Byla T‑151/11
Telefónica de España, SA
ir
Telefónica Móviles España, SA
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Visuomeninio transliavimo paslauga – Ispanijos skirta pagalba RTVE – Finansavimo schemos pakeitimas – Iš reklamos gaunamų pajamų pakeitimas naujais televizijos ir telekomunikacijų operatorių mokamais mokesčiais – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Procesinės teisės – Nauja pagalba – Esamos pagalbos schemos pakeitimas – Mokestinė priemonė, kuri yra pagalbos finansavimo būdas – Privalomo ryšio tarp mokesčio ir pagalbos egzistavimas – Pajamų iš mokesčio tiesioginė įtaka pagalbos dydžiui – Proporcingumas – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2014 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Ieškinio dėl esmės atmetimas nenusprendus dėl jo priimtinumo – Sąjungos teismo diskrecija
(SESV 263 straipsnis)
2. Valstybių teikiama pagalba – Skundų nagrinėjimas – Oficialaus tyrimo procedūros pradžia – Neišvengiamai laikinas preliminarus vertinimas – Suinteresuotųjų trečiųjų šalių galimybė pateikti pastabas
(SESV 108 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnis)
3. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Esamą pagalbos sistemą keičianti priemonė – Pakeitimas, nedarantis poveikio schemos esmei ir kurį galima nuo jos atskirti – Naujos pagalbos kvalifikavimas kaip vienintelių šios schemos elementų, kuriems pakeitimas padarė esminės įtakos
(SESV 108 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktas; Komisijos reglamentas Nr. 794/2004)
4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas valstybės pagalbos srityje – Motyvų prieštaringumas – Leistinumas – Sąlygos – Tikrų sprendimo motyvų žinomumas adresatui ir to akto rezoliucinės dalies teisinio pagrindo egzistavimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnis)
5. Valstybių teikiama pagalba – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Mokesčiai, kuriais finansuojama pagalbos priemonė – Privalomo tarpusavio ryšio tarp mokesčio ir aptariamos pagalbos finansavimo nebuvimas – Netaikymas
(SESV 107 ir 108 straipsniai)
6. Ieškinys dėl panaikinimo – Teisėtumo kontrolė – Kriterijai – Atsižvelgimas tik į faktines ir teisines aplinkybes, egzistavusias ginčijamo teisės akto priėmimo momentu
(SESV 263 straipsnis)
7. Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Viešosios paslaugos įpareigojimų išlaidų kompensavimas – Pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Kriterijai
(SESV 106 straipsnio 2 dalis ir 107 straipsnis)
8. Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Viešosios paslaugos įpareigojimų išlaidų kompensavimas – Valstybių narių diskrecija – Ribos – Komisijos kontrolė – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 106 straipsnio 2 dalis; ESS ir SESV papildantis Protokolas Nr. 29)
9. Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Bendros ekonominės svarbos paslaugų apibrėžimas – Valstybių narių diskrecija
(SESV 106 straipsnio 2 dalis; ESS ir SESV papildantis Protokolas Nr. 29)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 34, 35 punktus)
2. Per oficialaus valstybės priemonės tyrimo procedūrą, per kurią vertinama, ar ta priemonė yra SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodyta valstybės pagalba, suinteresuotosioms trečiosioms šalims niekas nedraudžia pateikti pastabas ne tik dėl sprendime pradėti oficialaus tyrimo procedūrą Komisijos paminėtų abejonių, bet ir dėl kitų nagrinėjamos priemonės aspektų. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai niekas nedraudžia susipažinus su trečiosios suinteresuotosios šalies pastabose išdėstytomis abejonėmis atlikti išsamesnę analizę, surinkti papildomos informacijos ir, jei reikia, pakeisti savo nuomonę. Remiantis Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles, 4 straipsnio 4 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, kad šis sprendimas apima preliminarų vertinimą, per kurį Komisija gali susidaryti pirminę nuomonę apie tai, ar nagrinėjamos priemonės turi pagalbos, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, požymių ir ar jos suderinamos su bendrąja rinka. Taigi toks sprendimas yra tik parengiamasis. Tai, kad šiame sprendime pateikti vertinimai yra tik preliminarūs, patvirtina Reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnis, kuriame numatyta, kad galutiniame sprendime Komisija gali nuspręsti, jog nagrinėjama priemonė nėra pagalba, pranešime nurodyta pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, pranešime nurodyta pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, arba pranešime nurodyta pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka. Taigi minėti tretieji asmenys gali pateikti pastabas, o Komisija gali atsižvelgti į šias pastabas per oficialaus tyrimo procedūrą.
