TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. sausio 30 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Imigracijos politika – Teisė į šeimos susijungimą – Direktyva 2003/86/EB – 10 straipsnio 3 dalies a punktas – Nelydimo nepilnamečio pabėgėlio šeimos susijungimas su pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais – 2 straipsnio f punktas – Sąvoka „nelydimas nepilnametis“ – Globėjas, kuris prašymo pateikimo momentu buvo nepilnametis, bet vykstant šeimos susijungimo procedūrai sulaukė pilnametystės – Reikšmingas nepilnamečio statuso vertinimo momentas – Prašymo dėl šeimos susijungimo pateikimo terminas – Globėjo pilnametė sesuo, kuriai dėl sunkios ligos reikalinga nuolatinė tėvų pagalba – Nelydimo nepilnamečio pabėgėlio teisės į šeimos susijungimą veiksmingumas – 7 straipsnio 1 dalis – 12 straipsnio 1 dalies pirma ir trečia pastraipos – Galimybė nustatyti papildomas šeimos susijungimo sąlygas“
Byloje C‑560/20
dėl Verwaltungsgericht Wien (Vienos administracinis teismas, Austrija) 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2020 m. spalio 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
CR,
GF,
TY
prieš
Landeshauptmann von Wien
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, kolegijų pirmininkai A. Arabadjiev, A. Prechal, E. Regan, T. von Danwitz, O. Spineanu-Matei, teisėjai M. Ilešič, J.-C. Bonichot, L. S. Rossi (pranešėja), I. Jarukaitis, A. Kumin, N. Jääskinen, N. Wahl ir M. Gavalec,
generalinis advokatas A. M. Collins,
posėdžio sekretorė M. Krausenböck, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. vasario 14 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– CR, GF ir TY, atstovaujamų Rechtsanwältin J. Ecker ir šeimos susijungimo skyriaus prie Austrijos Raudonojo Kryžiaus Generalinio sekretoriato vadovo D. Bernhart,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch, J. Schmoll, C. Schweda ir V.‑S. Strasser,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman, H. S. Gijzen ir C. S. Schillemans,
– Europos Komisijos, atstovaujamos C. Cattabriga, J. Hottiaux ir B.‑R. Killmann,
susipažinęs su 2023 m. gegužės 4 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224) 2 straipsnio f punkto, 7 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 3 dalies a punkto ir 12 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Sirijos piliečių CR ir GF, taip pat jų dukters TY ginčą su Landeshauptmann von Wien (Vienos federalinės žemės vyriausybės vadovas, Austrija) dėl to, kad šis atmetė CR, GF ir TY prašymus išduoti nacionalinę vizą siekiant šeimos susijungimo su Austrijoje pabėgėlio statusą turinčiu RI; jis yra CR ir GF sūnus ir TY brolis.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2003/86 2, 4 ir 6–10 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(2) Laikantis daugelyje tarptautinės teisės dokumentų įrašyto įsipareigojimo saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą, turėtų būti imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo. Ši direktyva gerbia pagrindines teises ir laikosi principų, pripažintų, visų pirma [1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK)] 8 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje [toliau – Chartija].
<…>
(4) Šeimos susijungimas yra būtinas, kad būtų galimas šeimos gyvenimas. Jis padeda kurti sociokultūrinį stabilumą, palengvinantį trečiųjų šalių piliečių integraciją valstybėje narėje, o tai padeda siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos, vieno iš pagrindinių Sutartyje nurodytų Bendrijos tikslų.
<…>
(6) Šeimai saugoti ir šeimos gyvenimui kurti ar išlaikyti, remiantis bendrais kriterijais, turėtų būti nustatytos materialinės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą.
(7) Valstybės narės turėtų galėti šią direktyvą taip pat taikyti tada, kai šeima atvyksta kartu.
(8) Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pabėgėlių padėčiai, atsižvelgiant į priežastis, privertusias juos palikti savo šalį ir neleidusias jiems ten normaliai gyventi su šeima. Dėl to jiems turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą.
(9) Šeimos susijungimas turėtų būti visais atvejais taikomas šeimos branduolio nariams, t. y. sutuoktiniams ir nepilnamečiams vaikams.
(10) Valstybės narės turi pačios nuspręsti, ar jos nori leisti šeimos susijungimą tiesiosios aukštutinės giminystės linijos giminėms, nesusituokusiems pilnamečiams, nesusituokusiems ar registruotiems partneriams, taip pat poligaminės santuokos atvejais paskesnio sutuoktinio ir globėjo nepilnamečiams vaikams. Jei kuri nors valstybė narė leidžia šeimos susijungimą šiems asmenims, tai neapriboja galimybės valstybėms narėms, nepripažįstančioms šeimos ryšių buvimo šios nuostatos taikymo atvejais, nelaikyti minėtų asmenų šeimos nariais dėl teisės gyventi kitoje valstybėje narėje, kaip apibrėžta atitinkamuose EB teisės aktuose.“
4 Direktyvos 2003/86 1 straipsnyje nustatyta:
„Šios direktyvos tikslas – nustatyti valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygas.“
5 Šios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:
„Šioje direktyvoje:
<…>
c) „globėjas“ – trečiosios šalies pilietis, teisėtai gyvenantis valstybėje narėje ir pateikiantis prašymą arba kurio šeimos nariai prašo šeimos susijungimo, kad prisijungtų prie jo;
<…>
f) „nelydimas nepilnametis“ – aštuoniolikos metų neturintys trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, atvykstantys į valstybių narių teritoriją, nelydimi pagal įstatymą ar paprotį atsakingo pilnamečio, ir iki tol, kol jo nesiima veiksmingai globoti toks asmuo, arba nepilnamečiai, kurie tampa nelydimi jiems atvykus į valstybių narių teritoriją.“
6 Minėtos direktyvos 4 straipsnyje numatyta:
„1. Pagal šią direktyvą ir laikydamosi IV skyriuje, taip pat 16 straipsnyje nustatytų sąlygų valstybės narės leidžia atvykti ir gyventi šiems šeimos nariams:
a) globėjo sutuoktiniui;
b) globėjo ir jo/jos sutuoktinio nepilnamečiams vaikams, įskaitant vaikus, įvaikintus atitinkamoje valstybėje narėje kompetentingos institucijos priimtu sprendimu arba sprendimu, kuris yra automatiškai įvykdomas dėl tos valstybės narės tarptautinių įsipareigojimų ar turi būti pripažintas pagal tarptautinius įsipareigojimus;
<…>
Šiame straipsnyje nurodyti nepilnamečiai vaikai turi būti nesulaukę atitinkamos valstybės narės įstatymais nustatytos pilnametystės ir neturi būti susituokę.
