Sujungtos bylos T‑346/11 ir T‑347/11
Bruno Gollnisch
prieš
Europos Parlamentą
„Privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento narys – Sprendimas panaikinti imunitetą – Veikla, nesusijusi su Parlamento nario pareigomis – Imuniteto atšaukimo procedūra – Sprendimas neginti privilegijų ir imuniteto – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme išnykimas – Nereikalingumas priimti sprendimą“
Santrauka – 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas, taikomas dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ir balsavimo – Einant pareigas pareikštos nuomonės sąvoka – Tiesioginio ir akivaizdaus ryšio tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų reikalavimas – Kaip nacionalinio politiko pareikštos nuomonės – Ryšio nebuvimas – Imuniteto netaikymas
(Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsniai)
2. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas, taikomas dėl einant jų pareigas pareikštos nuomonės ir balsavimo – Apimtis – Negalimumas atšaukti tokio imuniteto – Parlamento atliekamas patikrinimas, ar tenkinamos jo pripažinimo sąlygos
(Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsniai)
3. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas – Prašymas ginti imunitetą – Parlamento sprendimo taikymo sritis – Prašymas, pateiktas kartu su prašymu atšaukti imunitetą
(Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsniai)
4. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas – Prašymas atšaukti imunitetą – Parlamento diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis (Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnis)
5. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas – Prašymas atšaukti imunitetą – Nacionalinėje teritorijoje nario atliktas veiksmas – Imuniteto pripažinimas remiantis valstybės narės teisės normomis
(Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsniai)
6. Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Europos Parlamento komiteto pranešimas dėl praktikos narių privilegijų ir imunitetų srityje – Pranešimas, kuris neturi Parlamento akto požymių – Aktas, kuriame nėra tikslios, besąlyginės ir suderintos Parlamento informacijos, galinčios reikšti tikslius patikinimus, remiantis kuriais galėtų atsirasti teisėtų lūkesčių – Sprendimas, kuriame šia praktika nesivadovaujama – Teisinio saugumo principo pažeidimas – Nebuvimas
7. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas, taikomas dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ir balsavimo – Nuomonės, kvalifikuotinos kaip rasinės neapykantos kurstymas – Parlamento sprendimas atšaukti imunitetą – Pareiga motyvuoti – Vienodo požiūrio ir gero administravimo principų laikymasis
(SESV 296 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis; Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio trečia pastraipa)
8. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Parlamento nario mandato panaikinimas – Teisminė procedūra, galinti baigtis tokiu mandato panaikinimu – Valstybių narių pareiga informuoti Parlamentą – Nebuvimas
(Europos Parlamento vidaus darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 6 dalis)
9. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas – Sprendimas atšaukti imunitetą – Sprendimas, priimtas be diskusijų plenariniame posėdyje – Atitinkamo Parlamento nario pastabų pateikimas Parlamento komitete – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Nebuvimas
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Europos Parlamento vidaus darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalis ir 138 straipsnio 2 dalis)
10. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Kumuliacinis pobūdis – Neteisėtumas – Nebuvimas – Priežastinis ryšys – Nebuvimas – Ieškinio atmetimas
(SESV 263 straipsnio antra pastraipa)
1. Iš Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnio formuluotės matyti, jog tam, kad būtų taikomas imunitetas, nuomonė turi būti pareikšta Parlamento nario, „einančio [savo] pareigas“, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų. Tokio ryšio nėra, kai Europos Parlamento narys pareiškia nuomonę už Parlamento ribų, vykdydamas vienos valstybės narės regioninės institucijos nario pareigas ir kaip šios institucijos frakcijos pirmininkas.
(žr. 40, 77, 78 punktus)
2. Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje įtvirtintą Parlamento nario neliečiamybę Europos Parlamentas gali atšaukti pagal minėto 9 straipsnio trečią pastraipą, tačiau negali to padaryti Protokolo 8 straipsnyje numatyto imuniteto atveju. Todėl kai nacionalinė institucija pateikia Parlamentui prašymą atšaukti imunitetą, jis pirmiausia turi patikrinti, ar faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas atšaukti, gali patekti į šio 8 straipsnio taikymo sritį, nes tada atšaukti imuniteto neįmanoma. Jei Parlamentas padaro išvadą, kad ši nuostata netaikytina, jis toliau turi patikrinti, ar tas Parlamento narys gali naudotis Protokolo 9 straipsnyje numatytu imunitetu dėl faktų, dėl kurių jam pateikti kaltinimai, ir, jei taip, nuspręsti, ar šį imunitetą atšaukti.
(žr. 45–47 punktus)
3. Kadangi Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje numatyta Europos parlamento nario neliečiamybė yra teisė ir iš Parlamento nario ji gali būti atimta tik Parlamentui ją atšaukus, šis imunitetas gali būti ginamas, tik kai, valstybės narės kompetentingoms institucijoms nepateikus Parlamentui prašymo atšaukti Parlamento nario imunitetą, iš jo kilmės valstybės narės nacionalinės teisės nuostatų kylančią šio nario neliečiamybę savo veiksmais pažeidžia, be kita ko, šios valstybės narės policija arba teisminės institucijos. Tokiomis aplinkybėmis narys gali prašyti Parlamento ginti jo imunitetą, kaip tai numatyta Parlamento darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalyje. Taigi imuniteto gynimas yra priemonė Parlamentui jo nario prašymu įsikišti, kai nacionalinės valdžios institucijos pažeidžia arba ketina pažeisti vieno iš jo narių imunitetą.
