PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. kovo 8 d.(*)
„Konkurencija – Sprendimas dėl patikrinimo – Lojalus bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais – Lojalus bendradarbiavimas su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis – Motyvavimas – Proporcingumas – Naujas ieškinio pagrindas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑340/04
France Télécom SA, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujama advokatų C. Clarenc ir J. Ruiz Calzado,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą M. É. Gippini Fournier ir O. Beynet,
atsakovę,
dėl 2004 m. gegužės 18 d. Komisijos sprendimo C(2004) 1929 byloje COMP/C‑1/38.916, kuriuo France Télécom SA bei visoms tiesiogiai ar netiesiogiai jos kontroliuojamoms įmonėms, įskaitant ir Wanadoo SA bei visas tiesiogiai ir netiesiogiai jos kontroliuojamas įmones, nurodoma leisti atlikti patikrinimą pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų (EB) 81 ir (EB) 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1) 20 straipsnio 4 dalį, panaikinimo,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Legal, teisėjai I. Wiszniewska‑Białecka ir E. Moavero Milanesi,
posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. birželio 8 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų (EB) 81 ir (EB) 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1) 11 straipsnyje „Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų bendradarbiavimas“ nustatyta:
„Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos glaudžiai bendradarbiauja taikydamos Bendrijos konkurencijos taisykles.
<...>
Komisijai pradėjus sprendimo priėmimo pagal III skyriaus nuostatas procedūras, valstybių narių konkurencijos institucijos netenka kompetencijos taikyti Sutarties 81 ir 82 straipsnių. Jei valstybės narės konkurencijos institucija jau nagrinėja bylą, Komisija inicijuoja procesą tik pasitarusi su ta konkurencijos institucija.“
2 Pagal Reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnį „Proceso sustabdymas ar nutraukimas“:
„1. Jei dviejų ar daugiau valstybių narių konkurencijos institucijos gauna skundą arba savo iniciatyva imasi priemonių prieš tą patį susitarimą, asociacijos sprendimą ar veiksmą remdamosi Sutarties 81 arba 82 straipsniu, tuomet faktas, kad viena institucija nagrinėja bylą, yra pakankamas pagrindas kitoms sustabdyti procesą arba atmesti skundą. Komisija taip pat gali atmesti skundą tuo pagrindu, kad valstybės narės konkurencijos institucija jau nagrinėja bylą.
2. Valstybės narės konkurencijos institucija arba Komisija, gavusi skundą dėl susitarimo, asociacijos sprendimo ar veiksmo, kurį jau nagrinėjo kita konkurencijos institucija, gali jį atmesti.“
3 Remiantis Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsniu „Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimus“:
„1. Komisija, atlikdama šiuo reglamentu jai skirtas pareigas, gali atlikti visus reikiamus įmonių ir įmonių asociacijų patikrinimus.
2. Pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, turi teisę:
a) patekti į bet kurias įmonių ir įmonių asociacijų patalpas, teritoriją ir transporto priemones;
b) tikrinti knygas ir kitus veiklos dokumentus, kad ir kokioje laikmenoje jie būtų saugomi;
c) paimti ar gauti tokių knygų ar dokumentų kopijas ar išrašus bet kokia forma;
d) užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir knygas bei dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti;
e) paprašyti bet kurį įmonės ar įmonių asociacijos atstovą ar darbuotoją paaiškinti faktus ar dokumentus, susijusius su patikrinimo objektu bei tikslu, ir užfiksuoti atsakymus.
3. Pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, naudojasi savo teisėmis pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodytas patikrinimo objektas bei tikslas ir nuobaudos, numatytos 23 straipsnyje tuo atveju, jei pateikiamos ne visos reikalaujamos knygos ar kiti veiklos dokumentai arba jei atsakymai į klausimus, užduotus, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, neteisingi ar klaidinantys. Komisija pakankamai iš anksto informuoja apie patikrinimą valstybės narės, kurios teritorijoje jis bus atliekamas, konkurencijos instituciją.
4. Įmonės ir įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus Komisijos sprendimu. Sprendime nurodomas patikrinimo objektas ir tikslas, paskiriama patikrinimo pradžios data ir nurodomos nuobaudos, numatytos 23 ir 24 straipsniuose, bei teisė į sprendimo peržiūrėjimą Teisingumo Teisme. Komisija priima tokius sprendimus pasitarusi su valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucija.
5. Valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti pareigūnai šios institucijos ar Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems lydintiesiems asmenims. Tam jie naudojasi šio straipsnio antroje dalyje nurodytais įgaliojimais.
6. Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys nustato, kad įmonė priešinasi pagal šį straipsnį atliekamam patikrinimui, suinteresuotoji valstybė narė suteikia jiems reikiamą paramą, kur reikia, tinkamai pasirūpindama policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pagalba, kad jos galėtų atlikti patikrinimą. (Pataisytas vertimas)
7. Jei 6 straipsnio dalyje numatytai paramai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teisminės institucijos leidimo, dėl tokio leidimo turi būti kreipiamasi. Dėl tokio leidimo gali būti kreipiamasi ir kaip dėl atsargumo priemonės.
8. Jei kreipiamasi dėl 7 straipsnio dalyje numatyto leidimo, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar Komisijos sprendimas autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos arba perdėtos atsižvelgiant į patikrinimo objektą. Kontroliuodama prievartos priemonių proporcingumą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti Komisijos tiesiogiai ar per valstybės narės konkurencijos instituciją išsamių paaiškinimų, ypač dėl to, kokiu pagrindu Komisija įtaria esant (EB) 81 ir (EB) 82 straipsnių pažeidimą, ir dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei įmonės dalyvavimo pažeidime pobūdžio. Nacionalinė teisminė institucija neturi teisės abejoti dėl patikrinimo būtinumo ar reikalauti, kad jai būtų pateikta Komisijos byloje saugoma informacija. Komisijos sprendimo teisėtumą turi teisę tikrinti tik Teisingumo Teismas.“
Faktinės bylos aplinkybės
4 2003 m. liepos 16 d. Sprendime, susijusiame su (EB) 81 ir (EB) 82 straipsnių (byla COMP/38.233 – Wanadoo Interactive) (toliau – 2003 m. liepos 16 d. Sprendimas) taikymo procedūra, Komisija konstatavo, kad nuo 2001 m. kovo mėnesio iki 2002 m. spalio mėnesio Wanadoo Interactive, t. y. 99,9 % Wanadoo SA padalinys, kuri savo ruožtu yra France Télécom SA, šiame sprendime nagrinėjamu laikotarpiu turėjusios nuo 70 iki 72,2 % jos kapitalo, padaliniu, piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi prieigos prie didelės spartos interneto teikimo privatiems klientams paslaugų rinkoje, taikydama grobuoniškas eXtense ir Wanadoo ADSL paslaugų kainas, ir skyrė Wanadoo Interactive 10,35 milijonų eurų baudą.
5 Šio sprendimo 2 ir 3 straipsniuose Komisija taip pat nurodė Wanadoo Interactive:
– eXtense ir Wanadoo ADSL paslaugų atveju nesiimti jokių veiksmų, galinčių turėti pažeidimui identišką ar panašų poveikį,
– perduoti Komisijai įvairių jos ADSL (Asymmetric Digital Subscriber Line, asimetrinė skaitmeninė abonento linija) paslaugų teikimo ataskaitą, kurioje būtų nurodomos pajamos, veiklos sąnaudos ir klientų pritraukimo sąnaudos, už kiekvienus ūkinius metus iki 2006 metų įskaitytinai.
6 2003 m. gruodžio 11 d., gavęs teigiamą l’Autorité française de régulation des télécommunications (Prancūzijos ryšių reguliavimo tarnyba, toliau – ART) išvadą, Prancūzijos ūkio, finansų ir pramonės ministras patvirtino didmeninių France Télécom prieigos prie IP/ADSL ir jos suteikimo tarifų, kurie taip pat vadinami „5 variantas“, sumažinimą. Daugelis prieigos prie interneto paslaugų teikėjų, tarp jų ir Wanadoo, nusprendė atsižvelgti į šį didmeninių tarifų sumažėjimą savo mažmeniniuose pasiūlymuose.
7 2003 m. gruodžio 12 d. Wanadoo pranešė apie pirmą savo mažmeninių tarifų mažinimą, kuriuo sumažinami fiksuoto dydžio mėnesiniai mokesčiai už didelės spartos internetą, taikomą ir seniems, ir naujiems abonentams (pasiūlymai ? neribota prieiga „eXtense 512k“, neribota prieiga „eXtense 512k Fidélité“, neribota prieiga „eXtense 1024k“ ir neribota prieiga „eXtense 1024k Fidélité“) nuo 2004 m. sausio 6 dienos. Neribotos prieigos „eXtense 128k“ pasiūlymo kaina nepakito.
8 2004 m. sausio 9 d. Komisija nusiuntė Wanadoo laišką primindama 2003 m. liepos 16 d. Sprendimo 2 straipsnio turinį ir prašydama pranešti, ar priėmus sprendimą įmonė sumažino savo mažmenines kainas jame nurodytoms paslaugoms arba ar ji ketina tai padaryti. Komisija patikslino, kad teigiamo atsakymo atveju ji pateiks Wanadoo formalų prašymą pateikti informacijos apie šio kainų sumažinimo detales. Be to, Komisija paprašė informuoti ją apie Wanadoo ūkinių metų pabaigą ir apie datą, kai jai bus perduota 2003 m. liepos 16 d. Sprendimo 3 straipsnyje reikalaujama informacija.
9 2004 m. sausio 12 d. AOL France SNC ir AOL Europe Services SARL (toliau kartu – AOL), remdamosi EB 82 straipsniu ir Prancūzijos komercinio kodekso L 420‑2 straipsniu, pateikė Prancūzijos Conseil de la concurrence (toliau – Konkurencijos taryba) skundą dėl Wanadoo grobuoniškų kainų, susijusį su keturiais naujais pasiūlymais, kuriuos pastaroji paskelbė 2003 m. gruodžio 12 dieną. Kartu su skundu, remiantis Prancūzijos komercinio kodekso L 464‑1 straipsniu, buvo pateiktas prašymas taikyti apsaugos priemones, kuriuo visų pirma siekta sustabdyti naujų pasiūlymų platinimą.
10 2004 m. sausio 19 d. Sprendimu Nr. 263012 Prancūzijos Conseil d’État français (toliau – Valstybės taryba), nagrinėdama T‑Online France prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant sustabdyti Prancūzijos ūkio, finansų ir pramonės ministro sprendimą, kuriuo buvo pritarta 5 varianto tarifų sumažinimui, šį prašymą atmetė, be kita ko, nurodydama, kad ART „pagrįsdama savo teigiamą išvadą dėl France Télécom tarifinio pasiūlymo, atlikusi nuodugnų vertinimą, pažymėjo, jog nėra jokio antikonkurencinio poveikio, dėl kurio būtų galima nepritarti šiam pasiūlymui“.
11 2004 m. sausio 29 d. Wanadoo paskelbė apie naujo neribotos prieigos pasiūlymo „eXtense 128k Fidélité“ ir keturių naujų fiksuoto dydžio mėnesinio mokesčio pasiūlymų (vadinamų „à la carte“), t. y. „eXtense 128k/20h“, „eXtense 128k/20h Fidélité“, „eXtense 512k/5Go“ ir „eXtense 512k/5Go Fidélité“, platinimą nuo 2004 m. vasario 3 dienos.
12 2004 m. sausio 30 d. laišku Wanadoo atsakė į 2004 m. sausio 9 d. Komisijos laišką, pranešdama apie nuo sausio mėnesio taikomus naujus patrauklesnių kainų pasiūlymus ADSL abonentams ir apie naujus pasiūlymus, pradedamus taikyti nuo vasario mėnesio.
13 2004 m. vasario 24 d. AOL papildė savo Konkurencijos tarybai pateiktą skundą, įtraukdama į jį nuo 2004 m. vasario 3 d. pradedamus platinti Wanadoo pasiūlymus, ir taip pat pridėdama prie jo prašymą taikyti apsaugos priemones, kuriuo visų pirma buvo siekiama sustabdyti jų platinimą.
14 Be to, Komisija buvo susitikusi su Wanadoo konkurentėmis, kurios atkreipė jos dėmesį į tai, kad nauja Wanadoo nustatyta kaina už prisijungimą prie 128 kbit/s spartos prieigos mažmeninėje paslaugų rinkoje sukuria tarifų žirkles.
15 2004 m. kovo mėnesio pradžioje Konkurencijos taryba pranešė Komisijai apie AOL skundą.
16 2004 m. kovo 15 d., remdamasi 2003 m. liepos 16 d. Sprendimo 3 straipsniu, Wanadoo pateikė Komisijai savo veiklos ataskaitą už 2003 m. ūkinius metus.
17 2004 m. kovo 22 d. per Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato (GD) tarnybų ir Konkurencijos tarybos pranešėjo (toliau – pranešėjas) susitikimą, remiantis apibendrinta analize, pagrįsta 2003 m. liepos 16 d. Sprendime Komisijos taikytu apskaičiavimo metodu ir numatomu Wanadoo ekonominiu modeliu, atitinkamai pataisytu pagal pranešėjo vertinimus, buvo padaryta išvada, kad tam tikri iš naujų Wanadoo tarifų yra grobuoniški, ypač jei egzistuoja konkurentų išstūmimo planas. Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas pasiūlė Konkurencijos tarybai priimti apsaugos priemones, siekiant priversti Wanadoo atsisakyti nagrinėjamų pasiūlymų.
18 2004 m. balandžio 2 d. Konkurencijos GD pareigūnai susitiko su AOL.
19 Per tą patį laikotarpį Komisija daugelį kartų telefonu buvo susisiekusi su pranešėju, o 2004 m. balandžio 21 d. įvyko antrasis jų susitikimas.
20 2004 m. gegužės 11 d. Konkurencijos taryba priėmė Sprendimą Nr. 04‑D‑17 dėl AOL skundo ir prašymo taikyti apsaugos priemones, kuriuo ji atmetė prašymą ir perdavė skundą tirti (toliau – Konkurencijos tarybos sprendimas).
21 2004 m. gegužės 18 d. byloje COMP/C‑1/38.916 Komisija priėmė Sprendimą C (2004) 1929, nurodantį ieškovei bei visoms tiesiogiai ar netiesiogiai jos kontroliuojamoms įmonėms, įskaitant ir Wanadoo bei visas tiesiogiai ir netiesiogiai jos kontroliuojamas įmones, leisti atlikti patikrinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį (toliau – ginčijamas sprendimas).