<…>
2. Valstybės narės įstatymu ar kitais teisės aktais šiems šeimos nariams gali leisti atvykti [į šalį] ir [joje] gyventi pagal šią direktyvą ir laikantis IV skyriuje nustatytų sąlygų:
a) globėjo arba jo ar jos sutuoktinio pirmos giminystės eilės pagal tiesiąją aukštutinę liniją giminėms, jei juos išlaiko globėjai ir jei jie neturi deramos šeimos paramos kilmės šalyje;
b) globėjo arba jo ar jos sutuoktinio suaugusiems nesusituokusiems vaikams, jei šie objektyviai negali tenkinti savo reikmių dėl savo sveikatos būklės.
<…>“
7 Tos pačios direktyvos 5 straipsnyje numatyta:
„1. Valstybės narės nustato, ar siekiant pasinaudoti šeimos susijungimo teise prašymą atvykti [į šalį] bei [joje] gyventi atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia globėjas, ar šeimos narys arba nariai.
<…>
5. Nagrinėdamos prašymą, valstybės narės deramai atsižvelgia į nepilnamečių vaikų geriausius interesus.“
8 Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Tuo metu, kai yra pateiktas prašymas susijungti su šeima, atitinkama valstybė narė gali reikalauti, kad prašymą pateikęs asmuo pateiktų įrodymus, kad globėjas turi:
a) [panašaus dydžio] šeimai tame pačiame regione normaliomis laikomas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius bendrus sveikatingumo ir saugos standartus;
b) sau ir savo šeimos nariams skirtą ligos draudimą nuo bet kurios rizikos, nuo kurios atitinkamoje valstybėje narėje įprastai apdraudžiami savi piliečiai;
c) pastovių [pastovaus dydžio] ir nuolatinių lėšų [nuolat gaunamų pajamų], kurių pakanka sau ir savo šeimos nariams išlaikyti nesinaudojant atitinkamos valstybės narės socialinės paramos sistema. Valstybės narės įvertina šias lėšas atsižvelgdamos į jų pobūdį ir reguliarumą bei minimalų nacionalinį darbo užmokestį ir pensijas, taip pat šeimos narių skaičių.“
9 Šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies a punkte nurodyta:
„2. Valstybės narės gali leisti šeimos susijungimą su kitais 4 straipsnyje nenurodytais šeimos nariais, jei jie yra pabėgėlio išlaikomi.
3. Jei pabėgėlis yra nelydimas nepilnametis, valstybės narės:
a) leidžia šeimos susijungimo tikslu atvykti [į šalį] ir gyventi [joje] jo pirmojo giminystės laipsnio tiesiąja aukštutine linija giminėms [pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams], netaikydamos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų;
<…>“
10 Minėtos direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Nukrypstant nuo 7 straipsnio, valstybės narės nereikalauja, kad pabėgėlis ir (arba) jo šeimos narys (-iai) pateiktų kartu su prašymais dėl tų šeimos narių, kurie yra nurodyti 4 straipsnio 1 dalyje, įrodymų, kad pabėgėlis atitinka 7 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.
Nepažeisdamos tarptautinių įsipareigojimų, tai atvejais, kai šeimos susijungimas yra galimas trečiojoje šalyje, su kuria globėją ir (arba) jo šeimos narius sieja ypatingi ryšiai, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų pateikti pirmoje pastraipoje nurodyti įrodymai.
Valstybės narės gali reikalauti, kad pabėgėlis atitiktų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, jei prašymas dėl šeimos susijungimo nepateikiamas per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso suteikimo.“
Austrijos teisė
11 Ginčui pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2005 m. rugpjūčio 16 d. Bundesgesetz über die Niederlassung und den Aufenthalt in Österreich (Niederlassungs-und Aufenthaltsgesetz – NAG) (Federalinis įstatymas dėl įsikūrimo ir gyvenimo Austrijoje – NAG) (BGBl. I, 100/2005) (toliau – NAG) 11 straipsnyje „Bendrosios leidimo gyventi šalyje gavimo sąlygos“ numatyta:
„<…>
(2) Leidimas gyventi šalyje užsieniečiui išduodamas, tik jeigu:
<…>
2) jis įrodo turįs teisę į būstą, kuris laikomas normaliu panašaus dydžio šeimai;
3) jis turi taip pat Austrijoje galiojantį sveikatos draudimą nuo bet kurios rizikos;
4) dėl jo gyvenimo šalyje regiono valdžios institucijos nepatirs finansinių išlaidų;
<…>
(3) Net jei yra bent vienas iš 1 dalies 3, 5 arba 6 punktuose nurodytų leidimo neišdavimo pagrindų arba neįvykdyta bent viena iš 2 dalies 1–7 punktuose nurodytų sąlygų, leidimas gyventi šalyje gali būti išduotas, jei tai būtina užtikrinant privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kaip tai suprantama pagal [EŽTK] 8 straipsnį <…>“
12 Šio įstatymo 46 straipsnyje „Nuostatos dėl šeimos susijungimo“ nustatyta:
„(1) Leidimas gyventi šalyje trečiųjų šalių piliečių šeimos nariams turi būti išduodamas „Rot-Weiss-Rot – Karte plus“ (raudona, balta, raudona kortelė plius) forma, jeigu jie atitinka I dalyje numatytas sąlygas ir jei
<…>
2) lieka laisvų kvotų ir globėjas:
<…>
c) turi pabėgėlio statusą, o ginčui pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos [2005 m. rugpjūčio 16 d. Bundesgesetz über die Gewährung von Asyl (Federalinis įstatymas dėl prieglobsčio suteikimo) (BGBl. I, Nr. 100/2005) (toliau – AsylG)] netaikomas. <…>“
13 AsylG 34 straipsnio „Šeimos procedūra Austrijoje“ 2 ir 4 dalyse nustatyta:
„(2) Užsieniečio, kurio pabėgėlio statusas buvo pripažintas, šeimos nario prašymu valdžios institucija savo sprendimu turi pripažinti jo, kaip pabėgėlio, statusą, jeigu:
1) šis užsienietis nepadarė nusikalstamos veikos ir
<…>
3) dėl užsieniečio, kurio, kaip pabėgėlio, statusas buvo pripažintas, nevykdoma jokios pabėgėlio statuso panaikinimo procedūros (7 straipsnis).
<…>
(4) Valdžios institucija turi atskirai nagrinėti prieglobsčio prašytojo šeimos narių prašymus; procedūros turi būti sujungtos; 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis visi šeimos nariai gauna tokią pačią apsaugą. <…>“
14 Šio įstatymo 35 straipsnis „Atstovybėms pateikti prašymai išduoti leidimą atvykti į šalį“ suformuluotas taip:
„(1) Užsienyje esančio užsieniečio, kurio pabėgėlio statusas buvo pripažintas, šeimos narys, kaip jis suprantamas pagal 5 dalį, siekdamas pateikti tarptautinės apsaugos prašymą pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą, siejamą su 2 straipsnio 1 dalies 13 punktu, gali konsulines funkcijas užsienyje vykdančiai Austrijos valdžios institucijai (atstovybei) pateikti prašymą išduoti leidimą atvykti į šalį. Jei prašymas išduoti leidimą atvykti į šalį pateikiamas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po pabėgėlio statuso galutinio suteikimo, turi būti įvykdytos 60 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytos sąlygos.
