TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. sausio 25 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – Karteliai – SESV 101 straipsnis – Advokatų profesinės organizacijos nustatyti minimalūs užmokesčių dydžiai – Įmonių asociacijos sprendimas – Draudimas teismui nurodyti grąžinti mažesnį nei šie minimalūs dydžiai užmokestį – Konkurencijos ribojimas – Pateisinimai – Teisėtas tikslas – Advokatų teikiamų paslaugų kokybė – 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890) įgyvendinimas – Galimybė remtis Sprendimu Wouters esant konkurencijos ribojimui dėl tikslo“
Byloje C‑438/22
dėl Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas, Bulgarija) 2022 m. liepos 4 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Em akaunt BG ЕООD
prieš
Zastrahovatelno aktsionerno druzhestvo Armeets AD
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė A. Prechal, teisėjai F. Biltgen, N. Wahl (pranešėjas), J. Passer ir M. L. Arastey Sahún,
generalinė advokatė L. Medina,
posėdžio sekretorė R. Stefanova-Kamisheva, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. liepos 6 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Em akaunt BG ЕООD, atstovaujamos advokati I. Stoeva, V. Todorova ir M. Yordanova,
– Zastrahovatelno aktsionerno druzhestvo Armeets AD, atstovaujamos B. Dachev,
– Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos T. Mitova ir S. Ruseva,
– Europos Komisijos, atstovaujamos T. Baumé ir E. Rousseva,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 101 straipsnio 1 ir 2 dalių, siejamų su 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 2 straipsniu, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Em akaunt BG EOOD ir Zastrahovatelno aktsionerno druzhestvo Armeets AD ginčą dėl reikalavimo sumokėti turto draudimo kompensaciją įvykus transporto priemonės vagystei, taip pat sumokėti delspinigius.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnyje „Įrodinėjimo pareiga“ nustatyta:
„Visuose nacionaliniuose ar Bendrijos procesuose dėl [SESV 101 ir 102] straipsnių taikymo pareiga įrodyti [SESV 101] 1 dalies ar [SESV 102] straipsnio pažeidimą tenka šaliai ar institucijai, pareiškusiai, kad būta tokio pažeidimo. Įmonei ar įmonių asociacijai, pretenduojančiai pasinaudoti [SESV 101] straipsnio 3 dalies nuostatomis, tenka pareiga įrodyti, kad šios straipsnio dalies sąlygos įvykdytos.“
Bulgarijos teisė
GPK
4 Grazhdanski protsesualen kodeks (Civilinio proceso kodeksas; toliau – GPK) 78 straipsnyje „Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“ nurodyta:
„1. Ieškovo sumokėtus mokesčius, bylinėjimosi išlaidas ir advokato, jei atstovavo, užmokestį atlygina atsakovas proporcingai patenkintai ieškinio daliai.
<…>
5. Jeigu šalies sumokėtas advokato užmokestis atsižvelgiant į tikrąjį teisinį ir faktinį bylos sudėtingumą yra pernelyg didelis, teismas kitos šalies prašymu gali priteisti mažesnį atitinkamų išlaidų dydį, bet ne mažiau kaip [Zakon za advokaturata (Advokatūros įstatymas)] 36 straipsnyje nustatytą minimalų dydį.
<…>“
5 GPK 162 straipsnyje nustatyta, kad „[j]ei prašymas yra pagrįstas, tačiau nepakanka informacijos apie jo dydį, teismas nustato šį dydį savo nuožiūra arba pasikonsultuoja su ekspertais“.
6 CPK 248 straipsnyje nurodyta:
„1. Per skundui pateikti nustatytą terminą, o jei sprendimas neskundžiamas – per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos teismas šalių prašymu gali papildyti arba pakeisti priimto sprendimo dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidomis.
2. Teismas apie prašymą papildyti arba pakeisti sprendimą praneša kitai šaliai ir prašo į jį atsakyti per vieną savaitę.
3. Nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo priimama uždarame posėdyje ir apie ją pranešama šalims. Ji gali būti skundžiama tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir sprendimas.“
ZAdv
7 Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos Zakon za advokaturata (Advokatūros įstatymas; DV, Nr. 55, 2004 m. birželio 25 d.; paskutinis pakeitimas paskelbtas DV, Nr. 17, 2021 m. vasario 26 d.) (toliau – ZAdv) 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Advokatas arba Europos Sąjungos valstybės narės advokatas turi teisę, kad už jo darbą būtų atlyginta.