22 Pirmoje ir trečioje–tryliktoje šio sprendimo konstatuojamosiose dalyse nustatoma:
„<...> Komisija gavo informacijos, parodančios, kad Wanadoo Prancūzijos privatiems vartotojams taiko tokius prieigos prie interneto per ADSL tarifus, kurie iš dalies nedengia kintamųjų sąnaudų, o iš dalies yra mažesni už bendrąsias sąnaudas. Remiantis turimais duomenimis, šie tarifai yra plano, siekiant išstumti konkurentus, dalis. Be to, gauta informacija parodo, kad nedidelė marža tarp aptariamų mažmeninių tarifų ir France Télécom (5 varianto) sukuria tarifų žirkles, kurios nenaudingos konkuruojantiems ūkio subjektams, pageidaujantiems siūlyti prieigą prie didelės spartos interneto privatiems asmenims, remiantis France Télécom 5 variantu.
<...>
Wanadoo pranešė apie pirmą savo prieigos prie interneto per ADSL tarifų privatiems klientams mažinimą nuo 2004 m. sausio 5 dienos. Šis sumažinimas buvo atliktas įvedus neribotos prieigos pasiūlymus „eXtense“, t. y. du 128 kbit/s spartos pasiūlymus, pirmą ? sudarant 24 mėnesių sutartį už 24,90 eurų per mėnesį ir antrą ? sudarant 12 mėnesių sutartį už 29,90 eurų per mėnesį; du 512 kbit/s spartos pasiūlymus, pirmą ? sudarant 24 mėnesių sutartį už 29,90 eurų per mėnesį ir antrą ? sudarant 12 mėnesių sutartį už 34,90 eurų per mėnesį; du 1024 kbit/s spartos pasiūlymus, pirmą ? sudarant 24 mėnesių sutartį, už 39,90 eurų per mėnesį ir antrą ? sudarant 12 mėnesių sutartį už 44,90 eurų per mėnesį.
Be to, 2004 m. sausio 28 d. Wanadoo pradėjo platinti vadinamuosius „à la carte“, t. y. du ribotos (20 valandų per mėnesį) prieigos 128 kbit/s spartos pasiūlymus, pirmą ? sudarant 24 mėnesių sutartį už 14,90 eurų per mėnesį ir antrą ? sudarant 12 mėnesių sutartį už 19,90 eurų per mėnesį ir du ribotos (5 gigabaitų per mėnesį) prieigos 512 kbit/s spartos pasiūlymus, pirmą ? sudarant 24 mėnesių sutartį už 24,90 eurų per mėnesį ir antrą ? sudarant 12 mėnesių sutartį už 29,90 eurų per mėnesį. Šis patikrinimas visų pirma susijęs su šiais dešimčia naujų pasiūlymų.
Remiantis Komisijos turima informacija, numatomų duomenų analizė parodo, kad bent trys pasiūlymai, t. y. du pasiūlymai „à la carte“ po 128 kbit/s ir pasiūlymas „à la carte“ dėl 512 kbit/s/24 mėn. nedengia savo kintamųjų sąnaudų. Bent jau du kiti pasiūlymai dėl 512 kbit/s (pasiūlymas „à la carte“ 12 mėn. ir neribotos prieigos pasiūlymas 24 mėn.) nedengia savo bendrųjų sąnaudų.
Komisija taip pat gavo informacijos, parodančios, kad atitinkami pasiūlymai yra strategijos dalis, kuria siekiama apriboti konkurentų veiksmų laisvę ir sumažinti jų užimamą rinkos dalį.
Be to, remiantis Komisijos turima informacija, nepaisant 5 varianto tarifų sumažėjimo 2004 m. sausio mėnesį, marža tarp Wanadoo taikomų mažmeninių tarifų ir 5 varianto yra per maža ir trukdo konkuruojantiems ūkio subjektams, grindžiantiems savo pasiūlymus 5 variantu, konkuruoti su Wanadoo vienodomis sąlygomis.
Savo 2003 m. liepos 16 d. <...> Sprendime Komisija padarė išvadą, kad Wanadoo užima dominuojančią padėtį Prancūzijos prieigos prie didelės spartos interneto privatiems vartotojams rinkoje. Informacija, kurią turi Komisija, parodo, kad ši išvada teisinga ir šiandien.
Pasiūlymai už mažesnę nei sąnaudos kainą, platinami Wanadoo, ir nedidelė marža tarp jos pasiūlymų ir 5 varianto tarifų veikiausiai apribojo konkurentų – iš Prancūzijos ar kitų valstybių narių – galimybę įeiti į rinką ir sukėlė grėsmę jau veikiantiems konkuruojantiems ūkio subjektams. Remiantis turima informacija, daugelis Wanadoo konkurentų turėjo prisiderinti prie naujų pasiūlymų ir šiuo metu visa Prancūzijos ADSL rinka yra nepelninga.
Aprašytų veiksmų tipas prilygsta nesąžiningų pardavimo kainų nustatymui. Jei būtų įrodyti, tokie veiksmai sudarytų piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir todėl pažeistų (EB) 82 straipsnį.
Kad galėtų įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su preziumuojamais veiksmais ir preziumuojamu piktnaudžiavimo kontekstu, Komisija turi atlikti patikrinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį.
Remiantis Komisijos turima informacija, labai tikėtina, kad visi duomenys, susiję su minėta praktika, visų pirma informacija, leidžiančia nustatyti sąnaudų padengimo laipsnį, ir su strategija, kuria siekiama apriboti konkurentų veiksmų laisvę ir sumažinti jų užimamą rinkos dalį, buvo pranešti tik kai kuriems France Télécom ir (arba) Wanadoo darbuotojams. Dokumentų, susijusių su preziumuojamais veiksmais, veikiausiai yra labai nedaug ir jie laikomi tokiose vietose ir tokia forma, kuri palengvina jų nuslėpimą, neatskleidimą ar sunaikinimą tyrimo atveju.
Todėl siekiant užtikrinti šio patikrinimo efektyvumą, labai svarbu atlikti jį iš anksto nepranešant įmonėms, kurioms skirtas šis sprendimas. Taigi turi būti priimtas sprendimas pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį, kuriuo įmonėms būtų nurodyta leisti atlikti patikrinimą.“
23 Ginčijamo sprendimo 1 straipsnis nustato:
„France Télécom <...> ir Wanadoo <...>:
privalo leisti atlikti patikrinimą, susijusį su preziumuojamu nesąžiningų pardavimo kainų nustatymu prieigos prie didelės spartos interneto privatiems vartotojams srityje, prieštaraujančiu (EB) 82 straipsniui, turint tikslą apriboti konkurentų veiksmų laisvę ir sumažinti jų užimamą rinkos dalį. Patikrinimas gali būti atliktas visose įmonių patalpose <...>
France Télécom <...> ir Wanadoo <...> leidžia pareigūnams ir lydintiesiems asmenims, Komisijos įgaliotiems atlikti patikrinimą, bei jiems padedantiems suinteresuotosios valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnams ir šios institucijos paskirtiems ar įgaliotiems pareigūnams patekti į visas savo patalpas, žemės sklypus ir transporto priemones per įprastą darbo laiką. Šios įmonės pateikia šių pareigūnų ar kitų asmenų reikalaujamas knygas ir kitus bet kokios formos veiklos dokumentus bei leidžia jiems vietoje patikrinti knygas ar veiklos dokumentus bei juos paimti ar gauti bet kokios formos jų kopijas ar išrašus. Jos nedelsdamos ir vietoje pateikia visus minėtų pareigūnų ar kitų asmenų prašomus paaiškinimus žodžiu dėl faktinių aplinkybių ar dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ar tikslu, ir leidžia visiems įmonių atstovams ar darbuotojams pateikti tokius paaiškinimus. Jos leidžia minėtiems pareigūnams ar kitiems asmenims bet kokia forma įrašyti šiuos paaiškinimus.“
24 Galiausiai ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsniuose atitinkamai nustatoma patikrinimo pradžios data ir pažymima, kad jo adresatės yra ieškovė ir Wanadoo. Jame apibrėžiamos aplinkybės, kurioms esant Komisija visoms įmonėms, kurioms skirtas sprendimas, gali skirti baudas ar periodines baudas pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 ir 24 straipsnius, ir nurodoma, kad kuriai nors įmonei priešinantis nurodytam patikrinimui, suinteresuotoji valstybė narė pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 6 dalį suteikia pareigūnams ar kitiems juos lydintiems asmenims, turintiems Komisijos pavedimą, reikiamą paramą, siekiant sudaryti jiems galimybę atlikti savo užduotį. Be to, šiame sprendime minima galimybė apskųsti jį Pirmosios instancijos teismui, o jo priede pateiktos tam tikros Reglamento Nr. 1/2003 ištraukos.
25 Remdamasi šiuo sprendimu, Komisija paprašė Prancūzijos institucijų paramos pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 5 dalį. 2004 m. gegužės 25 d. prašymu Prancūzijos ūkio, finansų ir pramonės ministras nurodė Nacionalinės konkurencijos tyrimų, vartojimo ir kovos su sukčiavimu tarnybos direktoriui imtis visų priemonių, siekiant atlikti Komisijos ginčijamame sprendime nurodytą tyrimą. Dėl to pastarasis kreipėsi į Paryžiaus apygardos ikiteisminio tyrimo teisėją, siekdamas gauti leidimą atlikti ar pavesti atlikti patikrinimą ieškovės patalpose ir Wanadoo ir suteikti paramą Komisijai. Prie šio prašymo buvo pridėtas ginčijamas sprendimas.
26 2004 m. gegužės 27 d. Nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas davė prašomą leidimą, be kita ko, suteikiantį galimybę paskirtiems Prancūzijos tyrėjams pasinaudoti savo įgaliojimais pagal Prancūzijos komercinio kodekso L 450‑4 ir L 470‑6 straipsnius.
27 Ieškovės patalpose patikrinimas buvo pradėtas 2004 m. birželio 2 d. ir tęsėsi 2004 m. birželio 2 ir 3 dienomis. Per patikrinimą ieškovė bendradarbiavo, tačiau reiškė dėl jo principines abejones. Wanadoo buvo tikrinama 2004 m. birželio 2–4 dienomis.
Procedūra ir šalių reikalavimai
28 2002 m. rugpjūčio 11 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje įregistruotu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
29 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Pirmosios instancijos teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Pirmosios instancijos teismo 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pateikė ieškovei vieną rašytinį klausimą, į kurį ji atsakė per nustatytą terminą.
30 2006 m. birželio 8 d. vykusiame viešajame posėdyje buvo išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus.
31 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
32 Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
33 Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė pateikia keturis ieškinio pagrindus, atitinkamai susijusius su pareigos motyvuoti, pareigos lojaliai bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis ir proporcingumo principo pažeidimu bei su tuo, kad dar iki priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistas Reglamentas Nr. 1/2003, Komisijos pranešimas dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (OL C 101, 2004, p. 43, toliau – pranešimas) ir gero administravimo principas, o pastarasis ieškinio pagrindas pirmą kartą buvo pateiktas dublike.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu
34 Ieškovė mano, kad Komisija keturiais būdais pažeidė savo pareigą motyvuoti, kuri jai kyla iš EB 253 straipsnio, Reglamento Nr. 1/2003 ir teismų praktikos. Visų pirma iš ginčijamo sprendimo ji negalėjo suprasti, kodėl jos patalpose turėjo būti atliktas patikrinimas, antra – ginčijamas sprendimas nebuvo motyvuotas tam tikrų konteksto duomenų požiūriu, trečia – ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas, kiek tai susiję su jame išsakytomis abejonėmis dėl 5 varianto tarifų, ir, ketvirta – ginčijamas sprendimas neleido ikiteisminio tyrimo teisėjui įgyvendinti jam priklausančios kontrolės funkcijos.
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad ieškovė negalėjo suprasti, kodėl ji yra ginčijamo sprendimo adresatė ir kodėl turėjo būti patikrinta
– Šalių argumentai
35 Ieškovė tvirtina, kad iš EB 253 straipsnio, Reglamento Nr. 1/2003 ir teismų praktikos išplaukia, jog pareigos motyvuoti apimtis priklauso nuo nagrinėjamo akto pobūdžio ir nuo jo priėmimo aplinkybių. Pavyzdžiui, Komisija privalėjo aiškiai ir tiksliai aprašyti patikrinimo, kurį nusprendžia nurodyti atlikti, objektą ir tikslą bei prezumpcijas, kurias tikisi patikrinti. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime yra motyvavimo trūkumų, nes jis nesuteikė ieškovei galimybės suprasti tikslaus nurodyto patikrinimo objekto, apimties ir pagrįstumo. Dėl šios priežasties ji negalėjo suvokti savo pareigos bendradarbiauti apimties, o jos teisės į gynybą nebuvo saugomos. Ji neturėjo galimybės aiškiai suprasti Komisijos prezumpcijų nei to, kiek ji buvo įtariama dalyvavus tariamai piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi.
36 Ginčijamame sprendime Wanadoo kaltinama ėmusis tariamų veiksmų, su kuriais susijęs patikrinimas, atsižvelgiant į poziciją, išdėstytą 2003 m. liepos 16 d. Sprendime, kur Komisija pripažino Wanadoo nepriklausomybę nuo ieškovės vykdant savo kainų politiką Prancūzijos prieigos prie didelės spartos interneto privatiems klientams rinkoje. Taigi ginčijamo sprendimo dalykas – patikrinti veiksmus, kuriais kaltinamas vienas iš nepriklausomų ieškovės padalinių, veikiantis rinkoje, kur ieškovė nedalyvauja. Tokiomis aplinkybėmis Komisija, norėdama įvykdyti savo pareigą motyvuoti, privalėjo paaiškinti priežastis, dėl kurių patikrinimas, per kurį turėjo būti patikrintos ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje išdėstytos pažeidimo prielaidos, turėjo būti atliktas būtent ieškovės patalpose.
37 Iš ginčijamo sprendimo ieškovė negalėjo suprasti, ar ji turi galvoti, jog Komisija mano, kad ji pati dalyvavo tariamai įgyvendinant ginčijamame sprendime nurodytus veiksmus, taigi, ar ji pati įtariama pažeidusi EB 82 straipsnį, o tokia situacija pažeidžia reikalavimą, kurį 2002 m. spalio 22 d. Sprendime Roquette Frères (C‑94/00, Rink. p. I‑9011) suformulavo Teisingumo Teismas, kad Komisija turėtų pateikti paaiškinimus dėl to, kaip įmonė, kuriai skirtos prievartos priemonės, veikiausiai dalyvavo pažeidime.