(žr. 45–47 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 61–65, 70 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 86, 88, 90, 190 punktus)
5. Tam, kad mokestis galėtų būti laikomas pagalbos priemonės sudedamąja dalimi, turi būti nustatyta privaloma nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią mokestis turi būti skiriamas pagalbai finansuoti. Nesant tokios nuostatos, mokestis negali būti laikomas skirtu pagalbos priemonei ir todėl nelaikomas jos finansavimo būdu. Vienintelė aplinkybė, kad egzistuoja tokia nuostata, negali būti pakankama sąlyga įtvirtinant, kad mokestis yra pagalbos priemonės sudedamoji dalis. Kai egzistuoja tokia nacionalinės teisės nuostata, reikia, be kita ko, išnagrinėti, ar pajamos iš mokesčio daro tiesioginės įtakos pagalbos dydžiui. Kad mokestis galėtų būti laikomas pagalbos priemonės sudedamąja dalimi, visgi nepakanka, kad iš jo gaunamos pajamos būtų būtinai skiriamos tai pagalbai finansuoti. Taip pat nepakanka įrodyti, kad mokestinės priemonės pagrindu renkama rinkliava skiriama pagalbai finansuoti.
(žr. 102–104 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 134 punktą)
7. Tam, kad valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, galėtų būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, turi būti tenkinamos tokios sąlygos: pirma, aptariamam ūkio subjektui viešosios valdžios institucijų aktu turi būti patikėta bendros ekonominės svarbos paslaugos užduotis, o tame akte turi būti aiškiai nustatyti aptariamos bendros ekonominės svarbos paslaugos įsipareigojimai; antra, tas ūkio subjektas neturi gauti pernelyg didelės kompensacijos, o valstybės finansavimas neturi neproporcingai kenkti konkurencijai išorės rinkoje.
(žr. 152 punktą)
8. Remiantis ESS ir SESV papildančiu Protokolu Nr. 29 dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos darytina išvada, kad SESV nuostatos nepažeidžia valstybių narių kompetencijos finansuoti visuomeninę transliaciją, jeigu šis finansavimas teikiamas transliuojančiosioms organizacijoms, kad jos vykdytų su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus, kuriuos suteikia, apibrėžia ir organizuoja kiekviena valstybė narė, ir jeigu šis finansavimas prekybos sąlygų ir konkurencijos Sąjungoje nepaveikia taip, kad pakenktų bendriems interesams, taip pat atsižvelgiant į šios viešosios paslaugos funkcijų vykdymą.
Darytina išvada, kad valstybės narės turi didelę diskreciją nustatyti kompensaciją už visuomeninio transliavimo paslaugos teikimą. Todėl Komisijos atliekama kompensacijos proporcingumo kontrolė yra ribota. Komisija vertina sudėtingas faktines aplinkybes. Todėl Bendrojo Teismo atliekama Komisijos sprendimo kontrolė yra dar labiau apribota, nei Komisijos vykdoma aptariamos valstybės narės taikomos priemonės kontrolė. Teismas tik patikrina, ar numatyta kompensacija būtina, kad nagrinėjama bendrojo intereso paslaugos užduotis galėtų būti atlikta ekonomiškai priimtinomis sąlygomis arba, atvirkščiai, ar nagrinėjama priemonė yra akivaizdžiai netinkama, palyginti su siekiamu tikslu.
(žr. 158–161, 173 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 177 punktą)