2. Užmokesčio dydis nustatomas advokato arba Europos Sąjungos valstybės narės advokato ir kliento sudarytoje sutartyje. Šis dydis turi būti teisingas, pagrįstas ir negali būti mažesnis nei dydis, numatytas už atitinkamos rūšies darbą Visshia advokatski savet [(Aukščiausioji advokatų taryba, Bulgarija)] nutarime.“
8 ZAdv 38 straipsnyje nurodyta:
„1. Advokatas arba Europos Sąjungos valstybės narės advokatas gali nemokamai teikti teisinę pagalbą ir paramą: <…>
2. 1 dalyje nurodytais atvejais, jei nagrinėjamoje byloje iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, advokatas arba Europos Sąjungos valstybės narės advokatas turi teisę gauti advokato užmokestį. Teismas nustato užmokesčio dydį, kuris negali būti mažesnis nei numatytasis 36 straipsnio 2 dalyje nurodytame nutarime, ir įpareigoja kitą šalį jį sumokėti.“
Nutarimas Nr. 1 dėl minimalių advokatų užmokesčių dydžių
9 Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos 2004 m. liepos 9 d. (DV, Nr. 64, 2004 m. liepos 23 d.) Naredba n o 1 za minimalnite razmeri na advokatskite vaznagrazhdenia (Nutarimas Nr. 1 dėl minimalių advokatų užmokesčių dydžių; toliau – Nutarimas Nr. 1 dėl minimalių advokatų užmokesčių dydžių) 1 straipsnyje numatyta:
„Dėl užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą dydžio laisvai susitariama su klientu raštu sudarytoje sutartyje, tačiau jis negali būti mažesnis nei šiame nutarime nustatytas minimalus užmokesčio už atitinkamos rūšies pagalbą dydis.“
10 Šio nutarimo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už teisinį atstovavimą, gynybą ir pagalbą civilinėse bylose užmokestis nustatomas atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pobūdį ir skaičių (už kiekvieną iš jų atskirai), nepaisant to, kokia forma reikalavimai pridedami.
11 Minėto nutarimo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyti tam tikri atstovavimo, gynybos ir teisinės pagalbos užmokesčių dydžiai, atsižvelgiant, be kita ko, į ginamo intereso vertę.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
12 Em akaunt BG pareiškė ieškinį Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas, Bulgarija) su prašymu priteisti iš jos draudiko Zastrahovatelno aktsionerno druzhestvo Armeets 16 112,32 Bulgarijos levo (BGN) (apie 8 241 EUR) dydžio turto draudimo kompensaciją už transporto priemonės vagystę ir 1 978,24 BGN (apie 1 012 EUR) dydžio įstatyme nustatytus delspinigius.
13 Į šį prašymą priteisti kompensaciją buvo įtrauktas ieškovės pagrindinėje byloje advokato užmokestis, apskaičiuotas pagal ieškovės ir jos advokato anksčiau sudarytą sutartį. Šio užmokesčio dydis siekė 1 070 BGN (apie 547 EUR). Atsakovė pagrindinėje byloje teigė, kad toks reikalaujamas užmokestis yra per didelis, ir paprašė jį sumažinti.
14 2022 m. vasario 16 d. sprendimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė iš dalies patenkinti prašymą priteisti kompensaciją. Dėl bylinėjimosi išlaidų jis nusprendė, kad reikalaujamo užmokesčio dydis yra per didelis, ir sumažino jį iki 943 BGN (apie 482 EUR).
15 Motyvuodamas advokato užmokesčio sumažinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas rėmėsi GPK 78 straipsnio 5 dalimi; pagal ją bylą nagrinėjančiam teismui leidžiama sumažinti mokėtiną advokato užmokestį, jeigu atsižvelgiant į realų teisinį ir faktinį bylos sudėtingumą jis yra pernelyg didelis. Vis dėlto pagal šią nuostatą teismui neleidžiama nustatyti mažesnės nei ZAdv 36 straipsnyje numatyta minimali sumos.
16 Teismas taip pat nusprendė, kad iš 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890) matyti, jog GPK 78 straipsnio 5 dalyje, siejamoje su ZAdv 36 straipsniu, įtvirtinta taisyklė neprieštarauja SESV 101 straipsnio 1 daliai, siejamai su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, nes ji būtina siekiant teisėto tikslo. Minėtas teismas tvirtina, kad šia norma siekiamas teisėtas tikslas yra užtikrinti kokybiškų teisinių paslaugų teikimą visuomenei. Jis mano, kad nustačius minimalų užmokesčio dydį galima šį tikslą pasiekti ir tai gali būti proporcinga priemonė, nes tokiu užmokesčiu advokatui užtikrinamos pakankamos pajamos, leidžiančios jam oriai gyventi, teikti kokybiškas paslaugas ir tobulėti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad bruto tarifas, iki kurio užmokestis nėra per didelis, kaip tai suprantama pagal nacionalinės teisės nuostatas dėl minimalaus užmokesčio, yra 42 BGN (apie 21 EUR) už valandą.
17 Be to, tas teismas nurodo, kad nesutinka su išvadomis, kurias Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas, Bulgarija) antrasis komercinių bylų skyrius padarė 2022 m. sausio 21 d. Nutartyje Nr. 28, byloje Nr. 2347/2021; joje iš esmės buvo nutarta, kad „nustatytas minimalus užmokestis pats savaime negali užkirsti kelio advokatui teikti vidutiniškos kokybės paslaugas“, nes taip pat reikia atsižvelgti į bendrą su taikomomis advokatūros profesinėmis ir etikos taisyklėmis daromą poveikį.
18 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimą dėl reikalavimo priteisti kompensaciją apskundė abi šalys pagrindinėje byloje. Vėliau ieškovė pagrindinėje byloje taip pat pateikė nacionaliniam teismui prašymą peržiūrėti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, motyvuodama tuo, kad advokato užmokestis buvo nustatytas žemesnis nei nacionalinės teisės nuostatose nurodyta riba.
19 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, kaip jis turi atlikti tokį nagrinėjimą, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo paaiškinimus, pateiktus 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendime CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890).