38 Aplinkybė, kad 2004 m. ieškovė įsigijo visą Wanadoo kapitalą, nepateisina Komisijos požiūrio ginčijamame sprendime. Ieškovė nurodo, kad šiame sprendime nurodomos kainos yra pasiūlymų, pradėtų platinti 2004 m., kai ji turėjo tik apie 70 % Wanadoo kapitalo, kainos, o visas pastarosios bendrovės kapitalas buvo įsigytas tik jau priėmus ginčijamą sprendimą. Be to, prezumpciją, kad patronuojanti bendrovė darė lemiamą įtaką savo padaliniui, paneigiama tuomet, kai šis padalinys nepriklausomai priima sprendimus dėl savo politikos. Nagrinėjamu atveju Wanadoo nepriklausomybė buvo nustatyta 2003 m. liepos 16 d. Sprendime. Komisija negalėjo grįžti prie šios aplinkybės vien dėl netiesioginės priežasties, kad ieškovė padidino savo turimą Wanadoo kapitalo dalį po to, kai buvo nustatytos kainos, aptariamos ginčijamame sprendime.
39 Be to, Komisijos pozicija yra prieštaringa. Jos elgesys iki ginčijamo sprendimo priėmimo ir šio sprendimo 1 straipsnis patvirtina, jog Wanadoo pasiūlymai ir taikomos kainos laikomos šios įmonės, o ne visos grupės politikos dalimi.
40 Komisija visų pirma atsako primindama reikalavimus, kurie teismų praktikoje jai keliami sprendimų dėl patikrinimų srityje. Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis apibrėžia esminius elementus, kurie turi būti išdėstyti sprendime dėl patikrinimo, numatydama, kad jame turi būti nurodyti patikrinimo objektas ir tikslas. Be to, teismų praktikoje, kalbant apie 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamentą Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio (EB 81) ir (EB 82) straipsnius (OL 13, 1962, p. 204) 14 straipsnio 3 dalį, kurios tekstas iš esmės perkeltas į Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį, patikslinama, kad Komisija neprivalo pranešti tokio sprendimo adresatui visos informacijos, kurią ji turi apie preziumuojamus pažeidimus, arba tiksliai teisiškai kvalifikuoti šiuos pažeidimus, o turi tik tiksliai įvardyti įtarimus, kuriuos ketina patikrinti. Ginčijamame sprendime šių nurodymų paisoma.
41 Kalbėdama apie pirmąjį ieškovės išdėstytą kaltinimą, Komisija visų pirma pabrėžia, kad ieškovė yra patronuojanti Wanadoo grupės bendrovė, prieš priimant ginčijamą sprendimą turėjusi 95,94 % šios įmonės kapitalo. Aplinkybė, jog ieškovė yra kitas juridinis asmuo nei Wanadoo, nereiškia, kad ji yra kita įmonė Bendrijos konkurencijos teisės prasme. Jei viena įmonė valdo visą kitos įmonės kapitalą, preziumuojama, kad pirmoji įmonė kontroliuoja antrąją ir todėl taip pat preziumuojama, kad ji dalyvauja pažeidime, kurį padaro pastaroji. Komisija neprivalėjo aiškinti šių argumentų savo sprendime, nes pareiga motyvuoti nereikalauja, kad būtų patikslintos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės. Be to, ieškovės nuorodos į 2003 m. liepos 16 d. Sprendimą nėra reikšmingos, nes nuo tos dienos ji padidino savo turimą Wanadoo kapitalo dalį.
42 Be to, nors pradėjus platinti naujus pasiūlymus 2004 m. sausio mėnesį ieškovė dar nebuvo veiksmingai padidinusi savo dalies Wanadoo kapitale, rinkos tikėjosi, kad Wanadoo bus reintegruota į France Télécom grupę. Komisija galėjo pagrįstai daryti prielaidą, kad pradėjus platinti pasiūlymus Wanadoo integracijos procesas buvo bent jau parengimo stadijoje ir kad šioje stadijoje ieškovė buvo suinteresuota kuo daugiau kontroliuoti savo padalinio sprendimus tarifų klausimais. Taip pat tikėtina, kad priėmus sprendimą, kuriuo padalinio kainų politika pripažįstama neteisėta, patronuojanti bendrovė dar labiau įsitraukia į šio padalinio kainų nustatymą.
43 Antra, tam, kad galėtų atlikti patikrinimą, Komisija neprivalo būti tikra dėl tiesioginio tikrinamos įmonės dalyvavimo darant įtariamą pažeidimą ir turėti galimybę tiksliai apibūdinti kiekvienos tikrinamos įmonės vaidmenį jame. Kadangi ieškovė yra Wanadoo patronuojanti bendrovė ir pastarosios įtariami pažeidimai aiškiai aprašyti, priežastis, dėl kurios ieškovė įtraukta į patikrinimą, yra akivaizdi. Logiška manyti, kad tam tikri ieškomi duomenys galėjo būti ir ieškovės patalpose.
44 Aplinkybė, kad, kalbant apie 2003 m. liepos 16 d. Sprendime konstatuotus pažeidimus, niekas nerodė, jog Wanadoo būtų veikusi savo patronuojančios bendrovės nurodymais, nėra svarbi, nes toks konstatavimas neturi reikšmės ateityje susiklostančioms situacijoms.
45 Trečia, ginčijamame sprendime aiškiai nurodoma, kaip ieškovė tariamai dalyvavo darant įtariamus pažeidimus. Aprašyta tarifų politika, kuri, jeigu būtų įrodyta, prilygsta nesąžiningų pardavimo kainų nustatymui EB 82 straipsnio prasme, o tais atvejais, kai kalbama apie tokią įmonių grupę kaip nagrinėjamu atveju, tai galėtų būti kvalifikuojama arba kaip grobuoniškos kainos, arba kaip tarifų žirklės. Nereikalaujama pateikti tikslaus teisinio preziumuojamų pažeidimų kvalifikavimo arba nurodyti laikotarpio, per kurį šie pažeidimai buvo padaryti. Be to, nagrinėjamu atveju klausimas dėl patronuojančios bendrovės apkaltinimo jos padalinio padarytu pažeidimu nėra reikšmingas.
46 Galiausiai Komisija bet kuriuo atveju gali nurodyti atlikti patikrinimą, jeigu ji pagrįstai mano, kad jos tyrimui reikšmingi duomenys yra tam tikros įmonės patalpose, net jei vėliau paaiškėtų, jog atitinkama įmonė tiesiogiai nedalyvavo darant įtariamą pažeidimą.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
47 Pirmiausia reikia priminti principus, reglamentuojančius pareigą motyvuoti, kuri atsiranda Komisijai, kai ji priima sprendimą dėl patikrinimo pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį.
48 Pareiga motyvuoti individualų sprendimą, bendrai išplaukiančia iš EB 253 straipsnio, siekiama suteikti Bendrijos teismui galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo priežiūrą ir suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar sprendimas yra pagrįstas arba galbūt jis turi trūkumų, dėl kurių jo teisėtumas gali būti ginčijamas, patikslinant, kad šios pareigos apimtis priklauso nuo nagrinėjamo akto pobūdžio ir nuo jo priėmimo aplinkybių (1984 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Instituut Electronenmicroscopie, 185/83, Rink. p. 3623, 38 punktas ir 2005 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Corsica Ferries France prieš Komisiją, T‑349/03, Rink. p. II‑2197, 62 ir 63 punktai)
49 Kalbant apie Komisijos sprendimus dėl patikrinimo, pasakytina, kad Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis apibrėžia esminius elementus, kurie turi būti išdėstyti tokiame sprendime, įpareigodama Komisiją nurodyti patikrinimo objektą ir tikslą, paskirti jo pradžios datą ir nurodyti nuobaudas, numatytas šio reglamento 23 ir 24 straipsniuose, bei galimybes skųsti tokį sprendimą Bendrijos teisme.
50 Taigi sprendimo dėl patikrinimo pagrindimu siekiama ne tik parodyti numatomo įsikišimo į įmonės vidaus reikalus pagrįstumą, bet ir suteikti šioms įmonėms galimybę nustatyti savo pareigos bendradarbiauti apimtį ir apsaugoti jų gynybos teises (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 1989 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoechst prieš Komisiją, 46/87 ir 227/88, Rink. p. I‑2859, 29 punktą ir 37 punkte minėto sprendimo Roquette Frères 47 punktą).
51 Komisijai keliamas reikalavimas nurodyti patikrinimo objektą ir tikslą sudaro pagrindinę suinteresuotosios įmonės gynybos teisių garantiją ir todėl pareigos motyvuoti sprendimą dėl patikrinimo apimtis negali būti ribojama dėl tyrimo efektyvumo priežasčių. Šiuo atžvilgiu, nors teisinga, kad Komisija neprivalo pranešti tokio sprendimo adresatui visos informacijos, kurią ji turi apie preziumuojamus pažeidimus, tiksliai apibrėžti atitinkamos rinkos, pateikti tikslaus teisinio šių pažeidimų kvalifikavimo ar nurodyti laikotarpio, per kurį šie pažeidimai turėjo būti padaryti, ji vis dėlto privalo kuo tiksliau įvardyti įtarimus, kuriuos ketina patikrinti, t. y. nurodyti, ko ieškoma, ir aplinkybes, su kuriomis susijęs patikrinimas (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 1989 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dow Benelux prieš Komisiją, 85/87, Rink. p. 3137, 10 punktą; 50 punkte minėto sprendimo Hoechst prieš Komisiją 41 punktą ir 37 punkte minėto sprendimo Roquette Frères 48 punktą).
52 Tam Komisija sprendime dėl patikrinimo taip pat privalo aprašyti esminius įtariamo pažeidimo požymius, nurodydama numanomą atitinkamą rinką ir įtariamų konkurencijos apribojimų pobūdį, pateikti paaiškinimus dėl to, kaip įmonė, kurioje numatomas patikrinimas, veikiausiai dalyvavo pažeidime, dėl to, ko ieškoma, ir dėl aplinkybių, su kuriomis susijęs patikrinimas, bei dėl Bendrijos tyrėjams suteiktų įgaliojimų (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 1980 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo National Panasonic prieš Komisiją, 136/79, Rink. p. 2033, 26 punktą ir 37 punkte minėto sprendimo Roquette Frères 81, 83 ir 99 punktus).
53 Siekdama įrodyti patikrinimo pagrįstumą, Komisija sprendime dėl patikrinimo privalo detaliai nurodyti, kad ji disponuoja rimta dalykine informacija ir įrodymais, skatinančiais įtarti įmonę, kurioje numatomas patikrinimas, padarius pažeidimą (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 37 punkte minėto sprendimo Roquette Frères 55, 61 ir 99 punktus).
54 Nagrinėjamu atveju, nors ginčijamas sprendimas suformuluotas labai bendrai, vis dėlto jame pateikti esminiai duomenys, kurių reikalauja Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis ir teismų praktika.
55 Taip iš esminių ginčijamo sprendimo dalių, išdėstytų šio sprendimo 22–24 punktuose, išplaukia, kad jame nurodyti patikrinimo objektas ir tikslas, pažymint esminius įtariamo pažeidimo bruožus, aprašant numanomą atitinkamą rinką, t. y. Prancūzijos privačių klientų prieigą prie didelės spartos interneto, įtariamų konkurencijos apribojimų pobūdį, t. y. EB 82 straipsniui prieštaraujančią tarifų politiką, nurodant ieškovės 5 variantų tarifų reikšmę nustatant pažeidimus, pateikiant paaiškinimus dėl to, kaip Wanadoo veikiausiai dalyvavo pažeidime, ir dėl galimo ieškovės vaidmens, t. y. ji galėjo būti informuota ar turėti tam tikrų duomenų, kurie galėtų sudaryti galimybes įrodyti įtariamą pažeidimą, dėl to, ko ieškoma, ir dėl aplinkybių, su kuriomis susijęs patikrinimas, t. y. su minėta praktika susijusi informacija, visų pirma duomenys, leidžiantys nustatyti Wanadoo sąnaudų padengimo laipsnį ir susiję su strategija apriboti konkurentų veiksmų laisvę bei sumažinti jų užimamą rinkos dalį, apie kurią galėjo būti pranešta tik kai kuriems ieškovės ar Wanadoo darbuotojams, kurių turėjo būti ieškoma visose įmonės patalpose, knygose ir kitose Wanadoo veiklos dokumentuose ir galimai apklausiant asmenis, bei dėl Bendrijos tyrėjams suteiktų įgaliojimų, dėl patikrinimo pradžios datos, t. y. 2004 m. birželio 2 d., dėl sankcijų, numatytų Reglamento Nr. 1/2003 23 ir 24 straipsniuose, ir dėl galimybės apskųsti sprendimą Pirmosios instancijos teisme. Be to, tuo metu Prancūzijoje buvo visuotinai žinoma, kad ieškovė yra Wanadoo patronuojanti bendrovė.
56 Patikrinimo pagrįstumo klausimu ginčijamame sprendime detaliai parodoma, kad Komisija savo byloje disponavo rimta dalykine informacija ir įrodymais, leidžiančių įtarti, jog Wanadoo, ieškovės padalinys, padarė konkurencijos taisyklių pažeidimą, ir galėjo daryti prielaidą, kad apie tam tikrus duomenis, visų pirma apie duomenis, susijusius su strategija apriboti konkurentų veiksmų laisvę ir sumažinti jų užimamą rinkos dalį, galėjo būti pranešta ieškovės darbuotojams.
57 Taigi ginčijamas sprendimas atrodo esantis pakankamai pagrįstas, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies ir teismų praktikos reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis šis sprendimas buvo priimtas, ieškovės dėl šio kaltinimo pateikti argumentai negali paneigti tokios išvados.
58 Pirmiausia teisinga, kad ginčijamame sprendime tiksliai nurodoma, jog patikrinimas susijęs su dešimčia Wanadoo pasiūlymų, kurie paminėti sprendime. Todėl, kaip išplaukia iš šio sprendimo 55 punkto, priežastis, dėl kurios ieškovė nurodoma kaip ginčijamo sprendimo adresatė, ir priežastis, dėl kurios jos patalpose nurodoma atlikti patikrinimą, taip pat paaiškinamos, t. y. iš esmės nurodoma aplinkybė, kad Komisija įtaria, jog tam tikrų įrodymų galėtų būti jos patalpose ir kad ji galėjo būti informuota apie savo padalinio strategiją. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis priimtas ginčijamas sprendimas ir kurias pati ieškovė pripažįsta reikšmingomis apibrėžiant Komisijai tenkančios pareigos motyvuoti apimtį, tokio patikslinimo pakako siekiant įvykdyti šią pareigą nagrinėjamo patikrinimo objekto ir tikslo atžvilgiu.
59 Viena vertus, neginčijama, kad susiklostant bylos aplinkybėms ieškovė buvo Wanadoo patronuojanti bendrovė ir kad ji negalėjo nežinoti, jog 2003 m. liepos 16 d. Sprendimu pastarajai buvo skirta sankcija už EB 82 straipsnio pažeidimą. Taigi Komisija turėjo teisę preziumuoti, kad tam tikri įrodymai galėjo būti paslėpti ieškovės patalpose.
