GENERALINIO ADVOKATO
GIOVANNI PITRUZZELLA IŠVADA,
pateikta 2022 m. gruodžio 15 d. (1)
Byla C-487/21
F.F.
dalyvaujant:
Österreichische Datenschutzbehörde,
CRIF GmbH
(Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Asmens duomenų apsauga – Reglamentas (ES) 2016/679 – 15 straipsnio 3 dalis – Duomenų subjekto teisė susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis – Teisė gauti asmens duomenų kopiją – Sąvoka „kopija“ – Sąvoka „informacija“
1. Kokie yra 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2) (toliau – BDAR) 15 straipsnio 3 dalyje numatytos duomenų subjekto, gaunančio galimybę susipažinti su tvarkomais savo asmens duomenimis, teisės gauti šių duomenų kopiją turinys ir apimtis? Ką reiškia sąvoka „kopija“ ir kaip ši teisė gauti tvarkomų asmens duomenų kopiją siejasi su to paties straipsnio 1 dalyje numatyta teise susipažinti su duomenimis?
2. Tai iš esmės yra pagrindiniai klausimai, kylantys byloje, kurioje teikiama ši išvada ir kuri susijusi su Bunsdesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija) prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl BDAR 15 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.
3. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant F. F. ir Österreichische Datenschutzbehörde (Austrijos duomenų apsaugos institucija) ginčą dėl šios institucijos atsisakymo patenkinti F. F. prašymą įpareigoti jo asmens duomenis tvarkiusią verslo konsultavimo įmonę pateikti duomenų bazės, kurioje laikomi minėti asmens duomenys, dokumentus ir išrašus teisėtumo.
4. Šioje byloje Teisingumo Teismas turės galimybę pirmą kartą išaiškinti BDAR 15 straipsnio 3 dalies nuostatą ir paaiškinti, kaip asmenys gali pasinaudoti teise susipažinti su savo asmens duomenimis, tvarkomais pagal BDAR 15 straipsnio nuostatas.
I. Teisės aktai
5. BDAR 63 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„duomenų subjektas turėtų turėti teisę susipažinti su apie jį surinktais asmens duomenimis ir galimybę ta teise lengvai ir pagrįstais laiko tarpais pasinaudoti, kad žinotų apie duomenų tvarkymą ir galėtų patikrinti jo teisėtumą. Tai apima duomenų subjektų teisę susipažinti su duomenimis apie savo sveikatą, pavyzdžiui, su medicinos kortelės duomenimis, kuriuose pateikta tokia informacija kaip diagnozė, tyrimų rezultatai, gydančių gydytojų išvados ir paskirtas gydymas ar intervencijos. Todėl kiekvienas duomenų subjektas turėtų turėti teisę žinoti ir būti informuotas, visų pirma, apie tai, kokiais tikslais asmens duomenys tvarkomi, jei įmanoma – kokiu laikotarpiu jie tvarkomi, kas yra asmens duomenų gavėjai, pagal kokią logiką asmens duomenys tvarkomi automatiškai ir kokios galėtų būti tokio asmens duomenų tvarkymo pasekmės bent jau tais atvejais, kai duomenų tvarkymas grindžiamas profiliavimu. Kai įmanoma, duomenų valdytojas turėtų galėti suteikti nuotolinę prieigą prie saugios sistemos, kurioje duomenų subjektas gali tiesiogiai prieiti prie savo asmens duomenų. Ta teisė neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ar laisvėms, įskaitant komercines paslaptis arba intelektinės nuosavybės teises, ypač autorių teises, kuriomis saugoma programinė įranga. Tačiau tai neturėtų lemti, kad duomenų subjektui būtų atsisakyta suteikti visą <…> informaciją“.
6. BDAR 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta:
„Šiame reglamente:
1) asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;
2) duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas“.
7. BDAR 12 straipsnio „Skaidrus informavimas, pranešimas ir duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis sąlygos“ 1 dalyje numatyta:
„Duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad visą 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją ir visus pranešimus pagal 15–22 ir 34 straipsnius, susijusius su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, ypač jei informacija yra konkrečiai skirta vaikui. Informacija pateikiama raštu arba kitomis priemonėmis, jei reikia, taip pat ir elektronine forma. Duomenų subjekto prašymu informacija gali būti suteikta žodžiu, jeigu duomenų subjekto tapatybė įrodoma kitomis priemonėmis.“
8. BDAR 15 straipsnyje „Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis“ numatyta:
„1. Duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta informacija:
a) duomenų tvarkymo tikslai;
b) atitinkamų asmens duomenų kategorijos;
c) duomenų gavėjai arba duomenų gavėjų kategorijos, kuriems buvo arba bus atskleisti asmens duomenys, visų pirma duomenų gavėjai trečiosiose valstybėse arba tarptautinės organizacijos;
d) kai įmanoma, numatomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis arba, jei neįmanoma, kriterijai, taikomi tam laikotarpiui nustatyti;
e) teisė prašyti duomenų valdytojo ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis ar apriboti su duomenų subjektu susijusių asmens duomenų tvarkymą arba nesutikti su tokiu tvarkymu;
f) teisė pateikti skundą priežiūros institucijai;
g) kai asmens duomenys renkami ne iš duomenų subjekto, visa turima informacija apie jų šaltinius;
h) tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasminga informacija apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.
<…>
3. Duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją. Už bet kurias kitas duomenų subjekto prašomas kopijas duomenų valdytojas gali imti pagrįstą mokestį, nustatomą pagal administracines išlaidas. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninėmis priemonėmis ir išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip, informacija pateikiama įprastai naudojama elektronine forma.
4. 3 dalyje nurodyta teisė gauti kopiją negali daryti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ir laisvėms.“
II. Bylos faktinės aplinkybės, pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
9. CRIF GmbH yra verslo konsultacijų įmonė, kuri klientų prašymu teikia informaciją apie trečiųjų šalių mokumą. Šiuo tikslu ji tvarkė pareiškėjo pagrindinėje byloje, nagrinėjamoje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, asmens duomenis.