20 Šiomis aplinkybėmis Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalis, kaip ji išaiškinta 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendime CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890), turi būti suprantama taip, kad nacionaliniai teismai gali ne tik sutarties šalių, bet ir trečiųjų asmenų, kurie gali būti įpareigoti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, atžvilgiu netaikyti nacionalinės teisės normos, pagal kurią teismas neturi teisės priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies užmokesčio advokatui išlaidų, kurių suma yra mažesnė už minimalią sumą, nustatytą tik advokatų profesinės organizacijos (pavyzdžiui, Aukščiausiosios advokatų tarybos) priimtame nutarime, jei tai neapsiriboja teisėtų tikslų siekimu?
2. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalis, kaip ji išaiškinta 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendime CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890), turi būti suprantama taip, kad teisėti tikslai, pateisinantys nacionalinės teisės normos, pagal kurią teismas neturi teisės priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies užmokesčio advokatui, kurio suma yra mažesnė už minimalią sumą, nustatytą advokatų profesinės organizacijos (pavyzdžiui, Aukščiausiosios advokatų tarybos) priimtame nutarime, taikymą, laikytini nustatytais įstatymu ir teismas gali netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, jeigu nenustato, kad šie tikslai konkrečiu atveju buvo viršyti, ar – priešingai – reikia manyti, kad nacionalinės teisės nuostata netaikytina, jeigu nenustatoma, kad šie tikslai buvo pasiekti?
3. Kuri šalis pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsniu, civiliniame ginče, kuriame iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, turi įrodyti teisėto tikslo buvimą ir jo siekimo proporcingumą remiantis advokatų profesinės asociacijos priimtu nutarimu dėl mažiausio galimo užmokesčio advokatui dydžio, kai prašoma sumažinti užmokestį advokatui dėl per didelio užmokesčio – šalis, prašanti priteisti bylinėjimosi išlaidas, ar pralaimėjusi šalis, prašanti sumažinti užmokestį?
4. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalis, kaip ji išaiškinta 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendime CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890), turi būti suprantama taip, kad tuo atveju, jei valstybės institucija (pavyzdžiui, Nacionalinė Asamblėja) minimalių kainų nustatymą reglamentu paveda advokatų profesinei organizacijai, ji turi aiškiai nurodyti konkrečius metodus, kuriais remiantis nustatomas apribojimo proporcingumas, ar profesinei organizacijai turi būti pavedama, kad ji, priimdama nutarimą, juos aptartų (pavyzdžiui, projekto aiškinamajame rašte ar kituose parengiamuosiuose dokumentuose), ir ar teismas tam tikrais atvejais, jeigu į tokius metodus neatsižvelgiama, turi atsisakyti taikyti nutarimą, neišnagrinėjęs konkrečių [šių minimalių užmokesčių] sumų, ir ar pagrįsto tokių metodų aptarimo pakanka, kad būtų galima daryti prielaidą, jog nutarimas apsiriboja tuo, kas būtina nustatytiems teisėtiems tikslams pasiekti?
5. Jeigu į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar SESV 101 straipsnio 1 dalis, kaip ji išaiškinta 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendime CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890), turi būti suprantama taip, kad teismas turi įvertinti teisėtus tikslus, pateisinančius nacionalinės teisės normos, pagal kurią teismas neturi teisės priteisti iš pralaimėjusios šalies užmokesčio advokatui išlaidų, kurių suma yra mažesnė už minimalią sumą, nustatytą advokatų profesinės organizacijos (pavyzdžiui, Aukščiausiosios advokatų tarybos) priimtame nutarime, taikymą, ir šių tikslų proporcingumą, atsižvelgiant į poveikį konkrečiai byloje numatytai sumai, ir atsisakyti taikyti šią minimalią sumą, jeigu ji viršija tai, kas būtina tikslams pasiekti, ar teismas turi iš esmės ištirti nutarime numatytų sumos nustatymo kriterijų pobūdį ir jų išraišką ir, jei nustato, kad tam tikrais atvejais jie gali viršyti tai, kas būtina tikslams pasiekti, netaikyti atitinkamos normos visais atvejais?
6. Jei manoma, kad minimalaus užmokesčio teisėtas tikslas yra užtikrinti kokybiškas teisines paslaugas, ar tokiu atveju pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį minimalias sumas galima nustatyti remiantis tik bylos pobūdžiu (ginčo dalyku), materialiniu suinteresuotumu byloje ir iš dalies surengtų posėdžių skaičiumi, neatsižvelgiant į kitus kriterijus, pavyzdžiui, faktinį sudėtingumą, taikytinas nacionalines ir tarptautines nuostatas ir t. t.?
7. Jeigu į penktąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kiekvieno proceso atveju turi atskirai įvertinti, ar teisėti tikslai užtikrinti veiksmingą teisinę pagalbą gali pateisinti teisės nuostatų dėl minimalaus [advokato] užmokesčio dydžio taikymą, kokiais kriterijais remdamasis teismas turi vertinti minimalaus [advokato] užmokesčio dydžio proporcingumą konkrečioje byloje, jei mano, kad minimalus dydis reglamentuojamas siekiant užtikrinti veiksmingą teisinę pagalbą nacionaliniu lygmeniu?
8. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalį, siejamą su <…> Chartijos 47 straipsnio trečia pastraipa, reikia aiškinti taip, kad vertinant septintąjį klausimą reikia atsižvelgti į vykdomosios valdžios patvirtintą reglamentavimą dėl valstybės ex officio paskirtiems advokatams mokėtino užmokesčio, kuris pagal teisės aktuose pateiktą nuorodą yra maksimali suma, kurią galima atlyginti bylą laimėjusiai šaliai, kuriai atstovauja juriskonsultas?
9. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalį, siejamą su <…> Chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad nacionalinis teismas, vertindamas septintąjį klausimą, turi nurodyti užmokesčio dydį, kuris yra pakankamas, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti kokybišką teisinę pagalbą, ir kurį jis turi palyginti su užmokesčiu, išplaukiančiu iš teisės nuostatų, ir pagrįsti savo nuožiūra nustatytą dydį?
10. Ar SESV 101 straipsnio 2 dalį, siejamą su vidaus procesinių priemonių veiksmingumo ir draudimo piktnaudžiauti teise principais, reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai nacionalinis teismas nustato, kad įmonių asociacijos sprendimu, nustatant minimalius tarifus jos nariams be pagrįstų tokio įsikišimo priežasčių, pažeidžiami konkurencijos ribojimo draudimai, jis privalo taikyti šiame sprendime nurodytus minimalius tarifus, nes jie atspindi faktines paslaugų, su kuriomis susijęs šis sprendimas, rinkos kainas, kadangi visi aptariamą paslaugą teikiantys asmenys privalo būti šios asociacijos nariai?“
Dėl prejudicinių klausimų
Pirminės pastabos
21 Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar (ir kokiu mastu) nacionaliniai teismai, turėdami nustatyti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato užmokesčiu, sumą, yra saistomi advokatų profesinės organizacijos, kurios nariai advokatai privalo būti pagal įstatymą, patvirtintos minimalių užmokesčio dydžių skalės.
22 Teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kokios apimties ir pobūdžio yra kontrolė, kurią jis turi atlikti pagrindinėje byloje dėl tokios skalės galiojimo atsižvelgiant į SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kartelių draudimą, kaip jis išaiškintas, be kita ko, 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendime CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890).
23 Tame sprendime, priimtame gavus du prašymus priimti prejudicinį sprendimą dėl SESV 101 straipsnio išaiškinimo, kuriuos pateikė šioje byloje nagrinėjamą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Teisingumo Teismas, pirma, nusprendė, kad nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai Bulgarijos teisės nuostatos dėl advokatų užmokesčių, dėl kurių kilo ginčas byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas, pagal kurias, viena vertus, advokatui ir jo klientui draudžiama susitarti dėl užmokesčio dydžio, kuris būtų mažesnis nei įmonių asociacijos – advokatų profesinės organizacijos – nutarime nustatytas minimalus dydis, ir, kita vertus, nacionaliniams teismams draudžiama nurodyti atlyginti užmokestį, kuris būtų mažesnis už tokį nustatytą minimalų dydį, gali apriboti konkurenciją vidaus rinkoje, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International, C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890, 49 ir 52 punktai).
24 Antra, remdamasis jurisprudencija, susijusia su galimybe tam tikrus veiksmus, kurių konkurenciją ribojantis poveikis neatsiejamas siekiant teisėtų tikslų, laikyti nepatenkančiais į SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, įtvirtintą, be kita ko, 2002 m. vasario 19 d. Sprendime Wouters ir kt. (C‑309/99, EU:C:2002:98) (toliau – Sprendimas Wouters), Teisingumo Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į turimą bylos medžiagą, jis negali įvertinti, ar minėtos nacionalinės teisės nuostatos gali būti laikomos būtinomis teisėtam tikslui pasiekti. Taigi jis nusprendė, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, kuriomis Aukščiausiosios advokatų tarybos nutarimas buvo priimtas ar sukelia padarinių, turi įvertinti, ar, turint omenyje visas jo žinomas svarbias aplinkybes, pagrindinėse byloje nagrinėjamus apribojimus nustatančios normos gali būti laikomos būtinomis siekiant įgyvendinti šį tikslą (2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International, C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890, 53–57 punktai).
25 Būtent ši antroji Teisingumo Teismo vertinimo dalis yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo keliamų klausimų esmė. Tas teismas mano, kad Teisingumo Teismas palieka nacionaliniam teismui nuspręsti, ar galima tokia situacija, kai minimalias paslaugų kainų ribas nustato tokias paslaugas teikiančių įmonių asociacijos organas, turintis antikonkurencinį interesą, t. y. ar galima nustatyti SESV 101 straipsnyje įtvirtinto principinio draudimo išimtis. Jis pažymi, kad jurisprudencija ir nacionalinės nuostatos kelia daug abejonių dėl to, kaip taikyti Nutarimą Nr. 1 dėl minimalių advokatų užmokesčių dydžių ir kaip nustatyti, ar užmokesčiai, kuriuos turi atlyginti pralaimėjusioji šalis, yra nepagrįsti.
26 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis SESV 267 straipsnyje, kuris grindžiamas aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu, nustatyta procedūra, Teisingumo Teismo vaidmuo yra aiškinti Sąjungos teisės nuostatas, dėl kurių jam pateiktas klausimas, šiuo atveju – dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taigi ne Teisingumo Teismas, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi galutinai įvertinti, ar, atsižvelgiant į visas reikšmingas situacijai pagrindinėje byloje būdingas aplinkybes ir tos situacijos ekonominį bei teisinį kontekstą, tam tikru susitarimu siekiama tikslo riboti konkurenciją (2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Visma Enterprise, C‑306/20, EU:C:2021:935, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, taip pat 2023 m. birželio 29 d. Sprendimo Super Bock Bebidas, C‑211/22, EU:C:2023:529, 28 punktas).