60 Kita vertus, 2003 m. liepos 16 d. Sprendimas parodo, kad dar toje byloje ieškovei buvo pateikti prašymai suteikti informacijos. Be to, šis sprendimas, visų pirma jame atlikta Wanadoo vykdomos prieigos prie didelės spartos interneto rinkos užėmimo strategijos analizė, grindžiamas konteksto duomenimis, patvirtinančiais strategiją apriboti konkurentų veiksmų laisvę ir sumažinti jų užimamą rinkos dalį bei Wanadoo dominuojančią padėtį, kurių dalis buvo gauti iš ieškovės, o kiti – iš Wanadoo. Taip pat jame Komisija išdėsto aplinkybes, iliustruojančias visos France Télécom grupės politiką konkurencijos atitinkamoje rinkoje atžvilgiu, ir kaip tik pabrėžia, kad padalinio vykdoma politika nėra visiškai nesusijusi su patronuojančios bendrovės tikslais.
61 Taigi, be kita ko, atsižvelgiant į tai, koks vaidmuo jau buvo tekęs tam tikriems ieškovės dokumentams ir jos vykdomai strategijai, siekiant įrodyti jos padalinio padarytą pažeidimą, kai klausimas dėl pastarojo nepriklausomybės nustatant mažmenines kainas net nebuvo keliamas, ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka kalbant apie ieškovės nurodymą kaip ginčijamo sprendimo adresatės ir ketinimo atlikti patikrinimą jos patalpose, kaip tai buvo padaryta nagrinėjamu atveju, nėra įrodyta.
62 Šiuo atžvilgiu tikslus ieškovės dalies Wanadoo kapitale dydis nėra reikšmingas, nes šiuo atveju jo bet kuriuo atveju pakanka pripažinti, kad, susiklostant nagrinėjamoms aplinkybėms, ieškovė buvo Wanadoo patronuojanti bendrovė. Be to, Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad iš ieškovės atsakymo į rašytinį Pirmosios instancijos teismo klausimą išplaukia, jog 2004 m. balandžio 28 d., t. y. dar prieš priimant ginčijamą sprendimą, ieškovė tiesiogiai ar netiesiogiai turėjo 95,25 % savo padalinio Wanadoo kapitalo.
63 Tikimybė, kad ieškovei galbūt nebus galima priskirti Wanadoo antikonkurencinių veiksmų, jei tokie būtų nustatyti, taip pat nereikšminga. Tai iš tikrųjų gali paaiškėti išnagrinėjus tam tikrą bylą iš esmės, tačiau tai neleidžia uždrausti atlikti patikrinimą patronuojančios bendrovės patalpose, nes šio patikrinimo tikslas ? tik nustatyti tikslų suinteresuotųjų įmonių vaidmenį darant nagrinėjamą pažeidimą. Teismų praktika nereikalauja, kad sprendime dėl patikrinimo būtų pateiktas tikslus teisinis preziumuojamų pažeidimų kvalifikavimas (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 51 punkte minėto sprendimo Dow Beneluxprieš Komisiją 10 punktą). Be to, jau buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas teisiniu požiūriu pakankamai pagrįstas dėl to, jog Komisija turėjo teisę daryti prielaidą, kad tam tikri reikšmingi įrodymai galėjo būti ieškovės patalpose. Be to, iš ginčijamo sprendimo nėra matyti, jog Komisija būtų kėlusi klausimą dėl nepriklausomų Wanadoo veiksmų rinkoje, dėl kurios atliekamas patikrinimas, kaip tai buvo pripažinta 2003 m. liepos 16 d. Sprendime.
64 Antra, dėl argumento, kad tariama motyvavimo stoka neleido ieškovei įvertinti, ar ji turi manyti, jog įtariama, kad ji asmeniškai dalyvavo pažeidime, pakanka pažymėti, jog, kaip jau buvo nustatyta, ir ginčijamo sprendimo turinys, ir aplinkybės, kuriomis jis buvo priimtas, aiškiai parodo, kad preziumuojama, jog ieškovė dalyvavo pažeidime.
65 Iš to, kas pasakyta, taip pat išplaukia, kad ginčijamame sprendime nėra jokio prieštaravimo ankstesnei Komisijos pozicijai, kuris reikalautų specialaus pagrindimo. Todėl nagrinėjamam kaltinimui negalima pritarti.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su ginčijamo sprendimo motyvacijos stoka atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes
– Šalių argumentai
66 Ieškovė tvirtina, kad Komisija nepagrindė savo nagrinėjamo sprendimo atlikti patikrinimą, turint omenyje 2003 m. liepos 16 d. Sprendimą, Konkurencijos taryboje vykstančią procedūrą ir Konkurencijos tarybos sprendimą.
67 Viena vertus, patikrinimo būtinumas ir proporcingumas, kaip ir nuoroda į įrodymų nuslėpimo ar sunaikinimo pavojų, turėjo būti pateisinti atsižvelgiant į 2003 m. liepos 16 d. Sprendime nustatytus įpareigojimus.
68 Kita vertus, kadangi Komisija mano, jog patikrinimas būtinas nepaisant Konkurencijos taryboje vykstančios procedūros ir to, kad pastaroji atmetė AOL prašymą taikyti apsaugos priemones, ji tai turėjo paaiškinti ir pateisinti, juo labiau kiek tai susiję su pas ieškovę nurodytu atlikti patikrinimu.
69 Be to, tai, kad Komisija neįvykdė savo pareigos motyvuoti, įrodo aplinkybė, jog Komisija greta aplinkybių, aprašytų atsiliepime į ieškinį, nurodė ir 2003 m. liepos 16 d. Sprendimą, ir tai, kad ginčijamas sprendimas yra šio sprendimo tęsinys, į Konkurencijos taryboje vykstančią procedūrą ir į jos sprendimą nagrinėti bylą iš esmės.
70 Bet kuriuo atveju vėliau atsiliepime į ieškinį pateikti paaiškinimai negali kompensuoti ginčijamo sprendimo motyvavimo stokos. Pareiga motyvuoti reikalauja, jog Komisija sprendime būtų patikslinusi, kad jame aprašyto pažeidimo prezumpcija išplaukia iš jos kontaktų su Prancūzijos konkurencijos institucija Komisijai vykdant tyrimą pagal AOL skundą ir kad ginčijamas sprendimas grindžiamas jos ankstesniu sprendimu nagrinėti skundą iš esmės. Nagrinėjamu atveju pažeidimas yra dar sunkesnis, nes remdamasi pranešimo 34 punktu Komisija privalėjo informuoti ieškovę apie savo sprendimą nagrinėti bylą iš esmės.
71 Dėl 2003 m. liepos 16 d. Sprendimo ir pagal šį sprendimą nustatytų kontrolės priemonių Komisija pirmiausia atsako, kad ginčijamame sprendime nurodoma, jog Komisija gavo informacijos, parodančios, kad atitinkami pasiūlymai yra strategijos, kuria siekiama apriboti konkurentų veiksmų laisvę ir sumažinti jų užimamą rinkos dalį, dalis. Tokių duomenų nebuvo galima gauti pateikus paprasčiausią prašymą suteikti informacijos apie sąnaudas ir kainas. Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija, remdamasi turima informacija, daro naujo EB 82 straipsnio pažeidimo prielaidą, nepaisydama kontrolės mechanizmo, nustatyto 2003 m. liepos 16 d. Sprendimu, o tai reiškia, jog yra rimtas pavojus, kad Wanadoo, laikantis kontrolės priemonių, perduoti duomenys buvo neišsamūs ar netikslūs.
72 Be to, nuorodos į Konkurencijos tarybos sprendimą ir joje vykstančią procedūrą nebuvimas negali būti laikomas apibrėžtu motyvacijos trūkumu, nes šių nuorodų nebuvimas negalėjo pakenkti ieškovei. Sprendime dėl patikrinimo Komisija taip pat neprivalo nurodyti savo šaltinių. Komisija taip pat priduria, kad Konkurencijos taryba atmetė prašymą dėl apsaugos priemonių taikymo ne dėl su tariamo pažeidimo esme susijusių priežasčių, o dėl priežasčių, susijusių su laikinųjų priemonių taikymo sąlygomis. Bet kuriuo atveju ieškovė neparodo, kodėl aplinkybė, kad Komisija nepadarė nuorodos į Konkurencijos taryboje vykstančią procedūrą, neleido jai suprasti nurodyto patikrinimo tikslo ir objekto.
73 Galiausiai argumentas dėl atsiliepime į ieškinį pateiktų duomenų, kurie nebuvo detalizuoti ginčijamame sprendime, nėra reikšmingas. Konkrečiai kalbant, nebuvo būtina žinoti, jog Komisija nusprendė nagrinėti bylą iš esmės, norint suvokti patikrinimo objektą ir tikslą ar to, ko buvo ieškoma, apimtį. Be to, pranešimo 34 punktas neįpareigoja Komisijos sprendimu informuoti suinteresuotosios įmonės.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
74 Iš šio sprendimo 47–57 punktuose atliktos analizės matyti, kad ginčijamas sprendimas atitiko bendrąją pareigą motyvuoti, nustatytą Komisijai Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalyje ir teismų praktikoje. Taigi reikia nustatyti, ar nagrinėjamu atveju Komisija, siekdama įvykdyti šią pareigą, vis dėlto turėjo pagrįsti ginčijamą sprendimą dar ir ieškovės formuluojant šį kaltinimą nurodytų aplinkybių atžvilgiu.
75 Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad nėra ginčijama, jog įvairios ieškovės nurodytos aplinkybės buvo žinomos tuomet, kai jai buvo pranešta apie sprendimą ar kai buvo atliekamas patikrinimas. Taigi jų nenurodymas ginčijamame sprendime negalėjo turėti neigiamos įtakos ieškovės gynybos teisėms.
76 Antra, nurodymų, išdėstytų 2003 m. liepos 16 d. Sprendime, klausimu iš ginčijamo sprendimo išplaukia, kad, nepaisydama šių nurodymų, Komisija disponuoja informacija, leidžiančia daryti prielaidą dėl Wanadoo padaryto EB 82 straipsnio pažeidimo. Kitaip tariant, Komisija savo byloje turėjo duomenų, parodančių kad Wanadoo šių nurodymų nesilaiko. Be to, patikrinimu taip pat buvo siekiama gauti duomenų, atskleidžiančių ketinimą išstumti konkurentus, dėl kurių sunku tikėtis, kad ieškovė ar Wanadoo, vykdydama nurodymus, savanoriškai būtų pranešusios apie juos Komisijai, netgi darant prielaidą, kad aptariami nurodymai joms buvo taikytini. Taigi nurodymų buvimas 2003 m. liepos 16 d. Sprendime neturėjo įtakos ginčijamame sprendime nurodyto patikrinimo tikslingumui. Todėl Komisija neturėjo ypač pagrįsti ginčijamo sprendimo 2003 m. liepos 16 d. Sprendimo atžvilgiu.
77 Trečia, kalbant apie nuorodą į duomenų nuslėpimo ar sunaikinimo pavojų, pasakytina, kad ja remiantis negalima įrodyti to, jog Komisija neįvykdė savo pareigos motyvuoti. Šiuo atveju nėra ginčijama, kad tarp ieškotų duomenų, visų pirma galinčių atskleisti strategiją, kuria siekiama apriboti konkurentų veiksmų laisvę ir sumažinti jų užimamą rinkos dalį, yra tokių, kurie dažniausia nuslepiami arba gali būti sunaikinti tyrimo atveju. Be to, kaip jau buvo konstatuota, Komisija taip pat galėjo protingai manyti, kad tokie duomenys bet kuriuo atveju nebuvo jai pateikti vykdant 2003 m. liepos 16 d. Sprendime išdėstytus nurodymus.
78 Ketvirta, kalbant apie procedūrą Konkurencijos taryboje ir apie tai, kad ji atmetė AOL prašymą dėl apsaugos priemonių, pažymėtina, jog iš principo Bendrijos teisė nereikalauja iš Komisijos pateisinti savo sprendimo dėl patikrinimo atsižvelgiant į galbūt lygiagrečiai vykstančias nacionalines procedūras. Be to, Konkurencijos tarybos sprendimas iš tikrųjų paremia Komisijos priimtą tyrimo priemonę. Šiame sprendime Konkurencijos taryba, nors ir pažymėdama, jog „atrodo, kad nei sektoriui, nei jame veikiančioms įmonėms Wanadoo tarifų praktika nesukėlė rimto ir tiesioginio pavojaus“, vis dėlto konstatavo, kad „negali būti atmesta galimybė, jog tam tikri Wanadoo veiksmai tarifų srityje patenka į (EB) 82 straipsnio <...> taikymo sritį, nes paveikia didelę nacionalinės teritorijos dalį“. Taip prašymo dėl apsaugos priemonių atmetimą ji pateisina rimto ir tiesioginio pavojaus sektoriui ir jame veikiančioms įmonėms nebuvimu, kitaip tariant – skubos stoka, o ne akivaizdžiu jai pateikto skundo nepagrįstumu. Be to, šiame sprendime nieko nesakoma apie galimą ieškovės poziciją pažeidimo, kurio padarymu įtariamas jos padalinys, atžvilgiu. Taigi jis neleidžia daryti prielaidos, kad ginčijamame sprendime nurodytas atlikti patikrinimas nebuvo reikšmingas, ir todėl Komisija neprivalėjo ypač pagrįsti ginčijamo sprendimo, atsižvelgiant į procedūrą Konkurencijos taryboje arba į Konkurencijos tarybos sprendimą.
79 Penkta, taip pat nesvarbi aplinkybė, kad šie duomenys buvo nurodyti Komisijos Pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį. Atsiliepimo į ieškinį turinys visų pirma skirtas paaiškinti Pirmosios instancijos teismo vertinimui pateiktos bylos faktinį ir teisinį kontekstą, kuriam esant buvo priimtas ginčijamas sprendimas ir kurio Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei bylos šalys, nežino. Taigi tai, kad sprendime, dėl kurio pateiktas ieškinys dėl teisės akto panaikinimo, nebuvo pateikti duomenys apie kontekstą, kurie vėliau buvo išdėstyti Pirmosios instancijos teismui vienai iš šalių aprašant aplinkybes, kuriomis susiklostė Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamas ginčas, savaime negali įrodyti pareigos motyvuoti ginčijamą sprendimą neįvykdymo.