10. 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į tą įmonę, kad, be kita ko, gautų informaciją apie savo asmens duomenis, tvarkomus pagal BDAR 15 straipsnį, visų pirma prašydamas pateikti šių duomenų kopiją įprastu techniniu formatu.
11. Gavusi šį prašymą, įmonė pateikė dalies reikalaujamos informacijos santrauką: pirma – išsaugotus pareiškėjo pagrindinėje byloje asmens duomenis lentelėje su vardo ir pavardės, gimimo datos, gatvės, pašto indekso ir vietovės skiltimis, antra – versle einamų pareigų ir atstovavimo įgaliojimų apžvalgą. Jokie kiti dokumentai, kaip antai elektroniniai laiškai ar duomenų bazių išrašai, nebuvo perduoti.
12. 2019 m. sausio 16 d. pareiškėjas pagrindinėje byloje pateikė skundą Österreichische Datenschutzbehörde (Austrijos duomenų apsaugos institucija), jame teigė, kad atsakymas į jo prašymą buvo neišsamus ir kad visų pirma duomenų valdytojas turėjo jam atsiųsti visų dokumentų, įskaitant elektroninius laiškus ir duomenų bazės išrašus, kuriuose yra jo asmens duomenų, kopijas.
13. 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu minėta institucija atmetė skundą, konstatavusi, kad duomenų valdytojas nepadarė jokio duomenų subjekto teisės susipažinti su asmens duomenimis pažeidimo.
14. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, abejoja dėl BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje garantuojamos duomenų subjekto teisės gauti tvarkomų asmens duomenų kopiją apimties.
15. Tas teismas turi nuspręsti, ar pareiškėjo asmens duomenų perdavimas įmonės atsakyme į prašymą susipažinti su duomenimis, pateiktais lentelės ir santraukos forma, atitinka BDAR 15 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ar pagal šią nuostatą į jį kreipęsis pareiškėjas turi teisę gauti tvarkomų savo asmens duomenų kopiją ne izoliuotai, o galimų susirašinėjimo ir duomenų bazių turinio ar panašių dokumentų kopijų arba išrašų forma.
16. Tokiomis aplinkybėmis tas teismas pirmiausia prašo išaiškinti, ką tiksliai reiškia BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje minima tvarkomų asmens duomenų „kopijos“ sąvoka.
17. Antra, minėtas teismas klausia, ar BDAR 15 straipsnio 3 dalies nuostata yra patikslinama šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teisė susipažinti su duomenimis, kurioje nustatyta, kokiu būdu duomenų subjektas turi susipažinti su tvarkomais savo asmens duomenimis, o gal šioje nuostatoje, neatsižvelgiant į 1 dalyje paminėtą teisę susipažinti su duomenimis, yra numatyta savarankiška teisė gauti duomenų bazių fotokopijas, faksimiles, spaudinius ar elektroninius išrašus arba dokumentų ir bylų, kuriose pateikiami duomenų subjekto asmens duomenys, kopijas?
18. Trečia, jeigu BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys būtų aiškinamas siaurai, t. y. kad sąvoka „kopija“ nereiškia, jog yra teisė į fotokopijų, dokumentų ar duomenų bazių išrašų perdavimą, teismui kyla klausimas, ar vis dėlto, atsižvelgiant į galimas skirtingas tvarkomų duomenų rūšis ir BDAR 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą, neįmanoma, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į tvarkomų duomenų rūšį, duomenų valdytojas būtų įpareigotas bet kuriuo atveju pateikti tekstų dalis arba dokumentų kopijas.
19. Galiausiai, ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar BDAR 15 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje vartojama sąvoka „informacija“ apima tik šios nuostatos pirmame sakinyje nurodytus „tvarkomus asmens duomenis“, ar ji neapsiriboja tik jais ir apima taip pat BDAR 15 straipsnio 1 dalies a–h punktuose nurodytą informaciją, ar, žvelgiant dar plačiau, apima, pavyzdžiui, su duomenimis susijusius metaduomenis.
20. Būtent tokiomis aplinkybėmis Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1) Ar [BDAR] 15 straipsnio 3 dalyje vartojama „kopijos“ sąvoka turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia (elektroninio) duomens fotokopiją ar faksimilę arba elektroninę kopiją, ar į šią sąvoką, vadovaujantis vokiečių, prancūzų ir anglų kalbų žodynuose pateikiamomis apibrėžtimis, patenka ir „nuorašas“ („Abschrift“, „double“ („duplicata“) ar „transcript“)?
2) Ar BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys, kuriame nustatyta, kad „duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją“, turi būti aiškinamas taip, kad juo duomenų subjektui suteikiama bendro pobūdžio teisė gauti – taip pat – visų dokumentų, kuriuose tvarkomi duomenų subjekto asmens duomenys, kopiją arba duomenų bazės išrašo kopiją, jeigu asmens duomenys tvarkomi duomenų bazėje, ar šis sakinys reiškia – tik – duomenų subjekto teisę į tikslų asmens duomenų, su kuriais turi būti leidžiama susipažinti pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalį, atgaminimą?
3) Jeigu į antrąjį klausimą reikėtų atsakyti taip, kad duomenų subjektas turi tik teisę į tikslų asmens duomenų, su kuriais turi būti leidžiama susipažinti pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalį, atgaminimą, ar BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad dėl tvarkomų duomenų pobūdžio (pavyzdžiui, kiek tai susiję su [BDAR] 63 konstatuojamojoje dalyje minimomis diagnozėmis, tyrimų rezultatais, taip pat egzamino, kaip jis suprantamas pagal Teisingumo Teismo sprendimą (byloje Nowak(3)), dokumentais) ir dėl BDAR 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo reikalavimo konkrečiu atveju visgi gali prireikti duomenų subjektui pateikti ir teksto ištraukas ar visos apimties dokumentus?