27 Vis dėlto spręsdamas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas, remdamasis turimais bylos duomenimis, gali pateikti paaiškinimų, kurie nacionaliniam teismui padėtų atlikti savąjį vertinimą ir išspręsti ginčą (2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Visma Enterprise, C‑306/20, EU:C:2021:935, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, taip pat 2023 m. birželio 29 d. Sprendimo Super Bock Bebidas, C‑211/22, EU:C:2023:529, 29 punktas).
28 Nagrinėjamu atveju reikia patikslinti 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890) 53–55 punktuose Teisingumo Teismo pateiktos nuorodos į Sprendimą Wouters apimtį.
29 Tokia nuoroda iš tiesų galėjo leisti daryti prielaidą, kad net įmonės veiksmai, kuriais konkurencija ribojama „dėl tikslo“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, kaip antai horizontalus mažiausių tarifų nustatymas, gali nepatekti į šioje nuostatoje, prireikus siejamoje su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, įtvirtintą draudimą, jeigu dėl to atsirandantis konkurenciją ribojantis poveikis yra neatsiejamas nuo teisėtų tikslų siekimo.
30 Tiesa, iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas taikomas ne bet kokiam įmonių susitarimui ar įmonių asociacijos sprendimui, kuriuo ribojama įmonių, kurios yra šio susitarimo šalys arba privalo laikytis šio sprendimo, veiksmų laisvė. Išnagrinėjus ekonominį ir teisinį kai kurių iš šių susitarimų ir tam tikrų sprendimų kontekstą galima konstatuoti, pirma, kad jie pateisinami vienu ar keliais teisėtais bendrojo intereso tikslais, kurie patys savaime nėra antikonkurenciniai, antra, kad konkrečios priemonės, kurių imamasi šiems tikslams pasiekti, yra iš tikrųjų būtinos šiam tikslui pasiekti, ir, trečia, kad net jei paaiškėja, jog šios priemonės turi neatsiejamą poveikį riboti arba iškraipyti konkurenciją (bent jau potencialiai), šis neatsiejamas poveikis neviršija to, kas būtina, visų pirma nepanaikina jokios konkurencijos (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 183 punktas).
31 Ši jurisprudencija gali būti taikoma, be kita ko, esant susitarimams ar sprendimams, kurių forma – asociacijos, kaip antai profesinės asociacijos ar sporto asociacijos, priimtos taisyklės, siekiant tam tikrų etikos tikslų ir apskritai nustatant profesinės veiklos vykdymo pagrindus, jeigu atitinkama asociacija įrodo, kad buvo įvykdytos ką tik primintos sąlygos (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 97 punktą; 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo Meca-Medina ir Majcen / Komisija, C‑519/04 P, EU:C:2006:492, 42–48 punktus, taip pat 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, C‑1/12, EU:C:2013:127, 93, 96 ir 97 punktus).
32 Kita vertus, minėta jurisprudencija negali būti taikoma veiksmams, kurie ne tik neapsiriboja neatsiejamu „poveikiu“ riboti arba iškraipyti konkurenciją (bent jau potencialiai), suvaržant tam tikrų įmonių veiksmų laisvę, bet konkurencijai yra tokie žalingi, jog būtų galima daryti išvadą, kad jų „tikslas“ yra užkirsti kelią konkurencijai, ją riboti ar iškraipyti. Vadinasi, tik tuo atveju, jei išnagrinėjus elgesį, kuris analizuojamas konkrečioje byloje, paaiškėja, kad šiuo elgesiu nesiekiama užkirsti kelio konkurencijai, jos riboti ar iškraipyti, reikia nustatyti, ar jis gali patekti į šios jurisprudencijos taikymo sritį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 186 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
33 Taigi, kalbant apie veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią konkurencijai, ją riboti ar iškraipyti, išimtis iš SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo gali būti taikoma tik pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį ir tik tuo atveju, jei buvo įvykdytos visos šioje nuostatoje numatytos sąlygos. Tuo atveju, kai šią nuostatą pažeidžiantis elgesys yra antikonkurencinis dėl tikslo, t. y. jis yra pakankamai žalingas konkurencijai, ir kai jis, be kita ko, gali paveikti skirtingas naudotojų ar vartotojų kategorijas, siekiant gauti naudos reikia nustatyti, ar šis elgesys, nepaisant jo žalingo poveikio, turi teigiamą poveikį kiekvienai iš jų ir, jei taip, kokiu mastu (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 187 ir 194 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
34 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nors 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890) 51 ir 53 punktuose Teisingumo Teismas taip pat rėmėsi Sprendimu Wouters situacijoje, apimančioje nacionalinės teisės nuostatas, numatančias horizontalųjį susitarimą dėl kainų, jis tai padarė tik siekdamas pateikti gaires prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui tuo atveju, jei šis, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, padarytų išvadą, kad pagal šias nacionalinės teisės nuostatas įmonių asociacijos sprendimas, kuris tik turėjo konkurenciją ribojantį „poveikį“, yra privalomas. Iš 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890) 56 ir 57 punktų matyti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog neturi visos informacijos, susijusios su bendromis aplinkybėmis, kuriomis Aukščiausiosios advokatų tarybos nutarimas buvo priimtas ar sukėlė padarinių.