Tačiau, jei nacionalinės valdžios institucijos pateikia prašymą atšaukti imunitetą, Parlamentas turi priimti sprendimą, ar atšaukti imunitetą. Tokiu atveju imuniteto gynimas netenka prasmės, nes Parlamentas arba atšaukia imunitetą ir jo ginti nebeįmanoma, arba atsisako atšaukti šį imunitetą ir jo ginti nebereikia, nes nacionalinėms valdžios institucijoms žinoma, kad Parlamentas atmetė jų prašymą atšaukti imunitetą ir šis imunitetas užkerta kelią priemonėms, kurių tos institucijos galėtų ar norėtų imtis.
(žr. 52–56 punktus)
4. Nors Protokolu dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų Sąjungai pripažįstami privilegijos ir imunitetai yra tik funkcinio pobūdžio, nes jais siekiama, kad nebūtų trukdoma Sąjungos veikimui ir nepriklausomumui, vis dėlto jie buvo aiškiai suteikti Europos Parlamento nariams bei Sąjungos institucijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams. Aplinkybė, jog privilegijos ir imunitetai yra numatyti Sąjungos viešojo intereso sumetimais, pateisina institucijoms suteiktą galią prireikus atšaukti imunitetą, tačiau nereiškia, kad šios privilegijos ir imunitetai yra suteikti tik Sąjungai ir netaikomi jos pareigūnams, kitiems tarnautojams ir Parlamento nariams. Taigi Protokolu nurodytiems asmenims sukuriama subjektinė teisė, kurios laikymasis užtikrinamas Sutartyje nustatytų teisių gynimo priemonių sistema.
Žinoma, Parlamentas turi labai didelę diskreciją priimti teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl prašymo atšaukti arba ginti imunitetą dėl tokio sprendimo politinio pobūdžio. Tačiau naudojimuisi šia diskrecija taikoma teisminė kontrolė, kurią vykdydamas Sąjungos teismas turi patikrinti, ar buvo laikomasi procedūrinių normų, ar institucijos nustatytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę, ar vertinant šias faktines aplinkybes nebuvo padaryta akivaizdi klaida ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais.
(žr. 58–60 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 82–90 punktus)
6. Vien Europos Parlamento generalinio sekretoriato parengtas pranešimas, kuriame pakartojamas Teisės ir vidaus rinkos komiteto dokumentas dėl ankstesnės jo sprendimų praktikos parlamento nario imuniteto atšaukimo srityje, skirtas supažindinti parlamento narius su šia praktika, nėra parlamento aktas, todėl negali jo įpareigoti. Vadinasi, tokiame dokumente negali būti pateikiama tiksli, besąlyginė ir suderinta Parlamento informacija, kurią būtų galima laikyti tiksliais jo patikinimais, remiantis kuriais Parlamento nariui galėtų atsirasti pagrįstų lūkesčių.
Be to, nesivadovaudamas tokiu pranešimu Parlamentas negali pažeisti teisinio saugumo principo, nes šis pranešimas nėra šios institucijos aktas ir negali būti laikomas aiškiu ir tiksliu reglamentavimu, kuriuo remdamiesi teisės subjektai galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas bei imtis atitinkamų priemonių.
(žr. 107,115, 124 punktus,)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 109–114 punktus)
8. Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 6 dalyje nenumatyta jokia valstybių narių pareiga jį informuoti apie tai, kad joje vykdoma procedūra, galinti baigtis vieno iš jo narių mandato panaikinimu. Šioje nuostatoje tik nustatyta, kad valstybių narių kompetentingoms institucijos pradėjus procedūrą, galinčią baigtis Parlamento nario mandato panaikinimu, Parlamento pirmininkas prašo reguliariai informuoti jį apie procedūros eigą ir perduoda šį klausimą nagrinėti už įgaliojimų patikrinimą atsakingam komitetui, kurio siūlymu Parlamentas gali priimti savo poziciją. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintose nuostatose numatyta procedūra, kurią turi atlikti Parlamento pirmininkas, o ne valstybės narės. Galiausiai, remiantis Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis negalima nustatyti jokių pareigų valstybėms narėms.
Be to, šios darbo tvarkos taisyklių nuostatos tikslas yra užtikrinti sklandžią Parlamento vidaus veiklą ir ji nėra esminis Parlamento nario imuniteto atšaukimo procedūros reikalavimas, kurio nesilaikymas gali būti pagrindas panaikinti Parlamento sprendimą.
(žr. 132–137, 141 punktus)
9. Pagal pagrindinį teisės į gynybą principą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, suinteresuotasis asmuo prieš priimant su juo susijusį sprendimą turi turėti galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl faktų ir aplinkybių, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, tikrumo ir svarbos. Remiantis tuo darytina išvada, kad, vadovaujantis šiuo principu, sprendimas negali būti priimtas remiantis faktais ir aplinkybėmis, dėl kurių suinteresuotasis asmuo neturėjo galimybės veiksmingai išreikšti savo nuomonės prieš priimant šį sprendimą.
Vis dėlto teisė būti išklausytam nebūtinai reiškia, kad per kiekvieną procedūrą, kuri buvo pradėta prieš asmenį ir gali pasibaigti jo nenaudai priimtu aktu, būtina surengti viešą diskusiją. Todėl teisės į gynybą ir rungimosi laikymasis nereiškia, kad prieš Europos Parlamentui priimant sprendimą dėl jo nario imuniteto atšaukimo būtina surengti diskusijas plenariniame posėdyje; sprendimą galima priimti balsavimo be diskusijų ir pakeitimų tvarka pagal Darbo tvarkos taisyklių 138 straipsnio 2 dalį. Be to, pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį Parlamento nariui, dėl kurio pateiktas prašymas atšaukti imunitetą, suteikiama galimybė duoti paaiškinimus atsakingame Parlamento komitete, ir jis gali pateikti bet kokius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant reikšmingus.
(žr. 167, 175–179 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 210–212, 222 punktus)