TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. balandžio 23 d.
Byla F‑103/05
Stephen Pickering
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Darbo užmokestis – Korekciniai koeficientai – Dalies atlyginimo pervedimas į kitą nei paskyrimo valstybę – Pensijos – Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šaliai – Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento taikymas laiko atžvilgiu – Atlyginimo lapeliai – Prieštaravimas dėl teisėtumo – Vienodas požiūris į pareigūnus – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas, įgytos teisės, teisinio saugumo principas ir rūpinimosi pareiga – Pareiga motyvuoti“
Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo S. Pickering prašo panaikinti jo 2004 m. gruodžio, 2005 m. sausio, vasario mėnesių ir visus paskesnius atlyginimo lapelius dėl jiems taikomų tariamai neteisėtų 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 130), 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 856/2004, nustatančio nuo 2004 m. gegužės 1 d. Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų pervedimams ir pensijoms taikomus korekcinius koeficientus (OL L 161, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 5 t., p. 99), ir 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 31/2005, patikslinančio nuo 2004 m. liepos 1 d. Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimus ir pensijas bei jiems taikomus korekcinius koeficientus (OL L 8, 2005, p. 1), nuostatų, kiek jomis, pirma, sumažinama atlyginimo dalis, pervedama į kitą nei paskyrimo valstybę, ir pervedimui taikomas korekcinis koeficientas, antra, sumažinamas korekcinis koeficientas, taikomas teisėms į pensiją, įgytoms prieš 2004 m. gegužės 1 d., nustatyta nauja nuolatinės gyvenamosios vietos sąlyga šio sumažinto korekcinio koeficiento taikymui ir sustabdomas korekcinio koeficiento taikymas teisėms į pensiją, įgytoms po 2004 m. gegužės 1 d.; be to, ieškovas prašo, kiek tai būtina, panaikinti 2005 m. liepos 4 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti skundą, kurį jis pateikė dėl šių atlyginimo lapelių.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Procesas – Terminai – Atsiliepimo į ieškinį pateikimas praleidus terminą – Tinkamai ir laiku pateiktas prieštaravimas dėl priimtinumo – Priimtinumas – Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šaliai – Teismo posėdžio dieną pateiktos pastabos dėl esmės – Nepriimtinumas
(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis ir 122 straipsnis)
2. Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Atlyginimo lapelis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)
3. Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Eigos pradžia
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
4. Pareigūnai – Ieškinys – Prieštaravimas dėl teisėtumo – Papildomasis pobūdis
(EB 241 straipsnis; Tarybos reglamentai Nr. 723/2004, Nr. 856/2004 ir Nr. 31/2005)
5. Pareigūnai – Ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį
6. Pareigūnai – Darbo užmokestis – Korekciniai koeficientai – Reguliarūs pervedimai į kitą nei paskyrimo valstybę
(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 17 straipsnis)
7. Pareigūnai – Darbo užmokestis – Reguliarūs pervedimai į kitą nei paskyrimo valstybę – Korekciniai koeficientai
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 17 straipsnis)
1. Kai atsakovas tinkamai ir laiku pateikia prieštaravimą dėl priimtinumo, tai, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas per tam tikslui nustatytą terminą, nesukuria prielaidų vykdyti Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 122 straipsnyje numatyto proceso priimant sprendimą už akių. Iš tiesų atsakovas, pateikęs prieštaravimą dėl priimtinumo, negali būti laikomas tinkamai ir per nustatytą terminą nepateikusiu atsiliepimo į ieškinį.
Tačiau pastabos dėl esmės, kurias atsakovas pateikė teismo posėdžio dieną, nėra priimtinos. Iš tiesų, tuo atveju, jei vykstant rašytinei proceso daliai per nustatytą terminą nepateikiamas atsiliepimas į ieškinį, atsakovo pasisakymai dėl esmės prilygtų naujų pagrindų pateikimui, draudžiamam pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį. Kitaip aiškinant reikėtų sutikti, kad atsakovas, atskiru dokumentu pareiškęs prieštaravimą dėl priimtinumo, vėliau nėra saistomas teismo nustatytų terminų atsiliepimui į ieškinį pareikšti.