35 Į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus reikia atsakyti būtent atsižvelgiant į šias pirmines pastabas.
Dėl pirmojo klausimo
36 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai nacionalinis teismas konstatuoja, jog nutarimas, kuriuo nustatomi minimalūs advokatų užmokesčių dydžiai ir kuris tapo privalomas pagal nacionalinės teisės nuostatas, prieštarauja šiai SESV nuostatai, jis gali atsisakyti taikyti šias nacionalinės teisės nuostatas šaliai, iš kurios priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, atitinkančios advokato užmokestį, net jei ši šalis nėra sudariusi jokios sutarties dėl advokato paslaugų ir advokato užmokesčio.
37 Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą nacionalinis teismas, turintis taikyti Sąjungos teisės nuostatas pagal jam suteiktą jurisdikciją, turi pareigą, nesant galimybės aiškinti nacionalinės teisės nuostatas taip, kad jos atitiktų Sąjungos teisės reikalavimus, užtikrinti visišką šios teisės reikalavimų veiksmingumą jo nagrinėjamoje byloje, prireikus savo iniciatyva netaikydamas bet kurių, net ir vėliau priimtų, tiesiogiai veikiančiai Sąjungos teisės nuostatai prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų ar praktikos, ir neprivalo prašyti, kad ši nacionalinė nuostata ar praktika būtų panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis, arba laukti, kol tai bus padaryta (2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio teismo sprendimų poveikis), C‑430/21, EU:C:2022:99, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
38 Be to, reikia priminti, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis turi tiesioginį poveikį privačių asmenų tarpusavio santykiams ir sukuria teisės subjektams teises, kurias nacionaliniai teismai turi saugoti (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Sumal, C‑882/19, EU:C:2021:800, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
39 Dar daugiau, jei nacionalinis teismas konstatuotų, kad konkurencijos ribojimai, kylantys iš nutarimo dėl minimalių advokatų užmokesčių dydžių, negali būti laikomi neatsiejamais siekiant teisėtų tikslų, nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias jie tampa privalomi, būtų nesuderinamos su SESV 101 straipsnio 1 dalimi, siejama su ESS 4 straipsnio 3 dalimi.
40 Tokiu atveju šis teismas privalėtų netaikyti ginčijamos nacionalinės normos. Nors SESV 101 straipsnis tiesiogiai susijęs tik su įmonių elgesiu, o ne su valstybių narių įstatymais ar kitais teisės aktais, siejant jį su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatoma pareiga bendradarbiauti, valstybės narės įpareigojamos nepriimti ar nepalikti galioti priemonių, įskaitant įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriomis gali būti panaikintas įmonėms taikytų konkurencijos taisyklių veiksmingas poveikis (2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Établissements Fr.Colruyt, C‑221/15, EU:C:2016:704, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
41 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: SESV 101 straipsnio 1 dalis, siejama su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai nacionalinis teismas konstatuoja, jog nutarimas, kuriuo nustatomi minimalūs advokatų užmokesčių dydžiai ir kuris tapo privalomas pagal nacionalinės teisės nuostatas, prieštarauja šiai 101 straipsnio 1 daliai, jis privalo atsisakyti taikyti šias nacionalinės teisės nuostatas šaliai, iš kurios priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, atitinkančios advokato užmokestį, net jei ši šalis nėra sudariusi jokios sutarties dėl advokato paslaugų ir advokato užmokesčio.
Dėl antrojo–devintojo klausimų
42 Antruoju–devintuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia gauti patikslinimų dėl, pirma, „teisėtų tikslų“, kurių nacionalinės teisės nuostatomis, pagal kurias, viena vertus, advokatui ir jo klientui neleidžiama susitarti dėl užmokesčio, kuris būtų mažesnis nei advokatų profesinės organizacijos, kaip antai Aukščiausiosios advokatų tarybos, nutarime nustatytas minimalus dydis, ir, kita vertus, teismui neleidžiama nurodyti grąžinti mažesnį nei šis minimalus užmokestį, turi būti siekiama, kad jie atitiktų SESV 101 straipsnio 1 dalį, ir, antra, kontrolės, kurią šiomis aplinkybėmis turi atlikti šis teismas.
43 Tas teismas tvirtina, kad, nepaisant to, kad nenurodyta jokio Bulgarijos teisės aktų leidėjo siekiamo tikslo, nekyla jokių abejonių, jog šis tikslas yra užtikrinti advokatų teikiamų paslaugų kokybę. Vis dėlto jam kyla klausimas, kaip ir kokiais kriterijais remiantis turi būti vertinamas minėto tikslo teisėtumas, taip pat nagrinėjamos priemonės – minimalių užmokesčių dydžių skalės – tinkamumas ir proporcingumas, kiek tai susiję su tuo tikslu.
44 Šiuo klausimu svarbu priminti, kad jau buvo nuspręsta, jog Aukščiausioji advokatų taryba, kurios visi nariai yra savo kolegų išrinkti advokatai, veikia kaip įmonių asociacija, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, nesant jokios viešosios valdžios institucijų kontrolės ir nuostatų, galinčių užtikrinti, kad priimdama nutarimus, nustatančius minimalius advokatų užmokesčių dydžius, ji veiktų kaip viešosios valdžios subjektas (2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International, C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890, 47–49 punktai).