<…>
(2a) Jeigu prašytojas yra vienas iš nelydimo nepilnamečio, kuriam suteiktas pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusas, tėvų, laikoma, kad 60 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos yra įvykdytos.
<…>
(5) Pagal [AsylG 17 straipsnio 1 ir 2 dalis] šeimos nariu laikomas asmuo, kuris yra vienas iš užsieniečio nepilnamečio vaiko, sutuoktinio ar prašymo pateikimo metu nepilnamečio nesusituokusio vaiko, kuriam buvo suteiktas pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusas, tėvų, su sąlyga, kiek tai susiję su sutuoktiniais, kad jie jau buvo susituokę iki minėto užsieniečio atvykimo į šalį; tai taip pat taikoma registruotiesiems partneriams, jei ši partnerystė jau buvo įregistruota iki užsieniečio atvykimo į šalį.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
15 2015 m. gruodžio 31 d. RI, gimęs 1999 m. rugsėjo 1 d., atvyko į Austriją kaip nelydimas nepilnametis ir 2016 m. sausio 8 d. pateikė tarptautinės apsaugos prašymą. Sprendimu, apie kurį RI buvo pranešta 2017 m. sausio 5 d., Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl (Federalinė imigracijos ir prieglobsčio tarnyba, Austrija) suteikė jam pabėgėlio statusą. Šis sprendimas įsigaliojo 2017 m. vasario 2 d.
16 2017 m. balandžio 6 d., nuo pranešimo apie minėtą sprendimą praėjus trims mėnesiams ir vienai dienai, RI tėvai CR ir GF, taip pat jo suaugusi sesuo TY pateikė Austrijos Respublikos ambasadai Sirijoje prašymus leisti atvykti į Austriją ir gyventi joje siekiant šeimos susijungimo su RI pagal AsylG 35 straipsnį (toliau – pirmieji prašymai leisti atvykti į šalį ir gyventi joje). Šių prašymų pateikimo momentu RI buvo nepilnametis. Vis dėlto sprendimu, apie kurį buvo pranešta 2018 m. gegužės 29 d., ambasada juos atmetė, motyvuodama tuo, kad vykstant šeimos susijungimo procedūrai RI tapo pilnametis. Šis sprendimas nebuvo apskųstas ir 2018 m. birželio 26 d. įsigaliojo.
17 2018 m. liepos 11 d. CR, GF ir TY pateikė Landeshauptmann von Wien (Vienos federalinės žemės vyriausybės vadovas) prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje siekiant šeimos susijungimo su RI pagal NAG 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą (toliau – paskesni prašymai leisti atvykti į šalį ir gyventi joje). Pateikdami juos CR ir GF rėmėsi teisėmis, turimomis pagal Direktyvą 2003/86, o TY savo prašymą grindė EŽTK 8 straipsniu. 2020 m. balandžio 20 d. sprendimais Vienos federalinės žemės vyriausybės vadovas atmetė šiuos prašymus, motyvuodamas tuo, kad jie nebuvo pateikti per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso pripažinimo RI dienos.
18 CR, GF ir TY apskundė tokius sprendimus Verwaltungsgericht Wien (Vienos administracinis teismas, Austrija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
19 Pirma, šis teismas turi abejonių dėl CR, GF ir TY teisių pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą, turint omenyje tai, kad vykstant šeimos susijungimo procedūrai RI tapo pilnametis. Šiuo klausimu jis mano, kad 2018 m. balandžio 12 d. Sprendime A ir S (C‑550/16, EU:C:2018:248, 64 punktas) Teisingumo Teismo pateiktas paaiškinimas dėl situacijos, kai nelydimas nepilnametis tampa pilnametis vykstant prieglobsčio procedūrai, taigi dar prieš pateikiant prašymą dėl šeimos susijungimo, turi būti taikomas tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai globėjas šio prašymo pateikimo momentu dar yra nepilnametis, todėl ir antruoju atveju teisė į šeimos susijungimą gali būti grindžiama šia nuostata.
20 Jeigu ši prielaida būtų patvirtinta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, antra, ar to sprendimo 61 punkte pateiktas Teisingumo Teismo paaiškinimas, kad prašymą dėl šeimos susijungimo, pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą paduotą vykstant prieglobsčio procedūrai pilnametystės sulaukusio globėjo, iš principo reikia pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pripažintas jo, kaip pabėgėlio, statusas, turi būti taikomas ir globėjo, kuris tapo pilnametis vykstant šeimos susijungimo procedūrai, situacijai. Tikėtina, kad tokiu atveju toks terminas neturėtų būti skaičiuojamas tol, kol pabėgėlis netapo pilnametis. Taigi šio termino turėtų būti laikomasi, jei, kaip nagrinėjamu atveju, prašymo dėl šeimos susijungimo pateikimo momentu globėjas dar buvo nepilnametis.
21 Vis dėlto, jei toks terminas turėtų būti taikomas ir nagrinėjamai situacijai ir būtų skaičiuojamas nuo tos dienos, kai atitinkamas nepilnametis buvo pripažintas pabėgėliu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, trečia, ar turi būti laikoma, kad šio termino laikytasi, jei, kaip nagrinėjamu atveju, nuo pranešimo apie sprendimą pripažinti tokį globėjo statusą iki pirmųjų prašymų leisti atvykti į šalį ir gyventi joje, į kuriuos atsižvelgiant, kaip teigia tas teismas, turi būti vertinamas minėto termino laikymasis, praėjo trys mėnesiai ir viena diena. Šiomis aplinkybėmis jis teiraujasi, be kita ko, dėl kriterijų, kuriuos reikia taikyti vertinant, ar prašymas dėl šeimos susijungimo buvo pateiktas laiku.
22 Ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar šeimos susijungimo atveju pagal šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punktą taip pat gali būti reikalaujama laikytis Direktyvos 2003/86 7 straipsnyje numatytų sąlygų, t. y. globėjui turėti, pirma, būstą, kuris laikomas normaliu jam ir jo šeimai, antra, sau ir savo šeimos nariams skirtą sveikatos draudimą nuo bet kurios rizikos, trečia, pastovaus dydžio ir nuolat gaunamų pajamų, kurių pakanka sau ir savo šeimos nariams išlaikyti nesinaudojant atitinkamos valstybės narės socialinės paramos sistema. Šiuo atžvilgiu jam taip pat kyla klausimas, ar galimybė reikalauti laikytis minėtų sąlygų priklauso nuo to, ar prašymas dėl šeimos susijungimo buvo pateiktas pasibaigus trijų mėnesių terminui, numatytam minėtos direktyvos 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje.