Atvirkščiai, įstojusi į bylą šalis gali pateikti argumentus dėl esmės tiek vykstant rašytinei proceso daliai, tiek per teismo posėdį. Iš tiesų, kalbant apie ieškinį, kuriame remiamasi įstojusios į bylą šalies priimtų teisės aktų neteisėtumu, reikėtų nurodyti, kad būtų pažeisti teisės į gynybą paisymo ir gero teisingumo vykdymo principai, jei dėl nuo jos valios nepriklausančių išorės priežasčių, t. y. atsakovo valios, įstojusiai į bylą šaliai, kurios reikalavimais siekiama visiškai tokio paties rezultato kaip tas, kurio siekiama atsakovo prieštaravime dėl priimtinumo nurodytais reikalavimais, t. y. ieškinio atmetimo, nebūtų leista pateikti pastabų dėl esmės, būtent tų, kuriomis siekiama įrodyti ginčijamų teisės aktų teisėtumą.
(žr. 49 ir 53–55 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C‑34/04, Rink. p. I‑1387, 49 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Boehringer prieš Tarybą ir Komisiją, T‑125/96 ir T‑152/96, Rink. p. II‑3427, 183 punktas.
2. Atlyginimo lapelis pagal savo pobūdį ir tikslą neturi asmens nenaudai priimto akto, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, požymių, nes jame paprasčiausiai pinigais išreiškiamas ankstesnių teisinių sprendimų, susijusių pareigūno padėtimi, turinys. Be to, nors atlyginimo lapeliai paprastai laikomi asmens nenaudai priimtais aktais, nes jie parodo, kad neigiamai paveiktos pareigūno finansinės teisės, iš tiesų tikras aktas, priimtas asmens nenaudai, yra Paskyrimų tarnybos sprendimas sumažinti ar panaikinti iki tol pareigūno gautus mokėjimus, nurodytus atlyginimo lapeliuose.
Vis dėlto atlyginimo lapelis turi didelę reikšmę nustatant Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas procesines pareigūno teises. Atlyginimo lapelio perdavimas pareigūnui turi dvi funkcijas: informavimo apie priimtą sprendimą funkciją ir funkciją, susijusią su terminais, nes dėl to, kad iš lapelio aiškiai matyti priimtas sprendimas ir jo turinys, nuo jo pranešimo pradedamas skaičiuoti apskundimo terminas.
(žr. 72 ir 75 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1984 m. sausio 19 d. Sprendimo Andersen ir kt. prieš Parlamentą, 262/80, Rink. p. 195, 4 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. spalio 27 d. Sprendimo Benzler prieš Komisiją, T‑536/93, Rink. VT p. I‑A‑245 ir II‑777, 15 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Grünheid prieš Komisiją, F‑101/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑155 ir II‑A‑1‑199, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika bei 42 punktas; 2007 m. gegužės 24 d. Nutartis Lofaro prieš Komisiją, F‑27/06 ir F‑75/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, apskųsta Pirmosios instancijos teismui, T‑293/07 P.
3. Kalbant apie atvejus, kai ginčijamos finansinės teisės pažeidimas įvykdomas panaikinant mokėjimą arba sumažinant jo sumą, kai panaikinimas ar sumažinimas, atliekamas kiekvieną mėnesį, matyti iš visų atlyginimo lapelių, gautų po lapelio, iš kurio pirmą kartą matyti panaikinimas ar sumažinimas, tik nuo šio pirmo lapelio, iš kurio matyti panaikinimas ar sumažinimas, gavimo datos pradedamas skaičiuoti apskundimo terminas.
Kai keliuose pensijų ar atlyginimų lapeliuose už paeiliui einančius laikotarpius padarytas tas pats neteisėtumas, pirminio skundo, kuris pateiktas tik dėl pirmo ginčijamo lapelio ir kuriuo pareiškiamas prieštaravimas dėl teisėtumo, paprastai turi užtekti, kad ieškovui tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys, kurį jis pareikštų atmetus minėtą skundą, būtų užtikrinta piniginė kompensacija už laikotarpius, einančius po laikotarpio, už kurį parengtas ginčijamas lapelis. Juo labiau tai turėtų galioti tuo atveju, kai ieškovas nusprendžia ginčyti ne pensijos ar atlyginimo lapelį, o sprendimą, kuris paveikia jo teises ir kuris kaip mokėjimo panaikinimas ar sumažinimas matyti iš atitinkamo pensijos ar atlyginimo lapelio.