45 Kadangi antrasis–devintasis klausimai susiję su Sprendimo Wouters taikymo sąlygomis, pirmiausia reikia patikrinti, atsižvelgiant į šio sprendimo 30–33 punktuose išdėstytus argumentus, ar ši jurisprudencija turi būti taikoma įmonių asociacijos sprendimui, kuriuo nustatomi minimalūs advokatų užmokesčių dydžiai, kaip antai nagrinėjamam pagrindinėje byloje.
46 Šiuo tikslu reikia nustatyti, ar toks sprendimas turi tik neatsiejamą „poveikį“ riboti (bent jau potencialiai) konkurenciją, suvaržant tam tikrų įmonių veiksmų laisvę, ar vis dėlto jis yra toks žalingas, kad būtų galima teigti, jog jo „tikslas“ yra užkirsti kelią šiai konkurencijai, ją apriboti ar iškraipyti.
47 Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, jog tam, kad būtų priskirtas prie SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo, susitarimo „tikslas ar poveikis“ turi būti konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą nuo 1966 m. birželio 30 d. Sprendime LTM (56/65, EU:C:1966:38), alternatyvus šios sąlygos pobūdis, kurį rodo jungtukas „ar“, reiškia, kad pirmiausia reikia įvertinti patį susitarimo tikslą. Taigi, jei įrodytas susitarimo antikonkurencinis tikslas, nereikia aiškintis, kokį poveikį jis daro konkurencijai (2023 m. birželio 29 d. Sprendimo Super Bock Bebidas, C‑211/22, EU:C:2023:529, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
48 Neginčijama, kad esminis teisinis kriterijus nustatant, ar horizontalusis arba vertikalusis susitarimas „riboja konkurenciją dėl tikslo“, yra konstatavimas, kad toks susitarimas savaime yra pakankamai žalingas konkurencijai (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo CB / Komisija, C‑67/13 P, EU:C:2014:2204, 57 punktą ir 2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Visma Enterprise, C‑306/20, EU:C:2021:935, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
49 Siekiant įvertinti, ar šis kriterijus tenkinamas, reikia išnagrinėti susitarimo nuostatų turinį, siekiamus tikslus ir ekonominį bei teisinį jo taikymo kontekstą. Vertinant šį kontekstą taip pat reikia atsižvelgti į paveiktų prekių ar paslaugų pobūdį, taip pat į realias aptariamos rinkos ar rinkų veikimo sąlygas ir sandarą (2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo CB / Komisija, C‑67/13 P, EU:C:2014:2204, 53 punktas ir 2023 m. sausio 12 d. Sprendimo HSBC Holdings ir kt. / Komisija, C‑883/19 P, EU:C:2023:11, 107 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
50 Kalbant apie įmonių asociacijos sprendimą, kuriuo nustatomi minimalūs advokatų užmokesčių dydžiai, kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, minimalių advokato užmokesčių dydžių, kurie privalomi pagal tokias nacionalinės teisės nuostatas, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nustatymas prilygsta pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį draudžiamam horizontaliam mažiausių tarifų nustatymui (2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International, C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
51 Pripažįstama, kad tam tikri slapti veiksmai, pavyzdžiui, lemiantys horizontalų kainų nustatymą, gali būti laikomi darančiais tokią didelę neigiamą įtaką prekių ir paslaugų kainai, kiekiui ar kokybei, kad gali būti laikoma, jog SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais neverta įrodinėti, kad tais veiksmais daromas konkretus poveikis rinkai. Patirtis rodo, kad tokie veiksmai lemia gamybos mažėjimą ir kainų didėjimą, o tai baigiasi blogu išteklių paskirstymu, nuo kurio visų pirma nukenčia vartotojai (2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Budapest Bank ir kt., C‑228/18, EU:C:2020:265, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
52 Taigi minėti veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip „ribojimai dėl tikslo“, nes jie yra pakankamai žalingi konkurencijai, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio minimali kaina nustatoma.
53 Vadinasi, remiantis šio sprendimo 32 punkte nurodyta jurisprudencija, tokie apribojimai bet kuriuo atveju negali būti pateisinami „teisėtų tikslų“, kurių tariamai siekiama pagrindinėje byloje nagrinėjamomis teisės nuostatomis dėl minimalių advokatų užmokesčių dydžių, siekimu.
54 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį–devintąjį klausimus reikia atsakyti: SESV 101 straipsnio 1 dalis, siejama su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias, pirma, advokatui ir jo klientui neleidžiama susitarti dėl užmokesčio, kuris būtų mažesnis nei advokatų profesinės organizacijos, kaip antai Aukščiausiosios advokatų tarybos, nutarime nustatytas minimalus dydis, ir, antra, teismui neleidžiama nurodyti grąžinti mažesnį nei šis minimalus užmokestį, turi būti laikomos konkurencijos ribojimu „dėl tikslo“, kaip tai suprantama pagal šią normą. Esant tokiam ribojimui negalima remtis teisėtais tikslais, kurių tariamai siekiama minėtomis nacionalinės teisės nuostatomis, kad nagrinėjamiems veiksmams nebūtų taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konkurenciją ribojančių susitarimų ir veiksmų draudimas.
Dėl dešimtojo klausimo
55 Dešimtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 101 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai nacionalinis teismas konstatuoja, jog nutarimu, kuriuo nustatomi minimalūs advokatų užmokesčių dydžiai ir kuris tapo privalomas pagal nacionalinės teisės nuostatas, pažeidžiamas SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, jis vis dėlto privalo taikyti tokiame nutarime nustatytus minimalius dydžius, jeigu šie dydžiai atspindi faktines advokato paslaugų rinkos kainas.