23 Penkta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal taikytiną Austrijos teisę TY, kaip globėjo RI sesuo, nepriskiriama prie teisę į šeimos susijungimą turinčių „šeimos narių“. Vis dėlto šis teismas pažymi, kad TY, kuri gyvena su savo tėvais Sirijoje, serga cerebriniu paralyžiumi, negali apsieiti be neįgaliojo vežimėlio ir jai reikalinga kasdienė asmeninė priežiūra, įskaitant pagalbą valgant. Iš esmės ją prižiūri jos motina CR, nes TY gyvenamojoje vietovėje nė vienas socialinės pagalbos tinklas negali jai pasiūlyti minėtos priežiūros. Tokiomis aplinkybėmis TY tėvai negali palikti jos vienos Sirijoje, kur negyvena jokie kiti šeimos nariai.
24 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad dėl ypatingos RI sesers padėties, kurią lemia jos liga, RI tėvai faktiškai būtų priversti atsisakyti Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkte numatytos teisės į šeimos susijungimą, jeigu leidimas gyventi šalyje nebūtų išduotas ir TY.
25 Galiausiai minėtas teismas pažymi, kad dėl privalomųjų pagrindų, susijusių su privačiu ir šeimos gyvenimu, kaip tai suprantama pagal EŽTK 8 straipsnį, pagal Austrijos teisę leidimas gyventi šalyje galėtų būti išduotas globėjo pilnametei seseriai, net jei teisės aktuose nustatytos sąlygos neįvykdytos. Vis dėlto, kadangi tiesiogiai iš Sąjungos teisės kylanti teisė gauti leidimą gyventi šalyje gali išeiti iš EŽTK 8 straipsniu suteikiamos apsaugos ribų, reikia nustatyti, ar TY gali remtis tokia teise.
26 Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgericht Wien (Vienos administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar pabėgėlio, kuris prieglobsčio prašymą pateikė kaip nelydimas nepilnametis ir kuriam dar kaip nepilnamečiui prieglobstis buvo suteiktas, tėvai, kurie yra trečiosios šalies piliečiai, gali ir toliau remtis Direktyvos [2003/86] 2 straipsnio f punktu, siejamu su jos 10 straipsnio 3 dalies a punktu, jeigu pabėgėlis tapo pilnametis po to, kai jam buvo suteiktas prieglobstis, bet dar vykstant leidimo gyventi šalyje išdavimo jo tėvams procedūrai?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar tokiu atveju taikomas reikalavimas, kad trečiosios šalies piliečio tėvai prašymą dėl šeimos susijungimo, kaip nustatyta [2018 m. balandžio 12 d. Sprendime A ir S (C‑550/16, EU:C:2018:248, 61 punktas)], „iš esmės [pateiktų] per tris mėnesius nuo datos, kai atitinkamas nepilnametis buvo pripažintas pabėgėliu“?
3. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar pabėgėliu pripažinto užsieniečio pilnametei seseriai, trečiosios šalies pilietei, reikia išduoti leidimą gyventi šalyje tiesiogiai remiantis Sąjungos teise, jeigu pabėgėlio tėvai tuo atveju, jeigu leidimas gyventi šalyje pilnametei pabėgėlio seseriai nebūtų išduotas, faktiškai būtų priversti atsisakyti teisės į šeimos susijungimą pagal Direktyvos [2003/86] 10 straipsnio 3 dalies a punktą, nes pilnametei pabėgėlio seseriai dėl sveikatos būklės būtina nuolatinė tėvų priežiūra, todėl ji negali likti viena kilmės valstybėje?
4. Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: kokiais kriterijais reikia remtis vertinant, ar toks prašymas dėl šeimos susijungimo „iš esmės“ buvo pateiktas per tris mėnesius nuo datos, apibrėžtos [2018 m. balandžio 12 d. Sprendime A ir S (C‑550/16, EU:C:2018:248, 61 punktas)]?
5. Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar pabėgėlio tėvai ir toliau gali remtis savo teise į šeimos susijungimą pagal Direktyvos [2003/86] 10 straipsnio 3 dalies a punktą, jeigu nuo datos, kada nepilnametis buvo pripažintas pabėgėliu, iki datos, kada jie pateikė prašymą dėl šeimos susijungimo, praėjo trys mėnesiai ir viena diena?
6. Ar valstybė narė per šeimos susijungimo procedūrą pagal Direktyvos [2003/86] 10 straipsnio 3 dalies a punktą gali iš pabėgėlio tėvų iš esmės reikalauti, kad jie atitiktų [šios direktyvos] 7 straipsnio 1 dalies sąlygas?
7. Ar reikalavimas atitikti Direktyvos [2003/86] 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas sprendžiant šeimos susijungimo pagal [šios direktyvos] 10 straipsnio 3 dalies a punktą klausimą priklauso nuo to, ar, kaip nustatyta [minėtos direktyvos] 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, prašymas dėl šeimos susijungimo buvo pateiktas per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso suteikimo?“
Procesas Teisingumo Teisme
27 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas sujungtose bylose C‑273/20 ir C‑355/20, taip pat byloje C‑279/20.
28 2022 m. rugpjūčio 8 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui buvo pranešta apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimą Bundesrepublik Deutschland (Šeimos susijungimas su nepilnamečiu pabėgėliu) (C‑273/20 ir C‑355/20, EU:C:2022:617) ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimą Bundesrepublik Deutschland (Pilnametystės sulaukusio vaiko susijungimas su šeima) (C‑279/20, EU:C:2022:618) ir paprašyta nurodyti, ar, atsižvelgiant į šiuos sprendimus, jis pageidauja, kad jo prašymas priimti prejudicinį sprendimą ar jo dalis būtų toliau nagrinėjama.
29 2022 m. rugpjūčio 30 d. rašte (jį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. rugsėjo 6 d.) nacionalinis teismas nurodė, kad neatsiima savo prašymo priimti prejudicinį sprendimą, tačiau nebeprašo atsakyti į pirmąjį klausimą, nes, atsižvelgiant į minėtus sprendimus, į šį klausimą turi būti atsakyta teigiamai. Šiuo klausimu jis patikslino, kad į antrąjį ir trečiąjį klausimus turi būti atsakyta, nes, jo nuomone, sąlyga, kuriomis remdamasis jis juos pateikė, yra įvykdyta.
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl antrojo klausimo
30 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant teisę į šeimos susijungimą grįsti šia nuostata ir taip pasinaudoti joje numatytomis palankesnėmis sąlygomis, pagal šią nuostatą nelydimo nepilnamečio pabėgėlio pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams (toliau – tėvai) nustatyta pareiga prašymą leisti atvykti ir gyventi šalyje siekiant šeimos susijungimo su juo pateikti per nustatytą terminą, jeigu šis pabėgėlis šio prašymo pateikimo dieną dar yra nepilnametis ir sulaukia pilnametystės per šeimos susijungimo procedūrą.
31 Svarbu priminti, kad, kaip nurodyta Direktyvos 2003/86 1 straipsnyje, jos tikslas – nustatyti valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygas.