4) Ar „informacijos“, kuri, kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninėmis priemonėmis, pagal BDAR 15 straipsnio 3 dalies trečią sakinį „pateikiama įprastai naudojama elektronine forma“, „išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip“, sąvoka turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia tik 15 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje minėtus „tvarkomus asmens duomenis“?
a. Jeigu į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar „informacijos“, kuri, kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninėmis priemonėmis, pagal BDAR 15 straipsnio 3 dalies trečią sakinį „pateikiama įprastai naudojama elektronine forma“, „išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip“, sąvoka turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia taip pat informaciją pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalies a–h punktus?
b. Jeigu į ketvirtojo klausimo a dalį būtų atsakyta neigiamai, ar „informacijos“, kuri, kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninėmis priemonėmis, pagal BDAR 15 straipsnio 3 dalies trečią sakinį „pateikiama įprastai naudojama elektronine forma“, „išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip“, sąvoka turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia ne tik 15 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje minėtus „tvarkomus asmens duomenis“ ir ne tik informaciją pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalies a–h punktus, bet ir, pavyzdžiui, susijusius metaduomenis?“
III. Teisinis vertinimas
A. Dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų
21. Pirmaisiais trimis prejudiciniais klausimais, kuriuos, mano nuomone, reikėtų nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas užduoda Teisingumo Teismui tris klausimus, kuriais siekiama nustatyti BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio nuostatos, pagal kurią „duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją“, taikymo sritį.
22. Pirmuoju klausimu siekiama nustatyti tikslią šioje nuostatoje vartojamos sąvokos „kopija“ reikšmę. Antruoju klausimu siekiama paaiškinti šia nuostata duomenų subjektui suteikiamos teisės apimtį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai klausia, ar šia nuostata taip pat suteikiama teisė gauti dokumentų kopijas arba duomenų bankų, kuriuose tvarkomi asmens duomenys, išrašus, ar apsiribojama tik teise gauti tikslią tvarkomų asmens duomenų originalo kopiją. Pastaruoju atveju kyla trečias klausimas, ar, atsižvelgiant į tvarkomų duomenų rūšį ir vadovaujantis skaidrumo principu, kai kuriais atvejais vis dėlto gali prireikti pateikti ir teksto ištraukas ar visos apimties dokumentus?
23. Iš nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad dėl BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nurodytos nuostatos taikymo srities kyla ginčų tiek doktrinoje, tiek nacionalinių teismų praktikoje, bent jau Austrijoje ir Vokietijoje(4). Iš šio sprendimo matyti, kad egzistuoja dvi priešingos teorijos šiuo klausimu: pirma, siaura nagrinėjamos nuostatos samprata, pagal kurią joje tik nurodomos teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimo sąlygos ir nenumatoma jokia savarankiška teisė gauti dokumentus ar pan., ir, antra, plati šios nuostatos samprata, pagal kurią, priešingai, ja suteikiama teisė gauti dokumentų ar kitų laikmenų, kuriose tvarkomi asmens duomenys, kopijas. Pagal pastarąją sampratą teisė gauti dokumentų kopijas yra savarankiška teisė, nesusijusi su BDAR 15 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise susipažinti su dokumentais. Tai, kad nagrinėjamos nuostatos taikymo sritis yra prieštaringa, patvirtina faktas, jog Teisingumo Teismui pastabas pateikusios šalys taip pat laikosi skirtingų pozicijų šiuo klausimu(5).
24. Tokiomis aplinkybėmis, kad būtų galima atsakyti į pirmuosius tris prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotus klausimus, reikia pereiti prie BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio nuostatos aiškinimo.
25. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus(6).
26. Be to, kadangi BDAR nuostatose reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, dėl kurio gali būti pažeistos pagrindinės laisvės ir, visų pirma, teisė į privatų gyvenimą, jos būtinai turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Chartijoje garantuojamas pagrindines teises(7).
1. Pažodinė analizė
27. Visų pirma, kalbant apie BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio nuostatos formuluotę, pažymėtina, kad pagal jį duomenų subjektui suteikiama teisė iš duomenų valdytojo gauti „tvarkomų asmens duomenų kopiją“. Aiškinant pažodžiui, šioje formuluotėje nurodomos trys skirtingos sąvokos, t. y.: sąvokos „kopija“, „asmens duomenys“ ir „tvarkomi“ [duomenys].
28. Pirmiausia dėl sąvokos „kopija“, kurios apimtis yra būtent pirmojo prejudicinio klausimo objektas, reikia pažymėti, kad, kaip pabrėžė kai kurie Teisingumo Teismui pastabas pateikę suinteresuotieji asmenys, BDAR nepateikiama jokia konkreti šios sąvokos apibrėžtis.
29. Šiuo klausimu suformuotoje jurisprudencijoje nurodyta, kad sąvokų, kurių apibrėžtis nepateikiama ES teisėje, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma pagal įprastą jų reikšmę bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į jų vartojimo kontekstą ir teisės aktų, kuriuose jie vartojami, tikslus(8).
30. Grynai terminologiniu požiūriu kasdienėje kalboje sąvoka „kopija“ reiškia tikslų originalo atkūrimą ar perrašymą(9). Be to, išanalizavus skirtingų kalbų BDAR versijas matyti, kad daugumoje kitų oficialiųjų Sąjungos kalbų yra vartojama sąvoka, atitinkanti itališką sąvoką „kopija“, pavyzdžiui, anglų k. „copy“, vokiečių k. „Kopie“, prancūzų k. „copies“, ispanų k. „copia“(10).
31. Be to, aptariamoje nuostatoje aiškiai nurodyta, kad kopija, kurią duomenų valdytojas privalo pateikti duomenų subjektui, yra tvarkomų „asmens duomenų“ kopija.
32. Antra, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, priešingai nei sąvokos „kopija“ atveju, BDAR 4 straipsnio 1 dalyje yra pateikta aiški sąvokos „asmens duomenys“ apibrėžtis, pagal kurią asmens duomenys yra „bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti“.
33. Iš šios apibrėžties išplaukianti sąvokos „asmens duomenys“ taikymo sritis yra labai plati. Iš tikrųjų, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, sąvokos „bet kokia informacija“ vartojimas šioje apibrėžtyje atspindi Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslą suteikti šiai sąvokai plačią reikšmę(11).
34. Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad sąvoka „asmens duomenys“ apima ne tik neskelbtiną ar privačią informaciją, bet gali apimti visų rūšių informaciją, tiek objektyvią, tiek subjektyvią, nuomonių ar vertinimų pavidalo, jei ji yra „susijusi“ su atitinkamu asmeniu. Kiek tai susiję su šia paskutine sąlyga, ji yra tenkinama, jeigu, atsižvelgiant į informacijos turinį, tikslą ir poveikį, ji yra susijusi su konkrečiu asmeniu(12).
35. Be to, sąvoką „asmens duomenys“ reikia aiškinti plačiai, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie asmenį gali būti įvairių rūšių ir formų ir gali būti verta apsaugos, taip pat į tai, kad ši informacija gali būti pateikiama įvairiose laikmenose.
36. Iš jurisprudencijos analizės matyti, kad Teisingumo Teismas laikė, jog į sąvoką „asmens duomenys“, kaip ji suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 1 dalį, patenka įvairių rūšių informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta. Teisingumo Teismas nusprendė, kad, be informacijos, kurią Komisija savo pastabose apibrėžė kaip „įprastus duomenis“, t. y. informacijos, susijusios su asmens duomenimis, pavyzdžiui, vardu ir pavarde(13), gimimo data, pilietybe, lytimi, etnine kilme, religija ir kalba, kuria kalba asmuo, kurį galima identifikuoti pagal vardą ir pavardę(14), į asmens duomenų sąvoką patenka ir kitų rūšių informacija, pavyzdžiui, informacija apie parduodamą transporto priemonę(15) ir šios transporto priemonės pardavėjo telefono numeris arba darbo laiko registre esantys duomenys, susiję su kiekvieno darbuotojo kasdienio darbo ir poilsio laiku(16), fotoaparatu užfiksuotas asmens atvaizdas, jei pagal jį galima nustatyti atitinkamo asmens tapatybę(17), kandidato per profesinį egzaminą raštu pateikti atsakymai ir atitinkamos egzaminuotojo pastabos(18) arba net informacija apie baudos taškus, susijusi su nustatytu fiziniu asmeniu(19).
37. Pagal iš BDAR 4 straipsnio 1 dalyje pateiktos apibrėžties kylančią plačią sąvokos „asmens duomenys“ sampratą, kuri pripažįstama jurisprudencijoje ir siejama su BDAR siekiamu tikslu užtikrinti aukštą fizinių asmenų apsaugos lygį tvarkant asmens duomenis(20), ši sąvoka, taigi ir teisė susipažinti su šiais duomenimis bei gauti jų kopiją, neapsiriboja tik duomenimis, kuriuos duomenų valdytojas galėjo gauti, saugoti ir tvarkyti, bet turi apimti ir duomenis, kuriuos tas duomenų valdytojas galėjo sukurti dėl duomenų tvarkymo, jei jie taip pat yra tvarkomi.
38. Taigi, jei tvarkant asmens duomenis sukuriama nauja informacija, susijusi su asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta, kuri laikoma asmens duomenimis, kaip apibrėžta BDAR 4 straipsnio 1 punkte, teisė susipažinti su asmens duomenimis ir gauti jų kopiją, numatyta atitinkamai BDAR 15 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje, mano nuomone, turi apimti ir tokius sukurtus duomenis, jei jie patys yra tvarkomi. Iš tikrųjų teisė susipažinti su duomenimis ir gauti jų kopiją apima visus tvarkomus duomenų subjekto asmens duomenis.
39. Šios aplinkybės yra svarbios tokioje byloje, kaip šiuo atveju nagrinėjama prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, kai verslo konsultacijų agentūra, remdamasi iš įvairių šaltinių surinktais duomenimis, atrodo, parengė rekomendaciją dėl duomenų subjekto mokumo ir pasirengimo mokėti, remdamasi statistine tikimybe, susieta su tam tikrais parametrais. Mano nuomone, tokia rekomendacija yra informacija apie asmenį, kurio tapatybė nustatyta, todėl ji patenka į plačią BDAR 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąvokos „asmens duomenys“ sampratą, taigi ir į BDAR 15 straipsnio 1 dalyje bei 3 dalies pirmame sakinyje nustatytos teisės susipažinti su duomenimis taikymo sritį(21).
40. Trečia, kalbant apie BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje vartojamą sąvoką „tvarkomi“ duomenys, pažymėtina, kad sąvoka „tvarkymas“ taip pat aiškiai apibrėžta BDAR 4 straipsnio 2 dalyje.
41. Pagal šią nuostatą asmens duomenų rinkimas, susipažinimas su jais, atskleidimas persiunčiant, taip pat kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis yra „duomenų tvarkymas“, kaip tai suprantama pagal minėtą reglamentą. Kaip nurodyta jurisprudencijoje, iš minėtos nuostatos formuluotės, visų pirma žodžių junginio „bet kokia <…> operacija“, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas plačią taikymo sritį siekė suteikti ir sąvokai „duomenų tvarkymas“. Šį aiškinimą patvirtina tai, kad minėtoje nuorodoje nėra išsamaus operacijų sąrašo, o vartojamas junginys „kaip antai“(22).
42. Atsižvelgiant į tai, iš plačios sąvokos „tvarkymas“ aprėpties matyti, kad 15 straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu duomenų subjektui suteikiama teisė gauti savo asmens duomenų, su kuriais atliekama bet kokia operacija, laikytina tvarkymu, kopiją. Tačiau, kaip išsamiau bus nurodyta 52 punkte, šia nuostata nesuteikiama teisė gauti konkrečią informaciją apie patį asmens duomenų tvarkymą, išskyrus tą, kuri numatyta BDAR 15 straipsnio 1 dalyje.
43. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad, BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį nagrinėjant pažodžiui, matyti, jog šia nuostata duomenų subjektui suteikiama teisė gauti savo asmens duomenų, suprantamų plačiai, su kuriais duomenų valdytojas atlieka duomenų tvarkymu laikytinas operacijas, kopiją.