(žr. 76 ir 89 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. gegužės 25 d. Sprendimo Kögler prieš Teisingumo Teismą, C‑82/98 P, Rink. p. I‑3855, 49 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. sausio 20 d. Nutarties Kögler prieš Teisingumo Teismą, T‑160/96, Rink. VT p. I‑A‑15 ir II‑35, 39 punktas.
4. Šalies, neturinčios teisės pagal EB 230 straipsnį pareikšti tiesioginį ieškinį dėl visuotinai taikomo akto, atžvilgiu EB 241 straipsnis yra bendrojo principo išraiška, užtikrinanti jai tam, kad būtų panaikintas su ja tiesiogiai ir asmeniškai susijęs sprendimas, teisę ginčyti visuotinai taikomų aktų, kurie jai turėjo padarinių ir kurių ji negalėjo prašyti panaikinti, galiojimą. Tačiau EB 241 straipsniu nesuteikiama teisė pareikšti atskirą ieškinį, juo galima remtis tik papildomai priimtiname ieškinyje ir jis negali būti ieškinio dalykas.
Taigi prieštaravimas dėl teisėtumo nepriimtinas, kai jis pareikštas nepriimtiname ieškinyje.
(žr. 94 ir 97 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1979 m. kovo 6 d. Sprendimo Simmenthal prieš Komisiją, 92/78, Rink. p. 777, 39 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Agne-Dapper ir kt. prieš Komisiją ir kt., T‑35/05, T‑61/05, T‑107/05, T‑108/05 ir T‑139/05, Rink. VT p. II‑A‑2‑1497, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
5. Vis dar dirbantis pareigūnas negali pateisinti atsiradusio ir esančio suinteresuotumo gauti sprendimą dėl korekcinio koeficiento, kuris bus taikomas jo būsimai ištarnauto laiko pensijai, nes dėl sąlygos, susijusios su jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pasirinkimu, kuri gali būti patikrinta tik suinteresuotajam asmeniui nutraukus veiklą, korekcinio koeficiento nustatymas negali būti išankstinio sprendimo objektas, iškart ir tiesiogiai paveikiantis suinteresuotojo asmens teisinę padėtį. Tas pats sprendimas taikomas tais atvejais, kai prieštaravimas susijęs ne su korekcinių koeficientų nustatymu, bet su šių koeficientų sistema.
(žr. 101 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. vasario 12 d. Sprendimo Pfloeschner prieš Komisiją, T‑6/91, Rink. p. II‑141, 27 punktas.
6. Kai pareigūnas gauna atlyginimą ir objektyviai didžiąją dalį savo išlaidų, pavyzdžiui, būstui, maistui ir laisvalaikiui, patiria paskyrimo valstybėje, ir tik dalį savo atlyginimo perveda į savo kilmės valstybę narę, jis negali būti laikomas esančiu toje pačioje situacijoje kaip pareigūnas, paskirtas dirbti kilmės valstybėje narėje ir gaunantis atlyginimą, kuriam šioje valstybėje narėje taikomas korekcinis koeficientas.
(žr. 109 punktą)
7. Bendrijos teisės aktų leidėjas gali bet kada daryti Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimus, kurie, kaip jis mano, atitinka tarnybos interesus, bei ateičiai priimti nepalankesnes nuostatas nei prieš tai galiojusios, jeigu nustatomas pakankamos trukmės pereinamasis laikotarpis, ir pareigūnai neturi teisės į tai, kad jiems būtų taikomi juos įdarbinant galioję Pareigūnų tarnybos nuostatai. Taigi, net jeigu nauja dalies užmokesčio pervedimo sistema piniginiu atžvilgiu yra pareigūnui mažiau palanki negu sistema, galiojusi prieš Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą, tai nepaneigia išvados, kad teisės aktų leidėjas, kuris priėmė Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 17 straipsnyje numatytas pereinamąsias nuostatas – jų galiojimo laikotarpis nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., –galėjo keisti Pareigūnų tarnybos nuostatus ir priimti pareigūnams mažiau palankias nuostatas, susijusias su užmokesčio dalies pervedimu, negu tos, kurios buvo įtvirtintos ankstesniuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose.
(žr. 115 ir 116 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑135/05, Rink. VT p. II‑A‑2‑1527, 85 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.