32 Šiuo klausimu iš direktyvos 8 konstatuojamosios dalies matyti, kad joje pabėgėliams numatytos palankesnės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą, nes jų padėčiai reikia skirti ypatingą dėmesį, atsižvelgiant į priežastis, privertusias juos palikti savo šalį ir neleidusias joje normaliai gyventi su šeima.
33 Viena iš šių palankesnių sąlygų – šeimos susijungimas su pabėgėlio pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais. Teisingumo Teismas yra konstatavęs: nors pagal Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 2 dalies a punktą tokio susijungimo galimybė iš esmės palikta kiekvienos valstybės narės diskrecijai ir visų pirma jai taikoma sąlyga, kad pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius išlaikytų globėjas ir kad jie neturi deramos šeimos paramos kilmės šalyje, šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta šio principo išimtis, pagal kurią nelydimi nepilnamečiai pabėgėliai turi teisę į tokį susijungimą, ir jai netaikoma nei valstybių narių diskrecija, nei 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos. Taigi minėto 10 straipsnio 3 dalies a punktu konkrečiai siekiama užtikrinti didesnę apsaugą pabėgėliams, turintiems nelydimų nepilnamečių statusą (2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo A ir S, C‑550/16, EU:C:2018:248, 33, 34 ir 44 punktai).
34 2018 m. balandžio 12 d. Sprendime A ir S (C‑550/16, EU:C:2018:248, 64 punktas) Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2003/86 2 straipsnio f punktas, kuriame apibrėžta sąvoka „nelydimas nepilnametis“, siejamas su jos 10 straipsnio 3 dalies a punktu, turi būti aiškinamas taip, kad „nepilnamečiu“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turi būti laikomas trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris atvykimo į valstybės narės teritoriją ir prieglobsčio prašymo šioje valstybėje narėje pateikimo momentu neturi 18 metų, bet vykstant prieglobsčio procedūrai sulaukia pilnametystės ir vėliau jam suteikiamas pabėgėlio statusas.
35 Jeigu teisė į šeimos susijungimą pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą būtų siejama su momentu, kai kompetentinga nacionalinė institucija oficialiai priima sprendimą, kuriuo asmeniui pripažįstamas pabėgėlio statusas, ir dėl to priklausytų nuo to, kaip operatyviai ši institucija išnagrinėja tarptautinės apsaugos prašymą, tai paveiktų šios nuostatos veiksmingumą ir prieštarautų ne tik šios direktyvos tikslui sudaryti palankesnes sąlygas šeimos susijungimui ir užtikrinti ypatingą apsaugą pabėgėliams, visų pirma nelydimiems nepilnamečiams, bet taip pat vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principams (2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo A ir S, C‑550/16, EU:C:2018:248, 55 punktas).
36 Be to, reikia pažymėti, kad tie patys argumentai a fortiori taikomi situacijai, kai nelydimas nepilnametis tampa pilnametis ne per prieglobsčio procedūrą, o per šeimos susijungimo procedūrą. Toks nepilnametis pabėgėlis gali remtis Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktu, kad galėtų pasinaudoti teise į šeimos susijungimą su tėvais, remdamasis šioje nuostatoje numatytomis palankesnėmis sąlygomis, o atitinkama valstybė narė negali atmesti prašymo dėl šeimos susijungimo, motyvuodama tuo, kad atitinkamas pabėgėlis sprendimo dėl šio prašymo priėmimo dieną nebėra nepilnametis (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Šeimos susijungimas su nepilnamečiu pabėgėliu), C‑273/20 ir C‑355/20, EU:C:2022:617, 52 punktą).
37 Šiomis aplinkybėmis 2018 m. balandžio 12 d. Sprendime A ir S (C‑550/16, EU:C:2018:248, 61 punktas) Teisingumo Teismas taip pat konstatavo: kadangi su Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto tikslu būtų nesuderinama, kad prieglobsčio prašymo pateikimo momentu nelydimo nepilnamečio statusą turėjęs pabėgėlis, kuris tapo pilnametis vykstant prašymo nagrinėjimo procedūrai, galėtų remtis šia nuostata „be jokių apribojimų laiko atžvilgiu“ tam, kad pasinaudotų šeimos susijungimu, prašymas dėl šeimos susijungimo turi būti pateiktas per pagrįstą laikotarpį. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant nustatyti tokį pagrįstą laikotarpį, Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo panašiomis aplinkybėmis pasirinktas sprendimas šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje yra orientacinis, todėl reikia konstatuoti, kad prašymas dėl šeimos susijungimo pagal minėtos direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punktą tokiu atveju iš esmės turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo datos, kai atitinkamas nepilnametis buvo pripažintas pabėgėliu.
38 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės iš esmės yra susijusios su klausimu, ar reikia laikytis tokio termino ir tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, t. y. tuo atveju, kai atitinkamas pabėgėlis prašymo dėl šeimos susijungimo pateikimo dieną dar buvo nepilnametis ir tapo pilnametis vykstant prašymo nagrinėjimo procedūrai.
39 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš šio sprendimo 37 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, jog reikalavimu laikytis tokio termino siekiama išvengti rizikos, kad teise į šeimos susijungimą būtų galima remtis be jokių apribojimų laiko atžvilgiu tuo atveju, kai pabėgėlis tapo pilnametis jau vykstant prieglobsčio procedūrai, taigi dar prieš pateikiant prašymą dėl šeimos susijungimo.
40 Vis dėlto, kaip pažymėjo Europos Komisija, tokios rizikos nėra, kai atitinkamas pabėgėlis sulaukia pilnametystės vykstant šeimos susijungimo procedūrai. Be to, atsižvelgiant į Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto tikslą, būtent skatinti nelydimų nepilnamečių pabėgėlių susijungimą su tėvais, siekiant dėl jų ypatingo pažeidžiamumo užtikrinti jiems didesnę apsaugą, prašymas dėl šeimos susijungimo pagal šią nuostatą negali būti laikomas pateiktu pavėluotai, jeigu buvo pateiktas, kai atitinkamas pabėgėlis dar buvo nepilnametis. Turint omenyje šį tikslą, tokio prašymo pateikimo terminas negali skaičiuojamas anksčiau, nei atitinkamas pabėgėlis sulaukia pilnametystės.
41 Taigi tol, kol pabėgėlis yra nepilnametis, jo tėvai, remdamiesi Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktu, gali pateikti prašymą leisti atvykti į šalį ir gyventi joje šeimos susijungimo su juo tikslu ir neprivalo laikytis termino, kad galėtų pasinaudoti šioje nuostatoje numatytomis palankesnėmis sąlygomis.