80 Šešta, iš ginčijamo sprendimo išplaukia, kad prieš atlikdama patikrinimą Komisija konsultavosi su kompetentinga konkurencijos institucija. Be to, kaip jau buvo konstatuota, sprendime dėl patikrinimo Komisija neprivalo įvardyti visų duomenų, kuriais ji disponuoja įtariamo pažeidimo klausimu. Galiausiai pranešimo 34 punkte iš tikrųjų nurodoma, kad „jei byla perskirstoma (konkurencijos institucijų) tinkle, suinteresuotosios įmonės <...> apie tai informuojamos kuo greičiau“. Tačiau šio pranešimo 5 punkte aiškiai sakoma, kad „kiekvienas narys išlaiko visišką diskreciją tirti ar netirti tam tikrą bylą“, o 4 ir 31 punktuose atitinkamai patikslinama, jog „konsultacijos ir pasikeitimas informacija tinkle lieka viešąjį interesą užtikrinančių institucijų uždavinys“ ir jog „bylų paskirstymas nesuteikia pažeidime dalyvavusioms įmonėms <...> teisės į tai, kad byla būtų nagrinėjama tam tikroje institucijoje“. Taigi Komisija turėjo teisę atlikti nurodytą patikrinimą ir, nepaisant Komisijos atsiliepimo į ieškinį turinio, ieškovės teigiamas pareigos motyvuoti pažeidimas pranešimo 34 punkto atžvilgiu nėra įrodytas.
81 Iš to išplaukia, kad antrajam kaltinimui negali būti pritarta.
Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad ieškovė neturėjo galimybės suprasti Komisijos abejonių, išsakytų dėl 5 varianto tarifų
– Šalių argumentai
82 Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia pareigą motyvuoti ir gynybos teises, nes jį pagrindžiant kalbama apie 5 variantą ir jam priskiriamą tarifų žirklių poveikį, nors 5 variantas ir šio varianto kainų sumažinimas rezoliucinėje dalyje nebeminimas. Todėl, ieškovės nuomone, negalima teigti, kad buvo nurodyta atlikti patikrinimą, siekiant patikrinti įtarimus dėl ieškovės padaryto pažeidimo, o Komisija aiškiai ir tinkamai nebuvo nurodžiusi savo įtarimų, susijusių su naujais ieškovės 5 varianto tarifais.
83 Dėl tarifų žirklių prezumpcijos ieškovė mano, kad ji prieštarauja tiek ginčijamo sprendimo 1 straipsnio, tiek jo ketvirtos konstatuojamosios dalies tekstui. Komisija įtarė apie tam tikros tarifinės praktikos, t. y. ieškovės 5 varianto, egzistavimą ir tai patikrino, nors toks įtarimas neišsakytas ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje, o ginčijamo sprendimo ketvirta konstatuojamoji dalis neįtraukia šios aplinkybės į nagrinėjimo objektą.
84 Be to, yra esminis skirtumas tarp atsižvelgimo į 5 varianto tarifus kaip į analizės aspektą, siekiant įvertinus šių tarifų sąnaudas patikrinti, ar Wanadoo mažmeniniai pasiūlymai nėra grobuoniški, ir tarp pačių šių tarifų laikymo įtartinais, kaip tai daroma ginčijamame sprendime.
85 Iš 2003 m. liepos 16 d. Sprendimo matyti, kad ieškovė dėl savo 5 varianto didmeninių kainų, palyginti su Wanadoo taikomomis mažmeninėmis kainomis, negali būti įtariama dėl tarifų žirklių, nes šias kainas nustato skirtingos ir nepriklausomos įmonės, veikiančios skirtingose rinkose. Taip pat negalima abejoti 5 varianto tarifų teisėtumu ir kaip teisiniu pagrindu remtis jais įtariant Wanadoo grobuoniškas kainas. Be to, 5 varianto teisėtumas negali priklausyti nuo prieigos prie interneto paslaugų teikėjų, tarp jų ir Wanadoo, taikomų mažmeninių kainų lygio. Tokiomis aplinkybėmis sprendime nėra jokio paaiškinimo esminiu klausimu, o tai irgi pažeidžia pareigą motyvuoti.
86 Galiausiai Komisija leidžia suprasti, kad 5 varianto tarifai yra pernelyg dideli, tačiau tuo pačiu metu išsako abejonių dėl jų sumažinimo 2004 m. sausio mėnesį.
87 Be to, ginčijamame sprendime Komisijos išsakytos abejonės dėl 5 varianto tarifų mažinimo nepakankamai pagrįstos. Prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija žinojo, kad ieškovė negalėjo laisvai keisti tarifų ir kad šį sumažinimą buvo patvirtinusios kompetentingos Prancūzijos konkurencijos institucijos.
88 Taigi ginčijamame sprendime išsakytos abejonės dėl 5 varianto tarifų turėjo būti specialiai paaiškintos ir pagrįstos. Ieškovė visų pirma pažymi, kad trys Prancūzijos institucijos, su kuriomis buvo konsultuotasi tvirtinant naujus tarifus, šių tarifų atžvilgiu buvo atmetusios tarifų žirklių poveikio galimybę. Šiuos 5 varianto tarifus, kaip sukuriančius tarifų žirkles, taip pat ginčijo AOL, tačiau Konkurencijos taryba nemanė, kad yra šį kaltinimą patvirtinančių prima facie įrodymų.
89 Komisija visų pirma atsako, kad ginčijamame sprendime atskirai aptariami ne 5 varianto, o nauji prieigos prie interneto per ADSL tarifai privatiems Prancūzijos vartotojams, t. y. Wanadoo ir (arba) France Télécom taikomi mažmeniniai tarifai. Nors šių kainų santykis su 5 varianto tarifais yra būtinas analizės aspektas, grobuoniškų kainų ar tarifų žirklių efekto galimybė negali būti atmesta vien dėl to, kad 5 varianto tarifai buvo patvirtinti valstybės institucijos. Taigi ieškovės argumentai atmestini. Visų pirma pasakytina, kad aplinkybė, jog ART pritarė 5 varianto tarifų mažinimui, nereiškia, kad France Télécom, veikdama kaip grupė, negalėjo pažeisti EB 82 straipsnio sukūrusi tarifų žirklių efektą, nes mažmeninė pardavimo kaina nėra reglamentuojama.
90 Komisijos nuomone, ieškovė painioja antikonkurencinius veiksmus, dėl kurių išsakyti Komisijos įtarimai, aiškiai aptartus ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje ir apibrėžiančius ginčijamo sprendimo taikymo sritį, bei tarifus ir faktines aplinkybes, kurias Komisija ketina patikslinti per patikrinimą. Dėl nesąžiningų kainų teisinės kategorijos ginčijamame sprendime nurodoma, kad Komisija visų pirma ketina patikrinti galimą grobuoniškų kainų ir, antra, tarifų žirklių buvimą, o tokio vertinimo atveju didmeniniai tarifai yra būtinas analizės aspektas. Taigi Komisijos įtarimai susiję ne tiesiogiai su 5 varianto tarifais, o su maržos tarp 5 varianto tarifų ir mažmeninių tarifų sumažėjimu, sumažinus mažmeninius tarifus. Taigi tarp ginčijamo sprendimo konstatuojamųjų dalių ir jo 1 straipsnio nėra jokio prieštaravimo.
91 Be to, priimant sprendimą dėl patikrinimo nereikia įrodinėti pažeidimo egzistavimo, o tik įtarimus dėl jo buvimo. Ieškovė neįrodo, nei kad Komisija negalėjo pagrįstai įtarti pažeidimo buvimą, nei tai, kodėl buvo reikalinga paminėti atitinkamus 5 varianto patvirtinimus nacionaliniu lygmeniu tam, kad ginčijamas sprendimas būtų pakankamai motyvuotas teisės požiūriu.
92 Nuoroda į 2003 m. liepos 16 d. Sprendimą taip pat nereikšminga. Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad per Wanadoo integracijos į ieškovės struktūrą procesą, taigi per atitinkamų pasiūlymų patvirtinimo laikotarpį, Wanadoo galėjo netekti galimybės nepriklausomai nuo ieškovės nustatyti savo mažmeninius tarifus.
93 Galiausiai, kadangi ginčijamo sprendimo pagrindimo reikalavimai įvykdyti, Komisija neprivalėjo detaliai išdėstyti visų jai žinomų aplinkybių, visų pirma to, kad 5 varianto tarifai buvo patvirtinti nacionaliniu lygmeniu. Be to, ieškovė žinojo apie šias aplinkybes ir jų nepaminėjimas negalėjo turėti įtakos jos gynybos teisėms.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
94 Ieškovė iš esmės kaltina Komisiją ginčijamame sprendime nustačius, kad 5 varianto tarifai yra įtartini, tačiau aiškiai nepaaiškinus tokio įtarimo prielaidų ir nepagrindus savo nuomonės 2003 m. liepos 16 d. Sprendimo bei įvairių nacionalinių sprendimų atžvilgiu.
95 Tačiau, kaip išplaukia iš esminių ginčijamo sprendimo dalių, išdėstytų šio sprendimo 22 ir 23 punktuose, 5 varianto klausimu šiame sprendime sakoma, kad nedidelė marža tarp Wanadoo mažmeninių tarifų ir ieškovės 5 varianto tarifų sukuria tarifų žirkles, kurios nenaudingos su Wanadoo konkuruojantiems ūkio subjektams, formuojantiems savo pasiūlymus remiantis 5 variantu, ir tai vyksta nepaisant 5 varianto tarifų sumažinimo 2004 m. sausio mėnesį. Jame priduriama, kad tokia maža marža apribojo Wanadoo konkurentų galimybę įeiti į rinką ir sukėlė grėsmę jau veikiantiems konkurentams. Be to, ginčijamame sprendime nurodoma, kad Wanadoo platina pasiūlymus mažesnėmis nei sąnaudos kainomis. Jame daroma išvada, kad tokia kainų politika prilygsta nesąžiningų pardavimo kainų nustatymui.
96 Taigi konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas yra aiškiai pagrįstas ir jame ieškovei nepateikiamas joks įtarimas dėl EB 82 straipsnio pažeidimo, kiek tai susiję su jo 5 variantu. Be to, ieškovės 5 varianto tarifai visiškai teisingai paminėti ginčijamo sprendimo motyvuose, bet nenurodomi tarp aplinkybių, su kuriomis, remiantis ginčijamo sprendimo 1 straipsniu, susijęs patikrinimas. Nuoroda į juos ginčijamame sprendime daroma tik kaip į referencinius skaičius, siekiant nustatyti galimai grobuonišką Wanadoo mažmeninių kainų pobūdį, nes į 5 varianto tarifus būtina atsižvelgti apskaičiuojant Wanadoo patiriamas sąnaudas ir galimų tarifų žirklių egzistavimą, kurias nulemia pernelyg mažos Wanadoo mažmeninės kainos. Be to, kaip jau buvo konstatuota, teismų praktika pripažįsta, kad patikrinimo stadijoje, kuri vienintelė reikšminga nagrinėjamu atveju, Komisija neprivalo tiksliai teisiškai kvalifikuoti įtariamų pažeidimų (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 1989 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dow Chemical Ibérica ir kt. prieš Komisiją, 97/87–99/87, Rink. p. 3165, 45 punktą).
97 Aplinkybė, kad vėlesnėje procedūros stadijoje Komisija galbūt negalės įrodyti tarifų žirklių buvimo, nėra svarbi. Viena vertus, šis klausimas susijęs su nagrinėjimu iš esmės, kuris atliekamas remiantis per aptariamą patikrinimą gautais duomenimis ir todėl neturi būti vertinamas tikrinant, ar Komisija įvykdė jai tenkančią pareigą motyvuoti. Kita vertus, Komisija, iš esmės nagrinėdama gautus duomenis, bet kuriuo atveju nėra saistoma teisinio kvalifikavimo, kurį tam tikrų pažeidimų požiūriu ji galėjo būti padariusi sprendime dėl patikrinimo, nes vienintelę jos pareigą šiuo požiūriu sudaro tai, kad įtariamų pažeidimų buvimo tikimybė, atsižvelgiant į sprendime dėl patikrinimo nurodytas aplinkybes, pasirodytų pakankama, siekiant pateisinti patikrinimo priemonės pasirinkimą. Kaip išplaukia iš, be kita ko, šio sprendimo 55–63 punktuose atliktos analizės, kaip tik taip yra šiuo atveju.
98 Taigi ieškovės argumentai, kad Komisija pažeidė savo pareigą motyvuoti, atimdama iš jos galimybę suprasti, kodėl Komisija reiškia abejones dėl 5 varianto tarifų teisėtumo, nėra pagrįsti, nes nė vienas ginčijamo sprendimo elementų neleidžia daryti išvados, kad Komisija tokias abejones būtų išsakiusi. Iš to taip pat išplaukia, kad aplinkybė, jog 5 varianto tarifams buvo pritarusios Prancūzijos institucijos, neturi įtakos Komisijos pareigai motyvuoti.
99 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, trečiasis kaltinimas turi būti atmestas.
Dėl ketvirtojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, prieš pritardamas patikrinimui, negalėjo atlikti jam tenkančios kontrolės
– Šalių argumentai
100 Ieškovė tvirtina, kad kompetentingas nacionalinis teismas turi atlikti ginčijamo sprendimo proporcingumo vertinimą, atsižvelgiant į apsaugos nuo savavališko ir neproporcingo viešosios valdžios įsikišimo į privačią juridinio asmens sferą principą, kuris yra bendrasis Bendrijos teisės principas. Remiantis šiuo principu kompetentingas nacionalinis teismas turi patikrinti, ar numatytos ribojančios priemonės, atsižvelgiant į patikrinimo objektą, nėra savavališkos arba pernelyg griežtos ir ar yra pakankamai rimtų įrodymų, leidžiančių įtarti, kad atitinkama įmonė padarė konkurencijos taisyklių pažeidimą. Nacionalinis teismas turi disponuoti visais duomenimis, leidžiančiais jam atlikti savo kontrolę. Nagrinėjamu atveju taip nebuvo.
101 Viena vertus, pateiktų duomenų nepakanka ir jie neparodo nei labai tikslių įtarimų, nei to, kad yra objektyvių įrodymų ieškovės atžvilgiu. Kita vertus, ginčijamame sprendime neminimi nei 2003 m. liepos 16 d. Sprendimo 2 ir 3 straipsniai, nei procedūra Konkurencijos taryboje, nei aplinkybė, kad dėl 5 varianto tarifų mažinimo buvo gauta teigiama ART išvada ir kad jam pritarė, o vėliau patvirtino Conseil d’État. Tačiau tai buvo svarbūs ir esminiai duomenys, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas galėtų atlikti jam tenkančią kontrolę, ir jeigu būtų buvę pateikti, jie galėjo nulemti tai, kad teisėjas būtų pripažinęs nurodytą patikrinimą neproporcingu ir savavališku arba bent paprašęs Komisijos pateikti paaiškinimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 8 dalį.