44. Atliekant minėtą pažodinę analizę galima pažymėti, kad „asmens duomenų kopija“ turi būti tiksli tokių duomenų kopija. Tačiau dėl duomenų, kurie gali būti tvarkomi, rūšių įvairovės, atsižvelgiant į tvarkomų duomenų rūšį ir tvarkymo būdą, tokių duomenų kopija gali būti įvairių formatų, pavyzdžiui, popierinio dokumento, garso ar vaizdo įrašo, elektroninės laikmenos ar kito formato. Svarbu tai, kad tokių duomenų kopija būtų tiksli ir kad iš jos duomenų subjektas galėtų sužinoti apie visus tvarkomus duomenis. Galimame tvarkomų asmens duomenų rinkinyje šie duomenys turi būti atgaminti tiksliai ir suprantamai ir jis neturi daryti jokios įtakos pateiktinų duomenų turiniui. Todėl duomenų valdytojo pasirinkimu pateikti, jei įmanoma, tvarkomų asmens duomenų rinkinį negalima pateisinti tam tikrų duomenų nepateikimo ar neišsamaus pateikimo arba duomenų tvarkymo tikrovės neatspindėjimo.
45. Be to, minėta nuostata duomenų subjektui garantuojama teisė gauti visų tvarkomų jo asmens duomenų, t. y. ne tik gautų duomenų, bet ir galbūt duomenų valdytojo sukurtų ir tvarkomų asmens duomenų, kopiją. Tačiau kadangi šioje nuostatoje minima tik asmens duomenų kopija, pirma, ja negali būti grindžiama teisė susipažinti su informacija, kuri negali būti laikoma asmens duomenų kopija, ir, antra, ja nebūtinai suteikiama teisė gauti dokumentų ar kitų laikmenų, kuriose yra asmens duomenų, kopijas.
46. Vis dėlto šiuos svarstymus reikia papildyti šios nuostatos konteksto analize, taip pat tikslais, kurių siekiama BDAR 15 straipsnyje įtvirtinta teise susipažinti su duomenimis.
2. Kontekstinė ir teleologinė analizė
47. Kalbant apie kontekstą, į kurį patenka nagrinėjama nuostata, pirmiausia reikia pažymėti, kad ji įtraukta į BDAR 15 straipsnį, kuriame reglamentuojama duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenų valdytojo tvarkomais jo asmens duomenimis. Šiame straipsnyje konkrečiai paaiškinama ir patikslinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė susipažinti su savo duomenimis(23).
48. Kalbant apie BDAR 15 straipsnio struktūrą, jo 1 dalyje numatyta duomenų subjekto teisė iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, kad su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi; jei taip yra, gauti galimybę susipažinti su tais duomenimis ir su a–h punktuose nurodyta informacija. Taigi šioje nuostatoje teisė susipažinti su asmens duomenimis ir susijusia informacija yra sukonkretinama tiksliai apibrėžiant teisės susipažinti su duomenimis objektą ir jos taikymo sritį.
49. Vis dėlto BDAR 15 straipsnio 3 dalyje yra nurodomos naudojimosi šia teise sąlygos, visų pirma forma, kuria duomenų valdytojas turi pateikti asmens duomenis duomenų subjektui, t. y. kopija, taigi, tikslus duomenų atgaminimas.
50. Iš ką tik aptartos BDAR 15 straipsnio struktūros ir būtinybės nuosekliai aiškinti šio straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas matyti, kad 3 dalyje sukonkretintos teisės susipažinti su informacija dalykas ir taikymo sritis neapibrėžiami, todėl negali būti ir iš dalies pakeisti ar išplėsti. Vadinasi, pagal 3 dalį negalima išplėsti duomenų valdytojui tenkančios pareigos suteikti galimybę susipažinti su informacija apimties. Todėl aptariamo straipsnio struktūra patvirtina, kad 3 dalies nuostata negali tapti pagrindu jokiai savarankiškai duomenų subjekto teisei gauti informaciją, viršijančią tos nuostatos 1 dalyje nurodytą informaciją.
51. Šiuo klausimu pritariu Austrijos duomenų apsaugos institucijai, teigiančiai, kad BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio išaiškinimas, jog pagal šią nuostatą leidžiama išplėsti informacijos, su kuria gali susipažinti duomenų subjektas, apimtį, išskyrus informaciją, susijusią su jo asmens duomenimis, prieštarautų Chartijos 8 straipsnio 2 daliai.
52. Pirmiau pateikta analize, pirma, patvirtinama 44 punkte pateikta išvada, kad BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu nesuteikiama savarankiška teisė gauti dokumentų ar kitų laikmenų, kuriose yra asmens duomenų, kopijas. Kita vertus, ja taip pat patvirtinama 42 punkte išdėstyta analizė, pagal kurią ta nuostata duomenų subjektui nesuteikiama teisė gauti kitą nei numatyta BDAR 15 straipsnio 1 dalyje informaciją(24), susijusią su pačiu asmens duomenų tvarkymu, pavyzdžiui, informaciją apie asmens duomenų tvarkymui taikomus kriterijus, modelius, taisykles ar vidaus procedūras (nesvarbu, ar ji susijusi su apskaičiavimu). Be to, tokiai informacijai dažnai taikomos intelektinės nuosavybės teisės, kurios šiuo atveju turi būti saugomos, kaip aiškiai nurodyta 63 konstatuojamosios dalies penktame sakinyje. Tačiau tai nesumenkina fakto, kad, kaip nurodyta BDAR 60 konstatuojamojoje dalyje, duomenų valdytojas turėtų pateikti duomenų subjektui visą papildomą informaciją, kuri būtina tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus duomenų tvarkymas, atsižvelgiant į konkrečias asmens duomenų tvarkymo aplinkybes ir kontekstą. Be to, taip pat reikėtų paminėti, kad automatizuoto sprendimų priėmimo procesams, įskaitant profiliavimą, taikomos specialios taisyklės(25).