42 Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pirmuosius prašymus leisti atvykti į šalį ir gyventi joje šeimos susijungimo tikslu pareiškėjai pagrindinėje byloje pateikė praėjus daugiau nei trims mėnesiams po pranešimo apie sprendimą pripažinti globėjo kaip pabėgėlio statusą, neturi reikšmės, nes šių prašymų pateikimo dieną globėjas buvo nepilnametis. Šio sprendimo 16 punkte nurodytas sprendimas, kuriuo buvo atmesti šie prašymai, neatrodo atitinkantis Direktyvos 2003/86 nuostatas, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
43 Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, jog tam, kad būtų galima teisę į šeimos susijungimą grįsti šia nuostata ir taip pasinaudoti joje numatytomis palankesnėmis sąlygomis, pagal šią nuostatą nelydimo nepilnamečio pabėgėlio tėvams nenustatyta pareigos prašymą leisti atvykti ir gyventi šalyje šeimos susijungimo su juo tikslu pateikti per nustatytą terminą, jeigu šis pabėgėlis prašymo pateikimo dieną dar yra nepilnametis ir sulaukia pilnametystės per šeimos susijungimo procedūrą.
Dėl ketvirtojo ir penktojo klausimų
44 Ketvirtuoju ir penktuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis reikia vertinti, ar prašymas dėl šeimos susijungimo pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą buvo pateiktas laiku.
45 Kaip nurodo tas teismas, šie klausimai pateikiami tuo atveju, jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai. Atsižvelgiant į atsakymą į antrąjį klausimą, nebereikia atsakyti į ketvirtąjį ir penktąjį klausimus.
Dėl trečiojo klausimo
46 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį reikalaujama išduoti leidimą gyventi šalyje nelydimo nepilnamečio pabėgėlio pilnametei seseriai, trečiosios šalies pilietei, kuri dėl sunkios ligos visiškai ir nuolat priklausoma nuo tėvų pagalbos, jeigu atsisakius išduoti šį leidimą gyventi šalyje tas pabėgėlis netektų šioje nuostatoje numatytos teisės į šeimos susijungimą su tėvais.
47 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 51 straipsnio 1 dalį įgyvendindamos Sąjungos teisę valstybės narės paiso Chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir skatina jų taikymą pagal turimus atitinkamus įgaliojimus, nepažeisdamos Sąjungos įgaliojimų, suteiktų jai pagal Sutartis, ribų.
48 Pagal suformuotą jurisprudenciją valstybės narės, visų pirma jų teismai, ne tik privalo savo nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę, bet ir nesivadovauti tokiu antrinės teisės akto aiškinimu, dėl kurio kiltų kolizija su Sąjungos teisės sistemos saugomomis pagrindinėmis teisėmis (2020 m. liepos 16 d. Sprendimo État belge (Šeimos susijungimas – Nepilnametis vaikas), C‑133/19, C‑136/19 ir C‑137/19, EU:C:2020:577, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
49 Visų pirma Chartijos 7 straipsnyje pripažįstama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Vadovaujantis suformuota jurisprudencija, šis 7 straipsnis turi būti aiškinamas kartu su pareiga paisyti svarbiausių vaiko interesų, pripažintų Chartijos 24 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgiant į jos 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą būtinybę vaikui reguliariai palaikyti asmeninius santykius su abiem tėvais (2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Šeimos susijungimas su nepilnamečiu pabėgėliu), C‑273/20 ir C‑355/20, EU:C:2022:617, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
50 Tuo remiantis darytina išvada, kad Direktyvos 2003/86 nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į Chartijos 7 straipsnį ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalis, kaip, beje, tai matyti iš šios direktyvos 2 konstatuojamosios dalies ir 5 straipsnio 5 dalies, pagal kurias valstybės narės turi nagrinėti prašymus dėl šeimos susijungimo, atsižvelgdamos į atitinkamų vaikų interesus ir siekdamos skatinti šeimos gyvenimą (2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Šeimos susijungimas su nepilnamečiu pabėgėliu), C‑273/20 ir C‑355/20, EU:C:2022:617, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
51 Tas pats pasakytina, be kita ko, apie Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriuo, kaip pažymėta šio sprendimo 40 punkte, siekiama skatinti būtent nelydimų nepilnamečių pabėgėlių susijungimą su tėvais, siekiant dėl šių nepilnamečių ypatingo pažeidžiamumo užtikrinti jiems didesnę apsaugą, todėl jis yra ypač svarbus užtikrinant veiksmingą pagrindinių teisių, įtvirtintų Chartijos 7 straipsnyje ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse, laikymąsi.
52 Be to, Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę konstatuoti, kad Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkte įtvirtinta konkreti valstybių narių pareiga imtis veiksmų, kurią atitinka aiškiai apibrėžta teisė. Šioje nuostatoje nurodytu atveju jos įpareigojamos leisti šeimos susijungimą su globėjo pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais ir neturi jokios diskrecijos (2018 m. balandžio 12 d. Sprendimas A ir S (C‑550/16, EU:C:2018:248, 43 punktas).
53 Taigi pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą nelydimas nepilnametis pabėgėlis, kaip antai RI, turi teisę į šeimos susijungimą su abiem tėvais.
54 Nagrinėjamu atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymus leisti atvykti į Austriją ir gyventi joje šeimos susijungimo su RI tikslais pateikė du jo tėvai ir RI sesuo TY. Nors TY yra pilnametė, ji dėl sunkios ligos visiškai ir nuolat priklausoma nuo tėvų materialinės pagalbos. Konkrečiai kalbant, ji serga cerebriniu paralyžiumi, negali apsieiti be neįgaliojo vežimėlio ir jai reikalinga kasdienė asmeninė priežiūra, įskaitant pagalbą valgant. Iš esmės ją prižiūri jos motina CR, nes savo gyvenamojoje vietovėje TY negali gauti minėtos priežiūros nė iš vieno socialinės pagalbos tinklo. Taigi tik TY tėvai gali ją rūpintis, todėl jie negali jos palikti vienos kilmės šalyje.
55 Kaip konstatavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgiant į šią išskirtinę situaciją ir ypatingą TY ligos sunkumą, abu jos tėvai negali atvykti į Austriją pas savo sūnų, nelydimą nepilnametį pabėgėlį, nepasiėmę su savimi dukters. Taigi leidimo atvykti į šalį ir gyventi joje išdavimas RI seseriai yra vienintelė priemonė leisti jam pasinaudoti teise į šeimos susijungimą su tėvais.
56 Šiomis aplinkybėmis, jeigu TY nebūtų leista kartu su tėvais pasinaudoti teise į šeimos susijungimą su RI, jis de facto netektų Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto numatytos teisės į šeimos susijungimą su tėvais.
57 Tai būtų nesuderinama su besąlyginiu šios teisės pobūdžiu ir pakenktų jos veiksmingumui, todėl būtų nepaisoma tiek šio sprendimo 51 punkte priminto Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto tikslo, tiek reikalavimų, kylančių iš Chartijos 7 straipsnio ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalių, paminėtų šio sprendimo 49 punkte, kurių laikymąsi turi užtikrinti ši direktyva.
58 Darytina išvada, kad, atsižvelgdamas į išskirtines pagrindinės bylos aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi užtikrinti RI teisės į šeimos susijungimą su tėvais, kylančios iš Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto, veiksmingumą, taip pat Chartijos 7 straipsnyje ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų pagrindinių teisių paisymą, ir suteikti leidimą jo seseriai taip pat atvykti į Austriją ir gyventi joje.