102 Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas nebuvo įgyvendintas, nagrinėjamu atveju neturi įtakos, nes Komisijos pareiga motyvuoti ir lojaliai bendradarbiauti su nacionaliniu teismu yra objektyvi pareiga, kuri jai tenka dar priimant sprendimą dėl patikrinimo. Komisija a posteriori negali išvengti motyvavimo stokos ar lojalaus bendradarbiavimo su nacionaliniu teismu pareigos dėl to, kad jo suteiktas leidimas nebuvo praktiškai pritaikytas. Be to, prieš ieškovę nukreiptas leidimas turėjo lemiamos reikšmės jos elgesiui patikrinimo metu.
103 Tai, kad ieškovė neginčijo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties Prancūzijos teismuose, negali turėti įtakos jos argumentų reikšmei nagrinėjamu atveju. Motyvavimo stoka, dėl kurios kaltinama Komisija, iš tikrųjų atėmė iš ieškovės galimybę veiksmingai ginčyti ikiteisminio tyrimo teisėjo suteiktą leidimą. Pastarojo negalima buvo kaltinti atlikus neteisingą vertinimą remiantis informacija, kuria jis nedisponavo. Be to, ieškovė tvirtina, kad buvo pateikusi skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kurį vėliau atsiėmė.
104 Komisija visų pirma atsako, kad šis kaltinimas netinkamas. Jei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis turėjo įtakos ieškovės teisėms, ji turėjo ją ginčyti kompetentingame nacionaliniame teisme. Aplinkybė, kad šią nutartį ieškovė buvo apskundusi, nėra svarbi. Be to, net jei nacionalinis teismas mano turintis nepakankamai informacijos, kad galėtų atlikti savo kontrolę, tai negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, kurį kontroliuoti kompetentingas tik Bendrijos teismas.
105 Aplinkybė, kad nacionalinio teismo nutartis galėjo turėti lemiamos įtakos ieškovės bendradarbiavimui, taip pat neįtikina, nes patikrinimai, dėl kurių nusprendė Komisija, yra privalomi ir be nacionalinės nutarties, o už atsisakymą leisti jį atlikti, remiantis Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalies b punktu, numatytos didelės baudos.
106 Komisija priduria, kad minėta nutartis nebuvo įgyvendinta, ir dėl to ieškovės argumentai dėl šios ieškinio pagrindo dalies visiškai nereikšmingi, nes ieškovė sutiko paklusti sprendimui dėl patikrinimo, o patikrinimas buvo atliktas tik pagal Bendrijos teisę.
107 Nacionalinio teismo vaidmenį tokiu atveju, koks yra nagrinėjamas, bet kuriuo atveju sudaro ne galimybė leisti atlikti patikrinimą, dėl kurio priimtas sprendimas remiantis Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsniu, o tik suteikti nacionalinei institucijai teisę imti prievartos priemonių, jei įmonė, kuriai skirtas sprendimas, atsisakytų leisti atlikti patikrinimą.
108 Komisija taip pat tvirtina, jog ginčijamas sprendimas bet kuriuo atveju pakankamai pagrįstas, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas galėtų atlikti jam tenkančią proporcingumo kontrolę.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
109 Pirmiausia konstatuotina, kad nors vietomis ieškinys suformuluotas netinkamai, iš jo vis dėlto matyti, kad ieškovė neginčija ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teisėtumo ir neteigia, kad pastarasis nedisponavo būtina informacija ginčijamo sprendimo teisėtumui įvertinti, o iš esmės tik kaltina Komisiją nepakankamai pagrindus ginčijamą sprendimą, dėl ko ikiteisminio tyrimo teisėjas neturėjo galimybės atlikti kontrolės, kuri jam tenka pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 8 dalį.
110 Tačiau nors teisinga, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 8 dalį nacionalinė teisminė institucija, į kurią kreipiamasi pagal šio reglamento 20 straipsnio 7 dalį, turi patikrinti, ar Komisijos sprendimas dėl patikrinimo autentiškas ir ar siekiant atlikti patikrinimą numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar perdėtos atsižvelgiant į patikrinimo objektą, ir kad šiam tikslui Komisija privalo jai pateikti tam tikrą informaciją, iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 8 dalies ir teismų praktikos išplaukia (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 37 punkte minėtą sprendimą Roquette Frères), jog ši informacija gali būti kitur, o ne pačiame sprendime dėl patikrinimo arba jai Komisijos perduota kitais būdais nei šiuo sprendimu.
111 Taigi ketvirtasis ieškovės pateiktas kaltinimas yra netinkamas, nes Komisijai tenkančia pareiga motyvuoti siekiama ne užtikrinti nacionalinio teismo, kurio leidimo prašoma pagal Reglamento Nr. 1/2003 80 straipsnio 7 dalį, informavimą, o suteikti įmonei, kurioje numatytas patikrinimas, galimybę suvokti savo pareigos bendradarbiauti apimtį, išsaugant jos gynybos teises.
112 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad pareigos motyvuoti pažeidimas, kuriuo kaltinama Komisija, neįrodytas ir reikia atmesti visą pirmąjį ieškinio pagrindą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos lojaliai bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis pažeidimu
Šalių argumentai
113 Ieškovė tvirtina, kad Komisija dviem būdais pažeidė savo pareigą lojaliai bendradarbiauti su Prancūzijos institucijomis, ir dėl šių pažeidimų ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
114 Visų pirma ji pažeidė savo pareigą lojaliai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo teisėju, į kurį buvo kreiptasi dėl leidimo atlikti nurodytą patikrinimą France Télécom, kuri įtvirtinta EB 10 straipsnyje, kaip jį išaiškino Teisingumo Teismas, ir kuri reglamentuoja bei yra būtina įgyvendinant Reglamentą Nr. 1/2003. Teisingumo Teismo nustatytas reikalavimas, kad Komisija pateiktų nacionaliniam teismui nuorodas, leidžiančias atlikti jam priklausančią kontrolę, yra esminė pareiga ne tik pagrindimo atžvilgiu, bet ir paisant lojalaus bendradarbiavimo su kompetentingu teismu pareigos. Aplinkybė, kad Komisija nebuvo padariusi nuorodos į 2003 m. liepos 16 d. Sprendimo 2 ir 3 straipsnius, į procedūrą Konkurencijos taryboje ir į 2004 m. sausio 19 d. Conseil d’État sprendimą, sudaro rimtą jos lojalaus bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo teisėju pareigos pažeidimą.
115 Antra, Komisija pažeidė savo pareigą lojaliai bendradarbiauti su Konkurencijos taryba, įtvirtintą Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 1 dalyje ir patikslintą šio reglamento 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje ir 18 konstatuojamojoje dalyje, nes priėmė ginčijamą sprendimą, nors bylą nagrinėjo Konkurencijos taryba ir ji jau buvo priėmusi sprendimą dėl atsisakymo taikyti prašomas apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju Komisija nepasikonsultavo su Konkurencijos taryba. Be to, iš nurodytų Reglamento Nr. 1/2003 nuostatų išplaukia, kad jei nacionalinė konkurencijos institucija jau nagrinėja bylą, Komisija gali inicijuoti procesą tik pasitarusi su ta institucija. Galiausiai imtis skundo tyrimo veiksmų privalo geriausiai tą atlikti galinti konkurencijos institucija, o atsižvelgiant į tris bendrai taikomas sąlygas, suformuluotas Reglamento Nr. 1/2003 8 konstatuojamojoje dalyje, įtarimus dėl pažeidimo Konkurencijos taryba gali išnagrinėti geriau nei Komisija.
116 Komisija visų pirma atsako, kad kiek šis ieškinio pagrindas susijęs su tariama bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo teisėju stoka, jame iš tikrųjų kita forma pakartojamas argumentas dėl tariamos motyvavimo stokos, į kurį ji jau atsakė. Kiek šis pagrindas susijęs su tariama bendradarbiavimo su Konkurencijos taryba stoka, jame atsispindi neteisinga Reglamento Nr. 1/2003 samprata. EB sutarties ir Reglamento Nr. 1/2003 sistemoje teisės taikymo kompetencijos yra lygiagrečios, o Reglamente Nr. 1/2003 nėra jokių bylų ar kompetencijų pasiskirstymo kriterijų. Nacionalinės institucijos ir toliau kompetentingos taikyti EB 81 ir EB 82 straipsnius, kol Komisija nepradėjo procedūros pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, o Komisijos kompetencija bet kuriuo momentu imtis veiksmų dėl bet kokio EB 81 ir EB 82 straipsnių pažeidimo ir toliau išsaugoma.
117 Be to, tam tikri aspektai liudijo bylos nagrinėjimo Komisijoje naudai.
118 Galiausiai Komisijos sprendimas atlikti patikrinimą ir nagrinėti bylą iš esmės buvo suderintas su Prancūzijos institucijomis vadovaujantis Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 1 dalimi.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
119 Pirmiausia dėl lojalaus bendradarbiavimo su nacionalinėmis teisminėmis institucijomis pareigos Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad iš EB 10 straipsnio išplaukiančios lojalaus bendradarbiavimo pareigos, tenkančios Komisijai santykiuose su valstybėmis narėmis (1983 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Liuksemburgas prieš Parlamentą, 230/81, Rink. p. 255, 37 punktas ir 1990 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo nutarties Zwartveld ir kt., C‑2/88 IMM, Rink. p. I‑3365, 17 punktas), įgyvendinimo sąlygos, kalbant apie santykius, susiklostančius Komisijai atliekant patikrinimus, siekiant nustatyti EB 81 ir EB 82 straipsnių pažeidimus, buvo patikslintos Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnyje, kuris nustato sąlygas, kuriomis Komisija, nacionalinės konkurencijos institucijos ir nacionalinės teisminės institucijos turi bendradarbiauti, jei Komisija nusprendė atlikti patikrinimą pagal šį reglamentą.
120 Tad Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnis suteikia Komisijai galimybę atlikti patikrinimus, vykdomus arba pateikus raštišką įgaliojimą pagal šio straipsnio 3 dalį, arba remiantis sprendimu, įpareigojančiu įmonę leisti atlikti patikrinimą pagal minėto straipsnio 4 dalį. Jei Komisija atlieka patikrinimą pagal 20 straipsnio 3 dalį, ji, remdamasi šia dalimi, privalo pakankamai iš anksto informuoti apie patikrinimą valstybės narės, kurios teritorijoje jis bus atliekamas, konkurencijos instituciją. Jei Komisija atlieka patikrinimą remdamasi 4 dalimi, ši nuostata prieš priimant sprendimą dėl nurodytų patikrinimų įpareigoja pasitarti su valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucija.
121 Remiantis Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 6 dalimi, patikrinimui atlikti būtina nacionalinės institucijos pagalba, jei įmonė jam priešinasi, o jeigu tokiai paramai suteikti reikia teisminės institucijos leidimo, remiantis 7 dalimi dėl jo turi būti kreipiamasi. Pagal 8 dalį nacionalinei teisminei institucijai pavesta patikrinti, ar Komisijos sprendimas, nurodantis atlikti patikrinimą, autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos arba perdėtos atsižvelgiant į patikrinimo objektą, tačiau Komisijos sprendimo teisėtumo tikrinimą atlieka tik Bendrijos teismai.
122 Iš to išplaukia, kad Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnyje įtvirtintas aiškus skirtumas tarp Komisijos sprendimų, priimtų remiantis šio straipsnio 4 dalimi, ir paramos prašymo, pateikto nacionalinei teisminei institucijai pagal šio straipsnio 7 dalį.
123 Nors tik Bendrijos teismai yra kompetentingi tikrinti sprendimo, kurį Komisija priėmė remdamasi Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalimi, teisėtumą, kaip tai, be kita ko, išplaukia iš šio straipsnio 8 dalies pabaigos, tačiau tik nacionalinis teismas, kurio prašoma leidimo taikyti prievartos priemones pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 7 dalį ir kuriam gali padėti Teisingumo Teismas, jeigu pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, paliekant nacionalines apskundimo galimybes, turi nustatyti, ar informacija, kurią su šiuo prašymu pateikė Komisija, leidžia jam atlikti Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 8 dalyje pavestą kontrolę ir taip suteikia galimybę priimti naudingą sprendimą dėl pateikto prašymo (šiuo klausimu dėl Reglamento Nr. 17 žr. 37 punkte minėto sprendimo Roquette Frères 39, 67 ir 68 punktus).
124 Nacionalinė teisminė institucija, į kurią buvo kreiptasi pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 7 dalį, remdamasis to paties straipsnio 8 dalimi ir teismų praktika (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 37 punkte minėtą sprendimą Roquette Frères), turi galimybę paprašyti Komisijos pateikti patikslinimus, be kita ko, dėl priežasčių, verčiančių įtarti EB 81 ir EB 82 straipsnių pažeidimą, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir dėl nagrinėjamos įmonės dalyvavimo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismo tikrinimas, kurio metu iš esmės galėtų būti prieita prie išvados, kad Komisija nacionaliniam teismui neperdavė pakankamai informacijos, reikštų, kad Pirmosios instancijos teismas iš naujo vertina nacionalinio teismo jau konstatuotą aplinkybę dėl to, ar informacijos pakanka. Tačiau tokiai kontrolei negalima pritarti, nes nacionalinio teismo atliktas vertinimas gali būti tikrinamas tik pasinaudojus nacionalinėje teisėje numatytomis šios institucijos sprendimų apskundimo galimybėmis.
125 Todėl visi ieškovės pateikti argumentai antrajam ieškinio pagrindui pagrįsti turi būti atmesti kaip netinkami, nes jais ginčijamas ginčijamo sprendimo turinys Komisijai tenkančios lojalaus bendradarbiavimo pareigos atžvilgiu, o tai suponuotų, jog Pirmosios instancijos teismas turėtų kelti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 8 dalį padarytos išvados, jog, siekdama gauti leidimą, prašomą pagal reglamento 20 straipsnio 7 dalį, Komisija jam pateikė pakankamai informacijos. Pirmosios instancijos teismas nėra kompetentingas kontroliuoti, kaip nacionalinis teismas, į kurį buvo kreiptasi pagal šią nuostatą, vykdo užduotį, tenkančią jam pagal 20 straipsnio 8 dalį.
126 Be to, primintina, kad akto teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant į akto priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (1979 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, 15/76 ir 16/76, Rink. p. 321, 7 punktas ir 2004 m. liepos 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Valenzuela Marzo prieš Komisiją, T‑384/02, Rink. VT p. I‑A‑235 ir II‑1035, 98 punktas). Todėl galimas sprendimo dėl patikrinimo panaudojimas ar jame išdėstytų aplinkybių vertinimas, kurį atliko nacionalinė teisminė institucija nagrinėdama Komisijos pateiktą prašymą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 7 dalį, neturi įtakos sprendimo dėl patikrinimo teisėtumui.