53. Be to, konteksto požiūriu BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į kitas atitinkamas BDAR nuostatas. Be BDAR 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktų sąvokų apibrėžčių, išnagrinėtų 32–41 punktuose, ypač svarbi yra BDAR 12 straipsnio 1 dalis, kurią prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo savo trečiajame prejudiciniame klausime.
54. Iš šios nuostatos matyti, kad duomenų valdytojas privalo imtis tinkamų priemonių, kad duomenų subjektui visą, be kita ko, BDAR 15 straipsnyje nurodytą, informaciją pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, paprasta ir suprantama kalba ir kad informacija turi būti pateikiama raštu arba kitomis priemonėmis, įskaitant, kai tinkama, elektronines priemones, nebent duomenų subjektas prašytų ją pateikti žodžiu.
55. Šios nuostatos, kuri yra skaidrumo principo išraiška(26), tikslas – užtikrinti, kad duomenų subjektas galėtų visapusiškai suprasti jam siunčiamą informaciją. Iš tikrųjų visiškas šios informacijos suprantamumas, pirma, yra būtinas, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti BDAR 15 straipsnyje garantuojama teise susipažinti su duomenimis, ir, antra, yra būtina sąlyga, kad būtų galima visiškai pasinaudoti kitomis BDAR duomenų subjektui garantuojamomis teisėmis, nurodytomis šios nuomonės 64 ir 65 punktuose ir kylančiomis iš naudojimosi teise susipažinti su duomenimis(27). Be to, iš BDAR 63 konstatuojamosios dalies matyti, kad duomenų subjektui turi būti suteikta teisė lengvai ir nesudėtingai pasinaudoti teise susipažinti su savo asmens duomenimis.
56. Be to, Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje dėl Direktyvos 95/46(28) jau yra pabrėžęs, jog būtina, kad duomenys būtų pateikiami suprantama forma, kad duomenų subjektas galėtų visiškai susipažinti su šiais duomenimis ir patikrinti, ar jie yra tikslūs ir tvarkomi pagal Sąjungos teisę, kad galėtų pasinaudoti jos suteikiamomis teisėmis.
57. Minėtas BDAR 15 straipsnio 1 dalies a–h punktuose nurodytų duomenų ir informacijos suprantamumo reikalavimas reiškia, kad negalima atmesti galimybės, jog tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti, kad duomenų subjektui siunčiama informacija būtų visiškai suprantama, gali prireikti jam pateikti dokumentų ištraukas ar net visos apimties dokumentus arba duomenų bazių išrašus. Tačiau analizė, ar siekiant užtikrinti siunčiamos informacijos suprantamumą būtina pateikti dokumentus arba išrašus, neišvengiamai turi būti atliekama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į prašomų duomenų rūšį ir patį prašymą.
58. Vis dėlto šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad galimas dokumentų ar jų išrašų perdavimas bus ne savarankiškos teisės įgyvendinimas, – priešingai nei BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje įtvirtintos teisės susipažinti su dokumentais atveju, – o tik būdas išsiųsti asmens duomenų kopiją, kurio paskirtis – užtikrinti visišką jų suprantamumą. Šiuo klausimu noriu pažymėti, kad, kaip nurodė kai kurie Teisingumo Teismui pastabas pateikę suinteresuotieji asmenys, tam tikrais atvejais, norint visapusiškai suprasti atitinkamus asmens duomenis, būtina žinoti, kokiomis aplinkybėmis šie duomenys yra tvarkomi. Tačiau tai nereiškia, kad remiantis aptariama nuostata duomenų subjektui suteikiama bendra teisė susipažinti su dokumentų kopijomis ar duomenų bazių išrašais.
59. Be to, teisė gauti asmens duomenų kopijas yra ribojama BDAR 15 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatytu reikalavimu „nedaryti neigiamo poveikio kitų teisėms ir laisvėms“. Iš šios nuostatos matyti, jog reikalavimas, kad duomenų subjektui būtų suteikta visapusiška ir išsami prieiga prie jo asmens duomenų, pateikiant jų kopiją, negali būti toks griežtas, kad būtų leidžiama pažeisti kitų asmenų teises ir laisves.
60. Šiuo klausimu atkreipiu dėmesį į tai, kad minėta 4 dalis suformuluota labai apibendrintai ir kad „kitų“ teisių ir laisvių, kurios gali tapti atsvara naudojimuisi teise visapusiškai susipažinti su asmens duomenimis gaunant jų kopiją, sąrašas paliekamas neužbaigtas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad, kaip aiškiai nurodyta BDAR 63 konstatuojamojoje dalyje, šios teisės neabejotinai apima „komercines paslaptis arba intelektinės nuosavybės teises, ypač autorių teises, kuriomis saugoma programinė įranga“, taip pat teisę į trečiųjų šalių asmens duomenų apsaugą, pavyzdžiui, kai laikmenoje, kurioje laikomi duomenų subjekto asmens duomenys, yra ir trečiųjų šalių asmens duomenų.
61. Kilus konfliktui tarp naudojimosi teise visiškai ir visapusiškai susipažinti su asmens duomenimis ir kitų asmenų teisių ar laisvių, turi būti užtikrinama aptariamų teisių pusiausvyra. Kai įmanoma, turėtų būti pasirenkami tokie asmens duomenų perdavimo būdai, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ar laisvės, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta BDAR 63 konstatuojamojoje dalyje, tokie argumentai neturėtų „lemti, kad duomenų subjektui būtų atsisakyta suteikti visą informaciją“.
62. Vėlgi atsižvelgiant į kontekstą, taip pat reikėtų pažymėti, kad BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio išaiškinimą, jog pagal šią nuostatą nesuteikiama bendra teisė susipažinti su dokumentų kopijomis ar duomenų bazių išrašais, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant užtikrinti pateikiamų duomenų ir informacijos suprantamumą, patvirtina ir tai, kad teisė susipažinti su dokumentais, ypač administraciniais dokumentais, aiškiai reglamentuojama kituose Sąjungos(29) ar nacionalinės teisės aktuose, kuriais siekiama kitų tikslų nei tie, kuriais užtikrinama asmens duomenų apsauga(30).