59 Be to, šios išvados nepaneigia 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Bevándorlási és Menekültügyi Hivatal (Šeimos susijungimas – Pabėgėlio sesuo) (C‑519/18, EU:C:2019:1070); jame Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybei narei nedraudžiama leisti pabėgėlio seseriai susijungti su šeima, tik jeigu ji dėl sveikatos būklės negali tenkinti savo poreikių, jei laikomasi tam tikrų sąlygų.
60 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, nagrinėjamos pagrindinėje byloje, ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškelti teisės klausimai gerokai skiriasi nuo tų, dėl kurių buvo priimtas minėtas sprendimas. Tame sprendime reikėjo nustatyti, kokiomis sąlygomis pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 2 dalį, kuri yra neprivaloma, prireikus pabėgėliams, įskaitant tuos, kurie nėra nelydimi nepilnamečiai, leidžiama patiems teikti prašymą dėl šeimos susijungimo su broliais ir seserimis. O nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismo prašoma priimti sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio pabėgėlio teisės į šeimos susijungimą su tėvais pagal minėtos direktyvos 10 straipsnio 3 dalį apimties konkrečiu atveju, kai šia teise nėra galimybės pasinaudoti, jeigu jo sunkiai sergančiai ir dėl to visiškai ir nuolat nuo minėtų tėvų priklausomai pilnametei seseriai nėra išduotas leidimas atvykti į šalį ir gyventi joje.
61 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį reikalaujama išduoti leidimą gyventi šalyje nelydimo nepilnamečio pabėgėlio pilnametei seseriai, trečiosios šalies pilietei, kuri dėl sunkios ligos visiškai ir nuolat priklauso nuo tėvų pagalbos, jeigu atsisakius išduoti šį leidimą gyventi šalyje tas pabėgėlis netektų šioje nuostatoje numatytos teisės į šeimos susijungimą su tėvais.
Dėl šeštojo ir septintojo klausimų
62 Šeštuoju ir septintuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė gali reikalauti, jog tam, kad galėtų pasinaudoti šioje nuostatoje numatyta teise į šeimos susijungimą su tėvais, nelydimas nepilnametis pabėgėlis arba jo tėvai turi atitikti šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir ar prireikus galimybė reikalauti laikytis šių sąlygų priklauso nuo to, ar prašymas dėl šeimos susijungimo buvo pateiktas per minėtos direktyvos 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytą terminą.
63 Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, reikia priminti, kad Direktyvos 2003/86 IV skyriuje „Naudojimosi teise į šeimos susijungimą reikalavimai“ esančio 7 straipsnio 1 dalyje numatyta valstybių narių galimybė reikalauti įrodyti, kad globėjas turi būstą, kuris atitinkamoje valstybėje narėje laikomas normaliu panašaus dydžio šeimai, sau ir savo šeimos nariams skirtą sveikatos draudimą, taip pat pastovaus dydžio ir nuolat gaunamų pajamų, kurių pakanka sau ir savo šeimos nariams išlaikyti nesinaudojant atitinkamos valstybės narės socialinės paramos sistema.
64 Direktyvos 2003/86 12 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, kuri kaip ir jos 10 straipsnis, yra šios direktyvos V skyriuje „Pabėgėlių šeimos susijungimas“, numatyta, jog, nukrypstant nuo jos 7 straipsnio, valstybės narės negali reikalauti, kad pabėgėlis ir (arba) jo šeimos nariai pateiktų kartu su prašymais dėl tų šeimos narių, kurie yra nurodyti šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje, įrodymų, kad globėjas atitinka tame 7 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.
65 Minėto 4 straipsnio, kuris yra vienintelis Direktyvos 2003/86 II skyriaus „Šeimos nariai“ straipsnis, 1 dalyje numatyta, kad pagal šią direktyvą ir laikydamosi IV skyriuje, taip pat 16 straipsnyje nustatytų sąlygų valstybės narės leidžia atvykti į šalį ir gyventi joje tame straipsnyje išvardytiems šeimos nariams, įskaitant, be kita ko, globėjo sutuoktinį ir nepilnamečius vaikus.
66 Iš kartu aiškinamų Direktyvos 2003/86 12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, 4 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies taip pat matyti, kad pirmojoje nuostatoje įtvirtintos palankesnės sąlygos pabėgėlio šeimos susijungimui su artimiausiais šeimos nariais, nes pagal ją nenumatyta valstybių narių galimybės reikalauti įrodyti, kad pabėgėlis turi būstą, kuris laikomas normaliu panašaus dydžio šeimai, sau ir savo šeimos nariams skirtą sveikatos draudimą, taip pat pastovaus dydžio ir nuolat gaunamų pajamų, kurių pakanka sau ir savo šeimos nariams išlaikyti.
67 Vis dėlto minėtos direktyvos 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje pažymėta, kad valstybės narės gali reikalauti, kad pabėgėlis atitiktų tos direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, jei prašymas dėl šeimos susijungimo nepateikiamas per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso suteikimo.
68 Iš Direktyvos 2003/86 12 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos matyti, kad šios nuostatos pirmoje pastraipoje numatytais atvejais Sąjungos teisės aktų leidėjas, kiek tai susiję su Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, leido valstybėms narėms taikyti įprastą tvarką, o ne paprastai pabėgėliams taikytiną palankesnę tvarką tuomet, kai prašymas dėl šeimos susijungimo buvo pateiktas praėjus tam tikram terminui nuo pabėgėlio statuso suteikimo (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimą K ir B (C‑380/17, EU:C:2018:877, 46 punktas).
69 Nagrinėjamu atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Austrijos Respublika pasinaudojo Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, kai reikalavo, kad globėjai atitiktų šioje nuostatoje apibrėžtas sąlygas, ir šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatyta galimybe, kai numatė, kad šias sąlygas taip pat turi įvykdyti pabėgėlio statusą turintys globėjai, jeigu prašymas atvykti į šalį ir gyventi joje šeimos susijungimo tikslu pateikiamas praėjus daugiau nei trims mėnesiams po galutinio šio statuso suteikimo.
70 Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar pastaroji galimybė taip pat taikoma Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam nelydimų nepilnamečių pabėgėlių šeimos susijungimui, ir ar, esant tokiam susijungimui, valstybės narės gali reikalauti, kad nepilnametis pabėgėlis ar jo tėvai įvykdytų šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, su sąlyga, kad prašymas dėl šeimos susijungimo su tėvais nebuvo pateiktas per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso suteikimo šiam nepilnamečiui.
71 Atsižvelgiant į Direktyvos 2003/86 tekstą, struktūrą ir tikslą, taip pat į reikalavimus, kylančius iš Chartijos 7 straipsnio ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalių, į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai.
72 Pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą nelydimiems nepilnamečiams užtikrinamas palankesnis požiūris, nes šeimos susijungimas su pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais užtikrinamas „netaikant tos direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų“.