127 Taigi nagrinėjant šį ieškinio pagrindą ieškovės argumentų, kuriais skundžiama tai, jog Komisija neįvykdė savo lojalaus bendradarbiavimo pareigos, pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant tik į Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kaip jie aiškinami teismų praktikoje. Tačiau iš pirmojo ieškinio pagrindo analizės matyti, kad nebuvo įrodytas joks Komisijos padarytas Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas. Taigi pirmoji argumentų, kuriuos ieškovė pateikė savo antrajam ieškinio pagrindui pagrįsti, dalis yra atmestina.
128 Antra, kalbant apie pareigą lojaliai bendradarbiauti su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, kaip ji išplaukia iš įvairių ieškovės nurodytų nuostatų, pirmiausia reikia pažymėti, kad nors teisinga, jog Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kuria remdamosi Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos privalo glaudžiai bendradarbiauti, joje nenurodyta Komisijai susilaikyti nuo patikrinimo, susijusio su tam tikra byla, kurią lygiagrečiai nagrinėja nacionalinė konkurencijos institucija.
129 Iš šios nuostatos negalima daryti išvados, kad jeigu nacionalinė konkurencijos institucija pradėjo tyrimą dėl konkrečių faktinių aplinkybių, Komisijai neišvengiamai užkertamas kelias nagrinėti bylą arba ja preliminariai domėtis. Atvirkščiai, iš šioje nuostatoje įtvirtintos bendradarbiavimo pareigos išplaukia, kad bent jau preliminariose stadijose, kaip antai tyrimas, šios institucijos gali dirbti lygiagrečiai. Pavyzdžiui, iš ieškovės nurodytos Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies matyti, kad bendradarbiavimo principas suponuoja, jog Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos bent jau preliminariose nagrinėjamų bylų stadijose galėtų dirbti lygiagrečiai. Ši nuostata su sąlyga, kad su atitinkama nacionaline institucija buvo paprasčiausiai pasikonsultuota, numato, jog Komisija išsaugo galimybę pradėti procedūrą, siekdama priimti sprendimą, net jei nacionalinė institucija jau nagrinėja bylą. Todėl Komisija neišvengiamai privalo galėti atlikti tokį patikrinimą, kaip buvo nurodyta nagrinėjamu atveju. Sprendimas dėl patikrinimo yra tik parengiamasis bylos nagrinėjimo iš esmės aktas, kuris nelemia formalios procedūros pradžios Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies prasme, nes toks sprendimas dėl patikrinimo savaime neparodo Komisijos ketinimo priimti byloje sprendimo iš esmės (šiuo klausimu dėl Reglamento Nr. 17 žr. 1973 m. vasario 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Brasserie de Haecht, 48/72, Rink. p. 77, 16 punktą). Be to, Reglamento Nr. 1/2003 24 konstatuojamoji dalis nustato, kad Komisija turėtų būti įgaliota atlikti tokius patikrinimus, kurie būtini siekiant nustatyti EB 82 straipsnio pažeidimus, o šio reglamento 20 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad Komisija, atlikdama šiuo reglamentu jai skirtas pareigas, gali atlikti visus reikiamus patikrinimus.
130 Antra, iš Reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 1 dalies ir 18 konstatuojamosios dalies, kuri susijusi su šiuo straipsniu, matyti, kad aplinkybė, jog tam tikra konkurencijos institucija nagrinėja bylą, tik sudaro kitai suinteresuotai institucijai galimybę sustabdyti procedūrą ar atmesti skundą. Taigi šiuo atveju kalbama apie paprasčiausią priežastį, leidžiančią kitai institucijai sustabdyti savo procedūrą ar atmesti jai pateiktą skundą. Iš šių nuostatų neišplaukia Komisijos pareiga susilaikyti nuo tyrimo dėl to, kad kita institucija jau pradėjo nagrinėti tą pačią bylą. Taip pat negalima teigti, kad šios nuostatos įtvirtina bylų ar kompetencijų skyrimo ar perskirstymo tarp Komisijos ir nacionalinių institucijų, galbūt susijusių su nagrinėjama byla, kriterijų. Taigi nepasinaudojimas paprasčiausia galimybe, numatyta šiame straipsnyje, bet kuriuo atveju negali lemti, kad Komisija pažeidė lojalaus bendradarbiavimo pareigą, kuri jai kyla santykiuose su kompetentingomis valstybių narių konkurencijos institucijomis.
131 Trečia, dėl ieškovės teiginio, kad nematyti, jog Komisija būtų pasikonsultavusi su Konkurencijos taryba, Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamame sprendime, atvirkščiai, nurodoma, jog su kompetentinga suinteresuotosios valstybės narės konkurencijos institucija buvo pasitarta pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į Bendrijos institucijų aktų teisėtumo prezumpciją (1994 m. birželio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš BASF ir kt., C‑137/92 P, Rink. p. I‑2555, 48 punktas), reiškiančią, kad tas, kuris remiasi tokio akto neteisėtumu, turi pateikti atitinkamų įrodymų, ir į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, kad su Prancūzijos konkurencijos institucija nebuvo pasikonsultuota, šiam argumentui negalima pritarti.
132 Ketvirta, konstatuotina, kad Reglamento Nr. 1/2003 8 konstatuojamoji dalis, neleidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba yra tinkamesnė išnagrinėti aptariamus įtarimus nei Komisija. Iš tikrųjų šioje konstatuojamojoje dalyje tik išdėstomi principai, kurie turėtų reglamentuoti konkuruojantį nacionalinės ir Bendrijos konkurencijos teisės aktų taikymą, ir ji nesusijusi su klausimu, kaip nustatoma konkurencijos priežiūros institucija, kuri būtų tinkamesnė nagrinėti tam tikrą bylą. Taigi ši nuostata nagrinėjamu atveju nėra svarbi.
133 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, priimdama ginčijamą sprendimą Komisija nepažeidė nė vienos ieškovės nurodytos nuostatos, iš kurių išplaukia jos pareiga lojaliai bendradarbiauti su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis. Iš to išplaukia, kad nė vienam ieškovės argumentui, pateiktam jos antrajam ieškinio pagrindui pagrįsti, negali būti pritarta, todėl šis ieškinio pagrindas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu
Šalių argumentai
134 Ieškovė tvirtina, kad remiantis teismų praktika proporcingumo principas reiškia, jog Bendrijos institucijų aktai neturi viršyti to, kas tinkama ar reikalinga numatytam tikslui pasiekti, o tuomet, kai galima pasirinkti iš kelių tinkamų priemonių, turi būti pasirinkta mažiausiai ribojanti.
135 Ieškovė bendrai teigia, kad dėl motyvavimo stokos, išdėstytos pirmajame ieškinio pagrinde, nebebuvo įmanoma patikrinti proporcingumo. Jos teigimu, nagrinėjamas patikrinimas bet kuriuo atveju nėra adekvati ir protinga priemonė, leidžianti Komisijai patikrinti savo įtarimus, dėl ko ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
136 Visų pirma ieškovė teigia, kad jis yra akivaizdžiai neproporcingas atsižvelgiant į bylos kontekstą. Pirmiausia iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisijos išsakytos abejonės dėl 5 varianto tarifų sumažinimo 2004 m. sausio mėnesį nepateisina patikrinimo ieškovės patalpose, siekiant gauti informacijos dėl šio tarifų mažinimo. Be to, per procedūrą, kuriai vykstant priimtas 2003 m. liepos 16 d. Sprendimas, Komisija buvo gavusi iš ieškovės daug informacijos ir neatlikdama patikrinimo jos patalpose. Šio sprendimo 3 straipsnis jai taip pat leido patikrinti Wanadoo kainas. Taigi patikrinimas nebuvo būtinai reikalinga priemonė, siekiant gauti informacijos dėl tariamų nesąžiningų pardavimo veiksmų. Galiausiai dėl procedūros Konkurencijos taryboje Komisija turėjo atsisakyti patikrinimo ir prireikus pasirinkti mažiau ribojančias priemones.
137 Antra, patikrinimas akivaizdžiai neproporcingas atsižvelgiant į duomenų, patvirtinančių realų įrodymų sunaikinimo ar nuslėpimo pavojų, stoką. Pažymėtina, kad anksčiau ieškovė lojaliai bendradarbiavo su Komisija. Komisijos gautas dokumentas, patvirtinantis jos įtarimų dėl nuslėpimo svarbą, nėra įtikinamas. Be to, su kainomis susijusi informacija yra dokumentuose, kurių biržoje kotiruojama ir kontroliuojama bendrovė negali nuslėpti nepadariusi rimtų buhalterinės apskaitos ir akcinių bendrovių teisės normų pažeidimų.
138 Trečia, patikrinimo priemonės prašant viešosios valdžios paramos pasirinkimas yra dar labiau neproporcingas dėl to, kad Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 6 dalis numato valstybės narės paramą Komisijos įgaliotiems pareigūnams tik tais atvejais, kai įmonė priešinasi patikrinimui. Nors šio straipsnio 7 dalis leidžia, kad paramos būtų prašoma kaip atsargumo priemonės, Teisingumo Teismas yra patikslinęs, kad jos galima prašyti tik tuomet, kai yra priežasčių laukti pasipriešinimo dėl patikrinimo, ir kad šiuo klausimu Komisija turi pateikti paaiškinimus kompetentingam nacionaliniam teismui. Nagrinėjamu atveju to nebuvo.
139 Komisija tvirtina, kad šis ieškinio pagrindas nepagrįstas. Visų pirma, kadangi Konkurencijos taryba buvo gavusi preliminarios informacijos ir nusprendė, kad ji nelabai patikima, Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji negalėjo būti tikra, jog gaus teisingos informacijos kitaip nei atlikusi patikrinimą. Konkurencijos tarybos sprendimas taip pat nepašalina pažeidimo įtarimų ir neparodo, kodėl patikrinimas neproporcingas. Be to, Konkurencijos taryba, priešingai nei Komisija, neturėjo duomenų dėl galimo ketinimo išstumti konkurentus ar nustatyti grobuoniškas kainas, ir būtų naivu tikėtis, kad įmonė juos pateiks savo noru.
140 Be to, aplinkybė, kad per 2001 m. pradėtą procedūrą buvo paprašyta ir gauta informacijos pateikus prašymą jos pateikti pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnį, negali sumažinti Komisijos tyrimo įgaliojimų pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnį 2000 metais.
141 Galiausiai, kadangi Komisijos įtarimai nebuvo susiję su ieškovės 5 varianto tarifais, nebuvo būtina pateisinti patikrinimo pagrįstumo jų požiūriu.
142 Antra, Komisija pabrėžia, kad ginčijamo sprendimo dvylikta konstatuojamoji dalis detaliai nurodo priežastis, dėl kurių Komisija manė, jog egzistuoja naudingų duomenų sunaikinimo pavojus.
143 Be to, įmonė gali bendradarbiauti, kai kalbama apie prašymą pateikti informacijos, tačiau tai nepanaikina galimybės, kad ji ketina nuslėpti Komisijos tyrimui naudingus duomenis. Komisijos patirtis rodo, kad tokiu atveju, koks yra nagrinėjamas, objektyvūs pavojai yra pakankamai dideli, ir tai parodo per patikrinimą rasti duomenys. Aplinkybė, kad tam tikrus panašius dokumentus vargu ar galima sunaikinti, nėra svarbi, nes šiuo atveju buvo ieškoma ne tik tokio tipo dokumentų.
144 Iš aplinkybių ir ieškotų duomenų taip pat išplaukia, kad patikrinimas buvo tokia tyrimo priemonė, kuri suteikė didžiausią tikimybę gauti duomenų, galinčių įrodyti ketinimą išstumti konkurentus.
145 Trečia, tariama pakankamų priežasčių prašyti ikiteisminio tyrimo teisėjo taikyti prievartos priemones stoka neturi reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
146 Pirmiausia reikia atmesti bendrąjį ieškovės argumentą, kad dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo stokos negalima patikrinti jo proporcingumo. Jau buvo konstatuota, kad Komisija nėra pažeidusi savo pareigos motyvuoti. Dėl proporcingumo principo, kuris įeina į bendruosius Bendrijos teisės principus, pasakytina, kad jis reikalauja, jog Bendrijos institucijų teisės aktai neviršytų to, kas yra tinkama ir būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (1990 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fedesa ir kt., C‑331/88, Rink. p. I‑4023, 13 punktas ir 2005 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑180/00, Rink. p. I‑6603, 103 punktas).
147 Su nagrinėjamu atveju susijusioje srityje proporcingumo principo paisymas reikalauja, kad numatytos priemonės nesukeltų neproporcingų ir netoleruotinų nepatogumų atsižvelgiant į nagrinėjamu patikrinimu siekiamus tikslus (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 37 punkte minėto sprendimo Roquette Frères 76 punktą). Vis dėlto Komisijos pasirinkimas tarp patikrinimo, atliekamo paprastu pavedimu, ir patikrinimo, nurodyto priėmus sprendimą, priklauso ne nuo tokių aplinkybių kaip ypatingas situacijos sunkumas, ypatinga skuba ar absoliučios diskrecijos būtinybė, o nuo būtinybės atlikti tinkamą tyrimą, atsižvelgiant į bylos ypatybes. Todėl, jeigu sprendimo dėl patikrinimo tikslas yra tik leisti Komisijai surinkti būtinus duomenis, siekiant įvertinti galimo Sutarties pažeidimo buvimą, toks sprendimas nepažeidžia proporcingumo principo (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 52 punkte minėto sprendimo National Panasonic prieš Komisiją 28–30 punktus ir 37 punkte minėto sprendimo Roquette Frères 77 punktą).
148 Iš esmės būtent Komisija turi įvertinti, ar reikia gauti informacijos, siekiant nustatyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, ir net jeigu jau disponuoja pažeidimo požymiais ar net jo įrodymais, Komisija gali teisėtai manyti, kad būtina nurodyti atlikti papildomus patikrinimus, leidžiančius jai tiksliau nustatyti pažeidimą ar jo trukmę (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 1989 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Orkem prieš Komisiją, 374/87, Rink. p. I‑3283, 15 punktą ir 37 punkte minėto sprendimo Roquette Frères 78 punktą).
149 Be to, Reglamento Nr. 1/2003 18 ir 20 straipsniai, atitinkamai skirti prašymams pateikti informacijos ir Komisijos įgaliojimams dėl patikrinimų, įtvirtina dvi procedūras, kurių kiekviena yra autonomiška, ir aplinkybė, kad nagrinėjimas pagal vieną iš šių straipsnių jau buvo atliktas, negali sumažinti Komisijos įgaliojimų atlikti tyrimus pagal kitą straipsnį (dėl Reglamento Nr. 17 žr. 148 punkte minėto sprendimo Orkem prieš Komisiją 14 punktą).