56 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš atsakymo į pirmąjį klausimą, jei nacionalinis teismas konstatuoja, jog nutarimu, kuriame nustatyti minimalūs advokatų užmokesčių dydžiai, pažeidžiama SESV 101 straipsnio 1 dalis, jis privalo atsisakyti taikyti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias toks nutarimas tampa privalomas.
57 Be to, reikia priminti, kad SESV 101 straipsnis yra esminė nuostata, būtina Sąjungai pavestoms užduotims vykdyti, ypač vidaus rinkos veikimui, todėl Sutarties rengėjai SESV 101 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatė, kad pagal šį straipsnį draudžiami susitarimai ir sprendimai yra savaime niekiniai (šiuo klausimu žr. 1999 m. birželio 1 d. Sprendimo Eco Swiss, C‑126/97, EU:C:1999:269, 36 punktą, taip pat 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Courage ir Crehan, C‑453/99, EU:C:2001:465, 20 ir 21 punktus).
58 Toks negaliojimas, kuriuo gali remtis visi, teismui yra privalomas, kai tenkinamos SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir kai nagrinėjamam susitarimui nėra taikoma SESV 101 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis. Kadangi SESV 101 straipsnio 2 dalyje numatytas negaliojimas yra absoliutus, pagal šią nuostatą negaliojantis susitarimas nesukuria teisinių pasekmių jo šalims ir juo negalima remtis prieš trečiuosius asmenis. Be to, negaliojimas gali turėti poveikį visoms nagrinėjamo susitarimo ar sprendimo pasekmėms – ir praeities, ir ateities (šiuo klausimu žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Courage ir Crehan, C‑453/99, EU:C:2001:465, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
59 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar jis bet kuriuo atveju neturėtų taikyti Nutarime Nr. 1 dėl minimalių advokatų užmokesčių dydžių nustatytų sumų, t. y. net ir tuo atveju, jei šis nutarimas būtų pripažintas negaliojančiu, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 2 dalį. Šį klausimą jis grindžia tuo, kad minėtame nutarime numatytos sumos atspindi faktines advokato paslaugų rinkos kainas, nes visi advokatai privalo būti tą nutarimą priėmusios asociacijos nariai.
60 Svarbu pabrėžti, kad visų rinkos dalyvių sudarytame susitarime ar sprendime nustatyta paslaugos kaina negali būti laikoma faktine rinkos kaina. Priešingai, visų rinkos dalyvių suderinti veiksmai dėl paslaugų kainų, kurie laikytini dideliu konkurencijos iškraipymu, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, yra būtent kliūtis taikyti faktines rinkos kainas.
61 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į dešimtąjį klausimą reikia atsakyti: SESV 101 straipsnio 2 dalis, siejama su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai nacionalinis teismas konstatuoja, jog nutarimu, kuriuo nustatomi minimalūs advokatų užmokesčių dydžiai ir kuris tapo privalomas pagal nacionalinės teisės nuostatas, pažeidžiamas SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, jis privalo atsisakyti taikyti šias nacionalinės teisės nuostatas, įskaitant atvejį, kai tokiame nutarime nustatyti minimalūs dydžiai atspindi faktines advokato paslaugų rinkos kainas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. SESV 101 straipsnio 1 dalis, siejama su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai nacionalinis teismas konstatuoja, jog nutarimas, kuriuo nustatomi minimalūs advokatų užmokesčių dydžiai ir kuris tapo privalomas pagal nacionalinės teisės nuostatas, prieštarauja šiai 101 straipsnio 1 daliai, jis privalo atsisakyti taikyti šias nacionalinės teisės nuostatas šaliai, iš kurios priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, atitinkančios advokato užmokestį, net jei ši šalis nėra sudariusi jokios sutarties dėl advokato paslaugų ir advokato užmokesčio.
2. SESV 101 straipsnio 1 dalis, siejama su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias, pirma, advokatui ir jo klientui neleidžiama susitarti dėl užmokesčio, kuris būtų mažesnis nei advokatų profesinės organizacijos, kaip antai Visshia advokatski savet (Aukščiausioji advokatų taryba), nutarime nustatytas minimalus dydis, ir, antra, teismui neleidžiama nurodyti grąžinti mažesnį nei šis minimalus užmokestį, turi būti laikomos konkurencijos ribojimu „dėl tikslo“, kaip tai suprantama pagal šią normą. Esant tokiam ribojimui negalima remtis teisėtais tikslais, kurių tariamai siekiama minėtomis nacionalinės teisės nuostatomis, kad nagrinėjamiems veiksmams nebūtų taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konkurenciją ribojančių susitarimų ir veiksmų draudimas.
3. SESV 101 straipsnio 2 dalis, siejama su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai nacionalinis teismas konstatuoja, jog nutarimu, kuriuo nustatomi minimalūs advokatų užmokesčių dydžiai ir kuris tapo privalomas pagal nacionalinės teisės nuostatas, pažeidžiamas SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, jis privalo atsisakyti taikyti šias nacionalinės teisės nuostatas, įskaitant atvejį, kai tokiame nutarime nustatyti minimalūs dydžiai atspindi faktines advokato paslaugų rinkos kainas.
Parašai.