73 Kaip savo išvados 26 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, šio 4 straipsnio 2 dalies a punkte aiškiai daroma nuoroda į IV skyriuje, apimančiame 7 straipsnį, numatytas sąlygas. Taigi iš Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto, siejamo su jos 4 straipsnio 2 dalies a punktu, matyti, kad valstybės narės negali reikalauti, kad nelydimas nepilnametis pabėgėlis ar jo tėvai atitiktų Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kai jie, remdamiesi tos direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punktu, pateikia prašymą leisti atvykti į šalį arba gyventi joje šeimos susijungimo su nepilnamečiu pabėgėliu tikslais.
74 Tokį Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto aiškinimą patvirtina tiek šios nuostatos, pagal kurią, kaip priminta šio sprendimo 40 ir 51 punktuose, siekiama skatinti būtent nelydimų nepilnamečių pabėgėlių susijungimą su tėvais, siekiant užtikrinti didesnę šių nepilnamečių apsaugą dėl jų ypatingo pažeidžiamumo, tikslas, tiek šios direktyvos struktūra, visų pirma jos 12 straipsnio 1 dalis.
75 Šio 12 straipsnio 1 dalyje aiškiai minimi tik „prašym[ai] dėl tų šeimos narių, kurie yra nurodyti [jos] 4 straipsnio 1 dalyje“, t. y. be kita ko, dėl globėjo sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų. Iš šios direktyvos struktūros taip pat matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, viena vertus, šio 12 straipsnio 1 dalyje, ir, kita vertus, minėtos direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punkte, numatė dvi skirtingas tvarkas, iš kurių pirmoji taikoma bet kuriuo pabėgėlio šeimos susijungimui su jo artimiausiais šeimos nariais ir numato galimybę valstybėms narėms reikalauti, kad globėjas atitiktų tos pačios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus reikalavimus, jei prašymas dėl šeimos susijungimo nepateikiamas per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso suteikimo, o antroji taikoma būtent nelydimų nepilnamečių pabėgėlių šeimos susijungimui su tėvais ir tokios galimybės nenumato.
76 Be to, nenumatęs valstybėms narėms galimybės reikalauti įvykdyti šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kai nelydimi nepilnamečiai pabėgėliai pateikia Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktu grindžiamus prašymus dėl šeimos susijungimo su tėvais, Sąjungos teisės aktų leidėjas laikėsi iš Chartijos 7 straipsnio kylančių reikalavimų dėl šeimos gyvenimo gerbimo, taip pat Chartijos 24 straipsnio 2 ir 3 dalių, kuriose numatyta, kad visuose su vaikais susijusiuose veiksmuose pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais ir kad reikia atsižvelgti į būtinybę vaikui reguliariai palaikyti asmeninius santykius su abiem tėvais.
77 Kaip pažymėjo Komisija, praktiškai neįmanoma, kad pats nelydimas nepilnametis pabėgėlis turėtų būstą sau ir savo šeimos nariams, sveikatos draudimą ir pakankamai lėšų, t. y. galėtų atitikti Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Be to, tokio nepilnamečio tėvams labai sunku atitikti šias sąlygas iki atvykimo pas vaiką į atitinkamą valstybę narę. Jei nelydimų nepilnamečių pabėgėlių šeimos susijungimo su jų tėvais galimybė būtų siejama su minėtų sąlygų laikymusi, faktiškai iš šių nepilnamečių būtų atimta teisė į tokį susijungimą, pažeidžiant reikalavimus, kylančius iš Chartijos 7 straipsnio ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalių.
78 Darytina išvada, kad jeigu nelydimo nepilnamečio pabėgėlio tėvai pateikia prašymą atvykti į šalį ir gyventi joje šeimos susijungimo su juo tikslu pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą, valstybės narės negali reikalauti, kad šis nepilnametis arba jo tėvai atitiktų šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, t. y. kad jie turėtų būstą, atitinkamoje valstybėje narėje laikomą pakankamu visiems šeimos nariams, sveikatos draudimą, apimantį visus šios šeimos narius, taip pat pastovaus dydžio ir nuolat gaunamų pajamų, kurių pakanka minėtai šeimai išlaikyti nesinaudojant atitinkamos valstybės narės socialinės paramos sistema.
79 Be to, kadangi, atsižvelgiant į išimtines pagrindinės bylos aplinkybes ir kaip konstatuota šio sprendimo 58 punkte, siekiant užtikrinti RI teisės į šeimos susijungimą su abiem tėvais, kylančios iš Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto, veiksmingumą, būtina, kad leidimas atvykti į šalį ir gyventi joje taip pat būtų išduotas jo pilnametei seseriai, nes jos tėvai negali atvykti pas savo sūnų, nelydimą nepilnametį pabėgėlį, į Austriją nepasiėmę savo dukters; kadangi ji serga sunkia liga, dėl kurios yra visiškai ir nuolat priklausoma nuo tėvų materialinės pagalbos, atitinkama valstybė narė taip pat negali reikalauti, kad RI ar jo tėvai įvykdytų šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, susijusias su nepilnamečio pabėgėlio seserimi.
80 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šeštąjį ir septintąjį klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė negali reikalauti, jog tam, kad galėtų pasinaudoti teise į šeimos susijungimą su savo tėvais pagal šią nuostatą, nelydimas nepilnametis pabėgėlis arba jo tėvai turi atitikti šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, neatsižvelgiant į tai, ar prašymas dėl šeimos susijungimo buvo pateiktas per minėtos direktyvos 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytą terminą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
1. 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, jog tam, kad būtų galima teisę į šeimos susijungimą grįsti šia nuostata ir taip pasinaudoti joje numatytomis palankesnėmis sąlygomis, pagal šią nuostatą nelydimo nepilnamečio pabėgėlio pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams nenustatyta pareigos prašymą leisti atvykti ir gyventi šalyje šeimos susijungimo su juo tikslu pateikti per nustatytą terminą, jeigu šis pabėgėlis šio prašymo pateikimo dieną dar yra nepilnametis ir sulaukia pilnametystės per šeimos susijungimo procedūrą.
2. Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį reikalaujama išduoti leidimą gyventi šalyje nelydimo nepilnamečio pabėgėlio pilnametei seseriai, trečiosios šalies pilietei, kuri dėl sunkios ligos visiškai ir nuolat priklauso nuo tėvų pagalbos, jeigu atsisakius išduoti šį leidimą gyventi šalyje tas pabėgėlis netektų šioje nuostatoje numatytos teisės į šeimos susijungimą su pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais.
3. Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė negali reikalauti, jog tam, kad galėtų pasinaudoti teise į šeimos susijungimą su pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais pagal šią nuostatą, nelydimas nepilnametis pabėgėlis arba jo pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai turi atitikti šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, neatsižvelgiant į tai, ar prašymas dėl šeimos susijungimo buvo pateiktas per minėtos direktyvos 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytą terminą.
Parašai.