Byla T‑136/14

Tilda Riceland Private Ltd

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „BASmALI“ paraiška – Ankstesnis neregistruotas prekių ženklas arba ankstesnis žymuo BASMATI – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1.      Nacionalinė teisė – Nuoroda į nacionalinę teisę – Jungtinės Karalystės teisė – Ieškinio dėl prisidengimo svetimu vardu (action for passing off) sistema

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Žymens naudojimas prekyboje – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolė

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 20–22 punktus)

2.      Taikant Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalį, nagrinėjamas žymuo turi būti naudojamas kaip skiriamasis elementas taip, kad padėtų identifikuoti jo savininko vykdomą ūkinę veiklą.

Tačiau tai negali reikšti, kad žymens naudojimo funkcija pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalį turi būti išimtinai susijusi su nagrinėjamų prekių ar paslaugų komercinės kilmės identifikavimu.

Iš tiesų ši nuostata apima neregistruotus prekių ženklus arba prekyboje naudojamus „kitus žymenis“. Tokiomis aplinkybėmis, kadangi nėra kitaip nurodančios nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamo žymens pobūdį, šio žymens naudojimo funkcija gali apimti ne tik atitinkamos visuomenės aptariamos prekės komercinės kilmės identifikavimą, bet ir, be kita ko, jo geografinės kilmės ir jam būdingų ypatingų savybių arba jo reputaciją pagrindžiančių savybių identifikavimą. Taigi atsižvelgiant į pobūdį nagrinėjamas žymuo gali būti laikomas skiriamuoju elementu, kai jis naudojamas vienos įmonės prekėms ar paslaugoms, palyginti su kitų įmonių prekėmis ir paslaugomis, identifikuoti ir kai jis naudojamas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, palyginti su kitomis panašiomis prekėmis ar paslaugomis, identifikuoti. Jeigu būtų aiškinama kitaip, Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis būtų netaikoma žymenims, kuriuos naudoja keli ūkio subjektai arba kurie naudojami kartu su kitais prekių ženklais, nors šioje nuostatoje tokia išimtis nenumatyta.

(žr. 27–29 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 33 punktą)