
Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde Komisija teigia, kad nustatęs, pirma, jog ji 2001 m. rugpjūčio mėn. pranešime apie kaltinimus "nesuformulavusi" kaltinimo, pagrindžiančio Schneider ir Legrand pozicijas ir, antra, kad nebuvo "jokios ypatingos techninės problemos" tokį pagrindimą suformuluoti, Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad priimtas sprendimas dar gali būti apskųstas apeliacine tvarka, padarė iš esmės neteisingas išvadas, iškraipė jo vertinimui pateiktus įrodymus ir pažeidė įpareigojimą motyvuoti savo sprendimus.
Antrajame apeliacinio skundo pagrinde Komisija teigia, kad Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad 2002 m. spalio 22 d. Sprendime Schneider Electric prieš Komisiją (T-310/01) nustatyta procedūros klaida yra "pakankamai rimtas" teisės normos, kuria suteikiamos teisės privatiems asmenims, pažeidimas, klaidingai įvertino faktus, padarė teisės klaidą ir pažeidė motyvavimo pareigą.
Savo trečiajame apeliacinio skundo pagrinde Komisija nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog egzistuoja "pakankamai tiesioginis priežastinis ryšys" tarp neteisėto veikimo ar neveikimo ir antro žalos padarymo fakto, t. y. priešlaikinio Schneider ir Wendel-KKR derybų užbaigimas dėl Legrand SA perleidimo kainos, padarė iš esmės klaidingas išvadas, iškraipė įrodymus, klaidingai įvertino nagrinėjamus faktus ir padarė teisės klaidą.
Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu Komisija nurodo, jog Pirmosios instancijos teismas pažeidė motyvavimo pareigą, kuri jam tenka dėl jo argumentavime, susijusiuose su priežastiniu ryšiu tarp pažeidimo ir įvairių kaltinimų dėl nustatytų žalos faktų, atsiradusio motyvų prieštaravimo.
Penktuoju apeliacinio skundo pagrindu Komisija teigia, kad Pirmosios instancijos teismas, nepadarydamas išvados, kad Schneider yra visiškai atsakinga už antrą nustatytos žalos atsiradimo faktą, iš esmės neteisingai įvertino faktus, iškraipė įrodymus ir padarė teisės klaidą. Ši įmonė, visų pirma nepateikdama prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl pareigos perduoti Legrand, kurią, jos teigimu, ji tariamai turėjo, ir nuspręsdama perleisti šią įmonę tuomet, kai tokios pareigos nebebuvo, iš tiesų keliais atžvilgiais neįvykdė savo pareigos elgtis protingai ir apdairiai, kad būtų galima išvengti žalos arba sumažinti jos dydį.
Šeštajame apeliacinio skundo pagrinde Komisija kaltina Pirmosios instancijos teismą, jog jis išnagrinėjo bylą ultra petita, neteisingai taikė taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimo naštą ir, nustatydamas žalos atsiradimo faktą, kurio įmonė apeliantė nenurodė, pažeidė gynybos taisykles.
Galiausiai septintuoju ir paskutiniu apeliacinio skundo pagrindu Komisija teigia, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą, paskirdamas Schneider kompensuojančias palūkanas nuo antro žalos atsiradimo fakto - 2002 m. gruodžio 10 dienos.
____________