63. Pirmesnėje pastraipoje minėtą BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio išaiškinimą patvirtina šios nuostatos tikslo nagrinėjimas remiantis BDAR 15 straipsnyje garantuojama duomenų subjekto teise susipažinti su duomenimis.
64. Kaip matyti iš BDAR 63 konstatuojamosios dalies ir ypač iš jos pirmo sakinio, teisė susipažinti su savo asmens duomenimis ir kita BDAR 15 straipsnio 1 dalies a–h punktuose nurodyta informacija pirmiausia skirta tam, kad duomenų subjektas galėtų sužinoti apie jo duomenų tvarkymą ir patikrinti, ar tas tvarkymas yra teisėtas(31).
65. Kaip jau pažymėjo Teisingumo Teismas, minėta teisė susipažinti su duomenimis yra reikalinga, kad duomenų subjektas galėtų įgyvendinti įvairias kitas BDAR numatytas teises, įskaitant teisę reikalauti ištaisyti duomenis, teisę reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“) ir teisę apriboti duomenų tvarkymą, jam suteiktas atitinkamai pagal BDAR 16, 17 ir 18 straipsnius(32). Be to, Teisingumo Teismas paaiškino, jog teisė susipažinti su duomenimis taip pat būtina tam, kad duomenų subjektas galėtų pasinaudoti BDAR 21 straipsnyje numatyta teise nesutikti, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi, arba reglamento 79 ir 82 straipsniuose numatytomis teisėmis imtis teisminių teisių gynimo priemonių, kai patiriama žalos, ir gauti kompensaciją dėl patirtos žalos(33).
66. Taisyklės, pagal kurią suteikiama teisė gauti asmens duomenų kopiją, loginį pagrindą reikia suprasti būtent atsižvelgiant į teisės susipažinti su savo asmens duomenimis ir kita informacija tikslus. Joje aiškiai numatyta forma, kuria duomenų subjektui užtikrinamas veiksmingas naudojimasis šia teise, kad jis galėtų įsitikinti, jog duomenų tvarkymas yra teisingas ir teisėtas, o prireikus galėtų pasinaudoti šio sprendimo 65 punkte nurodytomis papildomomis teisėmis. Siekiama užtikrinti, kad asmens duomenys duomenų subjektui būtų pateikti kuo tikslesne ir suprantamesne forma, kad jis galėtų įgyvendinti šias teises, t. y. duomenų kopijos forma, taigi tiksliai juos atgaminant.
67. Šiuo požiūriu dokumento, kuriame yra tokie duomenys, kopijos arba duomenų bazės išrašo išdavimas ne visada ir ne bet kokiu atveju yra būtinas teisės aktų leidėjo siekiamam tikslui įgyvendinti.
68. Tik tais atvejais, kai tokios kopijos išdavimas yra būtinas siekiant užtikrinti visišką tvarkomų asmens duomenų suprantamumą, duomenų subjektas, laikydamasis 58–61 dalyse nurodytų apribojimų, gali gauti dokumentų dalis arba prireikus visos apimties dokumentus arba duomenų bazių išrašus.
69. Šiomis aplinkybėmis taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, kitaip nei Direktyvoje 95/46 nustatytomis taisyklėmis, BDAR numatant tikrą teisę gauti duomenų kopiją tiesiogine šio žodžio prasme, ketinta sustiprinti duomenų subjekto padėtį(34). Tai iš tikrųjų yra esminis skirtumas nuo anksčiau galiojusių teisės aktų: minėtos direktyvos 12 straipsnio a punkto antroje įtraukoje buvo numatytas tik „pranešimas suprantamu pavidalu apie tvarkomus duomenis“, taigi teisė nustatyti konkrečią materialią duomenų perdavimo formą buvo palikta valstybėms narėms ir ta forma tiesiog turėjo būti suprantama(35). Dabar, kai BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje numatyta duomenų valdytojų pareiga pateikti duomenų „kopiją“, tokio pranešimo forma yra nustatyta imperatyviai: tai yra duomenų „kopijos“ forma.
3. Išvada dėl pirmųjų trijų prejudicinių klausimų
70. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, manau, kad į pirmuosius tris prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip:
– šioje nuostatoje vartojama sąvoka „kopija“ turi būti suprantama kaip tikslus duomenų subjekto prašomų asmens duomenų atgaminimas suprantama forma, materializuotu ir ilgalaikiu formatu, leidžiant duomenų subjektui veiksmingai pasinaudoti teise susipažinti su savo asmens duomenimis, žinant visus tvarkomus savo asmens duomenis, įskaitant duomenis, kurie vėliau gali būti sukurti po tvarkymo, jeigu jie taip pat tvarkomi, kad jis galėtų patikrinti jų tikslumą ir įsitikinti, kad duomenų tvarkymas yra sąžiningas ir teisėtas, kad prireikus galėtų pasinaudoti kitomis BDAR jam suteiktomis teisėmis; tiksli kopijos forma nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno atvejo ypatumus, ypač į asmens duomenų, su kuriais prašoma susipažinti, rūšį ir duomenų subjekto poreikius;
– pagal šią nuostatą duomenų subjektui nesuteikiama bendra teisė gauti dokumento, kuriame yra duomenų subjekto asmens duomenų, dalies ar viso teksto kopiją arba, jei asmens duomenys tvarkomi duomenų bazėje, tos duomenų bazės išrašą;
– tačiau pagal šią nuostatą neatmetama galimybė, kad gali tekti pateikti duomenų subjektui dokumentų dalis, visos apimties dokumentus ar duomenų bazių išrašus, jei tai būtina siekiant užtikrinti, kad tvarkomi asmens duomenys, su kuriais prašoma susipažinti, būtų visiškai suprantami.
B. Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo
71. Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo teiraujasi, ar BDAR 15 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje vartojama sąvoka „informacija“ reiškia tik šios dalies pirmame sakinyje nurodytus „tvarkomus asmens duomenis“, ar, be jų, ji apima ir 15 straipsnio 1 dalies a–h punktuose nurodytą informaciją (ketvirtojo klausimo a punktas) arba ir kitą informaciją, pavyzdžiui, su duomenimis susijusius metaduomenis (ketvirtojo klausimo b punktas).
72. Norint atsakyti į šį klausimą, reikia aiškinti BDAR 15 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje vartojamą sąvoką „informacija“, taikant šios išvados 25 punkte minima jurisprudencija grindžiamą metodiką.
73. Šiuo klausimu vertinant pažodžiui, sąvoka „informacija“ atrodo per daug bendra, kad būtų galima nustatyti, ar ji susijusi tik su BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nurodytais asmens duomenimis, ar apima ir kitų rūšių informaciją.
74. Atsižvelgiant į kontekstą vis dėlto reikia pažymėti, kad minėtas trečias sakinys yra įtrauktas į BDAR 15 straipsnio 3 dalį, kurioje kalbama apie duomenų valdytojo pareigą duomenų subjekto prašymu pateikti „tvarkomų asmens duomenų kopiją“. Todėl remiantis 3 dalies struktūra galima daryti prielaidą, kad sąvoka „informacija“ reiškia informaciją, kuri yra prašymo, kurį reikia įvykdyti pagal tos pačios dalies pirmą sakinį, dalykas, taigi ir prašymą gauti tvarkomų asmens duomenų kopiją.
75. Atrodo, kad toks aiškinimas atitinka ir 3 dalies tikslą, kuris, kaip matyti iš šios išvados 61 ir paskesnių punktų, ypač 69 punkto, yra nustatyti, kokia forma turi būti perduodami tvarkomi asmens duomenys, t. y. nustatyti duomenų „kopijos“ formą. Atsižvelgiant į tai, tos pačios dalies trečiu sakiniu siekiama reglamentuoti konkretų atvejį, kai prašymas gauti tokių duomenų kopiją pateikiamas elektroninėmis priemonėmis.
76. Atsižvelgdamas į tai, taip pat turiu pažymėti, kad iš BDAR 12 straipsnio 1 dalies kylančia skaidrumo pareiga, nurodyta 54 ir 55 punktuose, kurios tikslas – užtikrinti, kad duomenų subjektas galėtų visapusiškai suprasti jam siunčiamą informaciją, inter alia, pagal BDAR 15 straipsnį visa apimtimi reikalaujama, kad tais atvejais, kai prašymas suteikti prieigą pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalį pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, a–h punktuose nurodyta informacija taip pat būtų pateikta įprastai naudojamu elektroniniu formatu, kad duomenų subjektas galėtų visapusiškai, lengvai ir nesunkiai su ja susipažinti. Jei elektroninis formatas, kuriame pateikiama ši informacija, nėra visuotinai naudojamas, iš tikrųjų gali būti labai sunku arba sudėtinga su ja susipažinti, taip pažeidžiant minėtą skaidrumo pareigą.
77. Galiausiai, kiek tai susiję konkrečiai su b punktu, iš to, kad BDAR 15 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje kalbama apie duomenų subjekto „prašymą“, matyti, kad šioje nuostatoje vartojama „informacija“ negali būti platesnė už tai, kas yra būtent to prašymo dalykas, t. y. tvarkomų asmens duomenų kopiją. Vadinasi, joje vartojama sąvoka „informacija“ reiškia tik tokius duomenis ir negali apimti kitokios informacijos ir, be abejo, jokios papildomos informacijos, be tos, kuri nurodyta BDAR 15 straipsnio 1 dalies a–h punktuose. Priešingu atveju būtų išplėsta teisės susipažinti su informacija taikymo sritis, o BDAR, kaip jau paminėta šios išvados 48–51 punktuose, tam nesuteikia jokio pagrindo.
78. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad, mano nuomone, į ketvirtąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą reikia atsakyti taip: BDAR 15 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje vartojama sąvoka „informacija“ turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia tik šios dalies pirmajame sakinyje minimą „tvarkomų asmens duomenų kopiją“.
IV. Išvada
79. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, siūlau Teisingumo Teismui į Bunsdesverwaltungsgericht (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 15 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys
turi būti aiškinamas taip:
šioje nuostatoje vartojama sąvoka „kopija“ turi būti suprantama kaip tikslus duomenų subjekto prašomų asmens duomenų atgaminimas suprantama forma, materializuotu ir ilgalaikiu formatu, leidžiant duomenų subjektui veiksmingai pasinaudoti teise susipažinti su savo asmens duomenimis, žinant visus tvarkomus savo asmens duomenis, įskaitant duomenis, kurie vėliau gali būti sukurti po tvarkymo, jeigu jie taip pat tvarkomi, kad jis galėtų patikrinti jų tikslumą ir įsitikinti, kad duomenų tvarkymas yra sąžiningas ir teisėtas, kad prireikus galėtų pasinaudoti kitomis BDAR jam suteiktomis teisėmis; tiksli kopijos forma nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno atvejo ypatumus, ypač į asmens duomenų, su kuriais prašoma susipažinti, rūšį ir duomenų subjekto poreikius;
pagal šią nuostatą duomenų subjektui nesuteikiama bendra teisė gauti dokumento, kuriame yra duomenų subjekto asmens duomenų, dalies ar viso teksto kopiją arba, jei asmens duomenys tvarkomi duomenų bazėje, tos duomenų bazės išrašą;
tačiau pagal šią nuostatą neatmetama galimybė, kad gali tekti pateikti duomenų subjektui dokumentų dalis, visos apimties dokumentus ar duomenų bazių išrašus, jei tai būtina siekiant užtikrinti, kad tvarkomi asmens duomenys, su kuriais prašoma susipažinti, būtų visiškai suprantami.
Reglamento (ES) 2016/679 15 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje vartojama sąvoka „informacija“
turi būti aiškinama taip:
ji reiškia tik šios dalies pirmame sakinyje minimą „tvarkomų asmens duomenų kopiją“.