150 Visų pirma nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas skirtas tam, kad būtų gauta informacijos apie kainų politiką, kurią taiko Wanadoo, siekiant įvertinti galimą Sutarties pažeidimą, ir dėl to nurodoma atlikti patikrinimą ieškovės patalpose, nes Komisija įtaria, jog tam tikri šiems veiksmams įrodyti svarbūs duomenys galėtų ten būti. Ginčijamame sprendime iš tikrųjų pažymėta, kad Komisija jau turi tam tikros informacijos. Vis dėlto, remiantis teismų praktika, ji turėjo teisę pabandyti gauti papildomos informacijos, siekdama įrodyti įtariamo pažeidimo buvimą. Be to, nagrinėjamu atveju buvo ieškoma ir informacijos apie strategiją apriboti konkurentų veiksmų laisvę ir sumažinti jų užimamą rinkos dalį, kuri galėjo būti perduota ieškovei, t. y. patronuojančiai įtariamos įmonės bendrovei, ir kurios atveju vargu ar galima manyti, kad ši informacija, jeigu ji buvo, galėjo patekti į Komisijos rankas kitaip nei atlikus patikrinimą. Antra, turint omenyje tai, kad ieškota informacija apėmė duomenis, galinčius parodyti ketinimus išstumti konkurentus ir nustatyti, ar ieškovė galėjo būti apie tai informuota, siekiant tinkamo bylos tyrimo, buvo galima sprendimu nurodyti atlikti patikrinimą, kad būtų užtikrintas šio patikrinimo efektyvumas. Trečia, patikrinimas, nurodytas ginčijamu sprendimu, buvo atliekamas tik įmonės patalpose, nors Reglamentas Nr. 1/2003 tam tikromis sąlygomis leidžia tikrinti ir kitas patalpas, įskaitant tam tikrų atitinkamos įmonės darbuotojų būstą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, neatrodo, kad šioje byloje Komisija veikė neproporcingai, palyginti su siekiamu tikslu, ir taip pažeidė proporcingumo principą, nes sprendimu nurodyto atlikti patikrinimo pasirinkimas buvo adekvatus, atsižvelgiant į bylos ypatumus.
151 Ieškovės pateikti argumentai negali paneigti šios išvados.
152 Visų pirma nurodytas atlikti patikrinimas neatrodo neproporcingas atsižvelgiant į kontekstą: pirma, kadangi Komisija ginčijamame sprendime neišsakė jokių abejonių dėl 5 varianto tarifų teisėtumo ir ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas, siekiant patikrinti jų teisėtumą, ginčijamas sprendimas negali būti neproporcingas šiuo klausimu.
153 Antra, aplinkybė, kad Komisija per procedūrą, per kurią priimtas 2003 m. liepos 16 d. Sprendimas, buvo gavusi iš ieškovės informacijos kitokiomis priemonėmis nei patikrinimas, taip pat neteisinga, nes, kaip matyti iš pirmiau pateiktos analizės, patikrinimo pasirinkimas nebuvo neproporcingas. Taip pat negalima manyti, kad Komisija yra saistoma tam tikro įrodymų rinkimo metodo, kurį ji buvo pasitelkusi per ankstesnę procedūrą tam tikros įmonės atžvilgiu. Be to, bent dalis iš ieškotų duomenų, pavyzdžiui, duomenys dėl strategijos, kuria siekiama apriboti konkurentų veiksmų laisvę ir sumažinti jų užimamą rinkos dalį, potencialiai galintys įrodyti ketinimą padaryti pažeidimą ir galėję būti ieškovės patalpose, tikrai nebuvo savanoriškai perduoti Komisijai.
154 Trečia, nurodymai, nustatyti 2003 m. liepos 16 d. Sprendime, taip pat neleido gauti visos informacijos, kurios per patikrinimą ieškojo Komisija.
155 Ketvirta, Konkurencijos tarybos sprendimas parodo, kad tam tikri duomenys apie sąnaudas, kuriuos nagrinėjant jai pateiktą skundą pristatė Wanadoo, nelabai patikimi ir nieko nepasako apie galimą ieškovės vaidmenį darant pažeidimą, kurio padarymu įtariamas jos padalinys.
156 Taigi negalima daryti išvados, kad sprendimas pasinaudoti patikrinimu buvo neproporcingas. Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas taip pat primena, kad dar byloje, kurioje priimtas 2003 m. liepos 16 d. Sprendimas, analizuota ieškovės grupės strategija ir į ją buvo atsižvelgta kaip į svarbią aplinkybę, nustatant jos padalinio Wanadoo padarytą pažeidimą, ir kad atliekant nagrinėjimą šiame sprendime daromos nuorodos į daugelį iš ieškovės gautų ar jai pateiktų dokumentų. Todėl ieškovės argumentas, kad dėl procedūros Konkurencijos taryboje Komisija turėjo susilaikyti nuo patikrinimo, taip pat atmestinas.
157 Toliau pažymėtina, kad argumentas dėl to, jog nėra duomenų, patvirtinančių realų įrodymų sunaikinimo ar nuslėpimo pavojų, be kita ko, dėl to, kad praeityje ieškovė lojaliai bendradarbiavo su Komisija, nėra įtikinamas. Viena vertus, tai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios Komisija priėmė sprendimą atlikti patikrinimą, nes pagrindinė priežastis buvo ieškoti duomenų, kurie, be kita ko, galėtų atskleisti strategiją, kuria siekiama apriboti konkurentų veiksmų laisvę ir sumažinti jų užimamą rinkos dalį, kuriuos galėjo turėti tiek ieškovė, tiek jos padalinys ir kurie, kaip jau buvo pabrėžta, dažniausia nuslepiami arba gali būti sunaikinti tyrimo atveju. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovė yra biržoje kotiruojama bendrovė ir jai taikomos griežtos apskaitos ir finansinės taisyklės, nėra svarbi. Netgi padarius prielaidą, kad duomenys dėl įvairių paslaugų, nurodytų ginčijamame sprendime, įskaitant ieškovės paslaugas, jau buvo surasti, vis tiek pasakytina, kad remiantis ginčijamo sprendimo 1 straipsniu taip pat buvo ieškoma duomenų, galinčių atskleisti ketinimą išstumti konkurentus. Tačiau tokie duomenys neturi būti saugomi apskaitos ar finansinės atskaitomybės tikslais.
158 Taip pat pasakytina, kad aplinkybė, jog viešosios valdžios paramos buvo prašoma kaip atsargumo priemonės, irgi neturi įtakos ginčijamo sprendimo proporcingumui, bent jau dėl to, kad, kaip jau minėta šio sprendimo 126 punkte, sprendimo teisėtumas gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes ir kad neginčijama, jog leidimo pasinaudoti viešosios valdžios parama buvo prašoma tik jau priėmus ginčijamą sprendimą.
159 Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad tariamas proporcingumo principo pažeidimas nebuvo įrodytas, todėl reikia atmesti trečiąjį ieškinio pagrindą.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su ginčijamo sprendimo teisėtumu, kiek jis grindžiamas ankstesniu sprendimu, kuris prieštarauja Reglamentui Nr. 1/2003, pranešimui ir gero teisingumo administravimo principui
160 Atsižvelgiant į tai, kad šis ieškinio pagrindas pirmą kartą buvo pateiktas dublike, pirmiausia reikia įvertinti jo priimtinumą.
Šalių argumentai
161 Ieškovė tvirtina, kad savo atsiliepime į ieškinį Komisija pasirėmė nauja aplinkybe. Pavyzdžiui, po Komisijos kontaktų su Konkurencijos taryba patikrinimas pasirodė esąs būtinas. Šie kontaktai leido manyti, jog Komisijai yra prasminga nagrinėti bylą iš esmės. Taigi ginčijamas sprendimas tiesiogiai grindžiamas šiuo informacijos pasikeitimu su Prancūzijos konkurencijos institucijomis. Be jo nebūtų buvę nurodyta atlikti patikrinimą.
162 Nors ieškovė žinojo apie procedūrą Konkurencijos taryboje, ji nežinojo, jog patikrinimas grindžiamas Komisijos sprendimu nagrinėti bylą iš esmės. Tai yra nauja teisinė ir faktinė aplinkybė, kuri tapo žinoma vykstant procesui, Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies prasme, ir ji gali pateisinti naujo ieškinio pagrindo pateikimą proceso metu.
163 Komisija atsako, kad šis ieškinio pagrindas nepriimtinas, nes atsiliepime į ieškinį ieškovei nebuvo atskleista jokių naujų teisinių ar faktinių aplinkybių. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, kad atliekant patikrinimą dalyvavo Prancūzijos konkurencijos institucijos atstovai, ir turint mintyje Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio tekstą, sunku įsivaizduoti, kad apie Prancūzijos konkurencijos institucijų ir Komisijos kontaktus iki patikrinimo ieškovė sužinojo tik vykstant procesui. Be to, tai, kaip buvo surengtas patikrinimas, nereiškia, jog Komisija iš tikrųjų norėjo nagrinėti bylą iš esmės. Komisijos tyrimas, susijęs su bylos esme, bet kuriuo atveju nėra nauja aplinkybė. Iš tikrųjų nagrinėjamu atveju Komisija tik nusprendė imtis tam tikros tyrimo priemonės. Galiausiai ieškovės nuomonė, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas informacijos pasikeitimu tarp Komisijos ir Prancūzijos konkurencijos institucijų, kurio nesant patikrinimas nebūtų buvęs surengtas, yra ginčytinas, nes atsiliepime į ieškinį tokios informacijos nėra.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
164 Iš Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto ir 48 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad procesą pradedančiame ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka ir kad vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Tačiau tai, kad per procesą Pirmosios instancijos teisme ieškovas neturėjo tam tikrų faktinių duomenų, nėra nauja faktinė aplinkybė, kuri tapo žinoma vykstant procesui. Dar būtina, kad anksčiau šis ieškovas nebūtų turėjęs galimybės žinoti šių duomenų (2000 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AICS prieš Parlamentą, T‑139/99, Rink. p. II‑2849, 59 ir 62 punktai).
165 Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės tvirtina, kad aplinkybė, dėl kurios priimtas ginčijamas sprendimas, buvo ankstesnis Komisijos sprendimas nagrinėti bylą iš esmės ir kad pastarojo sprendimo egzistavimas ieškovei buvo atskleistas Komisijos atsiliepime į ieškinį. Taigi, jos nuomone, šis tariamas ankstesnis sprendimas yra nauja faktinė ir teisinė aplinkybė, tapusi žinoma jau vykstant procesui ir pateisinanti šio ieškinio pagrindo pateikimą pirmą kartą dubliko stadijoje, pagal kurį ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes jis grindžiamas ankstesniu Komisijos sprendimu, kuris savo ruožtu neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant Reglamentą Nr. 1/2003, pranešimą ir gero teisingumo administravimo principą.
166 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad teisinga, jog Komisija savo atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodo, kad „Komisijos sprendimas atlikti patikrinimą ir pačiai nagrinėti bylą iš esmės, priešingai nei teigia ieškovė <...>, buvo suderintas su Prancūzijos institucijomis vadovaujantis Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio (1) dalies dvasia“. Vis dėlto Komisija savo atsiliepime į ieškinį taip pat teigia, kad tai, jog bus reikalingas patikrinimas, siekiant, be kita ko, gauti galimų įrodymų, leidžiančių nustatyti grobuoniškų veiksmų faktą, paaiškėjo per telefoninius pokalbius ir susitikimą su Konkurencijos tarybos pranešėju ir kad Konkurencijos tarybos ir Komisijos pareigūnų kontaktai, be kita ko, atsižvelgiant į 2003 m. liepos 16 d. Sprendimą leido manyti esant prasminga, kad Konkurencijos taryba priimtų sprendimą dėl apsaugos priemonių ir kad Komisija nagrinėtų bylą iš esmės. Tačiau Komisijos teiginys, kurį ieškovė vertina kaip atskleidžiantį naują faktinę aplinkybę, nagrinėjamas atsižvelgiant į bendrą kontekstą, pasirodo veikiau išplaukiantis iš bendrų pastabų dėl patikrinimo priemonės pasirinkimo prasmingumo ir, tai logiška, būtinybės atlikti tyrimą, remiantis per šį patikrinimą gautais duomenimis. Taip pačiame ginčijamame sprendime minimas Komisijos priimtas sprendimas nagrinėti bylą iš esmės, ir tokia tyrimo priemonė, kaip antai patikrinimas, kaip tik yra tokio „bylos nagrinėjimo iš esmės“ pradžia.
167 Sąvoka „sprendimas“, vartojama atsiliepime į ieškinį, tikrai nėra visai tinkama, tačiau ji savaime neleidžia manyti, kad paaiškėjo nauja faktinė ar teisinė aplinkybė, kurios ieškovė negalėjo žinoti anksčiau. Tačiau ieškovė nepateikia jokio kito argumento. Be to, net jeigu būtų daroma prielaida, kad tokio Komisijos sprendimo iš tikrųjų būta, ginčijamas sprendimas bet kuriuo atveju būtų tokio sprendimo išraiška, nes tyrimo priemonė neišvengiamai yra preliminari, bet būtina stadija, prieš pradedant nagrinėjimą iš esmės. Taigi negalima manyti, kad ieškovė dar iki Komisijos atsiliepimo į ieškinį negalėjo apie tai žinoti, juo labiau kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies tekstą, ji negalėjo nežinoti apie Komisijos kontaktus su Prancūzijos konkurencijos institucijomis, kol buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Tai juo labiau pasakytina apie ieškinio pateikimo momentą, nes ginčijamame sprendime aiškiai nurodoma, kad Komisija pasitarė su kompetentinga suinteresuotosios valstybės narės institucija, kaip to reikalauja Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis, o ieškinio priedas parodo, kad ieškovė dar patikrinimo metu žinojo apie procedūrą Konkurencijos taryboje.
168 Taigi tariamas ieškovės aptariamas sprendimas, kuris, jos teigimu, yra nurodytas Komisijos atsiliepime į ieškinį, iš tikrųjų yra pats ginčijamas sprendimas. Iš to išplaukia, kad iš atsiliepimo į ieškinį jai netapo žinoma nė viena nauja teisinė ar faktinė aplinkybė. Be to, ieškovė savo ieškinyje visiškai galėjo pasiremti šiame ieškinio pagrinde nurodytais pažeidimais.
169 Iš šių argumentų matyti, kad šis ieškinio pagrindas atmestinas kaip nepriimtinas, ir nebūtina nagrinėti jo pagrįstumo, o atsižvelgiant į visą tai, kas pasakyta, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
170 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Legal | Wiszniewska-Białecka | Moavero Milanesi |
Paskelbta 2007 m. kovo 8 d. viešame posėdyje Liuksemburge.